V. J. pagal BK 242 str., 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-12-1073/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45469-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.20.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Mindaugo Vilniaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – V. J. (V. J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. pagal BK 242 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y., būdamas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį į pataisos namus atlikti vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, žinodamas apie priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, slapstėsi, negyveno nurodytu adresu Plungėje, (duomenys neskelbtini), taip vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, kol 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikytas gyvenamajame name, esančiame adresu: Kretingos r., (duomenys neskelbtini), pasislėpęs namo palėpėje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. J. veikoje nėra BK 242 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių: jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais vengtų atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, be to, teisėsaugos institucijų nebuvo tinkamai informuotas, kaip turi elgtis teismui panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, jokie judėjimo suvaržymai jam nebuvo paskirti.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu l. e. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Mindaugas Vilnius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, nes įrodymai įvertinti atskirai ir selektyviai, nesusiejant ir neanalizuojant įrodymų visumos, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šališkai vertino kaltinamojo V. J., liudytojo R. P. parodymus ir kitus įrodymus. Liudytojas R. P. parodė, kad V. J. paieška paskelbta 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vykdant paiešką, gauta informacija, kad V. J. nurodytoje gyvenamojoje vietoje (Plungėje, (duomenys neskelbtini)) negyvena, o slapstosi Kretingos r., (duomenys neskelbtini). Nuvykus į šią vietą, durų ilgą laiką niekas neatidarė, viduje girdėjosi žingsniai ir bildėjimas, tik pagrasinus laužti duris, jas atidarė; atlikus V. J. paiešką jo giminaičių name, jis buvo rastas palėpėje.

3.2. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio argumentai, kad V. J., surastas namo palėpėje, nesipriešino, prieštarauja pareikšto kaltinimo esmei, nes BK 242 straipsnis nenustato baudžiamosios atsakomybės už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareigūnus į namus V. J. giminaičiai įleido be jokių kliūčių. Priešingai, namo durų ilgai niekas nedarė (nors viduje girdėjosi bildesys), taigi buvo delsiama įleisti pareigūnus į vidų, kad V. J. spėtų pasislėpti, be to, giminaičiai teigė, jog V. J. šiuo metu patalpose nėra. Teismo motyvai, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 242 straipsnį eliminuoja tai, jog V. J. surastas pas giminaičius, o ne kitus asmenis ar tolimoje nuo gyvenamosios vietos teritorijoje, yra neteisingas inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių interpretavimas, nes minėtos aplinkybės neturi įtakos baudžiamajai atsakomybei už vengimą atlikti arešto ar laisvės atėmimo bausmę kilti. Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. J. veiksmai vengiant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nebuvo tokie pavojingi, kad jam turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 242 straipsnį. Kaip pažymėjo teismas, jo elgesys – pasislėpimas palėpėje išgirdus pareigūnų beldimą – buvo spontaniškas, neadekvatus, jis neatliko jokių aktyvių, sistemingų ar ilgą laiką trukusių slapstymosi veiksmų, kad realiai išvengtų bausmės atlikimo, tačiau atsakomybė pagal BK 242 straipsnį kyla nepriklausomai nuo to, ar asmens veiksmai buvo trumpalaikiai ar ilgalaikiai, ar vengiantis laisvės atėmimo bausmę atlikti asmuo surandamas operatyviai, ar po ilgai trukusios paieško.

3.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai pripažino liudytojo R. P. parodymus nuosekliais ir pagrįstais, o V. J. versiją, kad pamatęs policininkus kaime pasislėpė ir nuo tada pradėjo vengti laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisingai įvertino kaip gynybos taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė jo versiją, kad nesuteikus informacijos apie bausmės atlikimo pradžią jam buvo suteikta teisė išvykti ir neapibrėžtą laiką nebūti namuose.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl V. J. išteisinimo pagal BK 242 straipsnį pagrįstumo

5. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

6. BK 242 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. BK 242 straipsnyje įtvirtintas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Vengimo atlikti bausmę padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014).

7. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, tačiau Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nutartyje nenustatyti jokie papildomi suvaržymai (nepaskirtos kardomosios priemonės), kurios padėtų užtikrinti bausmės tinkamą vykdymą. Deklaruotu adresu (Plungė, (duomenys neskelbtini)) V. J. negyveno, todėl policija 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskelbė jo paiešką. 2017 m. rugpjūčio 29 d. jis buvo sulaikytas gyvenamajame name (palėpėje), esančiame Kretingos r., (duomenys neskelbtini).

8. Pirmosios instancijos teismas V. J. pripažino kaltu pagal BK 242 straipsnį, nes konstatavo, jog jis, žinodamas apie priimtą ir įsiteisėjusią teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį (dalyvavo teismo posėdyje) dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, slapstėsi, nes negyveno deklaruojamu adresu, o 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikytas kitoje vietoje – pasislėpęs namo palėpėje.

9. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir V. J. pagal BK 242 straipsnį išteisino, nes nenustatė nusikalstamos veikos sudėties jo veiksmuose, būtent – tiesioginės tyčios vengiant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o atliktų veiksmų nelaikė slėpimusi. Su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija sutinka ir laiko jį teisiškai pagrįstu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl V. J. veiksmus pripažino vengimu atlikti laisvės atėmimo bausmę, neatskleidė jo tyčios turinio, t. y. ar jis savo veiksmus suvokė kaip vengimą. Tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

10. Sprendžiant apie tiesioginės tyčios buvimą kaltininko veikoje, nepakanka nustatyti, kad asmens veiksmai formaliai atitinka BK 242 straipsnio dispozicijoje įvardytus objektyviuosius veikos požymius. Veikos objektyvieji požymiai turi atitikti subjektyviuosius – asmens tiesioginę tyčią, tik tokiu atveju galima konstatuoti BK 242 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimą asmens veikoje. Sprendžiant apie tiesioginę tyčią vengiant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę svarbu yra tai, ar teisėsaugos institucijos tinkamai informavo asmenį apie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką (pvz., kada ir kur jis turi atvykti, kokius dokumentus turėti ir pan.) ir ar užtikrino, jog asmuo nesislėps (pvz., ar paskirtas įpareigojimas neišvykti ir pan.).

11. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka, kada asmeniui panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, reglamentuota BPK 358 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas nuteistajam pakeičia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtos bausmės motyvuota nutartimi. Nutarties nuorašas išsiunčiamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta, kad nuteistajam išaiškinama paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios jis siunčiamas atlikti panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, atlikimo tvarka, sąlygos, jo teisės ir pareigos; priešingai – nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį net netrukdo nagrinėti šio klausimo.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad, asmeniui apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo tvarka skiriasi nuo šios bausmės vykdymo tvarkos, kada asmeniui panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, nors padariniai tie patys – asmuo siunčiamas atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Antai BPK 355 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio, kuriuo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, vykdymą, nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas, o BPK 310 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta; jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, ar jo nepriėmė tuojau po paskelbimo, nuosprendžio nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Taigi BPK 310 ir 355 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad asmuo, kuriam paskirtas realus laisvės atėmimas, būtų tinkamai informuotas apie šios bausmės vykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas. Tačiau tokie įpareigojimai teismui nenustatyti BPK 358 straipsnyje, reglamentuojančiame laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką, kada asmeniui panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas. Todėl asmens tinkamai neinformavus, kokios jo pareigos panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., neišaiškinus, į kokią įstaigą ir per kiek laiko jis turi kreiptis, neapribojus jo judėjimo laisvės įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ir pan.), negalima daryti išvados, jog toks asmuo tyčia vengia atlikti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. J. pagal BK 242 straipsnį, atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog jis buvo tinkamai informuotas apie paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką. Tai, kad V. J. dalyvavo apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, savaime nelemia jo suvokimo, jog jis privalo imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės vykdymu, t. y. pats atvykti į policiją, neišvykti iš gyvenamosios vietos ir pan. Be to, sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą buvo skųstas apygardos teismui, skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, V. J. nedalyvaujant.

14. Taip pat vertinant V. J. veiksmus atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis buvo sulaikytas kitą dieną po jo oficialiai paskelbtos paieškos – 2017 m. rugpjūčio 29 d., pas savo draugės tėvus, gyvenančius gretimo rajono kaime. Kitą gyvenamąją vietą, kur gali būti V. J., policijos pareigūnai sužinojo apklausę jo kaimynus ir patikrinę duomenų bazes. V. J. buvo sulaikytas draugės tėvų namuose, sulaikomas nesipriešino, o tai, kad atvykus policijai buvo surastas namo palėpėje, po skudurais, nelaikytina slėpimusi, o tik neadekvačia reakcija į stresinę situaciją. Tokie V. J. veiksmai nėra vengimas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes jis neatliko jokių veiksmų, apsunkinančių jo pristatymą policijai: nekeitė gyvenamosios vietos, išvaizdos, neišvyko į užsienį, nesiėmė kitokių priemonių, trukdančių nustatyti jo tapatybę. Priešingai, V. J., kuriam nebuvo paskirtas joks įpareigojimas neišvykti iš deklaruojamos gyvenamosios vietos, buvo rastas pas savo draugės tėvus praėjus tik dienai nuo oficialiai paskelbtos jo paieškos, policijos pareigūnams buvo žinoma kita galima jo buvimo vieta.

15. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. J. veiksmuose nėra BK 242 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. nei objektyviųjų (vengimo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę), nei subjektyviųjų (tiesioginės tyčios), požymių.

16. Be to, padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, turi ne tik formaliai atitikti BK straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumui įgyvendinti konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2014">2K-69/2014</a>). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. J. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikalstamais, keliančiais grėsmę esminėms baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms, šiuo atveju – teisingumo vykdymui. Valstybinės institucijos pačios neužtikrino, kad asmuo, kuris siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmės panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, neišvengtų teisingumo, t. y. nepaaiškino jam apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką, neskyrė jam jokių apribojimų.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 242 straipsnį buvo nepagrįstas, ir V. J. išteisino, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

L. e. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Mindaugo Vilniaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė