Civilinė byla Nr. e3K-3-116-421/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02155-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;
3.1.1.2.6; 3.2.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovams R. R. (R. R.) ir V. V. ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį K. D. ir D. D. dėl turto išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys R. V. ir G. D.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovus R. R. ir V. V. grąžinti jai automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), teismo sprendime nurodyti, kad paaiškėjus, jog automobilio nėra, iš atsakovų solidariai išieškotina 13 207 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų 43 176,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas.
3. Atsakovas V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti K. D. ir D. D. grąžinti jam automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), teismo sprendime nurodyti, kad paaiškėjus, jog automobilio nėra, iš K. D. ir D. D. solidariai išieškotina šio automobilio vertė – 36 000 Eur; priteisti atsakovui iš K. D. ir D. D. solidariai 3000 Eur nuostolių už suremontuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė G. D. ir R. V. ir nutarė pripažinti K. D., D. D., G. D. ir R. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
5. 2024 m. kovo 7 d. K. D., D. D. ir G. D. į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas šių asmenų prašymas bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau, atsakovų atstovams su tuo nesutikus, teismas nutarė teismo posėdį atidėti ir bylą nagrinėti dalyvaujantiems byloje asmenims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų.
6. 2024 m. kovo 14 d. gautas ieškovės K. D. prašymas 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau šis prašymas 2024 m. kovo 22 d. teisėjo rezoliucija buvo atmestas. Į 2024 m. balandžio 19 d. vykusį teismo posėdį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko.
7. 2024 m. birželio 18 d. gautas D. D. ir G. D. prašymas leisti jiems teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Prašyme nurodyta, kad šie asmenys gyvena Ispanijoje, atvykimas į teismo posėdį yra apsunkintas. Tiek patys lėktuvo bilietai yra brangūs, tiek atvykimas yra apsunkintas, nes šalims reikėtų atvykti pirmadienį ir išbūti Lietuvoje iki penktadienio, todėl šalys patirtų papildomų apgyvendinimo išlaidų. Kadangi tiek ieškovės K. D., tiek jos sutuoktinio D. D. dalyvavimas byloje pripažintas būtinu, į Lietuvą jie turėtų grįžti kartu su nepilnamete dukterimi, o tai jų šeimai papildomai pabrangintų kelionę. Be to, buvo pažymėta, kad nurodyti asmenys patirs žalą negautų pajamų forma dėl negalėjimo būti darbe.
8. 2024 m. birželio 19 d. gautas ieškovės K. D. prašymas sudaryti sąlygas jai dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje, kuris paskirtas 2024 m. birželio 20 d. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2024 m. birželio 20 d. posėdyje įvertinęs šalių nuomonę dėl nuotolinio teismo posėdžio, nusprendė bylą nagrinėti nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų.
9. 2024 m. birželio 20 d. gautas atsakovo V. V. prašymas K. D., D. D. ir G. D. už teismo nutarties bei teisėjo nustatytų pareigų nevykdymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudas. Atsakovas nurodė, kad minėti asmenys vengia atvykti į teismo posėdį, todėl tokie jų veiksmai vertintini kaip įsiteisėjusios teismo nutarties ir teismo nustatytos pareigos piktybinis nevykdymas. 2024 m. birželio 20 d. teisme taip pat gautas atsakovo R. R. prašymas skirti K. D. 300 Eur baudą už teismo nutarties nevykdymą.
10. 2024 m. birželio 20 d. vyko teismo posėdis, tačiau į jį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko.
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei K. D., atsakovui pagal priešieškinį D. D. ir trečiajam asmeniui G. D. paskyrė po 100 Eur baudą kiekvienam. Teismas atsižvelgė į tai, jog nurodytų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau minėti proceso dalyviai du kartus neatvyko į teismo posėdį, nors teismas du kartus atmetė jų prašymus dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo, taip pat minėti asmenys neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2024 m. birželio 20 d., ir trečią kartą, dėl to teismo posėdis turėjo būti atidėtas.
12. 2024 m. rugpjūčio 26 d. vyko teismo posėdis, tačiau į jį K. D., D. D. ir G. D. neatvyko.
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskyrė K. D., D. D. ir G. D. po 300 Eur baudą, kartu išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atvykti į kitą teismo posėdį, nustatytą 2024 m. rugsėjo 26 d. 14.30 val. Teismas nurodė, kad pirmiau minėti asmenys prieš tai tris kartus neatvyko į teismo posėdį, jie taip pat neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. ketvirtą kartą, dėl to teismo posėdis vėl buvo atidėtas.
14. 2024 m. rugsėjo 26 d. vyko teismo posėdis, į jį K. D. ir G. D. neatvyko.
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartimi K. D. ir G. D. paskyrė po 3600 Eur baudą, jos 50 procentų – 1800 Eur – lygiomis dalimis (po 600 Eur kiekvienam) skyrė R. R., V. V., R. V.. Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į prašymuose nurodytas aplinkybes, suteikė galimybę K. D. ir G. D. dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau šie asmenys neprisijungė prie teismo posėdžio nei nuotoliniu būdu, nei atvyko fiziškai į teismo posėdžio salę. Teismas pabrėžė, kad nurodyti asmenys (ieškovė ir trečiasis asmuo) penkis kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdžiuose. Į teismo posėdį susirinko visi kiti proceso dalyviai, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės negalėjo būti pradėtas dėl ieškovės ir trečiojo asmens G. D. nedalyvavimo. Be to, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų (pavyzdžiui, lėktuvo bilietų), jog iš tiesų ketino atvykti į teismo posėdį, tik, atsiradus netikėtoms aplinkybėms, nepavyko to padaryti. Teismas nusprendė, kad toks procesinis minėtų asmenų elgesys yra netinkamas, nesąžiningas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principus, ieškovė ir trečiasis asmuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą – piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl skyrė jiems baudą.
16. 2024 m. spalio 14 d. teisme gautas ieškovės prašymas panaikinti paskirtą baudą. Prašyme nurodyta, kad ieškovė ne kartą teikė prašymus leisti jai teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, atsižvelgiant tai, jog jos nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Ispanijoje, ji augina nepilnametę dukterį, todėl atvykimas į teismo posėdį yra apsunkintas tiek finansine prasme, tiek laiko atžvilgiu (skrydžių, viešbučio užsakymas, didelės kelionės ir pragyvenimo išlaidos, neatvykimas į darbą ir pan.), tačiau teismas ieškovės prašymų netenkino, tik nurodė, kad šalys privalo dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovė paaiškino, kad, pasijutusi blogai, kreipėsi į gydymo įstaigą, ten 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo nustatyta, jog ieškovė serga ūminiu bronchitu, dėl aukštos temperatūros jai paskirtas gydymas namuose. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl ligos jai draudžiama skraidyti. Ieškovė teigia, kad siekdama, jog bylos nagrinėjimas įvyktų, ir tikėdamasi, kad sveikatos būklė galbūt pagerės, ji per savo atstovą 2024 m. rugsėjo 26 d. teismui pateikė prašymą leisti jai dalyvauti 2024 m. rugsėjo 26 d. 14.30 val. paskirtame teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir pateikė pažymą apie savo sveikatos būklę bei negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai fiziniu būdu, tačiau dėl labai aukštos temperatūros (virš 38 laipsnių) ir blogos savijautos ieškovė negalėjo dalyvauti ir teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Faktas, kad teismas netenkino ieškovės teismo procese anksčiau teiktų prašymų sudaryti ieškovei galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir ieškovė dėl to negalėjo juose dalyvauti, teismui tenkinus tik paskutinį jos prašymą ir suteikus galimybę ieškovei dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau jai prie posėdžio neprisijungus dėl ligos ir labai prastos sveikatos, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovė teigia, kad ji paskutinį prašymą dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu pateikė tikėdamasi, jog jos sveikatos būklė galbūt pagerės ir ji galės jungtis prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, todėl neprisijungimas prie teismo posėdžio nėra pagrindas teismui daryti išvadą, kad ieškovė tokia teise naudojosi nesąžiningai. Ieškovė pažymėjo, kad yra suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu. Be to, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai paskyrė 3600 Eur baudą, nes, pagal CPK 246 straipsnį, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, neatvykusiai šaliai turi teisę paskirti iki 300 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima priimti sprendimo už akių. CPK 246 straipsnis yra specialioji teisės norma CPK 95 straipsnio atžvilgiu, todėl teismas visiškai nepagrįstai taikė pastarąjį straipsnį.
17. Trečiasis asmuo G. D. 2024 m. spalio 15 d. taip pat pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo ir nurodė, kad į 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį neatvyko, nes 2024 m. rugsėjo 25 d. jam gimė vaikas. Nors teismas sudarė galimybes trečiajam asmeniui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau trečiasis asmuo buvo su ką tik pagimdžiusia sutuoktine ir naujagimiu gimdymo namuose, todėl prisijungti prie bylos neturėjo fizinių galimybių (nebuvo tuščios patalpos, kurioje jis galėtų dalyvauti teismo posėdyje be triukšmo ir nuolatinio medicinos personalo kišimosi). Trečiasis asmuo akcentavo, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Taip pat nurodė, kad teismo posėdis galėjo vykti ir be jo dalyvavimo, nes byloje paaiškinimų nėra pateikę nei ieškovė, nei atsakovai, teismas į bylą yra įtraukęs itin daug proceso dalyvių. Teismo posėdis buvo paskirtas tik 14.30 val., todėl akivaizdu, kad G. D., kuris į bylą įtrauktas kaip trečiasis asmuo pagal priešieškinį, netgi nebūtų galėjęs duoti paaiškinimų, atsižvelgiant į šalių apklausos eiliškumą, be to, trečiasis asmuo į bylą įtrauktas ir jo dalyvavimas teismo posėdyje būtinu pripažintas teismo iniciatyva; kiti proceso dalyviai netgi neprašė skirti baudos, teismas baudą paskyrė savo iniciatyva. Trečiojo asmens teigimu, teismas nepagrįstai paskyrė 3600 Eur baudą, neteisingai taikydamas CPK 95 straipsnį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės ir minėto trečiojo asmens prašymus dėl baudos panaikinimo atmetė.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei yra išduota 2024 m. rugsėjo 25 d. medicininė pažyma, kurioje pateikta išvada, jog ieškovė skundžiasi kosuliu, karščiavimu, dusuliu, diskomfortu krūtinėje, jai draudžiama keliauti lėktuvu. Trečiasis asmuo G. D. pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. išduotą pažymą, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. jam gimė vaikas. Vilniaus regiono apylinkės teismui 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pripažinus ieškovės ir nurodyto trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir jiems keturis kartus neatvykus į teismo posėdį bei teismui keturis kartus atmetus jų prašymus dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo, šie asmenys neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2024 m. rugsėjo 26 d., ir penktą kartą, buvo atidėtas bylos nagrinėjimas.
20. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad nors ieškovė nurodė sirgusi, o trečiajam asmeniui gimė vaikas, prieš teismo posėdį šių asmenų prašymai atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauti. Buvo gauti tik prašymai suteikti jiems galimybę prisijungti prie bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu. Teismas tokią galimybę sudarė, tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu neprisijungė.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės panaikinti paskirtą baudą, įvertino ir tai, kad prie prašymų panaikinti baudą nėra pateikti jokie įrodymai, jog nurodyti asmenys ketino atvykti į teismo posėdį fiziškai, tačiau dėl ypatingų aplinkybių jiems nepavyko to padaryti. Teismas akcentavo, kad bauda paskirta ne tik dėl to, jog ieškovė ir trečiasis asmuo neatvyko į 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, o iš esmės dėl to, jog dėl šios pareigos (atvykti į teismo posėdį) nevykdymo jau ne pirmą kartą atidedamas bylos nagrinėjimas, gaišinamas visų kitų proceso dalyvių ir teismo laikas, vilkinamas bylos išnagrinėjimas, t. y. piktnaudžiaujama procesine teise teikti prašymus dėl nuotolinio bylos nagrinėjimo. Teismo vertinimu, šių faktų nepaneigia ir G. D. nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo prisijungti nuotoliu prie teismo posėdžio, nes ligoninėje nebuvo tuščios patalpos. Jo argumentai, kad jis nebūtų spėjęs duoti paaiškinimų, paremti prielaidomis, nėra teisiškai reikšmingi ir nepanaikina jo pareigos atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus. Ieškovės argumentai, kad ji labai blogai jautėsi ir dėl to negalėjo prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio, teismo vertinimu, taip pat nepaneigia jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, juolab kad liga nėra laikoma svarbia priežastimi nedalyvauti teismo posėdyje, kai dalyvavimas pripažintas būtinu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prašymuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti baudos.
22. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. atskiruosius skundus, 2025 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jeigu aplinkybių visuma suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas ar pateisinamas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar tam tikras šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjctOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-67-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-67-969/2019">e3K-3-67-969/2019</a>).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jos procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga ir šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Dėl to įžvelgė atskirąjį skundą padavusių asmenų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kai, nepaisydami to, kad jų dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, šie asmenys iki tol keturis kartus neatvyko į teismo posėdį, 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors teismas buvo suteikęs galimybę prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės aplinkybės dėl ieškovės ligos ar trečiojo asmens šeimos pagausėjimo nepateisina asmenų elgesio procese. Liga savaime nėra laikoma svarbia priežastimi nedalyvauti teismo posėdyje; nors ieškovė tvirtino, kad teismo posėdžio dieną ji jautėsi blogai, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra; pateiktoje medicinos pažymoje nurodyta ligos diagnozė ir skrydžių draudimo aplinkybė, tačiau jokių duomenų apie itin sunkią sveikatos būklę ar draudimą dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje nėra, juolab nepateikta ir duomenų (pavyzdžiui, naujos pažymos) apie sveikatos pablogėjimą būtent teismo posėdžio dieną. Tokiu pačiu pagrindu apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, susijusios su jo teiginiais neturėjus fizinių galimybių esant gimdymo įstaigoje (tuščios patalpos ar pan.) prisijungti nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio. Byloje pateikti duomenys (medicinos įstaigos pažyma) nesudarė pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad trečiasis asmuo, gimus vaikui, negalėjo nė kiek atsitraukti nuo jo ar gimdyvės, turėjo nuolat budėti, padėti ir pan., todėl mažai tikėtina, kad asmuo realiai negalėjo rasti vietos prisijungti prie teismo posėdžio ir jame pagal galimybes dalyvauti. Šios išvardytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido įžvelgti šių asmenų netinkamą veikimą civiliniame procese.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. kovo 24 d. nutartimi priėmė ieškovės K. D., atsakovo D. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kasacinį skundą pasirašė ir pateikė ieškovės K. D. atstovas advokatas Dževaldas Joneliūnas ir trečiojo asmens G. D. atstovė advokatė Irina Lemežytė. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nesutikimą su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi reiškia tik ieškovė ir trečiasis asmuo, atsakovas D. D. jokių savarankiškų procesinių prašymų kasaciniame skunde neformuluoja, jam ginčijama nutartimi bauda nebuvo paskirta, todėl laikytina, jog kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė ieškovė K. D. ir trečiasis asmuo G. D.. Ieškovė ir trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir tenkinti prašymą – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovei K. D. ir trečiajam asmeniui G. D. paskirtą baudą panaikinti. Šių asmenų kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai įvertino asmenų netinkamą veikimą civiliniame procese. Teismų išvados iš esmės yra pagrįstos prielaidomis, kad nėra duomenų apie itin sunkią ieškovės sveikatos būklę ar jos pablogėjimą teismo posėdžio dieną, ar trečiojo asmens, gimus vaikui, negalėjimą nė kiek atsitraukti nuo jo ar gimdyvės, nuolatinį budėjimą ir negalėjimą rasti vietos prisijungti prie teismo posėdžio ir jame pagal galimybes dalyvauti. Šias teismų išvadas paneigia rašytiniai byloje esantys įrodymai. Teismai pripažino ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes dėl ieškovės ligos ar trečiojo asmens šeimos pagausėjimo, tą patvirtina byloje esančios pažymos iš medicinos įstaigų, taigi abiejų instancijų teismai taip pat laikė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo fiziškai atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje negalėjo ir dėl to ginčo nėra, nes, šalims pateikus prašymą leisti posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, teismas tokį prašymą tenkino. Teismai nurodė, kad šios aplinkybės savaime nepateisina ieškovės ir trečiojo asmens elgesio procese teikiant prašymus dėl teismo posėdžio organizavimo būdo ir vėliau nedalyvavimo jame, tačiau ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. prašymų leisti dalyvauti jiems teismo posėdyje nuotoliniu būdu pateikimas ir vėlesnis negalėjimas pasinaudoti jiems suteikta teise dalyvauti nuotoliniame posėdyje atsirado dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių (liga, vaiko gimimas), kurios trukdė jiems įgyvendinti teismo nustatytą pareigą privalomai dalyvauti teismo posėdyje, todėl dėl šios pareigos neįvykdymo ieškovės ir trečiojo asmens veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Priešingai, vadovaujantis suformuota teismų praktika, tokie veiksmai vertintini kaip netinkamas teisės dalyvauti teismo posėdyje įgyvendinimas. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2024 m. spalio 2 d. nutartimi skirdamas baudą, nepagrįstai minėtus šalių procesinius veiksmus siejo su jų nedalyvavimu anksčiau paskirtuose teismo posėdžiuose, kuriuose jie nedalyvavo, nes teismas netenkino jų prašymų ir nesudarė galimybės dalyvauti nuotoliniu būdu, t. y. egzistavo kiti procesiniai prašymai ir kiti pagrindai (aplinkybės), kurie nėra iš esmės susiję su šioje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos teisiniu pagrindu ir negali būti vertinami bendrai kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Teismai turėjo vertinti šalių procesinius veiksmus, susijusius su prašymu sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu dėl ligos ir vaiko gimimo ir vėliau nedalyvauti teismo posėdyje dėl nurodytų priežasčių.
27.2. Teismai netinkamai taikė CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir CPK 246 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią baudos skyrimą už teismo pripažinimo, kad šalis būtinai turi dalyvauti teismo posėdyje, neįvykdymą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino K. D., D. D. ir G. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir nurodė, kad jis turi vykti tik tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad, teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jos procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tapo procesine pareiga, tačiau teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei asmuo turi absoliučią („gryną“) procesinę pareigą, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti (Brazdeikis, A. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis: daktaro disertacija. Vilnius, 2011, p. 89–90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-15-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-15-421/2023">e3K-3-15-421/2023</a>; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTEtOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-51-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-51-916/2025">e3K-3-51-916/2025</a>).
27.3. Teismai neįvertino, kad CPK 95 straipsnis ir 246 straipsnio 3 dalis reglamentuoja skirtingus civilinio proceso aspektus: CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš greitą ir veiksmingą bylos nagrinėjimą, o CPK 246 straipsnio 3 dalis taikoma atidedant bylos nagrinėjimą ir gali būti skiriama mažesnė bauda, kai neįvykdomas konkretus teismo įpareigojimas privalomai dalyvauti teismo posėdyje, kuris užtikrina, kad, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, laiku dalyvaujantys byloje asmenys pateikia paaiškinimus, taip padėdami veiksmingai nagrinėti bylą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino K. D., D. D. ir G. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jiems buvo nustatyta procesinė pareiga, todėl, akivaizdu, jie neturėjo pasirinkimo laisvės. Dėl to ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų pagal teismo įpareigojimą privalomai dalyvauti teismo posėdyje ir neatvykus į jį bei teismams nelaikius jų nurodytų aplinkybių svarbia priežastimi nedalyvauti teismo posėdyje nėra pagrindo kvalifikuoti pagal CPK 95 straipsnį.
28. Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl CPK 95 ir 246 straipsnių taikymo yra neaktualūs nagrinėjamai bylai, nes bauda ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo paskirta ne dėl to, kad teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, pripažino šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, o dėl to, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, penkis kartus iš eilės neatvykdami į teismo posėdį, piktybiškai nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties ir toks jų elgesys pagrįstai pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismai teisingai įvertino aplinkybes, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, nepaisydami Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, teikdami analogiško turinio pasikartojančius ir nepagrįstus prašymus, vilkino procesą, piktybiškai vengė atvykti į teismo posėdį.
28.2. Klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo nagrinėję teismai teisingai pažymėjo, jog bauda paskirta ne tik dėl to, kad ieškovė ir trečiasis asmuo neatvyko į 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, o iš esmės dėl to, kad dėl šios pareigos neįvykdymo jau ne pirmą kartą buvo atidedamas bylos nagrinėjamas, gaišinamas visų kitų proceso dalyvių ir teismo laikas, vilkinamas bylos išnagrinėjimas, t. y. piktnaudžiaujama procesine teise teikti prašymus dėl nuotolio. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino proceso teisės normas ir teisingai nurodė, kad procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu aplinkybių visuma suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, o siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas ar pateisinamas.
28.3. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs ieškovei ir trečiajam asmeniui baudą ir vėliau netenkinęs jų prašymų dėl baudos panaikinimo, pagrįstai įžvelgė ieškovės ir trečiojo asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė ir trečiasis asmuo apskritai ketino atvykti į teismo posėdį.
29. Atsakovas R. R. atsiliepimu į ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
29.1. Pagal teisės normas, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jie proceso metu dėl pateisinamų, objektyvių priežasčių negalėjo atvykti į rengiamus teismo posėdžius, todėl bauda ieškovei ir trečiajam asmeniui pagrįstai buvo paskirta už jų vengimą net penkis kartus iš eilės atvykti į teismo posėdį, t. y. piktybiškai nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties.
29.2. Nors ieškovei ir trečiajam asmeniui jau buvo paskirtos baudos, jie ir toliau nevykdė teismo nutarties ir nesant svarbių priežasčių neatvyko į 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykusį teismo posėdį. Teismas, įvertinęs tai, jog jie neatvyko į teismo posėdį pakartotinai, net ir paskyrus kiekvienam po 100 Eur baudą, siekdamas, jog bauda, kaip poveikio priemonė, efektyviai skatintų šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką, 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovei ir trečiajam asmeniui dar kartą skyrė po 300 Eur baudą pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, tačiau šie asmenys ir toliau nevykdė teismo nurodymų ir neatvyko į 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį. Šios aplinkybės leido teismui daryti neabejotiną išvadą, kad nurodyti proceso dalyviai sąmoningai vilkino byloje procesą.
29.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino proceso teisės normas ir tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Ieškovė ir trečiasis asmuo yra atstovaujami profesionalių teisininkų, šiems turėjo būti žinoma, kad CPK 246 straipsnyje įstatymo leidėjo yra reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. CPK 246 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. taikyti tam tikras prievartos priemones, kai trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, įvertino ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens elgesį ir pagrįstai baudą jiems skyrė kaip nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl naujų įrodymų nepriėmimo
30. Atsakovas R. R. 2025 m. birželio 12 d. kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pridėti prie bylos Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą panaikinti nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo teigimu, šios faktinės aplinkybės gali būti svarbios vertinant ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinio skundo pagrįstumą.
31. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
32. Taigi, kasacinis teismas netiria nei byloje jau esančių, nei naujų įrodymų, nenustato faktinių aplinkybių. Kasacinio proceso metu yra tikrinamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikytinas įstatymas buvo teisingai išaiškintas ir pritaikytas, atsižvelgiant į spręstinų klausimų reikšmingumą vienodos teismų praktikos formavimui. Toks teisinis reguliavimas lemia išvadą, kad kasaciniame teisme negali būti teikiami nauji įrodymai, kurie nebuvo tiriami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nepriklausomai nuo to, ar jie egzistavo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA1LTYxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-305-611/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-305-611/2023">e3K-3-305-611/2023</a>, 27 punktas).
33. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsisako priimti atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą ir grąžina jį atsakovui.
Dėl CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškinimo ir taikymo
34. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjctOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-67-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-67-969/2019">e3K-3-67-969/2019</a>, 18 punktas).
36. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis, kuria teismui nustatyta pareiga siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimą atidėti tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad nustatant tokias pareigas dalyvaujantiems byloje asmenims ir reikalaujant jas vykdyti įstatymų leidėjo valia yra siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.
37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU2LTkxNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-256-915/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-256-915/2016">e3K-3-256-915/2016</a>, 32 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTEtOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-51-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-51-916/2025">e3K-3-51-916/2025</a>, 26 punktas). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzktNjg0LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279-684/2020">3K-3-279-684/2020</a>).
38. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 2 d. gavęs ieškinį ir išsprendęs procesinius bylos klausimus, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pripažino ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2024 m. kovo 7 d. nurodyti asmenys į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas šių asmenų prašymas bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau, atsakovų atstovams su tuo nesutikus, teismas nutarė teismo posėdį atidėti ir bylą nagrinėti teismo posėdyje dalyvaujantiems byloje asmenims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų. 2024 m. kovo 14 d. gautas ieškovės K. D. prašymas 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau šis prašymas 2024 m. kovo 22 d. teisėjo rezoliucija buvo atmestas. Į 2024 m. balandžio 19 d. vykusį teismo posėdį ieškovė K. D. ir trečiasis asmuo G. D. neatvyko. 2024 m. birželio 18 d. gautas trečiojo asmens G. D., o 2024 m. birželio 19 d. ieškovės K. D. prašymas sudaryti jiems sąlygas nuotoliniu būdu dalyvauti 2024 m. birželio 20 d. paskirtame teismo posėdyje. Teismui 2024 m. birželio 20 d. protokoline nutartimi nutarus netenkinti šių asmenų prašymo buvo nutarta bylą nagrinėti dalyvaujantiems byloje asmenims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas atidėtas dėl proceso šalių, kurių dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvykimo į teismo posėdį.
39. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. V. ir atsakovo R. R. prašymus skirti baudas K. D. ir G. D. už teismo įpareigojimų nevykdymą, 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovei K. D. ir trečiajam asmeniui G. D. paskyrė po 100 Eur baudą kiekvienam už šių asmenų neatvykimą į 2024 m. birželio 20 d. vykusį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2024 m. rugpjūčio 26 d., tačiau K. D. ir G. D. į jį taip pat neatvyko. Dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskyrė K. D. ir G. D. po 300 Eur baudą, kartu išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atvykti į kitą teismo posėdį, numatytą 2024 m. rugsėjo 26 d. 14.30 val. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui prašymą leisti jiems teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, teismas šį prašymą tenkino, tačiau K. D. ir G. D. 2024 m. rugsėjo 26 d., 14.30 val. paskirtame teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo. Vilniaus regiono apylinkės teismas, įvertinęs, kad ieškovės ir trečiojo asmens elgesys yra netinkamas, pažeidžiantis CPK nustatytus kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principus, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, 2024 m. spalio 2 d. nutartimi K. D. ir G. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė kiekvienam po 3600 Eur baudą, šios baudos 50 procentų – 1800 Eur – lygiomis dalimis (po 600 Eur kiekvienam) paskyrė R. R., V. V., R. V..
40. Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl teismo paskirtos baudos pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla nagrinėjama nuo 2023 m. birželio 2 d., pirmosios instancijos teisme buvo paskirti net 5 posėdžiai (paskutinis posėdis ir nuotoliniu būdu), kuriuose byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, tačiau ieškovė K. D. ir trečiasis asmuo G. D. be svarbių priežasčių nė viename jų nedalyvavo. Nors šie asmenys, prašydami teismo panaikinti paskirtą baudą, pateikė į bylą įrodymus dėl ieškovės sveikatos būklės teismo posėdžio, vykusio 2024 m. rugsėjo 26 d., metu, tačiau byloje nebuvo įrodyta ir pagrįsta, jog ieškovės sveikatos būklė buvo iš tiesų tokia, kad trukdė ieškovei bent trumpam prisijungti ir dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Trečiojo asmens pateikti įrodymai pagrindė aplinkybę tik dėl vaiko gimimo fakto, tačiau trečiojo asmens argumentai, kad jis 2024 m. rugsėjo 26 d. po 14.30 val. būtų apklaustas paskutinis, jis nerado tuščios patalpos, kur būtų galėjęs prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio, realiai yra paremti tik prielaidomis ir trečiojo asmens samprotavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pateiktus įrodymus dėl priežasčių, užkirtusių kelią jiems dalyvauti 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, ir pagrįstai šių priežasčių nelaikė svarbiomis (CPK 246 straipsnio 3 dalis, 347 straipsnio 3 dalis). Vertinant tokį ieškovės ir trečiojo asmens procesinį elgesį reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog tokias priežastis jie nurodė ir jas patvirtinančius įrodymus pateikė tik teismui pateiktame prašyme panaikinti jiems paskirtas baudas. Toks elgesys taip pat patvirtina jų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
41. Pažymėtina, kad teismo posėdžiai vyko tiek nuotoliniu, tiek mišriu būdu, sudarant įvairias galimybes dalyvaujantiems byloje asmenims juose dalyvauti, byla buvo užvesta būtent ieškovės iniciatyva, o per daugiau nei metus teismas 4 kartus atidėjo bylos nagrinėjimą būtent dėl jos ir kitų jos pusėje byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimo į teismo posėdį, ieškovė ir trečiasis asmuo buvo tinkamai informuoti apie visus teismo posėdžius, tačiau iki teismo posėdžių pradžios teismui nepateikė prašymų atidėti teismo posėdžius, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių objektyviai negalėtų dalyvauti ar prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, o pateikti neatvykimą pateisinantys dokumentai nepagrindžia šių asmenų teiginių, kad jie veikė už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, į šalių procesinį elgesį, taip pat į tai, kad visi teismo posėdžiai buvo atidėti ir neįvyko būtent dėl asmenų, kurių dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, o 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdis buvo suorganizuotas ir nuotoliniu būdu, prieš tai ieškovei ir trečiajam asmeniui jau buvo skirtos baudos už jų neatvykimą į teismo posėdžius, vertintina, kad šioje byloje teismų išvada dėl ieškovės ir trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos, nustatytos CPK 95 straipsnio 2 dalyje, jiems skyrimo padaryta tinkamai įvertinus visus faktinius bylos duomenis.
42. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl CPK 95 straipsnio ir 246 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumų nesudaro pagrindo spręsti, kad teismai baudą ieškovei ir trečiajam asmeniui nepagrįstai skyrė vadovaudamiesi CPK 95 straipsniu.
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-15-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-15-421/2023">e3K-3-15-421/2023</a>, 28 punktas).
44. Remiantis CPK 246 straipsnio 3 dalimi, bauda skiriama už procesinės pareigos nevykdymą (neatvykimą į teismo posėdį), t. y. teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.
45. CPK 95 straipsnis ir 246 straipsnio 3 dalis reglamentuoja procesines teisines pasekmes, nustačius, kad dalyvaujantys byloje asmenys nesąžiningai atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, nevykdo procesinių pareigų arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 246 straipsnio 3 dalis taikoma, kai neįvykdoma konkreti teismo nurodyta pareiga šaliai, kurios dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, dalyvauti teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTEtOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-51-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-51-916/2025">e3K-3-51-916/2025</a> 32 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytose proceso teisės normose įtvirtintos teisinės pasekmės gali būti taikomos nustačius jų taikymui reikšmingus kriterijus. Paprastai už pavienius neatvykimus į teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims taikoma bauda (CPK 246 straipsnio 3 dalis, 247 straipsnio 3 dalis), tačiau nustačius, jog dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdžius yra pasikartojantis, tokie asmenys vengia atvykti į teismo posėdžius net ir teismui taikius procesines sankcijas (baudas pagal CPK 246 ir 247 straipsnį), priežasčių, trukdančių jiems atvykti į teismo posėdžius nenurodymas, jas patvirtinančių įrodymų nepateikimas arba pavėluotas pateikimas, gali būti pagrindas tokį dalyvaujančių asmenų elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu – sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
46. Ieškovei K. D. ir trečiajam asmeniui G. D. bauda Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi buvo paskirta ne dėl šių asmenų neatvykimo į 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, bet dėl jų sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Byloje paskyrus keletą teismo posėdžių, ieškovė ir trečiasis asmuo sąmoningai nevykdė teismo jiems nustatytos pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose, už tokios pareigos nevykdymą asmenims kelis kartus jau buvo skirtos baudos vadovaujantis CPK 246 straipsnio 3 dalies ir 247 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau tokios procesinės sankcijos nebuvo veiksmingos. Ieškovė ir trečiasis asmuo pakartotinai neatvyko į teismo posėdžius be svarbių priežasčių, taip pat net ir tenkinus jų prašymą dėl teismo posėdžio vykdymo jiems priimtinu – nuotoliniu – būdu, bet ir po tokios galimybės sudarymo, jie teismo posėdyje nedalyvavo, svarbių priežasčių, užkirtusių kelią jiems dalyvauti teismo posėdyje, ir jas patvirtinančių dokumentų iki teismo posėdžio pradžios nepateikė. Toks dalyvaujančių byloje asmenų elgesys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pagrįstai buvo pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, t. y. jų sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino ieškovės ir trečiojo asmens procesinį elgesį, padarė pagrįstą išvadą apie sąmoningą ieškovės ir trečiojo asmens veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), ir pagrįstai jiems skyrė baudas.
48. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją pakeisti ar panaikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Atmetus ieškovės K. D. ir trečiojo asmens G. D. kasacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos. Atsiliepimą į kasacinį skundą pateikę atsakovai R. R. ir V. V. neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.
50. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti atsakovo R. R. pateiktą naują įrodymą ir grąžinti šį įrodymą jį pateikusiam asmeniui.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
