Baudžiamoji byla Nr. 2K-6-489/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01021-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
asmens, kuriam nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, E. J. gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Alinsko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarčių.
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, E. J. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nutraukta. Priverčiamosios medicinos priemonės E. J. netaikytos, jis atiduotas artimųjų globai.
Ta pačia nutartimi VšĮ „N“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, VšĮ „N“ kreditoriams paliekant galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. J. kaltintas tuo, kad:
nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „N“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje panaikinti VšĮ „N“ didelės vertės turtinę prievolę, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 1–6 lapuose nurodytomis aplinkybėmis VšĮ „N“ apskaitoje įformino realiai neįvykusias ūkines operacijas – prekių ar paslaugų pirkimą iš (duomenys neskelbtini) iš viso už 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur), iš jų 1 657 532 Lt (480 054 Eur) PVM, taip apgaule panaikino VšĮ „N“ didelės vertės turtinę prievolę – mokėtiną 1 657 532 Lt (480 054 Eur) PVM ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje;
nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „N“ direktorius ir einamų pareigų pagrindu turėdamas VšĮ „N“ turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 6–14 lapuose nurodytomis aplinkybėmis VšĮ „N“ apskaitoje įforminęs realiai neįvykusias ūkines operacijas – prekių ar paslaugų pirkimą iš (duomenys neskelbtini) iš viso už 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės VšĮ,,N“ priklausantį 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) turtą ir padarė šiai viešajai įstaigai didelę – 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) turtinę žalą, taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje;
nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., būdamas VšĮ „N“ direktorius, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 14–15 lapuose nurodytomis aplinkybėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, apgaulingai tvarkė VšĮ „N“ buhalterinę apskaitą, dėl to minėtu laikotarpiu nebuvo galima iš dalies nustatyti šios viešosios įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;
nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „N“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 15–17 lapuose nurodytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė žala, taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
Kauno apygardos teismas pripažino, kad E. J. veiksmuose yra šių nusikalstamų veikų požymių, ir baudžiamąją bylą jam nutraukė, nes po nusikalstamų veikų padarymo sutriko E. J. psichika. Teismas priverčiamųjų medicinos priemonių E. J. netaikė ir atidavė jį artimųjų globai. Kartu buvo paliktas nenagrinėtas VšĮ „N“ civilinis ieškinys, VšĮ „N“ kreditoriams paliekant galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ši nutarties dalis kasacine tvarka neskundžiama.
2. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi taip pat netenkintas prokuroro prašymas dėl pasisavinto VšĮ „N“ turto konfiskavimo iš E. J.. Teismas konstatavo, kad, konfiskavus iš E. J. šį turtą, būtų apsunkintas VšĮ „N“ kreditorių reikalavimų įgyvendinimas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš E. J. priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 168 347 Eur, padarė išvadą, kad šioje byloje konstatavus, jog E. J. negali būti skiriama bausmė, nes po nusikalstamų veikų padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas E. J. taip pat negalimas.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Alinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį su pakeitimais – vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybės naudai iš E. J. priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 168 347 Eur. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį ir nepagrįstai atsisakė konfiskuoti E. J. padarytos nusikalstamos veikos rezultatą. Teismai skirtingai aiškino turto konfiskavimo taikymo galimybes: pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nusikalstamu būdu įgyto VšĮ „N“ turto konfiskavimas iš E. J. yra galimas, tačiau jo neskyrė, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad turto konfiskavimas E. J. šiuo atveju apskritai negali būti skiriamas.
4.2. E. J. atleistas nuo bausmės BK X skyriuje (BK 76 straipsnyje) nurodytu pagrindu. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat turto konfiskavimas. Kasatoriaus teigimu, galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad baudžiamojo proceso pabaiga, nurodyta BK X skyriuje, negali būti pagrindas palikti apyvartoje turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu. Taigi įstatymas nedraudžia E. J. taikyti turto konfiskavimo.
4.3. Teismai, spręsdami turto konfiskavimo klausimą, nepagrįstai nesivadovavo BPK 91 ir 94 straipsnių nuostatomis. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BPK 94 straipsnio 1 dalies nuoroda į BK 72 straipsnį reiškia ir tai, kad turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami išvadai dėl turto atitikties konfiskuotino turto požymiams daryti.
4.4. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1, atskiromis kasacinio teismo nutartimis ir nurodoma, kad, teismui priėmus nutartį priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese (BPK 403 straipsnis), turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą; kad darant nusikalstamą veiką panaudoti įrankiai, priemonės ir nusikalstamu būdu įgytas turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, atitinkantis BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, privalomai yra konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra baigiamas baudžiamasis procesas; kad iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos.
4.5. E. J. pasisavino didelės – 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) vertės svetimą, jo žinioje buvusį VšĮ „N“ turtą. Šis turtas nėra grąžintas VšĮ „N“. Dėl to, priimant galutinį sprendimą, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla atleistam nuo bausmės dėl ligos E. J., daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas turėjo būti sprendžiamas konfiskuojant nusikalstamos veikos rezultatą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus konfiskuotino turto požymius.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Alinsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
6. Kasatorius teigia, kad E. J. šioje byloje taikytinos BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nurodo, jog E. J. nusikalstamu būdu įgytas turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus konfiskuotino turto požymius, todėl teismo atleistam nuo bausmės dėl ligos E. J. jo padarytos BK uždraustos veikos rezultatas konfiskuotinas. Valstybės naudai iš E. J. priteistina konfiskuotino turto vertę atitinkanti jo pasisavintų pinigų suma – 3 168 347 Eur.
7. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas tik tada, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-368/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-368/2011">2K-368/2011</a>, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018 ir kt.).
8. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad asmuo dėl ligos atleistas nuo kriminalinės bausmės – E. J., be kita ko, padarė nusikaltimą, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės VšĮ,,N“ priklausantį 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) turtą ir padarė šiai viešajai įstaigai didelę – 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) turtinę žalą. Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 4 d. nutarimu VšĮ „N“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu dėl 10 939 670 Lt (3 168 347,43 Eur) sumos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu VšĮ „N“ bankrutavo ir buvo likviduota nuo 2017 m. vasario 7 d.
9. Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nutraukdamas E. J. baudžiamąją bylą, nutarė VšĮ „N“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir turto konfiskavimo E. J. netaikyti. Šis teismas turto konfiskavimo netaikymą grindė tuo, kad „dėl E. J. iš VšĮ „N“ turto pagrobimo ir dėl VšĮ „N“ patirtos turtinės žalos VšĮ „N“ kreditoriai, net ir pasibaigus bankroto procedūrai, turi galimybę dėl patirtos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka nukreipiant reikalavimus į E. J. turtą. Tuo atveju, jei iš E. J. būtų priteista konfiskuoti šį turtą, kreditorių reikalavimų įgyvendinimas būtų apsunkintas“.
10. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui netaikyti turto konfiskavimo, nurodė ir tai, kad E. J. po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šių priežasčių E. J. negali būti skiriama bausmė (nes jis neturi traukiamam baudžiamojon atsakomybėn subjektui reikiamų požymių – šiuo atveju pakaltinamumo), atitinkamai jam netaikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie teismų išaiškinimai dėl galimybės taikyti BK 72 straipsnio nuostatas nebuvimo nėra teisingi ir negali būti laikomi tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.
12. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.
13. BK 76 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo bausmės BK X skyriuje nustatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 76 straipsniu, atleistam nuo bausmės dėl to, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo jam sutriko psichika), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
14. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas atleidus asmenį nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais yra paliktas teismo nuožiūrai. Tačiau asmens atleidimas nuo bausmės dėl ligos tais atvejais, kai po nusikalstamos veikos jam sutrinka psichika (BK 76 straipsnio 3 dalis), savaime nedraudžia šiam asmeniui taikyti turto konfiskavimo, jei įvertintos visos šiam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės.
15. Nagrinėjamoje byloje aktualu, kad, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo (BK 72 straipsnis), teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo suderinamumą su sprendimu atleisti asmenį nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis), taip pat atsižvelgti į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtį.
16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimu siekiama panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>).
17. Taigi teismai, priimdami sprendimą dėl turto konfiskavimo taikymo atleidžiant asmenį nuo bausmės dėl ligos, turėtų įvertinti, ar konfiskuotinas turtas buvo įgytas teisėtai (turto kilmę), ar kelia pavojų konfiskuotino turto palikimas asmens dispozicijoje, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
18. Tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tačiau taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-315-303/2018).
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>).
20. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas atsisakymą E. J. taikyti turto konfiskavimą, daug dėmesio skyrė jo nepakaltinamumo (BK 17 straipsnis) analizei. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuriam po nusikalstamos veikos sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir nepakaltinamo asmens teisinis statusas skiriasi. Nepakaltinamumas (pakaltinamumas) nustatomas dėl konkrečios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Tačiau asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (BK 76 straipsnio 3 dalis), nepakaltinamu nelaikomas.
21. Minėta, kad šioje baudžiamojoje byloje civiline ieškove pripažinta VšĮ „N“ bankrutavo ir yra likviduota nuo 2017 m. vasario 7 d. Šios civilinės ieškovės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebeliko. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka praėjus metams nuo civilinės ieškovės likvidavimo, viešosios įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, keturiems mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, netyrė ir nesiaiškino, ar egzistuoja pirmosios instancijos teismo minėti VšĮ „N“ kreditoriai, ar jie pateikė E. J. turtinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Atsakydamas į prokuroro apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas kriterijų, nurodytų šios kasacinės nutarties 15–18 punktuose, nevertino, tinkamų išvadų dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo nepateikė, netikrino, ar byloje yra konstatuotos visos šioje BK nuostatoje nustatytos sąlygos.
22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminės bylos aplinkybės dėl BK 72 straipsnio taikymo nebuvo ištirtos. Tik išsamiai ištyręs visas sąlygas, kurioms esant taikytinos BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos, ir tinkamai patikrinęs pirmosios instancijos teismo argumentų dėl konfiskavimo netaikymo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas galės priimti teisingą sprendimą.
23. Taigi BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai (netinkamas byloje paduoto apeliacinio skundo patikrinimas ir BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo motyvų neišdėstymas) sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti šią bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą sprendimą. Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), jų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas Kuconis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
