Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčio teisę reikšti negatorinį ieškinį bei tokio ieškinio tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-75-403/2026

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01415-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. K. P. ieškinį atsakovui S. T., tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. P., I. F., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. F., E. P., Palangos miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Pokrypis“, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčio teisę reikšti negatorinį ieškinį bei tokio ieškinio tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti jam priklausančius poilsio namelius iš ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7331 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas). Nustatyti atsakovui baudos dydį po 100 Eur už kiekvieną praleistą termino sprendimui įvykdyti dieną, priteisti šias lėšas ieškovei.

3. Ieškovė nurodė, kad jai 2023 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimu (toliau – Sprendimas) kartu su kitais įpėdiniais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio 0,7331 ha iki 1940 m. valdytą Žemės sklypą. Ieškinio padavimo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise šį žemės sklypą valdo: ieškovė – 0,5746 ha, tretieji asmenys I. F. – 0,0342 ha, E. F. – 0,0840 ha ir G. J. – 0,0403 ha.

4. Atsakovas 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo 15 poilsio namelių, kurie pastatyti Žemės sklype, (toliau – ir Statiniai). Atsakovo Statiniai užima didesniąją dalį Žemės sklypo. Atsakovas Žemės sklype vykdo komercinę veiklą – nuomoja poilsiui namelius ir gauna pajamų. Ieškovė nurodė, kad, nesant jokio teisinio pagrindo, atsakovas sau priklausančiais nameliais suvaržė ieškovės ir kitų bendraturčių nuosavybės teises.

5. Trečiasis asmuo I. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atsakovui priklausančius poilsio namelius iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo; nustatyti atsakovui baudą po 50 Eur už kiekvieną praleistą termino sprendimui įvykdyti dieną, priteisti šias lėšas trečiajam asmeniui. Nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo motinos ieškovės jis įgijo nuosavybės teises į 2873/7331 dalis 0,733 ha Žemės sklypo, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo su kitais šios bylos dalyviais. Trečiojo asmens ir ieškovės valdomo sklypo dalis sudaro 0,5746 ha. Atsakovas sau priklausančiais nameliais suvaržė trečiojo asmens ir kitų sklypo bendraturčių nuosavybės teises.

6. Trečiasis asmuo I. F. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė tenkinti ieškinio reikalavimus ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atsakovui priklausančius poilsio namelius iš ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo; priteisti jos naudai iš atsakovo 9800 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą; nustatyti atsakovui po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą teismo sprendimo įvykdymo dieną, priteisti šias lėšas jai. Trečiasis asmuo I. F. nurodė, kad atsakovas nemoka nuomos mokesčio žemės sklypo savininkams, yra užėmęs sklypą ir trukdo sklypu naudotis teisėtiems jo savininkams. Ieškovės ir trečiojo asmens prašomos skirti baudos yra adekvačios, matant atsakovo elgesį, jo vengimą nusikelti poilsio namelius ir siekį toliau nemokamai naudotis sklypu, nuomoti poilsio namelius ir iš to gauti pajamų. Trečiasis asmuo I. F. negali naudotis sau priklausančia sklypo dalimi ir gauti iš jos naudos, pasistatydama rekreacinės paskirties namelius poilsiui, kad juos nuomotų ir už tai gautų pajamų, kadangi juos jau yra pastatęs atsakovas. Atsakovui savo namelių nenusikeliant, I. F. patyrė ir iki šiol patiria nuostolių.

7. Atsakovas su pateiktais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad nuo 2005 m. jis yra teisėtas poilsio namelių savininkas, vykdantis komercinę veiklą ir mokantis Palangos miesto savivaldybės administracijai su tuo susijusius mokesčius. Atsakovas ne kartą teikė racionalius pasiūlymus dėl nuosavybės teisės į sklypą perleidimo, dėl ginčo taikiu keliu abiem šalims priimtinomis sąlygomis išsprendimo, tačiau susitarti su bendraturčiais jam nepavyko. Tarp bendraturčių nėra nustatyta Žemės sklypo naudojimo tvarka, taip pat nėra nustatytos (atskirtos) kiekvieno bendraturčio valdomos turto dalys. Nesant susitarimo dėl turto dalių natūra nustatymo, taip pat nenustačius daikto naudojimo tvarkos, susitarimas nebūtų teisėtas ir teisiškai stabilus, todėl ir nebuvo pasiektas. Pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas Statiniams nugriauti, kurį prašė nustatyti ieškovė ir tretieji asmenys, yra neproporcingai trumpas. Ieškovės prašomas 100 Eur baudos dydis už kiekvieną praleistą teismo sprendimo įvykdymo dieną prieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, taip pat ir proporcingumo principui.

8. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė su ieškiniu sutiko. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės reikalaujamas nustatyti vieno mėnesio terminas visiems Statiniams nugriauti yra neproporcingai trumpas, šiuo atsakovo atsikirtimu nėra paneigiamos ieškovės teisės. Savininkai turi teisę kreiptis į teismą, kad Statiniai būtų nukeldinti. Žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas už faktinį naudojimą, kadangi pasikeitė sklypo savininkai, savivaldybė nebeturi teisės reikalauti žemės nuomos mokesčio. Nenuginčijus administracijos įsakymo ir NŽT Sprendimo yra laikoma, kad tai yra laisva valstybinė neužstatyta žemė, ir prioritetas teikiamas nuosavybės atkūrimui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį ir trečiųjų asmenų I. P. ir I. F. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atsakovui priklausančius Statinius iš Žemės sklypo; nustatė atsakovui 15 Eur baudą už kiekvieną praleistą termino sprendimui įvykdyti dieną, priteisė po 5 Eur ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, naudai. Atmetė trečiojo asmens I. F., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, reikalavimą priteisti 9800 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: E. P. ir I. P. – 403/7331 dalys; I. P. – 2873/7331 dalys; B. M. K. P. – 2873/7331 dalys; E. F. – 535/7331 ir 305/7331 dalys; I. F. – 342/7331 dalys. Ieškovei NŽT Sprendimu kartu su kitais įpėdiniais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio 0,7331 ha iki 1940 m. valdytą Žemės sklypą.

11. Atsakovas 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise iš trečiojo asmens UAB „Pokrypis“ įgijo Statinius, kurie stovi Žemės sklype. NŽT Palangos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad valstybinės žemės teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) stovi 15 poilsio namelių, neturinčių teisinės registracijos. Nameliai priklauso atsakovui, juose vykdoma poilsio veikla.

12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti adresą atsakovo valdomam poilsio pastatų kompleksui. Teismas patvirtino, kad atsakovui priklausantys Statiniai yra kilnojamieji daiktai, kurie nei pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), nei pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie statiniai negali būti ir adreso objektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi sprendimą paliko galioti.

13. Atsakovas taip pat kreipėsi į Plungės apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad įregistruotų Statinius ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškimas buvo atmestas. Teismas nenustatė, kad daiktai būtų suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, ir nors įrodytas faktas, kad atsakovas viešai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų valdė Statinius ir jais naudojosi, mokėjo žemės nuomos mokestį valstybei, teismas padarė išvadą, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog atsakovas gali įgyti Statinius nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Sutartis nebuvo patvirtinta notaro, nes Statiniai nebuvo įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamieji daiktai, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįgijo valdymo teisių į nekilnojamuosius daiktus, o UAB „Pokrypis“ nepardavė namelių kaip nekilnojamųjų daiktų. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Statinių statybos teisėtumą, todėl, nesant teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, negali atsirasti ir nuosavybės teisės į jį. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo, bet nėra išlikę, t. y. poilsio nameliai buvo sukurti, pastatyti ir užbaigti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismas atsakovo skundą atmetė ir sprendimą paliko galioti.

14. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra teisėti Žemės sklypo savininkai ir ant jiems priklausančio Žemės sklypo yra pastatyti atsakovo valdomi ir faktiškai naudojami Statiniai, kurie priklauso atsakovui. Ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžia atsakovo valdomų ir naudojamų poilsio pastatų, kilnojamojo daikto, buvimas privačiame žemės sklype, todėl teismas nusprendė, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą pagal CK 4.98 straipsnį įvykdė.

15. Teismas nurodė, jog atsakovas byloje turėjo pareigą įrodyti, kad jis yra teisėtai užėmęs privačios žemės sklypo dalį poilsio pastatais. Atsakovo argumentų, susijusių su jo valdomų Statinių teisėtu buvimu privačioje Žemės sklypo teritorijoje, (ne)pagrįstumui konstatuoti yra aktualūs minėti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

16. Minėtuose teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas neįrodė, jog Statiniai buvo pastatyti laikantis galiojusių teisinių reikalavimų, buvo statomi ir suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamieji daiktai, kad jų statybos darbams atlikti valstybinėje žemėje buvo gautas sutikimas, ir padaryta išvada, kad šie statiniai – poilsio pastatai – yra kilnojamieji daiktai. Atsakovas nepateikė naujų įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų teismų jau nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Statiniai buvo teisėtai sukurti, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kad ginčo objektų statybos procesas buvo teisėtas.

17. Statiniai – poilsio pastatai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis yra gavęs savininkų leidimus naudotis prašomu sklypu. Norint statyti statinius ir jais naudotis kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose įtvirtinta pareiga gauti rašytinį žemės sklypo savininko ar patikėtinio sutikimą. Byloje nėra įrodymų, kad Žemės sklypas buvo išnuomotas ginčo objektus valdančiam ir naudojančiam atsakovui ar kitu pagrindu perduotas jo valdymui. Vien tik atsakovo teiginys, kad jis daug metų naudojasi iš pradžių valstybei, o nuo 2023 m. vasario 21 d. ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančiu sklypu, moka žemės nuomos mokestį, nepatvirtina, jog atsakovas Žemės sklypu naudojasi teisėtai.

18. Teismas pažymėjo, kad kiekvieno bendraturčio valdomos dalys yra išskirtos ir yra aišku, kokią dalį valdo kiekvienas bendraturtis, todėl nėra būtinybės nustatyti tikslią kiekvieno bendraturčio naudojamą dalį (naudojimosi tvarką). Be to, visi bendraturčiai, kurie pateikė atsiliepimus ir savarankiškus reikalavimus, reikalauja įpareigoti atsakovą nukelti Statinius nuo Žemės sklypo ir jį atlaisvinti bei pritaria ieškinio reikalavimui.

19. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį Palangos miesto savivaldybei, nereiškia, kad atsakovas ir toliau gali naudotis Žemės sklypu. Palangos miesto savivaldybės atstovas sutiko, jog žemės nuomos mokestis neturėjo būti skaičiuojamas atsakovui nuo to momento, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės, o iki nuosavybės teisių atkūrimo mokestis buvo skaičiuojamas atsakovui pagal faktinį naudojimą.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos jų Žemės sklype atsakovui priklausančių Statinių buvimu, ir nusprendė, kad tęstiniais veiksmais, t. y. faktiškai iš pradžių valstybinėje žemėje, o nuo 2023 m. vasario 21 d. – privatiems asmenims priklausančioje žemėje, daug metų naudojant nesukurtus, neįteisintus ir neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre Statinius, savaime pažeidžiamos ir apsunkinamos savininko nuosavybės teisės netrukdomai disponuoti savo turtu ir jį valdyti.

21. Konstatavęs, kad ieškovė įrodė CK 4.98 straipsnyje nustatytas abi sąlygas – tai, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra Žemės sklypo savininkai ir kad atsakovo Statiniai, esantys Žemės sklypo teritorijoje, valdomi ir naudojami neteisėtai, teismas pripažino, kad ieškovės prašomas taikyti teisių gynimo būdas yra proporcingas siekiamam tikslui.

22. Teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, prašomas nustatyti vieno mėnesio terminas, per kurį atsakovas turėtų savo lėšomis pašalinti sau priklausančius Statinius iš Žemės sklypo, yra nepakankamas ir pernelyg trumpas, atsižvelgiant į būtinų darbų apimtį. Tačiau šešių mėnesių terminas būtų protingas ir pakankamas teismo sprendimui įvykdyti.

23. Teismas konstatavo, kad prašomas baudos dydis, vadovaujantis proporcingumo principu, yra per didelis, todėl nustatė, kad jeigu per šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas savo lėšomis nepašalins sau nuosavybės teise priklausančių Statinių iš Žemės sklypo, atsakovui už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną skiriama 5 Eur bauda tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, naudai.

24. Dėl trečiojo asmens I. F., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, reikalavimo priteisti 9800 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą teismas nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukeltų žalą ieškovei ar tretiesiems asmenims ar sudarytų prielaidas ieškovo gautą naudą laikyti trečiojo asmens I. F. nuostoliais. Be to, I. F. neįrodė patirtos žalos dydžio. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad bendraturčiai planavo bendru sutarimu kokią nors teritorijos dalį užstatyti rekreacinės paskirties pastatais. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog šalims priklausančio Žemės sklypo paskirtis yra – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo teritorijos). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. D1-199 (aktuali redakcija nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ 24 punkte įtvirtinta, kad kai žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, šio naudojimo būdo turinys apima žemės sklypus, skirtus viešajam naudojimui, t. y. botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Taigi nėra nurodytos galimybės žemės sklype statyti statinius. Teismo vertinimu, vien tik interneto portalo skelbimų pateikimas į bylą, jog vieno poilsio namelio nuoma parai yra 70 Eur, o per sezoną galėtų būti mažiausiai 4900 Eur (70 Eur × 70 parų), nesuteikia pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo I. F. tokią žalą patyrė.

25. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. F. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

26. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, trečiojo asmens I. P. bei atsakovo apeliacinius skundus, 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

27. Kolegija nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, reiškė negatorinį ieškinį dėl jų nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, todėl teismas byloje neturėjo pagrindo vertinti nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų veikimo ar neveikimo.

28. Prejudicinę galią turinčios teismų išvados patvirtina, kad valstybės institucijos, atkurdamos ieškovei nuosavybės teises, veikė laikydamosi įstatymų, todėl kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo į bylą įtraukti NŽT ir vertinti neteisėtus institucijų veiksmus.

29. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas poilsio namelius įsigijo 2005 metais pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nuo pat šio turto įgijimo nebuvo nuspręsta, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas naudojasi Žemės sklypu ir jį valdo. Atsakovas nurodė, kad jis už žemę mokėjo mokesčius, tačiau byloje nustatyta, kad jam buvo skaičiuojamas mokestis už faktinį naudojimąsi žeme, bet jokia sutartis, kuri nustatytų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas naudojasi žeme, nebuvo sudaryta.

30. Kolegija konstatavo, kad atsakovas negalėjo turėti teisinio lūkesčio, jog Žemės sklypu galės naudotis visada ir nereikės jo atlaisvinti. Kadangi Statiniai yra atsakovo nuosavybė, o pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neturi teisės naudotis privatiems asmenims priklausančiu Žemės sklypu ir tam nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovą – statinių savininką – savo lėšomis pašalinti Statinius ir atlaisvinti Žemės sklypą.

31. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad reikalavimą dėl Statinių pašalinimo turi reikšti visi bendraturčiai, kaip ieškovai, ir kad turi būti nustatyta, kokio bendraturčio teisės pažeidžiamos. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams E. P. ir I. P., I. P., B. M. K. P., E. F., I. F.. Ieškinį ir savarankiškus reikalavimus atsakovui pareiškė B. M. K. P., I. P. ir I. F.. E. P. ir E. F. byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tačiau prašė ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą savo lėšomis pašalinti poilsio namelius iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, t. y. nėra nustatytos realiosios sklypo dalys, todėl visi Žemės sklypo bendraturčiai gali naudotis visu Žemės sklypu. Nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką yra bendraturčių teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog visi Žemės sklypo bendraturčiai nesutinka, kad jų sklypas būtų užimtas atsakovo poilsio nameliais ir tokiu būdu būtų apribotas visų bendraturčių Žemės sklypo naudojimas, todėl konstatavo, kad bendraturčiai procesine prasme savo teises įgyvendino tinkamai.

32. Dėl ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. P. apeliacinio skundo kolegija nurodė, kad, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas 17 metų pažeidinėjo ieškovės ir kitų bendraturčių, kaip turto savininkų, teises. Pažymėjo, kad atsakovo inicijuoti teisminiai procesai iki nuosavybės teisių atkūrimo nėra susiję su nagrinėjama civiline byla dėl ieškovės, kaip savininkės, teisių pažeidimo ir neturi įtakos nustatant terminą Statiniams pašalinti bei skiriamos baudos dydį.

33. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėnesių terminas, siekiant užtikrinti tinkamą sprendimo vykdymą, yra proporcingas ir pagrįstas. Teismo sprendimas turi būti toks, kad egzistuotų galimybė jį realiai įvykdyti. Byloje nustatyta, kad atsakovas turės pašalinti (išardyti) 15 namelių, išvežti statybines medžiagas ir atliekas.

34. Kolegija nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai, jog, mokėdamas teismo paskirtą 5 Eur baudą, atsakovas galės neterminuotai nevykdyti teismo sprendimo, laikytini deklaratyviais, nes, įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas privalo jį vykdyti savanoriškai, o jei jo nevykdys, suinteresuota šalis turi teisę inicijuoti priverstinio vykdymo procedūras per antstolį, taip pat kelti baudos dydžio klausimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio nuostatas. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą 15 Eur (po 5 Eur trims savininkams) už dieną baudos dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria jis įpareigotas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti Statinius iš Žemės sklypo, ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo apeliacinis skundas, ir šią ginčo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus minėto reikalavimo, ginčo dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus šio reikalavimo, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimus atmesti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylą visų Žemės sklypo bendraturčių, padarė proceso teisės normos pažeidimą, sudarantį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Žemės sklypo bendraturtės nuo 2024 m. gruodžio 19 d. taip pat yra ir A. F., I. S. bei M. Š.. Žemės sklypo bendraturtėmis jos tapo teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus jų ginčą su ankstesne Žemės sklypo bendraturte, pagrindu. Tačiau šios bendraturtės nebuvo įtrauktos į šią bylą kaip tretieji asmenys. Tokiu būdu buvo panaikintos šių Žemės sklypo bendraturčių teisės pasirinkti kitokias savo teisių gynybos ir (ar) įgyvendinimo priemones Žemės sklype esančių Statinių atžvilgiu.

35.2. Teismai, nusprendę, kad Statinių buvimas Žemės sklypo dalyje savaime pažeidžia Žemės sklypo bendraturčių teises naudotis ir disponuoti Žemės sklypu, netinkamai taikė ir pažeidė CK 4.98 straipsnio sąlygas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, taip pat tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, tik abstrakčiai nurodė, jog Statiniai pažeidžia jų nuosavybės teises, tačiau nepagrindė, kaip konkrečiai dėl Statinių yra apribotos jų teisės naudotis Žemės sklypu pagal jo paskirtį ar juo disponuoti, kokių konkrečiai veiksmų jie negali atlikti dėl Žemės sklype esančių Statinių, to neanalizavo ir teismai. Taigi lieka neaišku, ar pirmosios instancijos teismas vertino valdymo ar naudojimo pažeidimus, taip pat lieka neaišku, ar Žemės sklypo bendraturčių teises naudotis Žemės sklypu pažeidžia faktinis Statinių buvimas Žemės sklype, ar tai, jog Statiniai yra neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat lieka neaišku, kaip pasikeistų bendraturčių teisinės bei faktinės galimybės naudotis bei disponuoti Žemės sklypu, jei jame neliktų Statinių.

35.3. Teismai, nusprendę, jog dalies atskirų Žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis ir disponuoti Žemės sklypu yra pažeidžiamos dėl Žemės sklypo dalyje esančių Statinių, nors naudojimosi tvarka Žemės sklypu nėra nustatyta ir nėra bendros visų bendraturčių pozicijos dėl Statinių buvimo Žemės sklype, netinkamai taikė ir pažeidė CK 4.98 straipsnio sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimus šioje byloje yra pareiškę ne visi Žemės sklypo bendraturčiai, ir į tai, jog naudojimosi tvarka Žemės sklypu nėra nustatyta, nesant žinomos kiekvieno bendraturčio faktiškai valdomos Žemės sklypo dalies, objektyviai nėra nei teisinių, nei faktinių prielaidų vertinti, kaip ir kokius nepatogumus ar kliūtis patiria konkretus atskiras Žemės sklypo bendraturtis dėl Žemės sklype esančių ginčo Statinių. Nesant objektyvios galimybės nustatyti, ar Statiniai yra konkretaus bendraturčio valdomoje Žemės sklypo dalyje, nėra pagrindo išvadai, jog Statiniai pažeidžia to konkretaus bendraturčio teises. Jeigu negatorinį ieškinį reiškia ne visi bendraturčiai, tai ieškinį reiškiantis bendraturtis turi įrodyti, jog yra pažeidžiamos būtent jo, o ne abstrakčiai bendrai visų bendraturčių teisės. Reiškiant reikalavimus, jog Statiniai pažeidžia bendrai visų Žemės sklypo bendraturčių teises, ieškovais turėtų būti visi Žemės sklypo bendraturčiai ar bent jau visi bendraturčiai turėtų būti įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys.

35.4. Teismai, apsiriboję Statinių kvalifikavimu kaip kilnojamųjų daiktų, bet netyrę ir nevertinę, koks konkrečiai yra Statinių statusas (neteisėta statyba, nesudėtingas statinys, laikinas statinys ar kt.), lemiantis tiek Statinių buvimo Žemės sklype (ne)teisėtumą, tiek už Statinių pašalinimą atsakingus asmenis, taip pat konstatavę, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bet kartu įpareigoję atsakovą savo sąskaita pašalinti Statinius iš Žemės sklypo, neatskleidė bylos esmės.

35.5. Teismai nepagrįstai rėmėsi ankstesniais teismų sprendimais kaip turinčiais prejudicinę reikšmę, kadangi jie buvo priimti bylose, kurių dalykas yra skirtingas nei šios bylos. Nė viename iš teismų sprendimų, kuriais kaip prejudiciniais rėmėsi teismai, nėra konstatuota, jog Statinius pastatė atsakovas ir (ar) kad atsakovas neteisėtai naudojosi Žemės sklypu. Teismai neanalizavo ir nekvalifikavo, koks yra ginčo Statinių statusas, ir apsiribojo nepagrįsta išvada, kad jeigu Statiniai de jure (pagal teisę) nėra nekilnojamieji daiktai (pastatai), tai tuomet jie yra kilnojamieji daiktai. Šioje byloje, net ir konstatavus, jog Statiniai nėra savarankiškas nekilnojamojo turto kadastro objektas, turėjo būti ištirtas ir įvertintas tikslus Statinių teisinis ir faktinis statusas, nes nuo to priklauso, ar Statinių buvimas Žemės sklype yra teisėtas, o jeigu ne, tai kas atsakingas už jų pašalinimą.

35.6. Teismai nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Statiniai buvo pradėti statyti dar 1965 metais. Statiniai iki pat 1994 m. buvo valdomi valstybinio Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto „Lira“ personalinės įmonės „Pokrypis“, kuri buvo privatizuota ir jos pagrindu įkurta UAB „Pokrypis“. Statinius atsakovas įsigijo 2005 m. iš nurodytos bendrovės, jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su Statinių pastatymu Žemės sklypo dalyje, niekada neatliko. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, įsigydamas Statinius, įsipareigojo juos eksploatuoti tik tam tikrą ribotą laiką ir (ar) juos pašalinti iš Žemės sklypo. Daugiau nei 20 metų atsakovas sąžiningai eksploatavo Žemės sklypo dalyje esančius Statinius, mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl pagrįstai ir sąžiningai laikė, jog turi teisę Žemės sklypo dalyje esančius Statinius teisėtai eksploatuoti.

35.7. Teismai netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų ir argumentų, patvirtinančių Statinių statybos teisėtumą, taip pat Statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą.

35.8. Teismai, įpareigoję atsakovą savo sąskaita pašalinti Statinius iš Žemės sklypo, atsižvelgiant į tai, jog ne atsakovas pastatė šiuos Statinius, o Statinių pašalinimo sąnaudos yra itin didelės ir beveik dvigubai viršija paties Žemės sklypo vertę, netinkamai taikė ir pažeidė CK 4.98 straipsnio sąlygas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Net ir konstatavus, jog už Statinių nugriovimą turėtų būti atsakingas atsakovas (nors tam ir nėra pagrindo), šioje byloje nepagrįstai nebuvo vertinama, ar klausimas dėl Žemės sklypo dalyje esančių Statinių likimo neturėtų būti sprendžiamas taikant teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principus bei atsižvelgiant į tai, ar atsakovo įpareigojimas pašalinti Statinius būtų proporcinga ieškovės bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, galimo teisės pažeidimo gynimo priemonė, ar šiuo atveju nebūtų pagrindo nustatyti atlygintinį servitutą ar kitas proporcingas priemones.

36. Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. F., E. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

36.1. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Statiniai yra kilnojamieji daiktai. Ši aplinkybė turi prejudicinę galią. Atsakovas nepagrįstai siekia šias aplinkybes revizuoti.

36.2. Atsakovo argumentai, kad Statiniams pašalinti reikia labai daug lėšų ir jis patirs didžiulius nuostolius, yra nepagrįsti. Duomenų, kad Statinių vertė per 20 metų būtų padidėjusi, nėra pateikta, todėl teigti, jog atsakovas valdo ir praranda didelės vertės turtą, nėra jokio pagrindo. Apskaičiavus 2005 m. už 140 Eur įsigyto namelio amortizaciją, jo vertė šią dieną yra nulinė.

36.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo svarstyti alternatyvias gynybos priemones. Civiliniame procese ieškinio dalyką ir ribas apibrėžia ieškovas, teismas negali savo iniciatyva keisti ieškinio dalyko ar formuluoti alternatyvių reikalavimų, o atsakovas viso teisminio proceso metu ne tik nekėlė jokių alternatyvių reikalavimų, bet net neužsiminė apie savo teisės reikšti priešieškinį įgyvendinimą.

36.4. Atsakovo argumentai dėl to, kad tik dalis Žemės sklypo bendraturčių pareiškė reikalavimą pašalinti Statinius iš Žemės sklypo, nepagrįsti. Atsakovo nurodyti asmenys negalėjo būti įtraukti į bylą ieškinio padavimo momentu, kadangi byla teisme buvo pradėta 2023 m. spalio 13 d., o šie asmenys bendraturčiais tapo tik 2024 m. gruodžio 19 d. Kasaciniame skunde nurodomi asmenys yra artimi byloje dalyvaujančių asmenų giminaičiai, todėl jiems yra gerai žinoma bylos esmė ir teisinis ginčo santykis. Negana to, teismo sprendimas jiems jokių teisinių padarinių, priešingai nei nurodo atsakovas, nesukėlė, todėl situacija atitinka nurodytą teismų praktiką, kai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais.

36.5. CK 4.98 straipsnis saugo kiekvieno savininko teisę, kiekvienas bendraturtis gali reikšti negatorinį ieškinį. Neteisėtas atsakovo kišimasis negali būti pateisinamas bendraturčių vidaus santykiais. Naudojimosi tvarkos nenustatymas nesukuria teisės atsakovui naudotis svetimu daiktu ir nesumažina savininko teisių.

36.6. Teismai pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais administracinėse bylose (dėl statinių kvalifikavimo) ir civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Šiose bylose nustatyta, kad ginčo poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, o ne nekilnojamasis turtas. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais sprendimais ir turi prejudicinę galią.

36.7. Atsakovas dirbtinai bando ginčą perkelti į neteisėtos statybos padarinių sritį – statinių teisėtumo tyrimą, galimų atsakingų subjektų nustatymą, tačiau šioje byloje reiškiamas negatorinis ieškinys, ginčas yra dėl nuosavybės teisės pažeidimo fakto, nereikalaujama spręsti statybos teisėtumo klausimo. Net jeigu statiniai ir būtų teisėtai pastatyti, tai nesuteiktų teisės laikyti juos svetimame sklype be savininkų sutikimo.

36.8. Atsakovas siūlo sukurti situaciją, kai, nesant savininko sutikimo, taip pat sutartinio ar įstatyme įtvirtinto pagrindo, būtų leidžiama kilnojamaisiais daiktais neribotai užimti svetimą žemę. Tai reikštų faktinį servituto nustatymą, nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo, taip pat teismo sprendimo, neatliekant proporcingumo analizės.

37. Trečiasis asmuo I. F. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

37.1. Atsakovo argumentai dėl neįtrauktų į bylą visų Žemės sklypo bendraturčių yra nepagrįsti. Pirma, šios bylos nagrinėjimo metu buvo įtraukti visi žinomi sklypo bendraturčiai. Kasaciniame skunde nurodytų asmenų nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2025 m. sausio 8 d. Tik nuo šios dienos viešai tapo žinoma, kad šie asmenys nuosavybės teisėmis valdo atitinkamas Žemės sklypo dalis. Bylos nagrinėjimo metu nei teismui, nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie kitas Žemės sklypo bendraturtes. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, išklausius šalių baigiamąsias kalbas, nauji įrodymai nerenkami ir neteikiami. Antra, teismas nepriėmė jokių sprendimų dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Jokios teisės ir pareigos kitoms žemės sklypo bendraturtėms, kurių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2025 m. sausio 8 d., nenustatytos, nepakeistos, nepanaikintos. Tuo atveju, jeigu šiuo metu galiojantis teismo sprendimas ir nutartis pažeistų sklypo bendraturčių teises, darytų įtaką jų teisėms ar pareigoms, bendraturtės galėtų kreiptis dėl bylos atnaujinimo. Trečia, kasaciniame skunde nurodyti asmenys nuosavybės teisėmis valdo itin mažas Žemės sklypo dalis. Dėl tokių itin mažų Žemės sklypo dalių nebūtų jokios galimybės šioms bendraturtėms įgyvendinti kasaciniame skunde siūlomų teisių gynybos būdų (nustatyti statinio servitutų ir pan.). Atsakovo statiniai užima didesnį plotą nei šiems asmenims nuosavybės teisėmis priklausančios Žemės sklypo dalys. Kita vertus, kiti teisėti Žemės sklypo savininkų gynybos būdai mažai tikėtini, nes Statiniai neregistruoti, jie nėra pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, o teismų įsiteisėjusiais sprendimais patvirtinta, kad tai kilnojamieji daiktai.

37.2. Ieškovė bei į bylą įtraukti tretieji asmenys, kurie yra Žemės sklypo bendraturčiai, įrodė, kad jie yra Žemės sklypo savininkai, kad negali naudotis savo Žemės sklypu, kuriame yra 15 neregistruotų atsakovo Statinių. Laisvo ploto, kurį galėtų naudoti Žemės sklypo savininkai, praktiškai nėra. Nors atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad neva ieškovė ir tretieji asmenys turėjo įrodyti, kaip konkrečiai pažeidžiamos jų teisės, tačiau šiuo atveju yra priešingai. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas nepagrįstai bando perkelti įrodinėjimo pareigą ieškovei ir tretiesiems asmenims, kai jis tokios pareigos pats neįvykdė.

37.3. Žemės sklypo naudojimo būdas nesudaro pagrindo atsakovui palikti Statinių Žemės sklype. Atsakovo nurodytos abejonės dėl tolesnio Žemės sklypo naudojimo galimybių neturi jokios reikšmės šio ginčo sprendimui ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, Žemės sklypo naudojimo būdą galima pakeisti, jeigu tą leidžia savivaldybės patvirtintas bendrasis planas ir kiti teritorijų planavimo dokumentai.

37.4. Atsakovui priklausantys Statiniai laikytini ne nekilnojamojo turto objektais, o kilnojamaisiais daiktais. Teismai šioje byloje neturėjo jokio pagrindo tirti tikslaus Statinių teisinio ir faktinio statuso, nes dėl atsakovo Statinių kilmės, jų įsigijimo aplinkybių, Statinių vertinimo pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šiuo atveju atsakovas nepateikė priešieškinio, kuriuo būtų įrodinėjęs Statinių teisėtumo klausimą. Atsakovas, valdydamas Statinius, kurie pripažinti kilnojamaisiais daiktais, yra atsakingas už jų pašalinimą iš Žemės sklypo.

37.5. Atsakovas, dar 2005 m. įsigydamas Statinius, turėjo žinoti, kad šie jo pastatai turės būti nukelti nuo Žemės sklypo, o nuosavybės teisės į Žemės sklypą bus atkurtos ir Žemės sklypas bus perduotas kitiems asmenims. Atsakovas, įsigydamas tokį turtą, yra atsakingas už jo naudojimą ir eksploatavimą taip, kad tai nepažeistų kitų asmenų (Žemės sklypo bendraturčių) teisių. Šiuo atveju neįregistruotų ir kilnojamaisiais daiktais pripažintų Statinių nukėlimas yra proporcinga priemonė Žemės sklypo savininkų teisėms apginti ir Žemės sklypui atlaisvinti.

38. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

38.1. Nors ir atsakovas nurodo, kad 2005 m. ne notariniu sandoriu įsigijo nekilnojamuosius daiktus, tačiau, pagal CK 1.74 straipsnio 1 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Darytina išvada, kad atsakovas pagal paprastą rašytinę sutartį įgijo nesudėtingus statinius kaip kilnojamąjį daiktą, statybines medžiagas.

38.2. Tai, kad atsakovas naudojosi tuo metu valstybine žeme ir mokėjo žemės nuomos mokestį, nereiškia, kad žemės nuomos mokestis įteisina atsakovo Statinius kaip nekilnojamąjį turtą.

38.3. Atsakovas nurodo, kad teismas neįtraukė visų bendraturčių į nagrinėjamą bylą. Tačiau atsakovas tokį argumentą pradėjo naudoti tik kasaciniame teisme, tai neatitinka nei CPK tikslų, nei sąžiningumo principo. Nagrinėjamoje byloje teismai pašalino Žemės sklypo naudojimo pažeidimus, tačiau neįtrauktoms į bylą bendraturtėms nesuteikė nei papildomai teisių, nei nustatė pareigų (jų teisinė padėtis nebuvo pakeista).

38.4. CK neįpareigoja bendraturčių nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tai neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo, todėl atsakovo argumentai dėl nenustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos yra nepagrįsti.

38.5. Teismai aplinkybę, kad visi Žemės sklypo bendraturčiai nesutinka, jog jų Žemės sklypas būtų užimtas atsakovo Statiniais, nustatė teisingai. Palangos miesto savivaldybės administracijoje nėra priešingų duomenų ir atsakovas nepateikė įrodymų, jog kuris nors Žemės sklypo savininkas sutiktų, kad Statiniai stovėtų Žemės sklype.

38.6. Nors atsakovas kasaciniame skunde ir nurodo, kad Statinių nukeldinimas dvigubai viršys Žemės sklypo kainą, tačiau jis turėjo galimybę pasirašyti taikos sutartį ir tokios prievolės būtų visai nebuvę. Įsigydamas Statinius atsakovas perėmė visas teises ir pareigas, taigi prisiėmė su tuo susijusią riziką, įskaitant ir jų pašalinimą iš Žemės sklypo.

38.7. Nors atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys Statinių statybos teisėtumą, taip pat Statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodyta priešingai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

39. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas). Taigi, kasaciniam teismui nesuteikta teisė iš naujo vertinti faktinių bylos aplinkybių, todėl kasacinio skundo argumentai, kurie siejami su faktinių aplinkybių nustatymu ir prašymu jas iš naujo vertinti, nėra bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas.

40. Kasaciniame skunde keliamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas dėl žemės sklypo bendraturčio teisės reikšti negatorinį ieškinį, kai nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl bendraturčio pareigos įrodyti, kad kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančių daiktų buvimas žemės sklype trukdo naudoti tokį sklypą (jo dalį) pagal paskirtį, dėl bylos esmės neatskleidimo bei dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

41. Teisėjų kolegija pagrindų šioje byloje peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, toliau pasisakys kasaciniame skunde nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

Dėl žemės sklypo bendraturčio teisės reikšti negatorinį ieškinį, kai nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka

42. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar Statiniai yra konkretaus bendraturčio valdomoje Žemės sklypo dalyje, todėl nėra pagrindo išvadai, jog Statiniai pažeidžia to konkretaus bendraturčio teises. Jeigu negatorinį ieškinį reiškia ne visi bendraturčiai, tai ieškinį reiškiantis bendraturtis turi įrodyti, jog yra pažeidžiamos būtent jo, o ne abstrakčiai bendrai visų bendraturčių teisės.

43. Įvertinusi šį atsakovo kasaciniame skunde nurodytą argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdinga tai, kad nepriklausomai nuo to, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, visi bendraturčiai yra viso turto, priklausančio jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, savininkai, tai reiškia, kad kiekvienas iš jų turi teisę ginti savo, kaip savininko (bendraturčio), pažeistą teisę. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, bendraturčiai turi teisę, bet ne pareigą nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Kadangi negali būti paneigta bendraturčio teisė naudotis bendru turtu, kol nėra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, visi bendraturčiai turi teisę naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu bendrai.

44. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad būtent kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių daiktų buvimas bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype prieš bendraturčių valią gali būti kliūtis nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, todėl vertinant priešingai, nei nurodyta pirmiau, t. y. šios nutarties 43 punkte, tektų pripažinti, jog bendraturčiai, esant tam tikroms situacijoms, apskritai neturi galimybės pasinaudoti teise ginti pažeistas teises.

45. Vadinasi, atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad žemės sklypo bendraturtis neturi teisės reikšti negatorinį ieškinį, kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų teismui sprendžiant dėl šių sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje

46. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, jog ieškovė ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškę tretieji asmenys neįrodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių buvimas ieškovei ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažeidžia ieškovės ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusių trečiųjų asmenų teisę naudotis žemės sklypu. Atsakovo teigimu, ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, kokiu būdu pažeidžiama ieškovės ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusių trečiųjų asmenų teisė naudotis žemės sklypu. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

47. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDAtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-140-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-140-403/2018">3K-3-140-403/2018</a> 28 punktą). Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEtOTQzLzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-11-943/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-11-943/2026">e3K-3-11-943/2026</a>, 47 punktas).

48. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, tiek ieškovė, tiek savarankiškus reikalavimus byloje pareiškę tretieji asmenys nurodė, o bylą nagrinėję teismai pripažino, kad dėl to, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai yra ieškovei ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (didžiojoje jo dalyje), tiek ieškovė, tiek kiti žemės sklypo bendraturčiai neturi galimybės patys naudotis žemės sklypu (didžiąja jo dalimi).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik daikto buvimas svetimame žemės sklype be žemės sklypo savininko valios pažeidžia to žemės sklypo savininko teisę savo nuožiūra naudoti žemės sklypo dalį, kurioje yra toks daiktas, taip pat sklypo dalį, kuri būtina tokio daikto naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Kadangi žemės sklypo vertė ir paklausa priklauso nuo to, kiek ir kokias teises gali įgyvendinti žemės sklypo savininkas, naudodamas žemės sklypą pagal paskirtį (pvz., ar žemės sklype galima statyti statinius, kokius statinius galima statyti, koks gali būti jų aukštingumas, žemės sklypo užstatymo tankis ir pan.), jeigu žemės sklype yra statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso ne žemės sklypo savininkui, tai paprastai iš esmės sumažina žemės sklypo vertę ir paklausą ar netgi nulemia paklausos nebuvimą, t. y. esmingai suvaržo ar net de facto (faktiškai) paneigia žemės sklypo savininko teisę disponuoti žemės sklypu atlygintinai jį perleidžiant kitiems asmenims nuosavybės teise. Pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą (CK 4.42 straipsnis), tik tais atvejais, kada svetimame žemės sklype yra natūraliai besivystančių daiktų (augalų) dalys, kurios yra netgi ne ant žemės sklypo paviršiaus, bet žemės sklypo viršutiniame sluoksnyje ar (ir) po juo (šaknys) ar virš žemės sklypo paviršiaus (šakos), bet ne patys daiktai (augalai), to žemės sklypo savininkas, siekdamas, kad tokios augalų dalys būtų pašalintos iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo prieš augalų savininko valią, privalo įrodyti, kad tokių augalų dalių buvimas jo žemės sklype trukdo naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Bet tokiu atveju ir į vaisius, gaunamus nuo svetimame žemės sklype esančių augalų dalių (šakų, šaknų), nuosavybės teisę įgyja to žemės sklypo savininkas.

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovas neginčija, kad ieškovei ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype prieš jų valią yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai, kuriuos atsakovas naudoja nuomodamas ir gauna naudą nuompinigių forma.

51. Įvertinusi visa, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių buvimas ieškovei ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažeidžia pastarųjų teisę naudoti žemės sklypą.

52. Kasaciniame skunde teigiama ir kad teismai nagrinėjamoje byloje privalėjo nurodyti, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo kasaciniame skunde nurodytu argumentu.

53. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-227-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-227-381/2024">e3K-3-227-381/2024</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMy00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-3-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-3-403/2025">e3K-3-3-403/2025</a>, 25 punktas).

54. Kaip minėta pirmiau, ieškovė ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškę tretieji asmenys įrodė, kad tai, jog jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai, pažeidžia pastarųjų asmenų teisę naudoti žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusiems tretiesiems asmenims žemės sklypas, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai, priklauso nuosavybės (bendrosios dalinės nuosavybės) teise. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai svetimame žemės sklype yra prieš šio sklypo savininkų (ieškovės ir kitų bendraturčių) valią, ir atsakovas pripažįsta, kad jam nepasisekė susitarti su sklypo savininkais (bendraturčiais) dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai ir kuri reikalinga tam, kad būtų galima šiuos namelius naudoti pagal paskirtį.

55. Vadinasi, esant nustatytoms šios nutarties 54 punkte nurodytoms aplinkybėms, atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto negatorinio ieškinio, privalėjo įrodyti, kad jis turi teisę naudotis svetimu žemės sklypu (jo dalimi), o bylą nagrinėję teismai neprivalėjo nustatinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas.

56. Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylą visų Žemės sklypo bendraturčių (neįtraukė į bylą A. F., I. S. bei M. Š., kurios, atsakovo teigimu, Žemės sklypo bendraturtėmis tapo teismo sprendimo pagrindu 2024 m. gruodžio 19 d.), padarė proceso teisės normos pažeidimą, sudarantį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsakovo teigimu, tokiu būdu buvo panaikintos šių žemės sklypo bendraturčių teisės pasirinkti kitokias savo teisių gynybos ir (ar) įgyvendinimo priemones Žemės sklype esančių statinių atžvilgiu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

57. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAxLTMxMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-201-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-201-313/2021">e3K-3-201-313/2021</a>, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTctNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197-611/2015">3K-3-197-611/2015</a>).

58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzAwLTk5OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-300-999/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-300-999/2024">e2-300-999/2024</a> pagrindu atsakovo kasaciniame skunde nurodyti asmenys tapo Žemės sklypo bendraturčiais, pirmosios instancijos teismui pripažinus Žemės sklypą, be kita ko, ir nurodytų asmenų bendrąja daline nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI4MjMtNjYxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2823-661/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2823-661/2024">e2A-2823-661/2024</a> pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios intencijos teismo sprendimas buvo apskųstas, jis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį – 2024 m. gruodžio 19 d. (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinį pareiškė 2023 m. spalio 10 d., taigi, kai atsakovo kasaciniame skunde nurodyti asmenys dar nebuvo Žemės sklypo bendraturčiais. Pirmosios instancijos teismas sprendimą šioje byloje priėmė 2025 m. sausio 8 d., o bylos nagrinėjimas buvo baigtas ir teismas išėjo priimti sprendimo 2024 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kasaciniame skunde nurodyti asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dar nebuvo žemės sklypo bendraturčiai, todėl negalėjo būti įtraukti į procesą kaip tretieji asmenys ir negalėjo būti sprendžiama dėl jų teisių ir pareigų.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad tą pačią dieną, kada pirmosios instancijos teismas baigė nagrinėti šią bylą ir išėjo priimti procesinio sprendimo, įsiteisėjo kito teismo sprendimas, kuriuo A. F., I. S. bei M. Š. tapo Žemės sklypo bendraturtėmis. Pastarosios manydamos, kad jų teisės tokiu sprendimu buvo pažeistos, turėjo teisę, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kreiptis dėl proceso atnaujinimo. A. F., I. S. bei M. Š. į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė ir šiuo metu klausimo, kad buvo pažeistos jų teisės nekelia. Klausimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo kasaciniame skunde kelia atsakovas.

60. Be to, tai, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškovės negatorinis ieškinys ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusių trečiųjų asmenų reikalavimai, negali būti vertinama, kad buvo panaikinta žemės sklypo bendraturčių A. F., I. S. bei M. Š. teisė pasirinkti kitokias savo teisių gynybos ir (ar) įgyvendinimo priemones tiek, kiek jos susijusios su žemės sklype esančiais atsakovui nuosavybės teise priklausančiais poilsio nameliais. Kadangi nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuria minėtoms bendraturtėms būtų suteikta teisė naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai, taip pat kuri reikalinga namelių naudojimui užtikrinti, tai reiškia, kad visi žemės sklypo bendraturčiai turėjo teisę naudotis visu žemės sklypu. A. F., I. S. bei M. Š., net ir tapusios bendraturtėmis, neturėjo teisės pasirinkti kitokių savo teisių gynybos ir (ar) įgyvendinimo priemonių tiek, kiek jos susijusios su žemės sklype esančiais atsakovui nuosavybės teise priklausančiais poilsio nameliais.

61. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, apsiriboję Statinių, kaip kilnojamųjų daiktų, kvalifikavimu, bet netyrę ir nevertinę, koks konkrečiai yra Statinių statusas (neteisėta statyba, nesudėtingas statinys, laikinas statinys ar kt.), lemiantis tiek Statinių buvimo Žemės sklype (ne)teisėtumą, tiek už Statinių pašalinimą atsakingus asmenis, taip pat konstatavę, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bet kartu įpareigoję atsakovą savo sąskaita pašalinti Statinius iš Žemės sklypo, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

62. Pirma, kaip minėta šios nutarties 55 punkte, atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto negatorinio ieškinio, privalėjo įrodyti, kad jis turi teisę naudotis svetimu žemės sklypu (jo dalimi), o bylą nagrinėję teismai neprivalėjo nustatinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jis turi teisę naudotis ieškovei ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai. Todėl ieškovei ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusiems tretiesiems asmenims įrodžius, kad jie yra sklypo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai, bendraturčiai ir kad šiame sklype atsakovui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises, bylą nagrinėję teismai pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės negatorinį ieškinį ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusių trečiųjų asmenų reikalavimus.

63. Antra, nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, o nagrinėdami pareikštą negatorinį ieškinį ir remdamiesi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais prejudicinę galią ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimui, teismai nustatė, kad atsakovas 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo 15 poilsio namelių, kurie buvo kilnojamieji daiktai. Atsakovas neįrodinėjo, kad jis vietoje poilsio namelių, kurie buvo kilnojamieji daiktai, pastatė statinius – poilsio namelius, kurie yra nekilnojamieji daiktai, ir tai atliko pagal statybą leidžiantį dokumentą, kurio galiojimas buvo panaikintas, todėl turi būti nustatyti asmenys, kurių sąskaita turėtų būti šalinami neteisėtos statybos padariniai.

64. Trečia, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Todėl nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo 15 poilsio namelių, kurie buvo kilnojamieji daiktai, ir nenustačius, kad atsakovas vietoje šių kilnojamųjų daiktų pastatė statinius, kaip tai nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje, t. y. poilsio namelius, kurie yra nekilnojamieji daiktai, ieškovei ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys poilsio nameliai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui, apskritai negali būti vertinami kaip statiniai.

65. Teisėjų kolegija sutinka su kasaciniame skunde nurodytu argumentu, jog nuspręsti, kad daiktai yra kilnojamieji, nepakanka nustatyto fakto, kad jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal CK 4.2 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą klausimas, ar daiktas pagal prigimtį yra kilnojamasis ar nekilnojamasis, yra fakto, bet ne teisės klausimas.

66. Įvertinusi tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ginčo nagrinėjamoje byloje teisingam išsprendimui (negatorinio ieškinio (ne)tenkinimui) apskritai nereikėjo nustatyti, ar atsakovo nuosavybės teise turimi poilsio nameliai tebėra kilnojamieji daiktai, ar atsakovas vietoje jų savavališkai pastatė statinius – poilsio namelius, kurie yra nekilnojamieji daiktai. Šios aplinkybės nustatymas nagrinėjamoje byloje reikšmingas tik vienu aspektu – sprendžiant dėl termino, per kurį atsakovas turi įvykdyti teismo sprendimą, kadangi kilnojamieji daiktai iš žemės sklypo šalinami nukeliant, o statiniai, kurie yra nekilnojamieji daiktai, – nugriaunant. Dėl to iš esmės skiriasi tokiems veiksmams atlikti būtinas terminas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde šis klausimas nėra keliamas.

67. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo spręsti, ar nėra pagrindo nustatyti atsakovui atlygintinį servitutą ar kitas proporcingas priemones.

68. Pirma, atsakovui nagrinėjamoje byloje nepareiškus priešieškinio, bylą nagrinėję teismai apskritai neturėjo pagrindo spręsti, ar jam neturėtų būti nustatytas atlygintinis servitutas ar kitos proporcingos priemonės. Antra, servitutai gali būti nustatomi tik nekilnojamiesiems daiktams ir jais suteikiama teisė tik naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, bet neperduodamas tarnaujančiojo daikto valdymas. Pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą (CK 4.160, 4,162 straipsniai), daiktinė teisė, kuria jos turėtojui suteikiama teisė ant kitam asmeniui priklausančios nuosavybės teise žemės įsigyti nuosavybėn ar turėti nuosavybės teise statinius, yra užstatymo teisė (lot. superficies), bet ne servitutai. Tačiau užstatymo teisė (superficies) negali būti nustatoma teismo sprendimu. Pagal CK 4.163 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užstatymo teisė gali būti nustatoma tik žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu arba žemės savininko testamentu. Kasaciniame skunde atsakovas net nenurodo, kokios, jo vertinimu, yra kitos proporcingos priemonės, dėl kurių taikymo bylą nagrinėję teismai turėjo spręsti.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

70. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamas teismų procesinių sprendimų dalis, konstatuoja, kad teisinio pagrindo jas naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

72. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kasacinis skundas nebuvo patenkintas, ieškovė ir tretieji asmenys I. P., E. F., E. P., I. F. įgijo teisę, kad būtų atlygintos jų kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

73. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo iš viso 1500 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas ieškovė grindžia 2026 m. vasario 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 26-12 bei 2026 vasario 17 d. mokėjimo nurodymu. Apskaičiuojant ieškovei priteistiną sumą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.14 punkte nustatytas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2427,60 Eur, todėl maksimali rekomenduotina priteistina suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą būtų 4126,92 Eur (2427,6 Eur × 1,7). Ieškovės prašomas priteisti išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimas neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio.

74. Trečiasis asmuo I. F. prašo priteisti jai iš atsakovo iš viso 1452 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas trečiasis asmuo grindžia 2026 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 264 bei 2026 vasario 12 d. mokėjimo nurodymu. Apskaičiuojant trečiajam asmeniui I. F. priteistiną sumą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2427,60 Eur, todėl maksimali rekomenduotina priteistina suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą būtų 4126,92 Eur (2427,6 Eur × 1,7). Trečiojo asmens I. F. prašomas priteisti išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimas neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio.

75. Kasacinis teismas patyrė 10,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. M. K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens I. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,60 Eur (dešimt Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Donatas Šernas

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė