Nr. DOK-5681 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01230-2017-6(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 11 d. gautu ieškovės J. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-5681 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01230-2017-6(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 11 d. gautu ieškovės J. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 163 straipsnio nuostatas, nes, esant imperatyviesiems bylos privalomo sustabdymo pagrindams, ex officio nesprendė šio klausimo, remdamiesi tuo, jog ieškovė tokio prašymo nepateikė bylos nagrinėjimo metu, bylos neturi prejudicinio ryšio. Ieškovės teigimu, teismai pažeidė taip pat įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą nustatančias proceso teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), todėl tinkamai neįsigilino į ginčo esmę, bylos aplinkybes, tai lėmė netinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą, reikalaujant, kad ieškovė įrodytų paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei, ignoruojant CK 2.24 straipsnyje nustatytą prezumpciją. Ieškovė laiko, kad teismai neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, netyrė ir nenustatinėjo, ar ieškinyje nurodyti teiginiai buvo tik nuomonė (išvada) ar tikrovės neatitinkanti žinia; be išsamaus tyrimo konstatavo, kad paskleisti teiginiai nėra Kontrolės ir audito tarnybos vertinimai, išvados ir tokia informacija negali būti patikrinama per tiesos kriterijų. Ieškovė akcentuoja tai, kad teismai netinkamai aiškino asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumo gynybą reguliuojančias materialiosios teisės normas (Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 14 straipsnis, CK 2.23 straipsnis), taip pat visuomenės informavimo priemonės redakcinę atsakomybę nustatančiąsias (VIĮ 54 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 5 dalis), nepagrįstai ieškovę prilygino viešajam asmeniui, taip susiaurino jos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti J. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. gruodžio 10 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje sumokėtą 68 (šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas
