Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-65-495/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00043-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

18.9; 18.13; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, Raimundo Jaciunsko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriuje 2020 m. sausio 23 d. surašytas V. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio 23 d. apie 17.49 val., būdamas neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu: (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad vyksta konfliktas tarp jo ir jo brolio.

2. Administracinio nusižengimo byla 2020 m. sausio 24 d. perduota Alytaus apylinkės teismui procesiniam sprendimui priimti (ANK 614 straipsnis).

3. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi V. B. administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti pagal priskirtinumą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 615 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad V. B. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 489 straipsnį, kadangi jis melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. apie konfliktą su broliu.

4. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis palikta nepakeista ir Institucijos apeliacinis skundas netenkintas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakyta priimti Institucijos prašymą atnaujinti V. B. administracinio nusižengimo bylą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes byla nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi (ANK 662 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi ši byla perduota nagrinėti pagal priskirtinumą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimu V. B. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 493 straipsnio 2 dalies į ANK 489 straipsnį ir jis nubaustas 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. sausio 23 d. apie 17.49 val., būdamas neblaivus (nustatytas 3,31 promilės neblaivumas), paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus adresu: (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad vyksta konfliktas tarp jo ir jo brolio, tačiau atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad jokio konflikto nebuvo, taip jis melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 24 d. nutartimi Institucijos prašymas priimtas ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas Institucijos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, R. Jaciunskas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. administracinio nusižengimo byloje ir šią administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti apylinkės teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

8.1. Institucijos pareigūnai pagrįstai kvalifikavo V. B. veiką pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, o abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, netinkamai aiškindami ir taikydami ANK normas bei perkvalifikuodami V. B. veiką pagal ANK 489 straipsnį.

8.2. Aptardamas ANK 489 straipsnio ir 493 straipsnio 2 dalies dispozicijas, pareigūnas nesutinka su apygardos teismo nutarties argumentu dėl ANK 489 straipsnio ir 493 straipsnio 2 dalies normų tarpusavio konkurencijos. Pareiškėjas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 493 straipsnį kyla nustačius būtinus šio administracinio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga). Be to, abiejuose ANK straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai laikomi baigtais skirtingai: ANK 489 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas laikytinas baigtu, kai asmuo pateikia melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, o ANK 493 straipsnio 2 dalyje – kai asmuo ne tik pateikia melagingą pranešimą, bet ir pateikto pranešimo forma, būdas bei turinys sudaro pagrindą policijai (ar kitoms specialiosioms tarnyboms) nedelsiant reaguoti, t. y. ne tik pateikiama tam tikra informacija, bet specialiosios tarnybos yra kviečiamos atvykti. Pareiškėjo nuomone, tokia šios normos loginė konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad šio nusižengimo vienas iš baigtumo elementų yra ir specialiųjų tarnybų atvykimas į asmens nurodytą vietą. Institucijos atstovas, aptardamas lietuvių kalbos žodyne pateiktus paaiškinimus dėl žodžių „pranešimas“ ir „iškvietimas“ reikšmės („pranešti“ reiškia „duoti žinią, paskelbti, pasakyti“; „iškviesti“ – „paprašyti ateiti, atvykti“), teigia, kad ir lingvistinis šių ANK straipsnių aiškinimas patvirtina, jog juose yra nurodyta administracinė atsakomybė už skirtingas veikas. ANK 489 straipsnyje atsakomybė nustatyta, kai melagingai pranešama, t. y. perduodama žinia, pasakoma, atskleidžiama ir tampa žinoma apie smurtą artimoje aplinkoje, nekviečiant atitinkamų institucijų ar pareigūnų nedelsiant reaguoti ir atvykti, kaip yra tais atvejais, kai melagingai kviečiami pareigūnai, t. y. prašoma atvykti.

8.3. Prašyme plačiau aptariama teismų praktika dėl ANK 493 straipsnio taikymo. Nurodoma, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nėra reikšmingos aplinkybės, apie kurias pranešama (išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiama dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl melagingo pranešimo atribojimo), t. y. ar išgalvotas įvykis vyksta viešoje vietoje, ar privačioje erdvėje, ar jame dalyvauja vienas kitą pažįstantys asmenys, tarp jų ir susiję artimais ryšiais. Svarbu tai, kad melagingai specialiąsias tarnybas kviečiantis asmuo suvokia, jog jokio pagalbos poreikio nėra, tačiau, nepaisydamas to, kad jokia reali grėsmė neegzistuoja ir jokia pagalba nereikalinga, vis tiek jos prašo, tikėdamasis, kad atitinkamos tarnybos sureaguos ir atvyks į asmens nurodytą vietą. Taip trikdomas specialiųjų tarnybų darbas, o policijos pareigūnai, kurių paskirtis – kuo skubiau atvykti į nelaimės vietą, suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, užkardyti nusikalstamas veikas, užuot reagavę į realią grėsmę keliančius įvykius, verčiami be jokio reikalo vykti į vietas, kuriose jų buvimas nereikalingas. Reaguodami į tokias situacijas, pareigūnai negali operatyviausiu būdu nuvykti ten, kur iš tiesų žmonių gyvybei, sveikatai ir kitoms įstatymų saugomoms vertybėms gresia realus pavojus. Taip eikvojamas pareigūnų laikas, jų naudojamos priemonės, skirtos, kad būtų suteikta pagalba tiems, kuriems iš tiesų ji yra reikalinga. Pareigūno nuomone, dėl to įstatymų leidėjas ir nustatė gana griežtą administracinę atsakomybę už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą.

8.4. Be to, suteikus išskirtinę reikšmę aplinkybėms, apie kurias pranešama siekiant nedelsiant sulaukti policijos pareigūnų reagavimo ir dėl kurių keičiamas veikos kvalifikavimas (veika kvalifikuojama ne kaip melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, bet kaip pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje), yra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Nes asmuo, norėdamas tiesiog sutrikdyti pareigūnų darbą, pasirodyti prieš aplinkinius, patikrinti, kaip pareigūnai reaguoja į pranešimus, ar dėl kitų motyvų pranešęs apie įvykį, nesusijusį su smurtu artimoje aplinkoje, ir kuriam jokia specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga, būtų baudžiamas griežčiau nei tas asmuo, kuris, turėdamas identiškus motyvus, kaip pagrindą pranešimui nurodytų smurtą artimoje aplinkoje. Taip asmenys, esant identiškai tyčiai, priešingai teisei veikai ir žalai įstatymų saugomam gėriui, būtų traktuojami skirtingai vien dėl pasirinkto skirtingo melagingo iškvietimo turinio.

8.5. Kartu pareiškėjas pažymi, kad ANK 489 straipsnio dispozicija yra identiška Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 13 straipsnio nuostatai. Įstatymų leidėjas nenurodė jokių argumentų dėl administracinės atsakomybės už ANK 489 straipsnyje nustatytą veiką, todėl, aiškinant šią teisės normą, svarbu sistemiškai vertinti tiek ANK, tiek minėto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas. Administracinė atsakomybė melagingai pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje pagal ANK 489 straipsnį kyla ir tada, kai asmuo siekia gauti tokią pagalbą, kuri skirta smurtą patyrusiems asmenims, nors pats smurto nėra patyręs. Juolab kad ANK 489 straipsnyje nustatyta ir alternatyvi veika melagingam pranešimui apie smurtą artimoje aplinkoje – piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis, t. y. kai asmuo patyrė smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pateikdamas iškeiptą informaciją apie įvykį ar kitais veiksmais siekia gauti teisinę, psichologinę ar kitą pagalbą arba tokios apimties pagalbą, kuri jam nėra reikalinga, ar kitaip piktnaudžiauja įstatymo nustatytomis teisėmis. Tai, kad įstatymų leidėjas šioje normoje nedetalizuoja subjekto, kuriam gali būti pateikiamas melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, reiškia, kad vien tik pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje pateikimas bet kokiai kompetentingai įstaigai (specializuotam pagalbos centrui, socialiniam darbuotojui ar kitam savivaldos darbuotojui, policijos įstaigai ar kitai įstaigai ir pan.) jau yra baigtas administracinis nusižengimas.

9. Atsiliepimų į Institucijos prašymą negauta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

10. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. Jaciunsko prašymas netenkintinas.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

11. ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti.

12. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-648/2018">2AT-20-648/2018</a>, 2AT-34-303/2019, 2AT-38-895/2019, 2AT-23-489/2020). Pažymėtina ir tai, kad proceso atnaujinimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.???

13. Pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį, kuria, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 615 straipsnio 1 dalimi, ši byla perduota nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal priskirtinumą, ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria minėta apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakyta priimti Institucijos prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nustačius, kad administracinio nusižengimo byla, pradėta pagal 2020 m. sausio 23 d. V. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nebuvo užbaigta. Todėl dėl minėtų pirmosios instancijos teismo ir apygardos teismo nutarčių šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nepasisakoma, nes jos nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas (ANK 657 straipsnis, 662 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėja prašymą tik dėl įsiteisėjusio Institucijos 2020 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo V. B. buvo nubaustas pagal ANK 489 straipsnį, teisėtumo.

Dėl ANK 489 straipsnio taikymo

15. Pareiškėjas nesutinka su V. B. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 489 straipsnį. Kaip minėta, V. B. Institucijos 2020 m. birželio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 489 straipsnį už tai, kad 2020 m. sausio 23 d. apie 17.49 val., būdamas neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, kad vyksta konfliktas tarp jo ir brolio. Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad jokio konflikto nebuvo, taip melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje.

16. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

17. ANK 489 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, t. y. melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimties eurų.

18. ANK 489 straipsnyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. tiesiogiai nukreipianti į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio pažeidimas padaromas atlikus ANK 489 straipsnio dispozicijoje nurodytas dvi alternatyvias veikas, t. y. melagingai pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje arba piktnaudžiavus smurtą patyrusio asmens teisėmis. Aptariamoje teisės normoje nustatyta administracinė atsakomybė ne už bet kokį melagingą pranešimą, tačiau už melagingą pranešimą apie tam tikrą konkretų (specifinį) įvykį – apie smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą (1 straipsnis). Įstatymas apibrėžia artimos aplinkos sampratą, t. y. aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2 straipsnis). Tik policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, turi pareigą atitinkamai sureaguoti (7 straipsnis) ir atlikti ANK 589 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinių nusižengimų teisenos bei tyrimo veiksmus (ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas). Pažymėtina ir tai, kad už smurtą artimoje aplinkoje yra nustatyta tik baudžiamoji atsakomybė (12 straipsnis), o asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (13 straipsnis). Taigi, sistemiškai aiškindama aptartas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nustato, kad toks pranešimas yra melagingas, tokį pranešimą pateikęs asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnį.

19. Byloje nustatyta, kad V. B. policijai pranešė apie jo gyvenamojoje vietoje neva vykstantį konfliktą su jo šeimos nariu – broliu. Taigi, pareigūnai, vykdami į įvykio vietą, iš budėtojo suteiktos informacijos jau žinojo, kad yra kviečiami skubiai atvykti dėl konflikto, vykstančio artimoje aplinkoje tarp artimų giminaičių – brolių, kartu buvo pateikta informacija, kad konfliktinėje aplinkoje yra ir nepilnametis asmuo, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Taigi, akivaizdu, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinio valdymo skyriaus budėtojui buvo pateiktas pranešimas apie smurtą, vykstantį artimoje aplinkoje, ir todėl buvo priimtas sprendimas greitai reaguoti į tokią situaciją bei į vykdomą teisės pažeidimą. Tai, kad minėtas pranešimas buvo melagingas, nes konflikto tarp pranešėjo ir jo brolio nebuvo ir pranešėjui policijos pagalba nereikalinga, pareigūnai išsiaiškino tik atvykę į įvykio vietą, pabendravę su pačiu pranešėju V. B. ir jo motina Z. B.. Aptariamos faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad V. B. bendruoju pagalbos telefonu melagingai pranešė būtent apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. jo veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 489 straipsnyje.

20. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Institucija, priėmusi skundžiamą 2020 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo V. B. nubaustas pagal ANK 489 straipsnį, tinkamai taikė įstatymą ir esminio materialiosios teisės pažeidimo nepadarė. Šis nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas galioti, o prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė