Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti, ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) normų, reglamentuojančių bankroto bylos nutraukimą tuo atveju, kai bankroto bylos nagrinėjimu metu paaiškėja neigiamos bankroto bylos (ne)iškėlimo sąlygos, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-77-378/2026

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00017-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.10; 3.3.2.2; 3.4.4.3.4; 3.4.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų nemokumo administratorės Audronės Pečkienės ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BNB Capital“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės Audronės Pečkienės prašymą atstatydinti ją iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BNB Capital“ nemokumo administratoriaus pareigų, suinteresuotas asmuo kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti, ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normų, reglamentuojančių bankroto bylos nutraukimą tuo atveju, kai bankroto bylos nagrinėjimu metu paaiškėja neigiamos bankroto bylos (ne)iškėlimo sąlygos, aiškinimo ir taikymo.

2. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d.) atsakovei UAB „BNB Capital“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta A. Pečkienė. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „BNB Capital“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

3. Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atstatydinti ją iš LUAB „BNB Capital“ nemokumo administratoriaus pareigų.

4. Prašyme nurodė, kad teismas, prieš iškeldamas bendrovei nemokumo bylą, atlikdamas nemokumo administratoriaus atranką ir pateikdamas duomenis apie bendrovę administratorių atrankos programoje, nenurodė, jog bankroto procesas būtų vykdomas prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, todėl nemokumo administratorė, sutikdama dalyvauti bendrovės nemokumo administratoriaus atrankoje, neprisiėmė rizikos savo lėšomis administruoti šios bendrovės bankroto procesą, jeigu bendrovė tam neturėtų lėšų. Teismo inicijuotoje nemokumo administratoriaus atrankoje bendrovė neteisingai pažymėta kaip didelė įmonė. 2025 m. balandžio 25 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl bendrovę apibūdinančių kriterijų nemokumo administratorių atrankos programoje pakeitimo, teismas 2025 m. balandžio 30 d. rezoliucija tenkino šį prašymą ir sistemoje pakeitė bendrovės duomenis į mažos įmonės. Dėl pateiktų neteisingų duomenų nemokumo administratorė negalėjo žinoti, kad bendrovė neturi likvidaus turto, o nurodytas turtas „atsargos“ – tai buvusio bendrovės vadovo paliktos naftos atliekos, kurioms utilizuoti reikia daugiau kaip milijono eurų.

5. Nemokumo administratorė nurodė, kad per trejus bendrovės bankroto proceso metus atliko visus teisinius veiksmus lėšų, reikalingų atliekoms sutvarkyti, paieškai ir gavimui, tačiau tai realių rezultatų nedavė. Ji aktyviai veikė, ieškodama lėšų, siekdama sutvarkyti bendrovės vadovo paliktas atliekas, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl lėšų skyrimo, jos iniciatyva bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o iš buvusio jos vadovo priteista 1 507 109,60 Eur žalai atlyginti, tačiau buvęs bendrovės vadovas turto neturi ir pajamų nedeklaruoja, realus žalos išieškojimas neįmanomas. Bendrovės bankroto procesas trunka jau ilgiau kaip trejus metus, o nemokumo administratorė savo pareigas atlieka praktiškai neatlygintinai.

6. Nemokumo administratorės prašymas atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų grindžiamas tuo, kad bendrovė neturi lėšų savo bankroto procesui sklandžiai ir operatyviai vykdyti, visuomenės bei gamtos saugumui užtikrinti ir nėra šaltinio, iš kurio būtų galima lėšų gauti. Akivaizdu, kad nėra ir nebus lėšų atliekoms sutvarkyti, kol nebus teisės aktais sureguliuota situacija, kai bankrutavusi įmonė turi iki bankroto bylos iškėlimo sukauptų atliekų, o turto joms sutvarkyti nepakanka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorę iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų ir nutraukė bendrovės bankroto bylą.

8. Teismas nurodė, kad tai yra antrasis nemokumo administratorės teikiamas prašymas dėl jos atstatydinimo. Pirmą tokio pobūdžio prašymą nemokumo administratorė pateikė 2023 m. balandžio 27 d., tačiau jis buvo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi. Iš bylos duomenų nustatyta, jog per 2023–2025 metų laikotarpį nemokumo administratorė veikė labai aktyviai, ieškodama lėšų, kad būtų sutvarkytos bendrovės paliktos atliekos, kurioms sutvarkyti reikia daugiau nei 1 000 000 Eur, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl lėšų skyrimo, teikė ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio vadovo, dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir kita. Nemokumo administratorė išsiuntė prašymus skirti lėšų atliekoms sutvarkyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, inicijavo susitikimus su įvairiomis institucijomis, tačiau nė viena institucija, į kurią buvo kreiptasi, nesiėmė priemonių sukauptoms atliekoms sutvarkyti, nes tokios jų pareigos nenustato galiojantys teisės aktai. Aplinkos ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, tačiau pateikti įstatymų pakeitimai neišsprendžia beturčių bankrutuojančių įmonių atliekų sutvarkymo ir kartu bendrovės problemų, nes jos bankrotas pripažintas tyčiniu.

9. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys, kurio pagrindinis reikalavimas buvo įpareigoti buvusį vadovą sutvarkyti atliekas, kartu buvo pateiktas alternatyvus reikalavimas priteisti iš buvusio vadovo žalos atlyginimą, tačiau teismas atmetė reikalavimą įpareigoti vadovą sutvarkyti atliekas, o bendrovei iš vadovo priteisė 1 507 109,60 Eur žalos atlyginimą, tačiau bankrutavusi bendrovė jokių pajamų negauna, nes vadovas turto ir pajamų neturi. Taigi, įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakomybėn patraukti atsakingi asmenys, iš jų prisiteistas žalos atlyginimas, tačiau jo nėra galimybės išieškoti, inicijuoti įstatymų pakeitimai, kurie įtakos nagrinėjamu atveju neturi, t. y. nemokumo administratorė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, tačiau jie jokių realių finansinių rezultatų neatnešė ir nemokumo administratorė ir toliau negali ir negalės įvykdyti JANĮ nemokumo administratoriui nustatytos prievolės sutvarkyti atliekas, kadangi reikalingos lėšos yra labai didelės, o nemokumo administratorė jų neturi, jos finansinė padėtis neleidžia jai skirti asmeninių lėšų bankroto bylai administruoti.

10. Teismas, esant tokiai situacijai, nusprendė, kad nemokumo administratorė nebeturi objektyvios galimybės tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų, o tai kenkia bankroto proceso operatyvumui ir pažeidžia kreditorių interesus. Dėl šių priežasčių, siekdamas užtikrinti sklandų ir veiksmingą bankroto bylos procesą bei kreditorių teisių apsaugą, teismas nemokumo administratorę atstatydino iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų.

11. Teismas nurodė, kad, gavęs nagrinėjamą nemokumo administratorės prašymą dėl jos atstatydinimo, inicijavo naujo nemokumo administratoriaus, prisiimančio administravimo išlaidų padengimo riziką pagal JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atranką, tačiau nemokumo administratorius nebuvo atrinktas atrankai neįvykus (negauta sutikimų). Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovė yra likviduojama dėl bankroto, tačiau nebėra administruojančio asmens, galinčio užbaigti likvidacijos procesą pagal JANĮ, teismas bendrovės nemokumo bylą nutraukė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktą (byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka) ir nurodė, kad bendrovės likvidavimą turi atlikti Juridinių asmenų registro tvarkytojas (JANĮ 23 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal kreditorės UAB „Agrochema“ atskirąjį skundą, 2025 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmetė nemokumo administratorės prašymą atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų.

13. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad prašyme dėl atstatydinimo nemokumo administratorė pažymėjo, jog teismas, dar prieš išspręsdamas nemokumo bylos bendrovei iškėlimo klausimą, inicijavęs nemokumo administratoriaus atranką, nemokumo administratorių atrankos programoje neteisingai nurodė įmonės dydį, šią klaidą ištaisė tik 2025 m. balandžio 30 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas šio argumento nelaiko tinkama ir pakankama priežastimi esant šiai bendrovės bankroto stadijai atstatydinti nemokumo administratorę. Aplinkybės, susijusios su bendrovės dydžiu ir jos finansine padėtimi, nemokumo administratorei tapo žinomos netrukus po to, kai ji pradėjo administruoti bendrovės bankroto procesą, tačiau iš visumos byloje esančių įrodymų matyti, kad tai nesutrukdė nemokumo administratorei iš esmės tinkamai vykdyti šias pareigas jau daugiau kaip trejus metus. Šie klaidingai nurodyti duomenys labiausiai susiję su nemokumo administratorės darbo krūviu bei atlygiu už darbą, tačiau, pirma, šiuo metu konkrečios bendrovės nemokumo proceso eigos tai niekaip nepaveikia, antra, kilę klausimai spręstini naudojantis kitomis teisinėmis priemonėmis, bet ne nemokumo administratoriaus atstatydinimo institutu. Tai, jog nemokumo administratorė laiko, kad jos darbas nepakankamai atlyginamas ar kad bendrovės nemokumo proceso administravimas komplikuotas, per se (savaime) nėra priežastis ją atstatydinti.

14. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė ir tai, kad po bendrovės veiklos likusių atliekų sutvarkymo klausimo išsprendimas įstatymo leidėjo imperatyviai ir tiesiogiai priskirtas nemokumo administratoriaus kompetencijai (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 17 punktas). Net ir susiklosčius situacijai, kai šios funkcijos įgyvendinimas dėl objektyvių priežasčių yra ypač komplikuotas, tai negali būti pagrindas nemokumo administratoriui nevykdyti jam imperatyviai priskirtų pareigų, nes tai reikštų vengimą atlikti savo pareigas ir neatitiktų nei JANĮ tikslų bei paskirties, nei ypatingos nemokumo administratoriaus padėties šiuose procesuose, nei Nemokumo administratorių etikos kodekso 14 punkto nuostatos, kad nemokumo administratorius privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos vardą ir prestižą, imtis teisėtų priemonių tinkamai ginti visų kreditorių, taip pat administruojamo juridinio ir fizinio asmens teises ir interesus, tinkamai organizuoti ir atlikti būtinus administruojamo nemokumo proceso darbus.

15. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorius stokoja motyvacijos ar lėšų savo tiesioginėms pareigoms atlikti, negali būti pagrindas teismui nemokumo administratorių atstatydinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. nelaikytina objektyvia priežastimi atstatydinti nemokumo administratorių jo paties prašymu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas reikšmingu aspektu laikė tai, kad bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančių atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymas yra būtina jo pabaigos sąlyga (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas), o pareiga tuo pasirūpinti tenka būtent nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorių atstatydinus tuo pagrindu, kad jis neranda būdų, kaip tai padaryti, būtų paneigta nemokumo proceso esmė ir pažeistas viešasis interesas.

16. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atstatydinęs bendrovės nemokumo administratorę ir paskelbęs naują nemokumo administratoriaus atranką, esant akivaizdžiai iš anksto prognozuojamai aplinkybei, kad neatsiras kitų norinčių administruoti bendrovę, kuri neturi turto, tačiau turi atliekų, kurioms sutvarkyti reikalinga žymi pinigų suma, sukūrė viešajam interesui prieštaraujančią situaciją, sudarančią grėsmę visuomenės intereso turėti švarią aplinką pažeidimui, nes neliko subjekto, atsakingo už konkrečių atliekų sutvarkymą.

17. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė ir tai, kad JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje išvardintas iškeltos bankroto bylos nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bendrovės bankroto bylos, toks teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, juolab kai žinoma aplinkybė, jog likviduojama dėl bankroto bendrovė turi likusių nesutvarkytų pavojingų atliekų. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja tiek JANĮ imperatyvams, tiek viešajam interesui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu pareiškėjai nemokumo administratorė ir bendrovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria patenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl atstatydinimo, padarė esminį proceso teisės normos pažeidimą, nes ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negalėjo būti apeliacijos objektu. Pareiškėjų vertinimu, šis pirmosios instancijos teisme spręstas klausimas yra išimtinai procedūrinio pobūdžio ir sukelia tik individualias teisines pasekmes konkrečiam asmeniui, t. y. nemokumo administratorei, ir nesukelia jokių teisinių pasekmių kitiems bendrovės bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atvejus.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas, leidęs kreditorei pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (dėl nemokumo administratorės atstatydinimo), ne tik nenustatė materialinio šio asmens suinteresuotumo ir teisės paduoti atskirąjį skundą turėjimo, bet ir sukūrė precedentą, kai, nemokumo procese išsprendus klausimą dėl konkretaus asmens teisių ir pareigų, tokį teismo procesinį sprendimą turėtų ar įgytų teisę skųsti bet kuris šiame procese dalyvaujantis asmuo. Taip į šį procesą įtraukiami asmenys, kurie apskritai nedalyvavo nei skiriant tokį asmenį įmonės nemokumo procesui administruoti, nei pirmosios instancijos teisme sprendžiant valstybės įgalioto administruoti asmens prašymą dėl jo negalėjimo toliau įgyvendinti savo pareigų. Pareiškėjų teigimu, tai, kad JANĮ suteikia teisę tik konkrečiai kreditorių grupei inicijuoti klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, reiškia, kad tik tuo atveju, kai tokia asmenų grupė (kreditorių dauguma) pareiškia tokį prašymą, jie įgyja ir procesinį suinteresuotumą apskųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria jų inicijuotas klausimas išspręstas. Priešingu atveju teisę skųsti atskiruoju skundu nutartį įgytų asmuo, kuris apskritai neturi teisės tokio konkretaus klausimo kelti pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai tai reiškia, kad kreditorė UAB „Agrochema“ apskritai neturi teisės pagal JANĮ inicijuoti nemokumo administratorės atstatydinimo klausimo, ji tuo labiau negali būti laikoma turinčia teisinį suinteresuotumą atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria išspręstas prašymas.

18.3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad tariamą teisinį suinteresuotumą tokio klausimo sprendimu iš esmės turi bet kuris įmonės nemokumo proceso dalyvis, pažeidė ne tik JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bet ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva), (toliau – Direktyva) 26 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame įtvirtinta, jog valstybės narės užtikrina, kad specialistų tinkamumo kriterijai ir jų skyrimo, atleidimo ir atsistatydinimo procesai būtų aiškūs, skaidrūs ir sąžiningi. Šių reikalavimų užtikrinimas yra kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės pareiga. Toks pažeidimas lemia, kad nacionaliniai teismai neužtikrina aiškios ir skaidrios nemokumo administratoriaus atsistatydinimo procedūros, nes vidaus teisėje nenustačius, kad į nemokumo administratoriaus atsistatydinimo klausimą turi teisę įsitraukti įmonės kreditorius (skųsti šiuo klausimu priimtą nutartį), tai iš esmės pažeidžia ir Direktyvoje keliamą veiksmingo nemokumo proceso tikslą ir sukuria neoperatyvią, neaiškią bei neskaidrią atsistatydinimo procedūrą.

18.4. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs toliau tęsti bendrovės bankroto bylą, teisme sukūrė procesinę aklavietę, kai faktiškai ir teisiškai nebegalima toliau tęsti jos bankroto proceso. Apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas netinkamai taikant bendrovės bankroto bylos nutraukimo pagrindą (jo netaikant) lemia, kad šiuo metu neteisėtai tęsiamas bendrovės bankroto procesas teisme, nors šiuo metu bendrovė jau turėjo būti likviduojama specialia Juridinių asmenų registro nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnį). Pareiškėjų vertinimu, bankroto proceso metu paaiškėjus negatyviajai įmonės bankroto bylos neiškėlimo sąlygai, kad įmonės turto nepakanka jos administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 23 straipsnio 1–4 dalys), taip pat esant teisiniam faktui, jog įmonės proceso nesutinka administruoti nė vienas nemokumo administratorius, įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi ją nutraukti kaip nebenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

18.5. Atkreiptinas dėmesys į pačios valstybės (teismo) padarytą klaidą, sprendžiant bendrovės bankroto bylos iškėlimo klausimą. Pats teismas, iškeldamas bendrovės bankroto bylą, padarė akivaizdžią klaidą, nustatęs, kad bendrovės turto vertė – 534 900 Eur, nors iš tiesų, kaip paaiškėjo atlikus visus įmanomus nemokumo proceso administravimo veiksmus, jos turto vertė buvo tik 11 394,99 Eur, t. y. net 46 kartais mažesnė, nei tariamai buvo manoma iškeliant bendrovės bankroto bylą. Akivaizdu, kad bendrovės turimoms atliekoms sutvarkyti reikalingos sumos (daugiau nei 1 mln. Eur) bendrovės turto niekaip nepakanka.

19. Kreditorė UAB „Agrochema“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė procedūrinį klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratorės prašymas atstatydinti ją iš pareigų ir kuria buvo nutraukta bendrovės bankroto byla, apskundimo. Teismo nutartys, kuriomis sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus atstatydinimo kitais pagrindais, nei tuo, kuris įtvirtintas JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir dėl kurio, pagal JANĮ 40 straipsnio 6 dalį, tokia teismo nutartis neskundžiama, patenka į bendrąsias apskundimo taisykles ir gali būti skundžiamos apeliacine tvarka.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, nes kreditorė buvo teisiškai suinteresuota bylos baigtimi. Kreditorės teisinis suinteresuotumas grindžiamas tuo, kad bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas jos finansinis reikalavimas ir vien tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl jos materialinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo byloje. Antra, bendrovė kreditorei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra palikusi naftos atliekas, kurios per nemokumo procesą privalo būti sutvarkytos. Nutraukus bendrovės bankroto bylą ir likvidavus bendrovę, šios naftos atliekos ir toliau liktų kreditorės žemės sklype, taip kreditorei būtų perkelta nemokumo administratoriaus pareiga sutvarkyti bankrutuojančios bendrovės atliekas ir dėl to kiltų rizika ir pačios kreditorės mokumui.

19.3. Nemokumo administratorius yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo. Šių asmenų funkcijos yra griežtai įtvirtintos įstatyme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalis), apimančios nemokumo procesų administravimą ir viešojo intereso apsaugą nemokumo bylose. Fiziniams asmenims, siekiantiems tapti nemokumo administratoriais, yra keliami griežti įstatyme nustatyti reikalavimai, šie asmenys yra saistomi Nemokumo administratorių etikos kodekso. Nemokumo administratoriai teismo procese gali būti paskiriami tik teismo pavedimu (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Be to, nemokumo administratoriaus, kaip savarankiško rinkos dalyvio, atlygio klausimas patenka į verslo rizikos sritį, o ne į garantuoto minimalaus atlygio apsaugą, būdingą darbo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>).

19.4. Kreditorės vertinimu, bendrovė turi 97 435 Eur vertės turto, taip pat bendrovės naudai iš buvusio vadovo priteista 1 507 109,60 Eur. Nors šiuo metu iš vadovo priteista suma ir nėra sumokėta bendrovei, tačiau reikalavimo teisę į šią sumą ji turi. Nemokumo administratorė, vykdydama savo pareigas, turi teisę įgyvendinti turimą reikalavimo teisę, t. y. arba išieškoti priteistą sumą, arba parduoti reikalavimo teisę, arba imtis kitų minėtos reikalavimo teisės įgyvendinimo būdų. Dėl šių priežasčių kasaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog neva bendrovė neturi pakankamai turto nemokumo proceso administravimui finansuoti, vertintini kaip klaidingi ir nepagrįsti. Be to, nemokumo administratorė nei pirmuoju, nei antruoju prašymu atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų nenurodė jokių argumentų, susijusių su tuo, kad nepakanka bendrovės lėšų bankroto procesui administruoti. Pirmajame prašyme buvo remiamasi tik asmeninio pobūdžio priežastimis, t. y. dideliu darbo krūviu ir pablogėjusia sveikata. Antrajame prašyme apskritai nenurodyta jokių atsistatydinimo motyvų. Taigi, teiginių ar įrodymų, kad bendrovė neturi ar neturės pakankamai lėšų bankroto procesui administruoti, nepateikta.

19.5. Nagrinėjamu atveju aktuali JANĮ 40 straipsnio 7 dalies nuostata, kuri įpareigoja teismą atstatydinus nemokumo administratorių kartu paskirti kitą nemokumo administratorių. Vadinasi, atstatydinimas ir naujo administratoriaus paskyrimas yra neatsiejami teisiniai veiksmai. Tai reiškia, kad net jei tariamai nemokumo administratorės atstatydinimas nagrinėjamu atveju būtų buvęs teisėtas ir nepažeistų viešojo intereso, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo, privalėjo užtikrinti, kad būtų paskirtas naujas administratorius. Jeigu neatsirado nemokumo administratorę pakeičiančio asmens, tai jos atstatydinimas nagrinėjamu atveju buvo negalimas, juo labiau, kad nemokumo administratorė nepateikė pagrįstų priežasčių, kodėl ji turėtų būti atstatydinta. Pirmosios instancijos teismui vis tiek atstatydinus nemokumo administratorę ir nutraukus bendrovės bankroto bylą, buvo nutrauktas nemokumo procesas, o tai pažeidė viešąjį interesą, JANĮ 40 straipsnio 7 dalį ir šiame įstatyme įtvirtintus tikslus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

20. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nemokumo administratorė pateikė prašymą atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų. Pirmosios instancijos teismas atstatydino nemokumo administratorę ir, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo gautas kito nemokumo administratoriaus, prisiimančio riziką administruoti vykstantį bankroto procesą, sutikimas, nutraukė bankroto bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atstatydino nemokumo administratorę ir nutraukė bankroto bylą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį.

22. Nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pareiškėjai nemokumo administratorė ir bendrovė pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasaciniame skunde keliami šie teisės aiškinimo ir taikymo klausimai: 1) ar teismo nutartis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, remiantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui, ir, jei taip, ar tokią nutartį patenkinti administratoriaus prašymą jį atstatydinti turi teisę skųsti bankrutuojančio asmens kreditorius; 2) ar tuo atveju, kai jau iškėlus bankroto bylą paaiškėja, kad juridinis asmuo neturi turto administravimo išlaidoms padengti ir juridinio asmens bankroto proceso nesutinka administruoti nė vienas nemokumo administratorius, turėtų būti taikomos JANĮ 23 straipsnio nuostatos bei CPK 293 straipsnio 1 punktas, t. y. bankroto byla turi būti nutraukta ir juridinio asmens likvidavimas turi būti pavedamas inicijuoti Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

23. Teisėjų kolegija, laikydamasi kasacinio skundo ribų, toliau pasisakys kasaciniame skunde nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

24. Pareiškėjai kasaciniame skunde teigia, kad teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas atstatydinti nemokumo administratorę, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes tokia teismo nutartis neužkerta kelio bendrovės bankroto bylos eigai. Be to, pareiškėjų vertinimu, JANĮ nenustato teisės pavieniam kreditoriui inicijuoti nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

25. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

26. Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto procesas pradėtas 2022 m. balandžio 7 d., t. y. jau galiojant JANĮ, todėl nemokumo administratorės atstatydinimo klausimas spręstas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.

27. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo.

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTMtMTA3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-93-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-93-1075/2022">e3K-3-93-1075/2022</a>, 23 punktas).

29. JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms bent vienai esant teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik paaiškėjus aplinkybėms, jog administratorius neteko teisės administruoti nemokumo procesus ar negalėjo būti skiriamas administratoriumi, bet, be kita ko, ir jam pačiam išreiškus valią būti atstatydintam.

30. JANĮ 40 straipsnyje reglamentuojama teismo nutarčių dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo priėmimo ir apskundimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama; 3 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu; 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi, atstatydina paskirtą nemokumo administratorių ir juridinio asmens nemokumo administratoriumi paskiria asmenį, kuris buvo atrinktas naudojantis atrankos programa, bet nepaskirtas, arba grąžina juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos; 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama.

31. Iš pirmiau aptartos JANĮ analizės darytina išvada, kad JANĮ expressis verbis įtvirtinta, jog neskundžiamos tik tokios teismo nutartys, kuriomis: 1) paskiriamas nemokumo administratorius bankroto byloje (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis) ir 2) atstatydinamas netekęs teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorius (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis). Teismo nutarties, kuria tenkintas nemokumo administratoriaus prašymas atstatydinti jį JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, todėl, įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo ir sprendžiama, ar pirmiau minėta teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar tam tikra nemokumo procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į nemokumo proceso ypatumus: nemokumo bylų nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, konkrečios nutarties įtaką nemokumo proceso eigai ir jo dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEzLTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-113-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-113-823/2022">e3K-3-113-823/2022</a>, 25, 27 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendriausia prasme bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar jei bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzItMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-432-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-432-313/2017">3K-3-432-313/2017</a>, 19 punktas).

33. Vertinant tai, ar pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino nemokumo administratorės prašymą atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, užkertamas kelias tolesnei bankroto bylos eigai, turi būti sprendžiama dėl šios teismo nutarties sukeliamų teisinių padarinių bankroto bylos eigai.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad JANĮ 40 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo pareiga atstatydinus nemokumo administratorių bankroto byloje kartu paskirti kitą nemokumo administratorių. Toks šios teisės normos tikslas orientuotas į siekį užtikrinti nepertraukiamą, greitą ir sklandų bankroto procesą, nepaliekant bankrutuojančios bendrovės be nemokumo administratoriaus. Taigi, teismo nutartis atstatydinti nemokumo administratorių yra glaudžiai susijusi su teismo pareiga inicijuoti kito nemokumo administratoriaus paskyrimą, todėl, nors šia teismo nutartimi išsprendžiami du teisiniai klausimai (nemokumo administratoriaus atstatydinimas ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimas), jie išsprendžiami ta pačia nutartimi. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nemokumo administratorės prašymą atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, kartu inicijavo ir naujo nemokumo administratoriaus atranką, tačiau nemokumo administratorius nebuvo atrinktas atrankai neįvykus (negavus sutikimų), laikytina, jog tokia teismo nutartimi užkirstas kelias tolesnei bylos eigai, nes dėl šios nutarties priėmimo bankroto procesas sustojo, t. y. nesant nemokumo administratoriaus bankroto byla negali vykti.

35. Remdamasi pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad teismo nutartis, kuria teismas tenkina nemokumo administratoriaus prašymą atstatydinti jį iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, remiantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikytina užkertančia kelią tolesnei bankroto bylos eigai, todėl gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

36. Atmesdama kasacinio skundo argumentus ir dėl to, jog pavienis kreditorius neturi teisės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nemokumo administratorius atstatydinamas iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybę apeliacinės instancijos teisme iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kad pavienis kreditorius neturi teisės kelti klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama bendrovės kreditorių teisė kelti klausimą dėl bendrovės nemokumo administratoriaus atstatydinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS0zMTMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-313/2021">3K-3-99-313/2021</a>).

Dėl bankroto bylos nutraukimo tuo atveju, kai ją nagrinėjant paaiškėja neigiamos bankroto bylos (ne)iškėlimo sąlygos

37. Pareiškėjai kasaciniame skunde teigia, kad, bendrovės bankroto proceso metu paaiškėjus negatyviajai įmonės bankroto bylos neiškėlimo sąlygai, jog bendrovės turto nepakanka jos administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 23 straipsnio 1–4 dalys), taip pat esant teisiniam faktui, kad bendrovės bankroto proceso nesutinka administruoti nė vienas nemokumo administratorius, teismas pagrįstai turėjo teisę nutraukti bendrovės bankroto bylą kaip nebenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

38. JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

39. JANĮ 23 straipsnyje nurodyta galimybė iškelti bankroto bylą, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, arba 2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam asmeniui per ne ilgesnį kaip 14 dienų laikotarpį nuo šio pasiūlymo pateikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta ir tai, kad tuo atveju, jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Ši nutartis yra neskundžiama. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka iškelta bankroto byla nagrinėjama supaprastinta tvarka, jeigu juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos.

40. Taigi, nustačius, kad bendrovė turto neturi ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi būti taikoma JANĮ 23 straipsnyje įtvirtinta bankroto bylos iškėlimo procedūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau aptartame JANĮ 23 straipsnyje įtvirtintos išimtys, kai gali būti pradedamas pakankamai turto neturinčio juridinio asmens bankrotas, tačiau jos yra siejamos su 1) išankstiniu išlaidų apmokėjimu, kurį atlieka asmuo, siekiantis pradėti bankroto procesą, arba su 2) nemokumo administratoriaus sutikimu prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Tuo atveju, jei nėra bent vienos šiame straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, t. y.: 1) nėra įmokama bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti reikalinga suma arba 2) nemokumo administratorius savo rizika neprisiima administravimo išlaidų rizikos, teismas turi atsisakyti iškelti bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, ir tokiu atveju taikoma speciali juridinio asmens likvidavimo procedūra.

41. Iš JANĮ parengiamųjų darbų taip pat matyti, kad vienas iš JANĮ projekto tikslų buvo „beturčių įmonių“ bankroto proceso problemų sprendimas. JANĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiant spręsti praktikoje susidariusią problemą, kai juridiniai asmenys neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, ir tokius bankroto procesus paprastai administruoja bankroto administratoriai savo lėšomis, o kreditoriai retai sutinka inicijuoti tokius procesus savo lėšomis, siūloma ne tik aiškiau įtvirtinti juridinio asmens nemokumo sąvoką, kreipimosi dėl bankroto bylos nuostatas, bet ir sistemiškai peržiūrėti teisinio reguliavimo nuostatas, kai bankroto procesas nėra inicijuojamas laiku, o juridinio asmens turto nebėra. JANĮ aiškinamajame rašte nurodyta ir tai, kad pagrindinis šios procedūros tikslas yra veiksmingas ir operatyvus neveikiančių juridinių asmenų pasitraukimo iš rinkos mechanizmas (2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų, reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789). Taigi, iš esmės pirmiau aptartomis JANĮ nuostatomis užkertamas keliamas pradėti turto neturinčios bendrovės bankroto procesą ir prioritetas suteikiamas ne kreditorių interesų apsaugai, o kuo operatyvesniam nemokių bendrovių likvidavimui supaprastinta tvarka.

42. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad per 2023–2025 m. laikotarpį nemokumo administratorė veikė labai aktyviai, ieškodama lėšų sutvarkyti bendrovės paliktoms atliekoms, kurioms sutvarkyti reikia daugiau nei milijono eurų, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl lėšų skyrimo, teikė ieškinius dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo, dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir kita. Nemokumo administratorė išsiuntė prašymus Aplinkos ministerijai skirti lėšų atliekoms sutvarkyti, inicijavo susitikimus su įvairiomis institucijomis, tačiau nė viena jų nesiėmė priemonių sukauptoms atliekoms sutvarkyti, nes tokios jų pareigos nenustato galiojantys teisės aktai. Aplinkos ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, tačiau pateikti įstatymų pakeitimų projektai neišsprendžia beturčių bankrutuojančių įmonių atliekų sutvarkymo problemos ir kartu bendrovės problemų, nes jos bankrotas pripažintas tyčiniu.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai skirtingai sprendė klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, kai bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakomybėn patraukti atsakingi asmenys, iš jų priteistas žalos atlyginimas, tačiau nėra galimybės jo išieškoti, inicijuoti įstatymų pakeitimai, tačiau jie realios įtakos nagrinėjamu atveju neturi, padarė išvadą, jog nemokumo administratorė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, bet jie realių finansinių rezultatų nedavė ir nemokumo administratorė toliau negali įvykdyti JANĮ nemokumo administratoriui nustatytos prievolės dėl atliekų sutvarkymo, nes reikalingos lėšos yra didelės, nemokumo administratorė jų neturi, jos finansinė padėtis neleidžia jai skirti asmeninių lėšų bankroto bylai administruoti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir susiklosčius situacijai, kai šios funkcijos įgyvendinimas dėl objektyvių priežasčių yra ypač komplikuotas, tai negali būti pagrindas nemokumo administratorei nevykdyti jai imperatyviai priskirtų pareigų, nes tai reikštų vengimą atlikti savo pareigas (sutvarkyti atliekas) ir neatitiktų JANĮ tikslų bei paskirties. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas tai, kad susiklosčiusi situacija (kai bendrovė neturi turto) nėra pakankama nemokumo administratorei atstatydinti, o bankroto byloje kilę klausimai spręstini naudojantis kitomis teisinėmis priemonėmis, nepateikia argumentų, kokiais teisiniais būdais ši situacija galėtų būti išsprendžiama. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodo, kad atliekų sutvarkymas yra nemokumo administratorės pareiga, o tai, kad ji neranda būdų, kaip tai padaryti, nėra pakankama priežastis jai atstatydinti, nes taip būtų pažeidžiamas viešasis interesas. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nemokumo administratorė būtų prisiėmusi bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, dėl šios priežasties sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas, nutartimi atsisakęs atstatydinti nemokumo administratorę, iš esmės įpareigojo ją, nesant jos sutikimo dėl administravimo išlaidų rizikos, ir toliau prieš jos valią administruoti turto neturinčią bankrutuojančią bendrovę.

45. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, bendrovės bankroto byla nagrinėtina teisme tik tuo atveju, jei bendrovės turto visiškai pakanka būtinoms jos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 22–23 straipsniai) ir bendrovę administruoti sutinka teismo parinktas nemokumo administratorius (JANĮ 23 straipsnis). Nesant šių sąlygų visumos bendrovės bankroto byla negali būti iškeliama, o bendrovė turi būti likviduojama specialia juridinio asmens likvidavimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai šios bankroto bylos iškėlimo atsisakymą lemiančios aplinkybės paaiškėjo jau po bankroto bylos iškėlimo, t. y. jau vykstant bankroto procesui, jog bendrovė neturi lėšų ne tik atliekoms sutvarkyti, bet ir administravimo išlaidoms apmokėti ir nėra nemokumo administratorės sutikimo administruoti bendrovę prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, bendrovės bankroto procesas negali tęstis įprasta JANĮ nustatyta tvarka.

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje išvardinti bankroto bylos nutraukimo pagrindai yra baigtiniai ir negali būti aiškinami plačiai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bendrovės bankroto bylą.

47. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal JANĮ 15 straipsnio 2 dalį, nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, jei JANĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.

48. JANĮ 78 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; 3) patvirtinama taikos sutartis; 4) iškeliama restruktūrizavimo byla. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta, jog bankroto byla gali būti nutraukiama tik šiame straipsnyje įtvirtintais pagrindais, todėl tokiu atveju darytina išvada, jog bendrovės bankroto byla gali būti nutraukiam taikant CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą.

49. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes ir vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankroto proceso metu paaiškėjus, jog bendrovė neturi turto, iš kurio būtų apmokamos bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidos, ir nemokumo administratorius nebuvo išreiškęs sutikimo prisiimti riziką dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, taip pat esant aplinkybei, jog bendrovės bankroto proceso nesutinka administruoti nė vienas kitas nemokumo administratorius (prisiimdamas administravimo išlaidų riziką), teismas turi nutraukti bendrovės bankroto procesą kaip nebenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas) ir pavesti inicijuoti bendrovės likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka tiek JANĮ nuostatas, pagal kurias apskritai turto neturinčioms bendrovėms bankroto byla negali būti keliama (išskyrus JANĮ 23 straipsnyje įtvirtintus atvejus), todėl, tokioms aplinkybėms paaiškėjus, turi būti nutraukiama, tiek JANĮ parengiamuosiuose darbuose išreikštą tikslą – veiksmingą ir operatyvų neveikiančių juridinių asmenų pasitraukimo iš rinkos mechanizmą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nemokumo administratorė nebeturi objektyvios galimybės tinkamai vykdyti jai pavestų funkciją ir tai kenkia bankroto proceso operatyvumui, todėl, nesant kito norinčio nemokumo administratoriaus, kuris prisiimtų bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, turėjo pagrindą nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimdamas naują procesinį sprendimą – netenkindamas nemokumo administratorės prašymo atstatydinti ją iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, neatsižvelgė į tai, kad bendrovei tokioje situacijoje bankroto byla negalėjo būti iškelta, o iškelta turėjo būti nutraukta, ir į tai, kad nemokumo administratorė nebuvo prisiėmusi rizikos dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, taip nepagrįstai įpareigodamas tęsti turto neturinčios bendrovės bankroto procesą, nesant objektyvių galimybių veiksmingai užbaigti bankroto procedūrą įprasta JANĮ nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 360 straipsnis).

51. Tenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme.

52. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų nemokumo administratorės ir bendrovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų perskirstymo ar atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

53. Pareiškėjai kasaciniame skunde nurodė, kad pagal bylinėjimosi finansavimo sutartį advokato pagalbos išlaidas už pareiškėjus sumokėjo viešasis juridinis asmuo (asociacija) Nemokumo administratorių rūmai, kurių narė yra pareiškėja nemokumo administratorė. Todėl kasaciniame skunde pareiškėjai suformulavo prašymą priteisti Nemokumo administratorių rūmams iš suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau konkrečios sumos nenurodė ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų kartu su kasaciniu skundu nepateikė. 2026 m. kovo 25 d. 15 val. 36 min. 11 sek. jie pateikė procesinį dokumentą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo prašė iš suinteresuoto asmens priteisti 6498,61 Eur (įskaitant PVM) kasaciniame teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, taip pat kaip šio prašymo priedus pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šis pareiškėjų procesinis dokumentas su priedais pateiktas tą pačią dieną, kurią kasacinio teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šią civilinę bylą ir priėmė nutartį teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti. Teisėjų kolegijos nutartis atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą teisėjų baigta pasirašyti 2026 m. kovo 25 d. 14 val. 24 min. 6 sek. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, juos pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl to pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir kitose kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI5LTcwMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-129-701/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-129-701/2023">e3K-3-129-701/2023</a> 90 punktą).

54. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Eglė Zemlytė