Dėl to, kad jis, būdamas UAB „Juleta“, įmonės kodas 304175053, buveinės adresas: Alytus, Kurpių g

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-36-594/2024

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00046-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Artūro Pažarskio, Aleno Piesliako, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Artūro Ridiko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato Marijaus Veličkos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną J. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „Juleta“, įmonės kodas 304175053, buveinės adresas: Alytus, Kurpių g. 11, vadovas ir žinodamas apie šios įmonės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei kitiems kreditoriams, nuo 2022 m. spalio 19 d. privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą savo vadovaujamai įmonei.

2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu nutraukė J. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

3. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarimu, patenkinus VMI atstovo apeliacinį skundą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas panaikintas ir J. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1400 Eur dydžio bauda.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato M. Veličkos prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovas advokatas M. Velička prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą; priteisti J. K. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. ANK 120 straipsnis yra blanketinė norma, todėl kiekvienu atveju, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nurodyti, kokių teisės aktų nustatytus konkrečius reikalavimus jis pažeidė.

5.2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 8 straipsnio 5 dalis nustatė, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako ANK nustatyta tvarka. Taigi iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs ĮBĮ nustatė administracinės atsakomybės taikymą įmonės vadovams už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą.

5.3. JANĮ, įsigaliojusiame 2020 m. sausio 1 d., nebeliko teisės normos, įtvirtinančios atsakomybės taikymą juridinių asmenų vadovams ANK nustatyta tvarka už JANĮ nurodytų vadovo pareigų netinkamą vykdymą. Taigi nesutiktina su apygardos teismo išvada, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įmonės vadovai ir toliau gali būti traukiami atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį dėl bankroto bylos neiškėlimo juridiniam asmeniui. Apygardos teismas teisingai konstatavo, jog JANĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinti kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, skatinti juridinius asmenis ir kreditorius ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tačiau už vadovams nustatytų pareigų nevykdymą atsakomybė yra nustatyta JANĮ 13 straipsnyje.

5.4. JANĮ 13 straipsnis nenukreipia į ANK ir nenustato galimybės juridinių asmenų vadovams taikyti administracinę atsakomybę už šiame įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimą. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn patrauktam J. K. negalėjo būti taikomas ANK 120 straipsnis. Po JANĮ įsigaliojimo ANK 120 straipsnis gali būti taikomas tik už kituose įstatymuose nustatytus kreditorių teisių pažeidimus. Įmonių vadovai už JANĮ nustatytų reikalavimų nesilaikymą atsako tik pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir papildoma atsakomybė pagal ANK yra negalima.

6. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja Giedrė Vainauskienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovas advokatas M. Velička netinkamai supranta ir aiškina ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos blanketinį pobūdį. Šios normos blanketinis pobūdis pasireiškia tuo, kad ANK į JANĮ nukreipia kaip į teisės aktą, nustatantį atvejus ir tvarką, kada turi būti teikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kokia tvarka inicijuojamas juridinio asmens nemokumas ir kada šaukiami kreditorių susirinkimai, t. y. kaip į teisės aktą, detalizuojantį juridinių asmenų nemokumo procedūras ir tvarką, bet jokiu būdu ne kaip į teisės aktą, kuriame turėtų būti pakartota nuostata, kad už bankroto bylos neiškėlimą įmonės vadovui taikoma ANK nustatyta atsakomybė.

6.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad ANK 120 straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). JANĮ 5 straipsnyje nustatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pažymėtina, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Nors juridinio asmens nemokumo būsenos ir juridinio asmens bankroto sąvokos bei pats procesas negali būti tapatinami, tačiau JANĮ 2 straipsnio 23 dalyje yra nurodyta, kad kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“. Taigi bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiam tapusiam juridiniam asmeniui.

6.3. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, jog šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Nors ši praktika buvo pradėta formuoti galiojant ĮBĮ, tačiau ji išlieka aktuali.

6.4. Jei būtų suprantama taip, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (kiek ji susijusi su administracine atsakomybe už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui) taikoma tik tuomet, kai nuostata apie galimybę taikyti administracinę atsakomybę yra įtvirtinta ir JANĮ, tuomet ANK 120 straipsnio 1 dalis taptų iš viso nepritaikoma ir neįgyvendinama, o tai prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams. Įstatymo leidėjas, įsigaliojus JANĮ, paliko ANK nuostatą, įtvirtinančią atsakomybę už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui.

6.5. Nesutiktina ir su pareiškėjo aiškinimu dėl JANĮ 13 straipsnio. JANĮ 13 straipsnyje reglamentuojama tik juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė. Šioje teisės normoje nekalbama nei apie administracinę, nei apie baudžiamąją juridinio asmens vadovo atsakomybę.

6.6. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Bendrovės kreditoriaus teisė tokiu atveju reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra taikoma itin siaurai. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

6.7. Iš kasacinio teismo praktikos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024) darytina išvada, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalis taikoma tik esant tyčiniam bankrotui. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-467/2024).

6.8. Tai, kad JANĮ 13 straipsnyje reglamentuojama tik civilinė juridinio asmens vadovo atsakomybė, nereiškia, kad nėra pagrindo taikyti juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

6.9. Iš žemesnės instancijos teismų suformuotos praktikos panašiose administracinių nusižengimų bylose galima daryti išvadą, kad bendrovės vadovo neveikimas, kaip ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atveju, t. y. nemokumo proceso neinicijavimas (nesiėmimas atlikti visumos veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme), kai bendrovės nemokumo procesą priverstas inicijuoti bendrovės kreditorius, vertinamas kaip veika, atitinkanti visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2- 227- 817/2023, AN2-4-497/2024).

6.10. Kauno apygardos teismo skundžiamu nutarimu teisingai konstatuotas UAB „Juleta“ nemokumas administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. vadovavimo laikotarpiu ir iš to kylanti administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. kaip vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Neįgyvendinus šios pareigos, skundžiamu apygardos teismo nutarimu J. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato M. Veličkos prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo nutarimu J. K. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi JANĮ nenustatyta galimybė juridinių asmenų vadovams taikyti administracinę atsakomybę už šiame įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimą. Kolegija su šiais argumentais nesutinka.

9. JANĮ 13 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens vadovo atsakomybę, nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, be to, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tai privalėjo padaryti; veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Taigi, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, JANĮ, kitaip nei buvo nustatyta anksčiau galiojusiame ĮBĮ, nėra nurodyta, kad įmonės vadovas (ar kitas atsakingas asmuo), nepateikęs teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavęs jį pateikti, taip pat atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Tačiau vien tai, kad specialiajame įstatyme nėra nuorodos į ANK, savaime nereiškia, kad atsakomybė už ANK įtvirtintus administracinius nusižengimus negali būti taikoma.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad JANĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, reguliuoti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą, o ne administracinę atsakomybę už jo tinkamą ar netinkamą vykdymą (JANĮ 1 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu būtent ANK apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse nurodytus nusižengimus; nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo teiginius apie administracinės atsakomybės taikymo apribojimus įmonės vadovams, nes JANĮ 13 straipsnis nenukreipia į ANK ir nenurodo galimybės juridinių asmenų vadovams taikyti administracinę atsakomybę už šiame įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimą.

11. Pasisakydami dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje, apylinkės ir apygardos teismai priėmė priešingus sprendimus:

11.1. Apylinkės teismas nutraukė J. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, konstatavo, kad, pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinio nusižengimo sudėtį.

11.2. Apygardos teismas, tenkindamas VMI atstovo apeliacinį skundą ir panaikindamas apylinkės teismo nutarimą, konstatavo, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pareigas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). J. K., būdamas UAB „Juleta“ direktorius, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, neinicijavo įmonės nemokumo proceso, neatliko jokių įstatyme nurodytų procedūrų, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti neatliko, elgėsi pasyviai, taip pat nepateikė ir pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021). Taigi nagrinėjamu atveju aktualu nuspręsti, ar pasikeitęs teisinis reguliavimas keičia ANK 120 straipsnio nuostatų aiškinimą ir taikymą.

13. Kaip minėta, vertinant aptariamą veiką – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, – ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Todėl, norint tinkamai nustatyti šios nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, būtina taikyti ir aiškinti tų teisės aktų, į kuriuos nukreipia nusižengimo sudėtis, nuostatas – nagrinėjamu atveju JANĮ.

14. Susidariusioje teisinėje situacijoje esminę reikšmę turi tai, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui skiriasi nuo iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme nustatytų procedūrų. Pavyzdžiui, ĮBĮ, galiojusiame iki JANĮ, 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi ĮBĮ buvo aiškiai įtvirtinta juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų pareiga per įstatyme nustatytą konkretų terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Jokių papildomų procedūrų, kurias turėtų atlikti juridinio asmens atsakingi asmenys prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymas nenurodė.

15. Tuo tarpu, pagal galiojančio JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė teisinė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

16. JANĮ 8 straipsnis nustato nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarką. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. To paties straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

17. Taigi JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento.

18. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, darydamas išvadą, kad J. K. veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, per plačiai aiškino ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020). Apygardos teismo nurodyti J. K. JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl J. K. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymą, dėl ko padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo nutarimas naikintinas ir pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.

Dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti

19. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

20. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, taigi jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma priteisti J. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, tačiau nenurodyta nei patirtų išlaidų suma, nei pateikti dokumentai, patvirtinantys tokias išlaidas

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą be pakeitimų.

Atmesti J. K. atstovo advokato M. Veličkos prašymą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atlyginimo.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Albinas Antanaitis