Civilinė byla Nr. 3K-3-375-969/2023
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01818-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Šilutės Hugo Šojaus muziejui dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo nušalinimą nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, nes jis atsisakė tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. Š. prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus (toliau – ir Muziejus) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. P1-17 „Dėl A. Š. nušalinimo nuo pareigų, kai nėra darbuotojui galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir jis atsisako testuotis ir (ar) skiepytis“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo ieškovas nušalintas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, priteisti iš atsakovo už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovui priklausantį vidutinį darbo užmokestį, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. 2015 m. lapkričio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 213, pagal kurią ieškovas dirbo Muziejaus direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Muziejaus direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P1-9 Darbo sutarties 1.2 punktas pakeistas ir ieškovo pareigos buvo pakeistos į ūkvedžio pareigas. Ieškovas ūkvedžio pareigas vykdė pagal Muziejaus direktoriaus 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V1-38 patvirtintą Bendrųjų reikalų skyriaus ūkvedžio pareigybės aprašymą. Pagal jo 6.4 punktą, ieškovas organizuoja ir užtikrina muziejaus aprūpinimą techniniu-ūkiniu inventoriumi renginių, edukacijų metu; prižiūri, paruošia edukacijos, renginio vietą, esant poreikiui dalyvauja juose; rūpinasi kompiuterine-informacine technika, kanceliarinėmis ir kitomis prekėmis, taip pat vykdo tinkamą materialinių vertybių apskaitą, eksploataciją, nurašymą bei apsaugą, dalyvauja inventorizuojant muziejaus materialines vertybes. Pareigybės aprašymo 6.9 punkte nurodoma, kad ieškovas atlieka vairuotojo pareigas, griežtai laikosi instrukcijų ir ministerijų potvarkių, liečiančių transporto priemonių panaudojimą, atsako už techninę transporto priežiūrą. Pareigybės aprašymo 6.22 punktas įtvirtina, jog ieškovas užtikrina muziejaus patalpų ir teritorijos apsaugą, priežiūrą renginių, ekskursijų, edukacijų metu, bendrauja su muziejaus lankytojais.
4. Pagal Muziejaus direktoriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. V1-44 „Dėl darbuotojų informavimo per DVS sistema“, su visais įstaigos dokumentais Muziejaus darbuotojai supažindinami per Muziejaus dokumentų valdymo sistemą (DVS).
5. Ieškovas 2021 m. kovo 26 d. pateikė atsakovui raštišką pranešimą – „Nesutikimas jokiems vidiniams kūno intervenciniams testams ar tyrimams atlikti, implantuojamųjų medicinos priemonių (prietaisų)“ (toliau – Nesutikimas).
6. Muziejaus direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V1-28 buvo patvirtintas Muziejaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), jo 10 punkte nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu darbų sąraše nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, tarp kurių ūkvedžio pareigas einantis ieškovas, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Su šiuo Aprašu buvo supažindinti per DVS visi Muziejaus darbuotojai, tarp jų ir ieškovas.
7. Muziejaus direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V1-27 ieškovas buvo įpareigotas iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. pasitikrinti sveikatą ir pristatyti pažymą, kad neserga užkrečiamąja liga COVID-19. Ieškovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu per DVS. 2021 m. rugpjūčio 5–6 d. ieškovui buvo suteiktos 2 papildomos laisvos dienos, o nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškovas buvo išleistas kasmetinių atostogų.
8. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. Pl-17 nušalino ieškovą nuo tiesioginio darbo, nemokėdamas darbo užmokesčio iki tos dienos, kol ieškovas nepasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba atitiks kriterijus, kuriais vadovaujantis darbuotojams neatliekami sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.
9. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 (toliau – ir Nutarimas Nr. 544) patvirtinto Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo 2 punktas nustato darbus ir veiklas, kuriuose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, o Įsakyme nurodytas šio sąrašo 2.7 punktas nustato šią veiklą – laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas). Sąrašo 2.7 punktas taip pat nustato, kad periodinius sveikatos patikrinimus turi atlikti tie kultūros paslaugų teikimo veikla užsiimantys darbuotojai, kurie yra atsakingi už renginių organizavimą ir lankytojų aptarnavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip Muziejaus ūkvedys, nevykdo Muziejaus renginių organizavimo ir Muziejaus lankytojų aptarnavimo veiklos, Įsakymas dėl jo nušalinimo nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, Sąrašo 2.7 punkto pagrindu yra nepagrįstas, todėl turi būti pripažintas neteisėtu. Ieškovas nebuvo ir nėra informuotas apie tai, kad yra įtrauktas į darbuotojų, kurie darbo funkcijų atlikimo vietoje turi tiesioginį nuolatinį kontaktą su kitais asmenimis, sąrašą, konkrečiai atsakovas nenurodė ieškovui, kad ieškovas turi pareigą atlikti sveikatos patikrinimą dėl COVID-19 ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Ieškovas nebuvo ir nėra informuotas apie tai, kad yra įtrauktas į darbuotojų, kurie darbo funkcijų atlikimo vietoje turi tiesioginį nuolatinį kontaktą su kitais asmenimis, sąrašą, konkrečiai atsakovas nenurodė ieškovui, kad šis turi pareigą atlikti sveikatos patikrinimą dėl COVID-19 ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.
10. Ieškovo nuomone, Įsakymas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 49 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnio 1 dalies pagrindais yra nepagrįstas, todėl pripažintinas neteisėtu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliai situacijai likviduoti. Remiantis ŽULPKĮ ir Nutarimu Nr. 544, Muziejaus direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V1-27 „Dėl Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojų sveikatos tikrinimo“ patvirtintas Muziejaus darbuotojų, turinčių su kitais asmenimis nuolatinį tiesioginį kontaktą, sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir ieškovas, ir į sąrašą įtraukti darbuotojai įpareigoti ne dažniau kaip kas 7 d. ir ne rečiau kaip kas 10 d. atlikti periodinius sveikatos patikrinimus. Su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas per DVS programą.
13. ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio l dalis). DK 49 straipsnio 31 dalis nustato, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu; darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas; darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu; darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio; darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1 punkte nurodyta, kad darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje ir užtikrinamos kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
14. Teismo vertinimu, klausimą, ar atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje, pagal kompetenciją įgaliotas spręsti darbdavys, siekdamas užtikrinti nepertraukiamą įstaigos veiklą. Kaip pažymėjo atsakovas, ieškovo, bendrųjų reikalų skyriaus ūkvedžio, funkcijos yra vykdomos tiesiogiai kontaktuojant su kitais asmenimis, Muziejaus lankytojais bei darbuotojais, ir daugelio funkcijų ieškovas negalėtų atlikti nuotoliniu būdu, pvz., muziejaus aprūpinti techniniu-ūkiniu inventoriumi renginių, edukacijų metu, atlikti vairuotojo pareigų, užtikrinti muziejaus patalpų ir teritorijos apsaugos, priežiūros renginių, ekskursijų, edukacijų metu ir kt. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja – tiesioginė ieškovo vadovė.
15. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad ieškovo atsisakymas atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) įrodymų (pagrindžiančių, kad jis atitinka kriterijus, kuriais vadovaujantis darbuotojams neatliekami sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.) nepateikimas kėlė riziką asmenims, su kuriais ieškovas kontaktavo darbe, todėl ieškovas pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų nemokant nušalinimo metu darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga arba atitinka kriterijus, kuriais vadovaujantis darbuotojams neatliekami sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos.
16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Kolegija nusprendė, kad privalomas darbuotojo nušalinimas nemokant darbo užmokesčio kyla iš įstatymo reikalavimų (DK 49 straipsnio 31 dalis, ŽULPKĮ 18 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju ieškovas buvo nušalintas nuo darbo dėl jo atsisakymo atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), o ne dėl ieškovo nurodomos darbuotojo pareigos atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą. Atsakovo direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V1-27 ieškovas buvo įpareigotas iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. pasitikrinti sveikatą ir pristatyti pažymą, kad neserga užkrečiamąja liga COVID-19.
18. Byloje įrodyta, kad ieškovas, nepateikdamas atsakovui sveikatos pasitikrinimo rezultatų, jog neserga užkrečiamąja liga COVID-19, iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., tik patvirtino 2021 m. kovo 26 d. raštu išreikštą valią nesitestuoti ir nesitirti dėl užkrečiamosios ligos COVID-19 nustatymo.
19. Kolegija nusprendė, kad ieškovas nenuginčijo atsakovo paaiškinimo dėl jo darbo pobūdžio, liudytojos R. Š. parodymų bei atsakovo direktoriaus 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V1-38 patvirtintos Bendrųjų reikalų skyriaus ūkvedžio pareigybės aprašymo, kurie patvirtino ne tik tai, kad ieškovas savo darbo funkcijų atlikimo vietoje su kitais asmenimis turi nuolatinį kontaktą, bet ir tai, kad tas kontaktas yra tiesioginis – fizinis kontaktas, kuris, be kita ko, yra nuolatinis (trunkantis pakankamai ilgą laiką arba bent jau dažnai pasikartojantis).
20. Ginčo nušalinimo metu galiojusioje 2020 m. balandžio 8 d. paskelbtoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) metodinėje medžiagoje buvo išaiškinta kontaktų dėl COVID-19 samprata. Šio išaiškinimo esmė yra ta, kad asmuo laikomas turėjusiu artimą kontaktą, jei jis turėjo veidas į veidą kontaktą ne didesniu kaip dviejų metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių ir buvo uždaroje aplinkoje (namų ūkyje, klasėje, posėdžių salėje, ligoninės laukimo salėje ir pan.) su sergančiuoju COVID-19 liga ilgiau nei 15 minučių. Ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jis darbo vietoje su kitais asmenimis – atsakovo darbuotojais – dėl savo darbo pobūdžio buvo atsakovo patalpose mažiau nei 15 minučių, jis dirbo visą darbo dieną, pagal pareigybės aprašymą turėjo pareigą bendrauti ne tik su atsakovo darbuotojais, bet ir su Muziejaus lankytojais. Jeigu darbuotojas atsisako atlikti COVID-19 ligos testą, galima laikyti, jog darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, todėl apeliacinio skundo motyvais dėl kontaktų pobūdžio naikinti skundžiamo teismo sprendimo, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.
21. Atkreiptas dėmesys, jog ginčo Įsakymo 1 punkte nėra nuorodos į tyrimo rezultatus, gautus konkrečiai iš 1808 karštosios linijos ar mobiliojo punkto, todėl ieškovas galėjo pateikti ir šeimos gydytojo patvirtinimą, jog neserga COVID-19 liga, arba pateikti darbdaviui neigiamą COVID-19 ligos testo atsakymą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Įstatymo leidėjas ir šiuo konkrečiu atveju, t. y. ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalyje, aiškiai ir vienareikšmiškai nustatė, jog darbuotojų, privalančių pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, įgyvendindama savo pareigą priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, Vyriausybės pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo. Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 (Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 178 redakcija) nustatė Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarką. Šis teisinis reguliavimas, įvertinant ir jį paaiškinančią konstitucinę doktriną, nepalieka jokių abejonių dėl to, kad, įgyvendinant privalomo sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir (a) karantinas, procedūras, darbdavio ir darbuotojo teisės bei pareigos, taip pat ir jų apimtis (tiek, kiek šių klausimų nereguliuoja ŽULPKĮ) yra (gali būti) nustatyta tik Vyriausybės priimtu nutarimu. Vyriausybė negalėjo (ir negali) pavesti šios tvarkos nustatyti jokiam kitam teisėkūros subjektui, o jei kuris nors kitas nei Vyriausybė teisėkūros subjektas tokią tvarką ir nustatė, pastaroji tvarka, kaip prieštaraujanti įstatymui (ŽULPKĮ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui, laikytina neteisėta, todėl nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Darbuotojui adresuoti darbdavio nurodymai, kiek tai susiję su darbuotojo pareiga pasitikrinti, ar jis neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, privalo atitikti ŽULPKĮ ir Vyriausybės nutarimu nustatytą Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarką, todėl jei darbdavio nurodymai neatitinka šiuose teisės aktuose nurodytų teisės normų, jie yra laikytini neteisėtais. ŽULPKĮ 18 straipsnyje nebuvo nustatyta jokių teisės normų, reguliuojančių, kas konkrečiai atlieka darbuotojo sveikatos tikrinimo procedūrą, taip pat nebuvo (ir nėra) nustatyta, kaip konkrečiai ji yra atliekama. Tvarkoje Vyriausybė nenustatė: kaip (kokiu konkrečiai būdu) darbdavys informuoja darbuotoją apie jo pareigą atlikti periodinį sveikatos patikrinimą dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas; kokius kitus veiksmus turi atlikti darbdavys, įgyvendindamas jam tenkančią pareigą užtikrinti, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintame darbų sąraše nurodytus darbus dirbtų tik nustatyta tvarka sveikatą pasitikrinę darbuotojai; kas konkrečiai atlieka darbuotojo periodinį sveikatos patikrinimą dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas; kaip konkrečiai yra atliekamas darbuotojo sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Visi šie klausimai Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarka nebuvo ir nėra sureguliuoti. ŽULPKĮ 7 straipsnio „Užkrečiamųjų ligų nustatymas“ 1 dalyje įtvirtinta fundamentali teisės norma, kuri reglamentuoja, kad užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai. Ši teisės norma tiesiogiai koreliuoja ir turi būti aiškinama sistemiškai su Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarkos 4, 8 ir 9 punktais. Teisiniame reglamentavime nėra nuostatų, įtvirtinančių, kad darbuotojas, kuriam tenka prievolė atlikti periodinį sveikatos patikrinimą, privalo atlikti kokius nors konkrečius medicininius tyrimus, testus ir pan. Civilinės teisės normomis nesureglamentuotiems civiliniams santykiams turėtų būti taikoma įstatymo analogija, o tai reiškia, kad, atliekant darbuotojo profilaktinį sveikatos patikrinimą dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, turi būti vadovaujamasi ne tik ŽULPKĮ bei Vyriausybės nutarimu patvirtinta Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarka, bet ir tuo pačiu Vyriausybės nutarimu patvirtinta Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka (toliau – Sveikatos tikrinimo tvarka). Darbuotojo nušalinimas nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio yra įstatymo ribojamas konkrečiais įstatymo įvardytais atvejais, kadangi tokio nušalinimo laikotarpiui yra apribojama viena pagrindinių darbuotojo teisių – teisė gauti darbo užmokestį. Taigi, darbuotojo nušalinimo nuo darbo pagrindai, sąlygos ir, svarbiausia, šio instituto taikymo ribos yra griežtai reglamentuojami įstatymo.
22.2. 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V1-28, kuriuo atsakovas patvirtino Muziejaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos aprašo 18 punktą, atsakovas nustatė, jog darbuotojai (taigi, ir ieškovas) turi pareigą savarankiškai registruotis tyrimui karštąja linija 1808 arba elektronine registracija internetu puslapyje www.1808.lt ir tas tyrimas turi būti atliktas ne kur nors kitur, o atsakovo patvirtiname Apraše konkrečiai nurodytoje vietoje – Šilutės mobiliajame COVID-19 patikros punkte, į kurį darbuotojai vyksta nuosavu arba įstaigos transportu. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė ieškovui (kaip pacientui) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi laiduojamą teisę savo nuožiūra pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėtina, kad Šilutės mobilusis COVID-19 patikros punktas, kuriame ieškovas buvo įpareigotas atlikti tyrimą, net nėra laikomas asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje jis, remiantis Tvarkos 8 punktu, ir turėtų atlikti periodinius sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas galėjo pateikti ir šeimos gydytojo patvirtinimą, jog neserga COVID-19 liga, arba pateikti darbdaviui neigiamą COVID-19 ligos testo atsakymą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. atsakovo įsakymu patvirtintą Aprašą. Atsakovas Apraše aiškiai, tiksliai ir be išlygų buvo nustatęs, kad darbuotojas turi atlikti būtent tyrimą, o ne profilaktinį sveikatos patikrinimą, tyrimas, be kita ko, turėjo būti atliktas ne kur nors kitur, o konkrečiai atsakovo Apraše nurodytoje vietoje – Šilutės mobiliajame COVID-19 patikros punkte. Taigi ieškovas neturėjo jokių kitų alternatyvų, išskyrus tas, kurios nurodytos Aprašo 18 punkte. Atsakovas Aprašu darbuotojams nustatė neteisėtą privalomą reikalavimą – atlikti tyrimą, ir jį atlikti ne kur nors kitur, o būtent Šilutės mobiliajame COVID-19 patikros punkte, kuris, pažymėtina, nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir kuris skirtas tik ėminiams, reikalingiems medicininiams tyrimams, paimti, bet ne darbuotojų profilaktiniams sveikatos patikrinimams atlikti. Kartu atsakovas tokiais savo veiksmais neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė ieškovui Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi laiduojamą teisę savo nuožiūra pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jis atliks profilaktinį sveikatos patikrinimą.
22.3. Bylą nagrinėję teismai darbuotojui privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą sutapatino su konkretaus medicininio tyrimo atlikimu. Profilaktinis sveikatos patikrinimas ir konkretus medicininis tyrimas ligai diagnozuoti ar ligos diagnozei paneigti nėra ir negali būti laikomi tapačiomis procedūromis. Sutiktina, kad medicininio tyrimo atlikimas gali būti profilaktinio sveikatos patikrinimo procedūros dalimi, tačiau nebūtinai. Sprendimą, ar konkretus medicininis tyrimas užkrečiamosios ligos diagnozei patvirtinti (ar jai paneigti) yra ar nėra reikalingas, priima ne darbdavys (atsakovas) ir net ne teismas, o šeimos gydytojas ir asmens sveikatos priežiūros specialistas, kaip tą ir nustato ŽULPKĮ 7 straipsnio 1 dalis. Vyriausybė yra patvirtinusi ne tik Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarką, bet ir Sveikatos tikrinimo tvarką. Šios Sveikatos tikrinimo tvarkos 4 punkte nurodyta, jog darbuotojams, norintiems pradėti darbą ar veiklą, taip pat vykdantiems veiklą, nurodytą sąraše, sveikatą tikrina šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas, tos pačios tvarkos 5 punktas reglamentuoja, kad šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas, apklausęs ir apžiūrėjęs pacientą, gali paskirti konsultacijas ir tyrimus, kad sveikatos būklė būtų nustatyta tiksliau, ir, vadovaudamasis savo, konsultantų ir laboratorinių tyrimų duomenimis, nusprendžia, ar pacientas pagal sveikatos būklę gali dirbti tam tikrą darbą, vykdyti tam tikrą veiklą, ir tai įrašo paciento asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) (F 048/a), patvirtindamas įrašą asmeniniu (arba įstaigos) antspaudu; jos 6 punktas nustato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas dirbantį asmenį tikrintis sveikatos, privalo pagal kompetenciją užpildyti sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą F 048/a, kurioje įrašą, kad leidžiama dirbti, įrašo tik šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas.
22.4. Nei ŽULPKĮ, nei pačioje Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarkoje nenurodyta, kas yra laikoma nuolatiniu tiesioginiu kontaktu, todėl toks teisinis neapibrėžtumas, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas darbo santykiuose yra laikomas silpnąja šalimi, yra aiškintinas darbuotojo naudai. „Nuolatinis tiesioginis kontaktas“ yra aiškintina visų pirma taip, kad kontaktas su kitais asmenimis turi būti fizinis (t. y. tiesioginis), ir, antra, trunkantis pakankamai ilgą laiką arba labai dažnai pasikartojantis (t. y. nuolatinis). Tuo atveju, kai asmuo su kitu asmeniu bendrauja neturėdamas tiesioginio, t. y. fizinio, kontakto, toks kontaktas yra laikytinas artimu, bet ne tiesioginiu kontaktu. Vyriausybės nutarimu patvirtintos Sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarkos 4 punktu yra įtvirtinta „nuolatinio tiesioginio kontakto“, o ne „artimo kontakto“ sąvoka (terminas), todėl apeliacinės instancijos teismas ir šiuo aspektu padarė teisės pažeidimą.
22.5. Ieškovo nesutikime yra nurodoma, jog jis atsisako intervencinių medicininių procedūrų atlikimo, tačiau toks pareiškimas nereiškia ir negali būti traktuojamas kaip ieškovo atsisakymas atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą dėl COVID-19 ligos, juo labiau kad šiame nesutikime nėra nurodyta, kad ieškovas atsisako atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą. Ieškovo nesutikimas buvo pateiktas 2021 m. kovo 26 d., t. y. dar tada, kai atsakovas net nebuvo priėmęs Aprašo.
23. Atsakovas Šilutės Hugo Šojaus muziejus atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Ieškovas netinkamai aiškino Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarkos nuostatų taikymą, nes visiškai ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d., priimta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506) teisės nuostatas. Šio nutarimo 1.1 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Taip pat minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.2.3.2 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 organizavimo tvarką pagal kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, o 3.2.5 punkte įtvirtinta, jog valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose viešosios ir administracinės paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarka konkrečioje situacijoje yra speciali tvarka, kai darbuotojas tikrinasi ne dėl užkrečiamųjų ligų apskritai, bet dėl konkrečios užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Epidemiologinės situacijos dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) plitimo valdymas reikalavo operatyvaus teisinio reguliavimo, todėl, valdant COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) plitimą, vieną iš pagrindinių vaidmenų teisėkūroje atliko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, išleisdamas visuomenei privalomus sprendimus, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, išleisdamas įsakymus.
23.2. Sprendimo dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos organizavimo 9.5 punkte nustatyta, kad šio sprendimo 6.1.1.1 ir 6.1.2 papunkčiuose nurodytiems asmenims ėminiai tiksliniams ir profilaktiniams tyrimams dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) nustatymo imami asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar socialinės globos įstaigoje arba mobiliuosiuose punktuose. Įsakymu dėl mobiliųjų punktų buvo patvirtintas Ėminių paėmimo mobiliuosiuose punktuose COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) tyrimams ir testams atlikti organizavimo tvarkos aprašas, kurio 2 punkte nustatyta, jog mobilusis punktas gali būti steigiamas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios savininkė yra savivaldybė, turinčioje asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o jei tokių savivaldybėje nėra, – Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios savininkė yra savivaldybė. Taigi, pagal 2 punkte įtvirtintą išaiškinimą, mobilusis punktas yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys. Taigi, Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarka yra speciali darbuotojų sveikatos tikrinimosi dėl užkrečiamosios ligos tvarka, kuriai veikti (naudoti) reikalingas specialus teisės aktas, kurio pagrindu dėl tam tikros užkrečiamosios ligos būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus (2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 506) bei juos detalizuojančius Įsakymą dėl mobiliųjų punktų ir Sprendimus dėl karštosios linijos 1808 ir dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos organizavimo, Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarka yra aiški ir nuosekli, todėl kasacinio skundo argumentai, kad nebuvo aišku, kas atlieka ir kaip konkrečiai yra atliekamas darbuotojo sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra nepagrįsti.
23.3. Ar darbuotojas neserga užkrečiamąja liga COVID-19 (koronoviruso infekcija), dėl kurios buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, šalių ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo galima nustatyti tik tyrimų metodu. Šalių ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarka, detalizuota Sprendime dėl mobiliųjų punktų ir Sprendime dėl karštosios linijos 1808, pagal kurią darbuotojai, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tyrimui, ar neserga užkrečiamąja liga COVID-19 (koronoviruso infekcija), savarankiškai registruojasi karštąja linija 1808 arba elektronine registracija internete www.1808.lt. Ieškovas klaidingai vertina Aprašo 18 punkto antrąjį sakinį, teigdamas, jog tai įsakmus atsakovo nurodymas darbuotojui, jog tyrimus, ar neserga užkrečiamąja liga COVID-19 (koronoviruso infekcija), jis privalo atlikti tik Šilutės mobiliajame COVID-19 (koronoviruso ligos) patikros punkte (Rusnės g., Šilutė), į kurį darbuotojas vyksta nuosavu arba įstaigos transportu. Pati šio sakinio konstrukcija leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad tai tik atsakovo pranešimas darbuotojai, jog tyrimus dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) galima arčiausiai atlikti Rusnės gatvėje, Šilutės mieste. Taigi, šiame sakinyje teigiama, jog tokie tyrimai įprastai atliekami Šilutės mobiliajame COVID-19 ligos patikros punkte. Jeigu tai būtų įsakmus atsakovo nurodymas darbuotojui, tai šio sakinio konstrukcijoje būtų vartojami žodžių junginiai: „privalo atlikti“, „turi atlikti“, „būtina atlikti“. Kadangi nei Sprendime dėl mobiliųjų punktų, nei Sprendime dėl karštosios linijos 1808 nėra nustatyta, į kokį būtent mobilųjį punktą privalo darbuotojas registruotis, vadinasi, darbuotojas, kuris pagal Sveikatos tikrinimosi ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarką turi pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja COVID-19 liga (koronoviruso infekcija), laisva valia, siekdamas išsitirti, ar neserga užkrečiamąja COVID-19 liga (koronoviruso infekcija), savarankiškai registruojasi į jam patogų ir (ar) artimiausią mobilųjį punktą, kuriame jam patogiu laiku yra laisvų vietų tyrimui atlikti, kad įvykdytų Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (karantino) metu tvarkos 8 ir 9 punktų reikalavimus, t. y., atlikęs reikiamą tyrimą, pateiktų darbdaviui, šiuo atveju atsakovui, tyrimo rezultatų dokumentą.
23.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. balandžio 9 d. Rekomendacijose „Dėl sąlytį su COVID-19 atveju turėjusių asmenų valdymo“ (toliau – SAM Rekomendacijos) nustatyta, kad didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjęs asmuo yra: asmuo, turėjęs tiesioginį sąlytį su COVID-19 atveju iki 2 m. atstumu ilgiau nei 15 min., asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį sąlytį (kontaktą) (pvz., spaudęs ranką), asmuo, turėjęs tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais (pvz., sergantysis pakosėjo į veidą, plikomis rankomis liestos COVID-19 atvejo panaudotos vienkartinės nosinės ir pan.), asmuo, buvęs uždaroje aplinkoje (pvz., namuose, klasėje, posėdžių salėje, ligoninės laukiamajame, laivo kajutėje ir pan.) su COVID-19 atveju ilgiau nei 15 min. ir kt. Ieškovo aiškinimas, jog tiesioginis kontaktas reiškia tik fizinį asmenų kontaktą, yra neteisingas, nes tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro Rekomendacijose, tiek SAM Rekomendacijose tiesioginis fizinis sąlytis (kontaktas) yra nurodytas kaip kitas artimo kontakto pagal galimybę užsikrėsti COVID-19 liga būdas. Darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams įtvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, DK 158 straipsnyje, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, vykdydamas šias jam įtvirtintas pareigas, negalėjo leisti dirbti ieškovui, kuris nebuvo pasitikrinęs, ar neserga užkrečiamąja COVID-19 liga (koronoviruso infekcija), pagal Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarką. Ieškovas neginčijo atsakovo procesiniame dokumente ir jų atstovų teismo posėdžio metu nurodytų faktinių aplinkybių bei liudytojos R. Š. parodymų. Ieškovas, atlikdamas savo pareigas darbdaviui, tiesiogiai kontaktuoja su trečiaisiais asmenimis.
23.5. Šiam konkrečiam šalių ginčui svarbiausia ne ieškovo pateiktas atsakovui 2021 m. kovo 26 d. nesutikimas, bet tai, jog jis nepateikė atsakovui iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. sveikatos patikrinimo rezultatų pagal Sveikatos tikrinimosi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu tvarką, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl tokio pasitikrinimo neatliko, todėl, nesant galimybės pagal darbo pobūdį dirbti nuotoliniu būdu ar būti perkeltam į kitą darbą, ir buvo nušalintas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja COVID-19 liga (koronoviruso infekcija).
24. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2022 m. lapkričio 29 d. buvo gautas atsakovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovo A. Š. mirties tol, kol paaiškės jo teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki paaiškės galimi mirusio A. Š. teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.
25. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad mirusio ieškovo A. Š. palikimą 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė jo sutuoktinė J. Š., o įpėdiniai A. Š., I. Š. ir G. Š. palikimą priėmė 2023 m. sausio 26 d.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 7 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir nustatė terminą J. Š., G. Š., I. Š. ir A. Š. (toliau kartu – Teisių perėmėjai) iki 2023 m. lapkričio 20 d. pateikti teismui rašytinę poziciją dėl procesinių teisių perėmimo nagrinėjamoje byloje.
27. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2023 m. lapkričio 22 d. gautas Teisių perėmėjų prašymas dėl pozicijos pateikimo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų mažinimo, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nė vienas teisių perėmėjas nėra suinteresuotas tapti proceso šalimi, prašoma civilinę bylą nutraukti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl procesinio termino atnaujinimo rašytinei pozicijai dėl procesinių teisių perėmimo pateikti
28. Ieškovo A. Š. Teisių perėmėjai prašymą dėl pozicijos pateikimo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų mažinimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. praleidę 2023 m. spalio 7 d. nutartyje nustatytą terminą pozicijai pateikti. Kartu su prašymu Teisių perėmėjai pateikė ir prašymą dėl teismo nustatyto termino atnaujinimo, nurodydami priežastį, dėl kurios prašymą pateikė pavėluotai (Teisių perėmėjai su advokatu turėjo sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį, o anksčiau advokatas nebuvo įgaliotas pateikti Teisių perėmėjų pozicijos).
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir bylų procesui kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis), asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi termino praleidimo laiką, prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis, nutaria jas pripažinti svarbiomis ir tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą bei priimti Teisių perėmėjų prašymą dėl pozicijos pateikimo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų mažinimo (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių teisių perėmimo ir civilinės bylos nutraukimo
31. CPK 293 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad civilinė byla nutraukiama, jei mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
32. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad po kasacinio skundo pateikimo ieškovas A. Š. mirė. Tokią informaciją bei ieškovo mirties faktą patvirtinantį dokumentą 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovas. Iš į bylą pateikto 2023 m. birželio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovo turtą paveldėjo A. Š., I. Š., G. Š. ir J. Š.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, spręs klausimą dėl procesinio teisių perėmimo galimybės.
33. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinį teisių perėmimą, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).
34. Įstatyme neįtvirtinta išsamaus paveldimų teisių sąrašo ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reglamentavimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008).
35. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą, pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Koks mirusiojo turtas gali būti paveldimas, nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje: paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, ir kt. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
36. CPK 416 straipsnyje nustatyta, kad darbo bylose darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.
37. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti du reikalavimai: 1) dėl Įsakymo, kuriuo ieškovas nušalintas nuo darbo, pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo; 2) dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.
38. Pirmuoju reikalavimu ginama ieškovo neturtinė teisė – teisė į darbą. Teisė reikalauti pripažinti ieškovo nušalinimą nuo darbo neteisėtu yra išimtinai asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su vienu iš darbo sutarties subjektų – ieškovo asmeniu. Tuo tarpu antruoju reikalavimu ginama darbuotojo teisė į darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju, nes jis galėtų būti tenkinamas tik pripažinus Įsakymą, kuriuo ieškovas buvo nušalintas nuo darbo, neteisėtu ir jį panaikinus. Taigi, antrasis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, o jo patenkinimas galimas tik patenkinus pirmąjį reikalavimą.
39. Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės – šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jį atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Taigi, byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimams, išvestinio reikalavimo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo.
40. Įvertinus pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, tai, kad ieškovo Teisių perėmėjai išreiškė valią neperimti mirusio ieškovo teisių nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, kad procesinis teisių perėmimas nagrinėjamoje byloje neįvyko. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Tokia bylos baigtis atitinka ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką, suformuotą iš esmės analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
42. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y. nelikus proceso šalies – ieškovo A. Š. ir nesant teisių perėmėjų, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atnaujinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytą terminą J. Š., G. Š., I. Š. ir A. Š. pateikti rašytinę poziciją dėl procesinių teisių perėmimo.
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. sausio 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Šilutės Hugo Šojaus muziejui dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
