Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo savininko teisės gynimą nuo pažeidimų, susijusių su statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-3-403/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02443-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.20.2; 3.3.1.20.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. G. ir E. G. (E. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. P. ir A. P. ieškinį atsakovams J. G. ir E. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo savininko teisės gynimą nuo pažeidimų, susijusių su statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo trūkumus – suformuoti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, (toliau? Reglamentas STR 2.02.09:2005) reikalavimus atitinkantį sklypo nuolydį ir įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovai nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovams? gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklypo aukštis prie sklypų ribos yra žymiai didesnis nei ieškovų žemės sklypo. Atsakovų žemės sklypo nuolydis viršija leistiną 12 proc. ribą, nustatytą Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje. Atsakovai nesilaiko Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5.2 papunktyje nustatyto draudimo nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus ir 42.4.4.2 papunktyje nustatytos pareigos įrengti drenažą, nuvesti lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, (toliau? Reglamentas STR 2.07.01:2003) reikalavimus ar imtis kitų apsaugos priemonių. Dėl to nuo atsakovų žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą byra žemė, po stipresnio lietaus atsiranda purvo nuošliaužų, be to, lyjant, tirpstant sniegui paviršinis vanduo iš atsakovų žemės sklypo teka į ieškovų sklypą, todėl ieškovų žemės sklype susidaro didelės vandens sankaupos. Taip pažeidžiami ieškovų teisėti interesai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinius skundus, 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovų ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą atsakovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ir perdavė bylą dėl šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2024 m. kovo 28 d. sprendimu įpareigojo atsakovus per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), paviršinėms nuotekoms surinkti vandens nuotakyną pagal Reglamento STR 2.07.01:2003 ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apsaugą nuo lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos neigiamo poveikio; 2024 m. balandžio 17 d. priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1437 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame pastatytas gyvenamasis namas. Šio namo statybos užbaigtos 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovų pateiktame namo statybos projekte nurodyta, kad sklypo reljefas nežymiai tolygiai besiskiria, neišraiškingas; reljefas statybų metu lygintas atvežant žemių. Iš 2020 m. balandžio mėn. topografinio plano teismas nustatė, kad ieškovams priklausantis sklypas yra netaisyklingos formos, jo konfigūracija susideda iš 7 kraštinių, sklypo viduryje nurodomos sklypo paviršiaus altitudės svyruoja nuo 138,93 iki 138,99, į sklypo pakračius kai kur altitudės nurodytos 139,68, 139,58, 139,73, ties kraštine, besiribojančia su atsakovams priklausančiu sklypu, altitudės nurodytos 139,08, 139,19; ieškovų sklypo aukščio altitudės arčiau atsakovų žemės sklypo didėja ir yra didesnės nei sklypo viduryje (138,97, 138,98, 138,96, 139,07). Analogiška situacija atsispindi 2021 m. spalio 17 d. topografiniame plane.

8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0610 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame pastatytas gyvenamasis namas; leidimas statybai atsakovų sklype išduotas 2018 m. gruodžio 17 d., atsakovams priklausančio namo statybos užbaigtos 2020 m. spalio 1 d. Iš atsakovų pateikto namo projekto architektūrinės dalies 3 punkto „Pagrindiniai projektiniai sprendiniai“ 3.1 papunkčio „Sklypo sutvarkymas“ teismas nustatė, kad sklype atlikti topografiniai tyrimai, sklypo reljefo perkritimas nežymus, aukščiai svyruoja nuo 138,5 iki 139,3 (Baltijos aukščių sistemoje); esamas reljefas keičiamas nepažeidžiant kaimyninių sklypų reljefo; vienbučio gyvenamojo namo pirmo aukšto grindų lygis projektuojamas 139,60 altitudėje.

9. Teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą ieškovai pateikė teismo eksperto Sigito Mitkaus 2023 m. kovo 24 d. konsultacinę išvadą. Šioje išvadoje nurodyta, kad, atlikus atsakovų žemės sklypo šlaito matavimus elektroniniu gulsčiuku penkiose atsitiktinai parinktose vietose, nustatyta, jog šlaito nuolydis atitinkamai yra: 89 proc., 93,40 proc., 89,90 proc., 71,80 proc. ir 55,60 proc. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovų žemės sklypo nuolydis žymiai viršija leistiną 12 proc. ribą ir tai lemia paviršinio vandens patekimą į ieškovų žemės sklypą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti S. Mitkaus konsultacine išvada, kaip rašytiniu įrodymu, nes ši išvada yra pagrįsta faktiniais ir techniniais duomenimis, taip pat atliktais matavimais, metodais bei teisės aktų reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad ekspertas fiziškai atliko tyrimą, jo metu fiksavo objektyvius duomenis, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, prieštaravimų jose nenustatyta. Teismas taip pat pažymėjo, kad konsultacinę išvadą parengęs specialistas yra teismo ekspertas, todėl jo parengta išvada negali būti vertinama kaip subjektyvi nuomonė.

10. Teisiškai reikšminga aplinkybe teismas pripažino eksperto padarytą išvadą, jog atsakovų sklype nėra įrengto vandens nuotakyno. Teismo vertinimu, ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad atsakovai, formuodami jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nesilaikė Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje įtvirtintų reikalavimų.

11. Pasisakydamas dėl atsakovų argumento, kad patys ieškovai sukūrė tokią situaciją, kai besiribojančių sklypų aukštis ėmė žymiai skirtis, teismas nurodė, jog iš UAB „Geotera“ 2020 m. balandžio mėn. parengto sklypo (duomenys neskelbtini), topografinio plano matyti, kad taškų altitudės (būsimo namo vietoje) Lietuvos valstybinėje aukščių sistemoje (LAS07) buvo nuo 138,61 iki 138,93. Esamos altitudės (po statybos darbų atlikimo ir sklypo sutvarkymo) yra 138,84–138,97, tai patvirtina UAB „Geonorma“ 2021 m. spalio 17 d. topografinis planas, kuriame užfiksuoti ieškovų suformuoto žemės sklypo aukščiai; iš šio plano matyti, jog ieškovų žemės sklypas buvo pakeltas apie 10 cm, lyginant jį su 2020 m. gegužės 26 d. topografiniame plane fiksuotu žemės sklypo aukščiu. UAB „Geonorma“ 2021 m. spalio 17 d. topografinis planas patvirtina, kad ieškovai pakėlė vidutinę reljefo altitudę iki 138,97; be to, ir iš ieškovų pateikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto aiškinamojo rašto matyti, kad sklypo reljefas statybų metu lygintas atvežant žemių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai pažemino sklypo aukštį ar nukasė dalį sklypo.

12. Teismas nurodė, kad UAB „Geomanai“ 2019 m. spalio 2 d. atliko atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kontrolinę geodezinę nuotrauką ir nustatė, kad vidutinė žemės sklypo paviršiaus altitudė – 139,36 m virš jūros lygio. Prieš statybas sklypo aukščiai buvo nuo 138,50 iki 139,30 (vidurkis 138,90), taigi sklypo aukščio vidurkis padidėjo 46 cm. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2022/03/17-1 nurodyta, kad vidutinė atsakovų žemės sklypo paviršiaus altitudė? 139,36, nustatytas 0,52 m reljefo aukščio skirtumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribų. Tokie duomenys patvirtina, kad atsakovai atliko savo sklypo formavimą, dėl to atsirado aukščių skirtumas tarp ieškovų ir atsakovų sklypų, taip pat atsakovai suformavo šlaitą. Teismas konstatavo, kad atsakovų suformuotas sklypas turi trūkumų, nes sklypo reljefo nuolydis viršija 12 proc., įrengiant šlaitą nebuvo įvertinti statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-468, 745, 747.2, 778 punktų reikalavimai ir atsakovų sklype nėra įrengto vandens nuotakyno, dėl to ieškovų sklype kaupiasi vanduo.

13. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į atsakovams priklausančio žemės sklypo reljefą, jie turėjo pareigą įrengti paviršinių nuotekų šalinimo sistemą; tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atsakovų atstovės paaiškinimai patvirtina, kad nurodyta sistema nebuvo įrengta, jos atsakovai nebuvo suprojektavę ir tai matyti iš atsakovų pateikto statybos projekto aiškinamojo rašto. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, kad jų sklype yra nuolydis link upelio paviršinėms nuotekoms pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau? ir CPK) 178 straipsnis).

14. Teismas nusprendė, kad ieškovai įrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau? CK) 4.103 (statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) ir 4.98 (ieškovų kaip savininkų teisių pažeidimo) straipsnių taikymo sąlygas. Ieškovų, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų, teisės yra pažeidžiamos, nes tekantis paviršinis lietaus vanduo ir purvo nuošliaužos iš atsakovų žemės sklypo patenka į ieškovų žemės sklypą ir trukdo juo naudotis pagal paskirtį.

15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2024 m. liepos 16 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nepakeistus.

16. Kolegija nurodė, kad ekspertų Eriko Lenkevičiaus 2022 m. kovo 17 d. ekspertinio tyrimo akte ir prof. dr. S. Mitkaus 2023 m. kovo 24 d. konsultacinėje išvadoje nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai apie šioje byloje pareikšto negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų buvimą. Kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovų sklypas yra aukščiau nei ieškovų sklypas; atsakovų sklype yra jų suformuotas šlaitas, kurio nuolydis yra didesnis nei 12 proc., t. y. didesnis nei leistinas pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunkčio nuostatas; susidariusi situacija lemia paviršinio vandens nutekėjimą iš atsakovų žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą, dėl to šiame sklype kyla neigiamų padarinių (padidėja drėgnis, pažliunga dirvožemis, gruntas slenka į ieškovų sklypą ir kt.); atsakovų sklype nėra įrengtos paviršinio vandens nuotekų sistemos.

17. Kolegijos vertinimu, atsakovai neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad susidariusią situaciją nulėmė ieškovų elgesys pažeminant jiems priklausantį sklypą. Iš ieškovų pateikto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto aiškinamojo rašto dalies „Sklypo teritorijos planavimas ir gerbūvis“ matyti, kad sklypo reljefas statybų metu buvo lyginamas ne nukasant sklypą, o atvežant žemių. Priešingą išvadą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovai ir pateikė jų pačių atliktus ieškovų sklypo altitudžių pokyčio apskaičiavimus skirtinguose atsakovų pasirinktuose taškuose, taip pat duomenis apie tarp ginčo šalių kilusį konfliktą, užfiksuotą 2021 m. birželio 1 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, šie duomenys niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovų sklypo ties sklypų riba padėtis akivaizdžiai yra aukštesnė ir kad būtent atsakovai ties ginčo šalių sklypų riba suformavo šlaitą, kurio nuolydis yra didesnis nei 12 proc., ir dėl to paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo patenka į ieškovų sklypą.

18. Kolegija nurodė, jog atsakovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jų sklype yra nuolydis paviršinėms nuotekoms pašalinti ir kad juo nuotekos per sklypo reljefą nuvedamos iki netoliese esančio upelio, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Iš konsultacinės išvados matyti, kad eksperto atliktos apžiūros metu nebuvo nustatyta, jog atsakovų sklype yra įrengtas vandens nuotakynas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai, nors jų sklypo padėtis ir yra aukštesnė, paviršinių nuotekų šalinimo klausimo nėra išsprendę. Taigi šiuo atveju teismas, nustatęs negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas (atsakovų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimą), ir atsakovams nepateikus įrodymų, kad jų elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus, turėjo pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovus imtis priemonių ieškovų, kaip sklypo savininkų, teisių pažeidimui pašalinti, užtikrinant, kad paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo per nuolydžio reikalavimų neatitinkantį šlaitą faktiškai būtų nuvedamos ne į ieškovų sklypą, o į paviršinių nuotekų šalinimo sistemą, kaip reikalaujama pagal Reglamentą STR 2.02.09:2005.

19. Kolegijos vertinimu, šis įpareigojimas atsakovų teisių nesuvaržo, o priešingai? yra racionalus ir nustatytas įvertinus pačių atsakovų byloje išreikštą poziciją. Šalys neginčijo, kad atsakovams priklausantis sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, todėl šiuo atveju susidariusi situacija, vadovaujantis Reglamento STR 2.02.09:2005 nuostatomis, galėtų būti sprendžiama arba įrengiant nuotakyną, arba paviršines nuotekas iš atsakovų sklypo nuvedant į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovų atstovė nurodė, kad paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo yra šalinamos nuvedant šias nuotekas sklypo reljefo paviršiumi į netoliese esantį upelį. Nors įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nebuvo pateikti, pasitvirtinus atsakovų pozicijai būtų akivaizdu, kad atsakovų nurodytas paviršinių lietaus nuotekų šalinimo būdas nėra efektyvus, kadangi neužtikrino, jog paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo netekėtų į ieškovams priklausantį sklypą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors atskirai šio klausimo skundžiamame sprendime ir neaptarė, pagrįstai nustatė atsakovams įpareigojimą įrengti nuotakyną, o ne nuvesti paviršines nuotekas sklypo reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan., ką atsakovai tvirtino jau atlikę.

20. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, pagrįstai nustatė, jog ieškovų, kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, teisės yra faktiškai pažeidžiamos dėl lietaus nuotekų patekimo per šlaitą iš atsakovų į ieškovų sklypą, taip pat kad atsakovai nesilaikė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai patenkino pareikštą negatorinį ieškinį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą, 2024 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą? ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Bylą nagrinėję teismai taikė netinkamą materialiosios teisės normą, t. y. CK 4.98 straipsnį, reglamentuojantį su valdymo netekimu susijusius ginčus, o ne CK 4.103 straipsnį, reglamentuojantį su statybų teisėtumu susijusius ginčus. Teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių ir nevertino bei nepasisakė dėl atsakovų statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, vykdytų statybų ir asmens subjektinių teisių pažeidimo, nulemto būtent tokios galimai neteisėtos statybos. Teismai netyrė ieškovų ir atsakovų sklypų altitudžių, sklypų padėčių atsakovų namo projektavimo ir statybos leidimo išdavimo metu. Teismai, spręsdami dėl CK 4.103 straipsnio taikymo, turėjo konkrečiai nustatyti, kada statybos metu ir kokiu būdu tas pažeidimas buvo padarytas, kada ir kokiu būdu buvo paaukštintas ir keistas žemės sklypo reljefas, taip pat kaip pasireiškė ieškovų subjektinių teisių pažeidimas.

21.2. Teismų procesinių sprendimų motyvai prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicijai išduodant atsakovams statybą leidžiantį dokumentą ir priimant sprendimus, kad statyba buvo užbaigta teisėtai. Be to, neįtraukus į bylą šių institucijų, buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

21.3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunkčio nuostatas. Ši norma taikoma tik tuomet, kai faktiškai keičiamas sklypo reljefas. Vien aukštesnė sklypo padėtis nereiškia nurodytos normos pažeidimo, nes būtina nustatyti, kad statybos vyko pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Teismai tokių sąlygų nenustatinėjo. Be to, teismai nustatinėjo ne viso atsakovų sklypo reljefo nuolydį, o sklypo dalies reljefo nuolydį, nors pagal minėtą normą reikalavimas dėl nuolydžio taikomas visam sklypui, o ne tik jo daliai. Nurodytos normos taikymo sąlyga yra sklypo reljefo 12 proc. nuolydis, tačiau nagrinėjamu atveju buvo matuotas sklypo vieno krašto reljefo nuolydis, o ne viso sklypo nuolydis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovų sklypo altitudžių vidurkį, išvesdamas jį tik iš dviejų atsitiktinai parinktų sklypo altitudžių. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.36 papunktį, vidutinė altitudė nustatoma kaip visų pastato kampų žemės paviršiaus altitudžių aritmetinis vidurkis.

21.4. Teismai, konstatuodami pažeidimą, vadovavosi konsultacine išvada, parengta neatlikus jokio tyrimo, o tik su gulsčiuku apžiūrėjus sklypo kraštą. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl negali būti laikoma įrodymu byloje. Atsakovai oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), byloje pagrindė, kad neaukštino savo sklypo, o iš tiesų ieškovai pažemino savo žemės sklypą dar iki savo namo statybos projekto parengimo. Šios aplinkybės teismai nenagrinėjo, nevertino, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija. Byloje atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad jų namo projektavimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu sklypas neturėjo reljefo nuolydžio ir jo padėtis nebuvo aukštesnė, lyginant su ieškovų sklypu. Pagal atsakovų namo projektą nebuvo nustatyta ir faktiškai nebuvo keistas atsakovų sklypo reljefas, nebuvo suplanuoti sklypo aukštinimo darbai, dėl kurių sklypas galėjo tapti aukštesnis. Pagal Lietuvos valstybinę aukščių sistemą (LAS07), atsakovų sklypo aukštis prieš statybas ir po jų iš esmės nekito. Tuo tarpu ieškovų sklypo aukštis pakito žymiai, t. y. sumažėjo net iki 0,84–0,87 cm.

21.5. Bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas, nes atsakovai neatliko ieškovų teises pažeidžiančių veiksmų. Ieškinys patenkintas ir atsakovai įpareigoti atlikti tokius veiksmus, kurie negali būti negatorinio ieškinio reikalavimais.

21.6. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, nesuderinęs su bylos šalimis, pakeitė ieškinio reikalavimą ir neproporcingai suvaržė atsakovų teises bei teisėtus interesus. Pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje nustatytus reikalavimus, kai gatvėje nėra suprojektuoto lietaus nuotakyno (kaip šiuo atveju), galima pasirinkti vieną iš nuotekų nuvedimo būdų: įrengti lietaus nuotakyną (pagalbinių statinių sistemą) ar lietaus nuotekas nuvesti reljefo paviršiumi į griovius, kanalus, atvirus vandens telkinius ir pan., abiem atvejais pasiekiamas tas pats rezultatas – nuvedamos lietaus (kritulių) nuotekos tam, kad jos nepatektų į kaimyninį sklypą. Šiuo atveju teismas sprendimu įpareigojo įrengti paviršinėms nuotekoms surinkti vandens nuotakyną, t. y. parinko konkretų nuotekų nuvedimo būdą, nevertindamas, koks būdas būtų proporcingas – mažiausiai ribotų atsakovų teises, tačiau užtikrintų ieškovų teisių apsaugą. Dėl to teismas pažeidė CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą.

21.7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovų apeliacinio skundo esminių argumentų, nemotyvavo, kodėl juos atmeta. Tai laikytina ne tik esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 270 straipsnis), bet kartu tai yra ir absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimas.

22. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių CK 4.98 ir 4.103 straipsniuose įtvirtintų materialiosios teisės normų pažeidimus, nėra tinkamai suformuluotų (atskleistų) konkrečių teisės aiškinimo ir (ar) taikymo problemų. Kasaciniu skundu iš esmės yra siekiama kitokio byloje esančių įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų tyrimas, vertinimas ir ginčui reikšmingų aplinkybių nustatymas yra ne kasacinio teismo, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva.

22.2. CK 4.98 ir 4.103 straipsnių normos tarpusavyje nekonkuruoja ir abu reikalavimai gali būti nagrinėjami vienu metu. Negatorinis ieškinys yra reiškiamas tuo atveju, kai savininko teisės yra pažeidžiamos, nes gretimo sklypo savininkas savo žemės sklype atliko tam tikrus veiksmus, dėl kurių savininkas netenka galimybės naudotis savo žemės sklypu arba jo dalimi. Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, pažymėtina, jog neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-695/2019">3K-3-95-695/2019</a>).

22.3. Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį ir visą teismo procesą laikėsi pozicijos, kad jie reiškia negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti ieškovų kaip savininkų teisių pažeidimus, kuriuos darė atsakovai, įrengdami savo žemės sklypo dalyje šlaitą ieškovų sklypo pusėje, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Atsakovai viso proceso metu nekėlė klausimo nei dėl ieškinio reikalavimo ydingumo, nei dėl kitų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nuosekliai tvirtindami, kad jų sklype įrengtas šlaitas atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde atsakovai pakeitė savo poziciją ir pradėjo aiškinti, kad šiuo atveju yra taikytinos CK 4.103 straipsnio nuostatos ir byloje privalo dalyvauti statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos. Tačiau ieškovai neprašė teismo naikinti statybą leidžiančių dokumentų, todėl ir institucijų, išdavusių šiuos dokumentus, dalyvavimas procese buvo perteklinis, kadangi teismo sprendimas šių institucijų teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Be to, 2024 m. kovo 5 d. ieškovai pateikė teismui prašymą įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos išvadai pateikti, tačiau atsakovai šio prašymo nepalaikė, manė, kad šios institucijos dalyvavimas nagrinėjant bylą nėra būtinas.

22.4. Atsakovai, atlikdami savo žemės sklypo formavimo darbus, privalėjo vadovautis statybos techniniais reglamentais. Viena iš statinio projekto dalių turi būti žemės sklypo sutvarkymo projektas, kuris yra rengiamas vadovaujantis Reglamentu STR 2.02.09:2005. Atsakovų pateiktame statinio projekte nebuvo nurodyta žemės sklypo sutvarkymo projektinė dalis, šios aplinkybės atsakovai neginčijo. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad jie žemės sklypo neformavo. Atsakovai 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į ieškovus raštu, nurodydami, kad vykdys sklypo formavimo darbus, ir prašydami leidimo įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą. Apie ketinimą atlikti aplinkos formavimo darbus atsakovai informavo ieškovus ir 2021 m. birželio 4 d. laiške. Atsakovai 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutinai suformavo šlaitą į ieškovų sklypą, tai patvirtina byloje pateiktas atliktų darbų aktas. Be to, Reglamente STR 2.02.09:2005 nėra nustatyta išimčių, vadinasi, net jeigu sklype šlaitas yra susiformavęs natūraliai, jo nuolydis bet kuriuo atveju turi būti matuojamas ir sprendžiama, kokia apimtimi yra taikytinos Reglamento STR 2.02.09:2005 nuostatos šlaitui tvarkyti. Pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunkčio nuostatas, žemės sklypo savininkui, tvarkančiam žemės sklypą, yra keliami du reikalavimai, t. y. 1) esant didesniam kaip 12 proc. sklypo reljefo nuolydžiui privaloma jį sumažinti paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.; 2) esant sklypo reljefo nuolydžiui (nepriklausomai nuo procentinės išraiškos) privaloma įrengti paviršinių nuotekų šalinimo sistemą priklausomai nuo to, ar teritorijoje, kurioje yra sklypas, yra įrengtas nuotakynas. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakyme Nr. 2D-15318 „Dėl STR normų taikymo išaiškinimo“ yra išaiškinta, kad reikalavimas sklypo reljefo nuolydžiui (ne didesnis kaip 12 proc.) taikytinas tiek visam sklypui, tiek jo daliai.

22.5. Ieškinio reikalavimas nutraukti subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir reiškia įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus, kad pažeidimas būtų nutrauktas. Ieškovų reikalavimas nebuvo pakeistas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino, kokių teisės aktų reikalavimų turi laikytis atsakovai, vykdydami teismo sprendimą (CPK 273 straipsnio 2 dalis).

22.6. Atsakovai neįrodė, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Atsakovų pateiktas rašytinis įrodymas (2017 m. Suvestinis inžinerinių tinklų planas) buvo įvertintas ne tik teismų, bet ir atsakovų samdyto teismo eksperto E. Lenkevičiaus, kai jis atliko ekspertinį tyrimą byloje. Teismo ekspertas E. Lenkevičius šiuo įrodymu nesivadovavo, nes pateiktas 2017 m. inžinerinių tinklų planas yra skirtas inžineriniams tinklams įrengti. Ekspertas E. Lenkevičius vadovavosi kitu rašytiniu įrodymu – 2018 m. Žemės sklypo vertikaliuoju planu, kuriame yra užfiksuoti žemės sklypo aukščiai. Atsakovai teigia, kad ieškovai savo sklypą nusikasė net 0,84–0,87 cm, tačiau toks sklypo aukščio pasikeitimas nėra žymus ir negali būti matomas net vizualiai, nes tai yra viso labo tik 8,4–8,7 mm. Atsakovai 2024 m. spalio 22 d. įvykdė teismo sprendimą, tokiu būdu pripažindami, kad jų žemės sklypo nuolydis nebuvo sutvarkytas pagal teisės aktų reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl negatorinio ieškinio (CK 4.98 straipsnis) ir ieškinio dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis) atribojimo

23. Kasaciniame skunde keliamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas dėl teisės gynimo būdų, nustatytų CK 4.98 ir 4.103 straipsniuose, atribojimo.

24. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu (lot. actio negatoria).

25. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-227-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-227-381/2024">e3K-3-227-381/2024</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473-695/2017">3K-3-473-695/2017</a> 25 punktą).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDAtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-140-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-140-403/2018">3K-3-140-403/2018</a> 28 punktą).

27. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQzLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-143-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-143-695/2019">e3K-3-143-695/2019</a> 30 punktą).

28. CK 4.103 straipsnyje reglamentuojamos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-695/2019">3K-3-95-695/2019</a> 24 punktą). Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negatorinio ieškinio atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o ieškinio dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamo CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, atveju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-230/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-230/2010">3K-7-230/2010</a>).

30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzgtMTEyMC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-78-1120/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-78-1120/2023">e3K-3-78-1120/2023</a> 30 punktą).

31. Negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai. Vertindamas negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-695/2019">e3K-3-243-695/2019</a> 35 punktą).

32. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad ieškinys gali turėti ir mišrų teisinį pagrindą, t. y. tam tikrais atvejais pagal aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo materialusis subjektinis reikalavimas, ieškinys gali būti kvalifikuojamas ir kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis), ir kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-695/2019">3K-3-95-695/2019</a> 18 punktą).

33. Šioje byloje ieškovai prašė įpareigoti atsakovus pašalinti pastariesiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo trūkumus – suformuoti Reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimus atitinkantį sklypo nuolydį ir įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus suformuoti Reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimus atitinkantį sklypo nuolydį, yra įsiteisėjusi (žr. šios nutarties 4?5 punktus). Iš naujo nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė tik dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus įrengti jiems priklausančiame žemės sklype paviršinio vandens nutekėjimo sistemą. Formuluodami ieškinio pagrindą ieškovai, be kita ko, nurodė, kad atsakovai, suformuodami savo sklypo reljefą, nesilaikė Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl paviršinių nuotekų nuvedimo, dėl to paviršinis vanduo iš atsakovų žemės sklypo teka į ieškovų sklypą, jame susidaro didelės vandens sankaupos ir taip pažeidžiami ieškovų teisėti interesai.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo įrengti jiems priklausančiame žemės sklype paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai teisingai kvalifikavo ieškovų pareikštą ieškinį kaip negatorinį ieškinį pagal CK 4.98 straipsnį. Ieškovai iš esmės byloje įrodinėjo, kad jų, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, nuosavybės teisė pažeidžiama, nes dėl nutekančio paviršinio vandens iš greta esančio atsakovų sklypo ieškovų sklype susidaro vandens sankaupos, trukdančios naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Toks ieškinio faktinis pagrindas atitinka negatorinio ieškinio įrodinėjimo dalyką (žr. šios nutarties 25 punktą).

35. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti ne CK 4.98 straipsnį, o CK 4.103 straipsnį. Kaip minėta, viena iš būtinųjų negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų yra ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas. Ieškovas, įrodinėdamas savo, kaip daikto savininko, teisės pažeidimą, turi nurodyti, kokie atsakovo veiksmai (neveikimas) lemia tai, jog ieškovas negali arba jam trukdoma naudotis savo daiktu pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovai, remdamiesi ieškinyje nurodyta aplinkybe dėl Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje nustatytų reikalavimų nesilaikymo formuojant atsakovų sklypą, įrodinėjo vandens sankaupų susidarymo savo sklype priežastį, t. y. jog būtent tokie atsakovų veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovų, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, nuosavybės teisės pažeidimą.

36. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus įrengti jiems priklausančiame žemės sklype paviršinio vandens nutekėjimo sistemą negali būti negatorinio ieškinio reikalavimu. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTM3OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-378/2015">3K-3-7-378/2015</a>).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė įpareigoti atsakovus įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą. Kaip minėta, ieškovai šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovai tokios sistemos savo sklype neįsirengė, todėl pažeidė Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje nustatytus reikalavimus. Taigi ieškovai iš esmės reikalauja įpareigoti atsakovus nutraukti jų subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, kurie pasireiškia nurodytoje imperatyvioje teisės normoje nustatytų reikalavimų nesilaikymu. Toks reikalavimas atitinka CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisės gynimo būdą.

Dėl žemės sklypo savininko teisės pažeidimo, kai nesilaikoma reikalavimų, susijusių su paviršinių nuotekų nuvedimu formuojant gretimo žemės sklypo reljefą

39. Techniniai reikalavimai, taikomi projektuojant naują vienbutį (vieno buto) ar dvibutį (dviejų butų) gyvenamąjį pastatą (namą) ar sublokuotus namus, nustatyti Reglamente STR 2.02.09:2005. Šio reglamento IV skyriuje nustatyti sklypo tvarkymo reikalavimai, o nagrinėjamo ginčo atveju aktualūs yra būtent 9.5 papunktyje nustatyti reikalavimai, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 1) yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.; 2) nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

40. Taigi Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje nustatyti dvejopo pobūdžio reikalavimai: pirma, sklypo reljefas turi būti formuojamas taip, kad jo nuolydis nebūtų didesnis kaip 12 proc.; antra, formuojant sklypo reljefą su leistino dydžio nuolydžiu paviršinės nuotekos turi būti nuvedamos į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną, o jo nesant? į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.; sklypo viduje paviršinės nuotekos gali būti nuvedamos šiais būdais: sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.

41. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Atsakovų sklypas yra 0,52 m aukščiau nei ieškovų sklypas. Atsakovų sklype ties kraštine, kuri ribojasi su ieškovų sklypu, suformuotas šlaitas.

42. Atsakovų kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunkčio nuostatas, nes ši norma taikoma tik tuomet, kai faktiškai keičiamas sklypo reljefas. Atsakovų teigimu, vien tai, kad jų sklypas yra aukščiau nei ieškovų sklypas, nereiškia nurodytos normos pažeidimo. Teismai nenustatė, kad atsakovų namo statybos vyko pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, kaip minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog atsakovų žemės sklype ties kraštine, kuri ribojasi su ieškovų sklypu, suformuotas šlaitas. Pažymėtina, kad šią aplinkybę teismai nustatė remdamiesi šalių pateiktais įrodymais, be kita ko, pačių atsakovų pateiktu eksperto E. Lenkevičiaus 2022 m. kovo 17 d. ekspertinio tyrimo aktu, patvirtinančiu šlaito suformavimo atsakovų sklype faktą.

43. Pažymėtina ir tai, kad sklypas statinio statybos metu turi būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai (statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 6 punktas). Atsakovai byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė ir neįrodinėjo, jog minėto šlaito suformavimas jų sklype buvo nustatytas pagal jų namo projekto sprendinius. Priešingai, kasaciniame skunde teigiama, kad pagal atsakovų namo projektą nebuvo nurodyta keisti atsakovų sklypo reljefą. Tačiau, kaip minėta, faktiškai atsakovų sklypo reljefas buvo pakeistas, nes atsakovų sklype ties kraštine, kuri ribojasi su ieškovų sklypu, suformuotas šlaitas.

44. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir kitas kasacinio skundo argumentas, kad ieškovų įrodinėjamą teisės pažeidimą paneigia vien tai, jog kompetentingos institucijos išdavė atsakovams statybą leidžiantį dokumentą ir priėmė sprendimus, susijusius su teisėtu statybos užbaigimu. Tokios aplinkybės nepagrindžia atsakovų veiksmų teisėtumo, nes, kaip pirmiau minėta, pagal projekto sprendinius jų sklype nebuvo nurodyta suformuoti šlaitą, tačiau toks šlaitas faktiškai yra suformuotas, nesilaikant Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje nustatytų reikalavimų.

45. Kadangi ieškovai šioje byloje neprašė panaikinti kompetentingų institucijų atsakovams išduoto statybą leidžiančio dokumento ir (ar) priimtų sprendimų, susijusių su teisėtu statybos užbaigimu, bylos išsprendimas neturės įtakos šių institucijų teisėms arba pareigoms ir dėl to teismas neturėjo jų įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, neįtraukus į bylą minėtų institucijų, buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas ir tai yra absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

46. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismai nustatinėjo ne viso atsakovų sklypo, o tik jo dalies reljefo nuolydį, nors pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktį reikalavimas dėl nuolydžio taikomas visam sklypui, o ne jo daliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje reikalavimai dėl paviršinių nuotekų nuvedimo nustatyti nesiejant jų su ta aplinkybe, ar šlaitas suformuotas visame sklype, ar tik jo dalyje. Dėl to darytina išvada, kad reikalavimai dėl paviršinių nuotekų nuvedimo taikytini, kai nuolydis suformuojamas tiek visame sklype, tiek jo dalyje. Toks Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunkčio nuostatų aiškinimas atitinka ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos poziciją, išdėstytą atsakyme į ieškovų atstovės atitinkamą paklausimą (3 t., b. l. 196?197).

47. Spręsdami, ar formuojant atsakovų žemės sklypo reljefą buvo pažeisti Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktyje nustatyti reikalavimai dėl paviršinių nuotekų nuvedimo ir ar toks pažeidimas lėmė paviršinio vandens nutekėjimą iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą, bylą nagrinėję teismai vertino byloje pateiktus įrodymus, be kita ko, abiejų šalių pasitelktų specialistų išvadas. Atsakovai pateikė eksperto E. Lenkevičiaus 2022 m. kovo 17 d. ekspertinio tyrimo aktą, šiame akte, be kita ko, konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai (t. y. atsakovai) suformavo šlaitą, nepažeisdami Reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimų. Ieškovų pateiktoje eksperto S. Mitkaus 2023 m. kovo 24 d. konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad šlaito nuolydis žymiai viršija pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktį leistiną ne daugiau kaip 12 proc. nuolydžio dydį; atsakovų sklype nėra įrengto vandens nuotakyno; dėl lietaus nuotekų patekimo per šlaitą į ieškovų sklypą jame gali būti padidėjęs drėgnis, pažliugęs dirvožemis, telkšoti balos, dėl šlaito nestabilumo gruntas gali nuslinkti į ieškovų sklypą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad eksperto E. Lenkevičiaus išvada dėl šlaito atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nesivadovauja, nes neaišku, kokia metodika šis ekspertas vadovavosi ir kaip jis atliko skaičiavimus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovų teisės pažeidimą, vadovavosi eksperto S. Mitkaus išvadomis, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė tokiam šių įrodymų vertinimui.

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovų kasaciniame skunde nurodyto argumento, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vadovavosi S. Mitkaus konsultacine išvada, pirmiausia pažymi, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nevertina įrodymų ir nenustato faktinių aplinkybių, o tik patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jas nustatydami nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

49. Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente – konsultacinėje išvadoje, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Konsultacinėje išvadoje turi būti nurodyta jos surašymo data ir vieta, privataus teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, eksperto kvalifikacija, išsilavinimas, specialybė), proceso šalis, pasikvietusi privatų teismo ekspertą konsultantu, procesas, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris), taip pat tirti objektai, taikyti metodai ir priemonės, gauti rezultatai.

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-1075/2024">e3K-3-190-1075/2024</a> 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12-695/2019">3K-3-12-695/2019</a> 24 punktą).

52. Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė prieštaringus įrodymus, t. y. dviejų specialistų parengtas skirtingas išvadas dėl atsakovų sklypo atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Šie įrodymai pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus turi vienodą įrodomąją galią. Bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose motyvuotai nurodė, kodėl nesivadovauja atsakovų pasitelkto eksperto E. Lenkevičiaus 2022 m. kovo 17 d. ekspertinio tyrimo akto išvadomis dėl jų sklype suformuoto šlaito atitikties Reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimams, o vadovaujasi ieškovų pasitelkto eksperto S. Mitkaus 2023 m. kovo 24 d. konsultacine išvada, patvirtinančia tokį pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami minėtus rašytinius įrodymus, pažeidė pirmiau aptartas įrodymų vertinimo taisykles. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad S. Mitkaus konsultacinė išvada parengta neatlikus jokio tyrimo, o tik su gulsčiuku apžiūrėjus sklypo kraštą, iš šio rašytinio įrodymo turinio matyti, jog minėtas ekspertas atliko tyrimą, jo metu matavo atsakovų sklype suformuoto šlaito nuolydį, užfiksavo objektyvius duomenis ir remdamasis jais padarė atitinkamas išvadas. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad šio eksperto išvados neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir dėl to negali būti laikomos įrodymu byloje.

53. Atsakovai byloje laikėsi pozicijos, kad jų žemės sklypo reljefas iš esmės nebuvo keičiamas, o formuojant ieškovų sklypą buvo nukastas gruntas, dėl to susidarė aukščių skirtumas tarp šių gretimų sklypų ir tokie pačių ieškovų veiksmai lėmė vandens sankaupų susidarymą jų sklype. Kasaciniame skunde atsakovai nurodo, kad šią aplinkybę byloje įrodinėjo pateikdami 2018 m. suvestinį inžinerinių tinklų planą (4 t., b. l. 174), tačiau teismai nevertino šio oficialaus rašytinio įrodymo.

54. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl 2018 m. suvestinio inžinerinių tinklų plano duomenų apie tuo metu buvusį ieškovų sklypo aukštį vertinimo, nors atsakovai šį įrodymą pateikė bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, be to, argumentas dėl šio įrodymo netinkamo vertinimo buvo nurodytas ir atsakovų apeliaciniame skunde. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktOTE2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-916/2017">3K-3-229-916/2017</a> 23 punktą).

55. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog šlaitas suformuotas atsakovų sklype. Atsakovai yra atsakingi už jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo reljefo formavimą, jo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Kadangi atsakovų sklypo reljefas suformuotas su nuolydžiu į ieškovų sklypo pusę, pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktį būtent atsakovams tenka pareiga imtis priemonių siekiant užtikrinti, jog iš jų sklypo paviršinės nuotekos nepatektų į ieškovų sklypą ir taip nepažeistų pastarųjų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to atsakovų kasacinio skundo argumentai, susiję su ieškovų žemės sklypo reljefo suformavimu nukasant gruntą dar iki ieškovų gyvenamojo namo projekto parengimo, netinkamu byloje pateiktų topografinių nuotraukų duomenų vertinimu sprendžiant dėl atsakovų sklypo reljefo pokyčio prieš pradedant namo statybas ir po jų (sklypo „pakėlimo“, „paaukštinimo“), neteisingai apskaičiuotu atsakovų sklypo altitudžių vidurkiu ir pan., neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovų pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

56. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a> 36 punktą). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43-684/2020">3K-3-43-684/2020</a> 39 punktą).

57. Taigi tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl dalies pirmiau paminėtų atsakovų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių įtakos teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui, nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstu jų kasacinio skundo argumentą dėl padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo (CPK 270, 331 straipsniai) ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, egzistavimo.

58. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nusprendė, jog atsakovai nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl paviršinių nuotekų nuvedimo formuodami savo sklypo reljefą ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė ieškovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, teisę netrukdomai naudotis savo daiktu pagal paskirtį. Ieškovai įrodė visas būtinas sąlygas taikyti CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisės gynimo būdą, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė patenkinti šį negatorinio ieškinio reikalavimą.

Dėl teismo įpareigojimo suformulavimo tenkinant negatorinio ieškinio reikalavimą

59. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, sprendė dėl ieškovų ieškinyje suformuluoto savarankiško reikalavimo? įpareigoti atsakovus pašalinti pastariesiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo trūkumus – įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą.

60. Teismas nusprendė patenkinti šį ieškinio reikalavimą ir sprendimu įpareigojo atsakovus per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), paviršinėms nuotekoms surinkti vandens nuotakyną pagal Reglamento STR 2.07.01:2003 ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apsaugą nuo neigiamo lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikio.

61. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovų galimybę pasirinkti vieną iš Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5.1 ir 9.5.2 papunkčiuose nustatytų paviršinių nuotekų nuvedimo būdų, konstatavo, jog teismo nustatytas įpareigojimas atsakovų teisių nesuvaržo ir yra racionalus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo, jog atsakovams priklausantis sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, todėl šiuo atveju susidariusi situacija, vadovaujantis Reglamento STR 2.02.09:2005 nuostatomis, galėtų būti sprendžiama arba įrengiant nuotakyną, arba paviršines nuotekas iš atsakovų sklypo nuvedant į griovius, kanalus ar reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovų atstovė nurodė, kad paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo yra šalinamos nuvedant sklypo reljefo paviršiumi į netoliese esantį upelį. Nors įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nebuvo pateikti, pasitvirtinus atsakovų pozicijai būtų akivaizdu, kad atsakovų nurodytas paviršinių lietaus nuotekų šalinimo būdas nėra efektyvus, kadangi neužtikrino, jog paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo netekėtų į ieškovams priklausantį sklypą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovams įpareigojimą įrengti nuotakyną, o ne nuvesti paviršines nuotekas sklypo reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan., ką atsakovai tvirtino jau atlikę.

62. Kasaciniame skunde atsakovai nurodo iš esmės tą patį argumentą, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, nesuderinęs su bylos šalimis, pakeitė ieškinio reikalavimą ir neproporcingai suvaržė atsakovų teises bei teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu.

63. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQzLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-143-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-143-695/2019">e3K-3-143-695/2019</a> 35?37 punktus).

64. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovus įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą tam, kad iš atsakovų sklypo paviršinis vanduo netekėtų į ieškovų sklypą ir jame nesikauptų. Taigi šiuo atveju reikalavimas buvo suformuluotas pakankamai abstrakčiai, nenurodant konkretaus paviršinių nuotekų nuvedimo būdo. Pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunktį, formuojant sklypo reljefą su leistino dydžio nuolydžiu paviršinės nuotekos turi būti nuvedamos į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną, o jo nesant? į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.; sklypo viduje paviršinės nuotekos gali būti nuvedamos šiais būdais: sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovų sklypo teritorijoje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno (atsakovai šios aplinkybės neginčijo), todėl teisingai nurodė, jog šiuo atveju nuotekos iš atsakovų sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

65. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nepagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovus nuvesti nuotekas vienu konkrečiu būdu, t. y. įsirengiant savo sklype vandens nuotakyną pagal Reglamento STR 2.07.01:2003 ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi eksperto S. Mitkaus 2023 m. kovo 24 d. konsultacinėje išvadoje konstatuota aplinkybe, jog atsakovų sklype nėra įrengto vandens nuotakyno, tačiau šis ekspertas nenurodė, kad šiuo konkrečiu atveju lietaus nuotakyno įrengimas yra vienintelis tinkamas būdas užtikrinti, jog paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo nepatektų į ieškovų sklypą. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat stokoja pagrįstumo. Tai, kad atsakovai neįrodė savo teiginio, jog paviršinės nuotekos jų sklypo reljefo paviršiumi yra nuvedamos į netoliese esantį upelį, ir kad ekspertas S. Mitkus 2023 m. kovo 24 d. konsultacinėje išvadoje konstatavo, jog iš atsakovų sklypo paviršinės nuotekos patenka į ieškovų sklypą, nesudaro pagrindo pripažinti tokį paviršinių nuotekų nuvedimo būdą neefektyviu ir negalimu taikyti šiuo konkrečiu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų teisės bus pakankamai apgintos, jeigu paviršinės nuotekos iš atsakovų sklypo bus nuvedamos pagal teisės aktų reikalavimus ir nepateks į ieškovų sklypą. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovams turi būti leidžiama patiems pasirinkti, kokiu konkrečiu pagal Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 papunkčio nuostatas leistinu būdu nuvesti paviršines nuotekas iš savo sklypo, nepažeidžiant ieškovų teisių.

66. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, įpareigojant atsakovus per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis priemonių, kad iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinės nuotekos būtų nuvedamos pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nepatektų į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą nutartį remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgdama į šios nutarties 65–66 punktuose išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, iš esmės nekeisdama byloje priimtų teismų procesinių sprendimų, patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę.

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

69. Atmetus atsakovų kasacinį skundą, teisę į kasaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovai. Pagal pateiktus duomenis, ieškovas A. P. už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą) patyrė 2828,98 Eur išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija maksimalaus priteistino dydžio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 punktas, 8.14 papunktis). Dėl to visa nurodyta suma priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 1414,49 Eur, ieškovo A. P. naudai.

70. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Dėl prašymų priteisti žalos atlyginimą (arba skirti baudą) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sprendimų įvykdymo atgręžimo, naujų įrodymų kasaciniame teisme priėmimo

71. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2025 m. sausio 6 d. atsakovų prašymas priteisti 30 192,39 Eur žalos atlyginimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Netenkinus šio prašymo, atsakovai prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą? skirti ieškovams 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jos pusę sumos priteisti atsakovams.

72. Prašyme nurodoma, kad ieškovai pateikė klaidinančius duomenis ir pareiškė aiškiai nesąžiningą ieškinį. Ieškovai teigė, kad atsakovai tariamai paaukštino savo žemės sklypą ir dėl to sukėlė žalą ieškovams, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovai pažemino savo sklypą ir sąmoningai nuslėpė šią informaciją nuo teismo ir atsakovų. Ieškovų pastangomis neigiamai paveikta atsakovų reputacija, jų orumas, ilgas procesas jiems sukėlė didelius išgyvenimus, stresą, nuolatinį nerimo jausmą. Atsakovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur, taip pat patyrė 192,39 Eur turtinę žalą, apmokėję UAB „ID Vilnius“ sąskaitą už atliktus darbus (sudarytus sklypų aukščių pokyčio žemėlapius).

73. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai nustatyta ir CPK 42 straipsnio 5 dalyje.

74. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

75. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a> 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTk0My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-943/2023">e3K-3-142-943/2023</a> 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 95 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo klausimas gali būti išspręstas nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame ar kasaciniame procese, atsižvelgiant į tai, kada tokie veiksmai atlikti (paduodant nepagrįstą ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą). Šioje byloje, kaip minėta, ieškovai prašė įpareigoti atsakovus pašalinti pastariesiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo trūkumus – suformuoti Reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimus atitinkantį sklypo nuolydį ir įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus suformuoti Reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimus atitinkantį sklypo nuolydį, yra įsiteisėjusi (žr. šios nutarties 4?5 punktus). Iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylą, pirmosios instancijos teismas nusprendė patenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo įrengti jiems priklausančiame žemės sklype paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi atsakovų kasacinis skundas atmetamas ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Dėl to tokiu pagrindu grindžiamas atsakovų prašymas priteisti žalos atlyginimą (arba skirti baudą) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis negali būti patenkinamas.

77. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai prašymą skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikė ir apeliacinės instancijos teisme, šį prašymą teismas atmetė. Atsakovai kasaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais ginčytų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies motyvus dėl atmesto jų prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau kasaciniame teisme pateikė naują prašymą dėl žalos atlyginimo (arba baudos skyrimo) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, grindžiamą iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad ieškovai nesąžiningai pareiškė ieškinį, byloje pateikė klaidingus duomenis dėl sklypų paaukštinimo (pažeminimo) ir pan. Nors kartu su 2025 m. sausio 6 d. prašymu atsakovai pateikė naujus įrodymus, t. y. iš UAB „ID Vilnius“ gautus duomenis apie ieškovų ir atsakovų sklypų aukščių pokyčius 2017–2022 m. laikotarpiu, kuriais grindžia savo poziciją dėl ieškovų ieškinio nepagrįstumo, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Naujų įrodymų priėmimas ir jų vertinimas kasaciniame procese negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTYxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-611/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-611/2024">e3K-3-111-611/2024</a> 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pačių atsakovų procesinis elgesys neatitinka šalių pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

78. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taip pat gautas 2025 m. sausio 13 d. atsakovų prašymas dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo. Prašyme nurodoma, kad atsakovai įvykdė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, t. y. pervedė ieškovams priteistą 5133,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrengė nuotakyną, už atliktus nuotakyno įrengimo darbus atsakovai patyrė 1200 Eur išlaidas. Atsakovai prašo, patenkinus jų kasacinį skundą, atgręžti teismų procesinių sprendimų vykdymą, t. y. įpareigoti ieškovus grąžinti viską, kas buvo sumokėta ieškovų naudai, vykdant teismų procesinius sprendimus (5133,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), ir priteisti atsakovų naudai 1200 Eur nuostolių, susijusių su nuotakyno įrengimu, atlyginimą.

79. Kadangi atsakovų kasacinis skundas atmetamas ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, atsakovų prašymas dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo netenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą, ją išdėstant taip:

„Įpareigoti atsakovus J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis priemonių, kad iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinės nuotekos būtų nuvedamos pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nepatektų į ieškovams M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).“

Priteisti iš atsakovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1414,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiolika Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas