Civilinė byla Nr. 3K-3-409/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00099-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 37; 127.6
2014 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarčių, kuriomis patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Lavatas“ finansinis reikalavimas atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elepsa“, peržiūrėjimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Anlara“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl kreditorės UAB „Lavatas“ finansinio reikalavimo UAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje patvirtinimo pagrįstumo.
UAB „Elepsa“ (buvęs įmonės pavadinimas – UAB „Sienojus“) restruktūrizavimo byloje tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, šios įmonės administratorius nurodė nesutinkantis su kreditorės UAB „Anlara“ pateiktu 246 537,74 Lt reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti UAB „Anlara“ finansinį reikalavimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.
UAB „Lavatas“, pagal 2013 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš BUAB „Anlara“ perėmusi reikalavimo teises į RUAB „Elepsa“, prašė patvirtinti 246 537,74 Lt reikalavimą. Kreditorė nurodė, kad UAB „Anlara“ 293 124,81 Lt reikalavimą į UAB „Elepsa“ įgijo pagal 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį iš UAB „Algvalda“ ir 2011 m. sausio 31 d. pranešimu informavo apie tai UAB „Sienojus“, kuris dalį skolos (46 587,07 Lt) pripažino ir sumokėjo, o dėl likusios 246 537,74 Lt skolos vyko ikiteisminė procedūra; UAB „Anlara“ skolos padengimo pagal UAB „Sienojus“ pateiktus dokumentus nepripažino ir perleido galiojančią reikalavimo teisę UAB „Lavatas“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Lavatas“ 246 537,74 Lt reikalavimą restruktūrizuojamai UAB „Elepsa“.
Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal BUAB „Anlara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti kreditorės BUAB „Anlara“ finansinį reikalavimą, 2013 m. kovo 21 d. nutartimi pripažino, jog UAB „Sienojus“ 2011 m. sausio 28 d. atliktas tarpusavio 246 537,74 Lt įskaitymas nėra teisėtas, todėl šiuo pagrindu negalima netvirtinti UAB „Anlara“ finansinio reikalavimo UAB „Elepsa“. Remdamasis šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta aplinkybe, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo netvirtinti UAB „Lavatas“ finansinio reikalavimo (CPK 182 straipsnis). Spręsdamas dėl perleisto reikalavimo kilmės ir pagrįstumo, teismas nurodė, kad RUAB „Elepsa“ nepateikė įrodymų ir argumentų apie kreditorės nurodytų įrodymų nepagrįstumą ar neteisingumą, t. y. neįrodinėjo, jog UAB „Algvalda“ neturėjo teisės reikalauti iš UAB „Sienojus“ 293 124,81 Lt skolos, kurią iš UAB „Algvalda“ 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perėmė UAB „Anlara“. Teismas priėjo prie išvados, kad kreditorės UAB „Lavatas“ iš BUAB „Anlara“ perimta skola, neatsiskaičius už atliktus darbus ir trišalės tarpusavio atsiskaitymų sutarties pagrindu, yra pagrįsta. Pasisakydamas dėl 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo, teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra pateikti šios sutarties neteisėtumo įrodymai, atsakovo atstovai nepateikė duomenų, jog ji yra ginčijama teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės RUAB „Elepsa“ atskirąjį skundą, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su RUAB „Elepsa“ pateiktu Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išsamiu išrašu, sutiko su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad kitose bylose UAB „Algvalda“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo susijusios su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lėšų areštu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kitoje byloje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis neteisėtomis, nepasisakė dėl reikalavimų, įgytų šių sutarčių pagrindu. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tuo atveju, jeigu kitoje byloje būtų nustatyta, kad teismo bankroto byloje patvirtintos sumos reikalavimas, pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, priklauso kitam subjektui, teismas galėtų spręsti dėl kreditoriaus pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, RUAB „Elepsa“ nenurodė argumentų, kurie paneigtų jos skolą UAB „Algvalda“ ar jos teisių perėmėjui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė RUAB „Elepsa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – UAB „Lavatas“ prašymą patvirtinti 246 537,74 Lt reikalavimą RUAB „Elepsa“ atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>, kurioje buvo sprendžiamas reikalavimo teisių perleidimo sandorio, sudaryto galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, teisėtumo klausimas. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad ieškovo turtinė teisė atsakovui perleista neteisėtai, pažeidžiant Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes sandorio sudarymo metu Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinasis ieškovo turto areštas, taigi disponuoti šia teise ieškovui buvo uždrausta. Nagrinėjamoje byloje turto areštas 2010 m. gruodžio 30 d. buvo įregistruotas dėl UAB „Algvalda“, areštuojant lėšas pagal pareikštą reikalavimą – 82 434,20 Lt. Kasatorės teigimu, 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta UAB „Anlara“ ir UAB „Algvalda“, galiojant teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra neteisėta ir niekinė.
2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kadangi Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2451-601/2013 dėl 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties neteisėtumo, tai byla dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo turėjo būti sustabdyta arba bylos turėjo būti sujungtos. Kasatorės teigimu, sprendimas pirmiau nurodytoje byloje turi prejudicinę galią, nes tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį, šioje byloje neliktų pagrindo tvirtinti kreditorės reikalavimą RUAB „Elepsa“. Be to, kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu dėl Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymo, nes ginčo klausimas sprendžiamas restruktūrizavimo, o ne bankroto byloje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorė UAB „Lavatas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kreditorės teigimu, kasatorės nurodytos ir šios bylos ratio decidendi skiriasi: civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>, 2009 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleidžiant turtines teises, turto areštas galiojo visam turtui, neišskiriant turto rūšies, o nagrinėjamoje byloje, 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidžiant turtines teises, galiojo turto areštas išimtinai lėšoms. Jei teismas neišskiria areštuojamojo turto rūšies, laikinosios būklės aktu areštuojamas visas turtas. Jei teismas netiksliai nurodo turto rūšį, teismo valia nustatoma pagal didesnio tikėtinumo taisyklę. Nagrinėjamu atveju turto arešto akte nenurodyta, kad areštas taikomas UAB „Algvalda“ turtinėms teisėms, todėl, kreditorės nuomone, reikalavimo teisės perleidimo sutartis nepažeidžia turto areštą reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų reikalavimų.
2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pažymėtina, kad esminis šios bylos klausimas yra kreditoriaus reikalavimo skolininkui pagrįstumas, o kreditoriaus asmuo atsakovo teisėms ir pareigoms jokios reikšmės neturi ir pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas nepanaikina. UAB „Lavatas“ teigimu, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2451-601/2013 atsakovė nedalyvauja, galutinis teismo sprendimas galėtų būti pagrindas pakeisti kreditorius atsakovės restruktūrizavimo byloje, tačiau pareigos atsiskaityti už paslaugas nepanaikins, taigi neturės prejudicinės reikšmės atsakovės teisėms ir pareigoms. Kreditorė sutinka, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, o ne Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, tačiau mano, kad tai yra teismo rašymo klaida, nekeičianti sprendimo esmės.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sandorį galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms
Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-494/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-494/2013">3K-3-494/2013</a>).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl kreditoriaus UAB „Lavatas“ reikalavimo RUAB „Elepsa“ pagrįstumo. Nustatyta, kad BUAB „Anlara“ 293 124,81 Lt reikalavimą į UAB „Elepsa“ (buvęs pavadinimas UAB „Sienojus“) įgijo pagal 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį iš UAB „Algvalda“. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi kreditorius BUAB „Anlara“ pakeistas į UAB „Lavatas“, perėmusiu reikalavimą į RUAB „Elepsa“ pagal 2013 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Kasatoriaus teigimu, 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta BUAB „Anlara“ ir UAB „Algvalda“, prieštaravo imperatyviosioms teisės normoms tuo aspektu, kad UAB „Algvalda“ šiuo laikotarpiu buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. įregistruotas turto areštas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnis įtvirtina nebaigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, tarp jų ir atsakovo nekilnojamojo daikto, kilnojamųjų daiktų, lėšų ar turtinių teisių areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). CPK 145 straipsnyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra savarankiškos ir jas taikant atsiranda skirtingų skolininko teisių apribojimų. Jeigu yra taikoma laikinoji apsaugos priemonė pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai negali atsirasti tokių pačių suvaržymų, kaip taikant CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – (įsiteisėjusi) teismo nutartis, kurioje, be kitų įstatyme nustatytų tokiai nutarčiai privalomų rekvizitų, turi būti nurodoma konkreti taikytina laikinoji apsaugos priemonė, ja taikomo apribojimo apimtis. Tuo atveju, jei teismas neišskiria areštuojamojo turto rūšies, laikinosios būklės aktu areštuojamas visas (visos rūšies) turtas. Kitais atvejais atitinkami suvaržymai taikomi konkrečiai teismo nutartyje nurodytam turtui. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3795-217/2010 UAB „Algvalda“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuotos lėšos pareikšto reikalavimo suma (82 434,20 Lt), o neužtenkant (ar nesant) pakankamai lėšų likusiai sumai užtikrinti, – nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos. Pagal CK 1.98 straipsnio 1 dalį į nekilnojamuosius ir kilnojamuosius civilinių teisių objektus yra skirstomi daiktai, o ne turtas. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojamos asmenų teisės, tai ribojančios teismo nutarties nuostatos aiškinamos neplečiant areštuotų objektų ir neapima viso turto. Vadovaujantis sisteminiu teisės normų aiškinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kontekstą, darytina išvada, kad apribojimai pagal 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį nustatyti nekilnojamiesiems ir kilnojamiesiems daiktams. Nei pirmiau aptartoje nutartyje, nei 2010 m. gruodžio 30 d. turto arešto akte nenurodyta, kad areštas taikomas UAB „Algvalda“ turtinėms teisėms, taigi įmonės disponavimas reikalavimo (turtinėmis) teisėmis nebuvo draudžiamas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimas UAB „Anlara“ nepažeidė turto areštą reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų reikalavimų.
Atmestini kasatorės argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2014">3K-3-175/2014</a>). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Kasaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>, 2009 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta niekine dėl to, kad perleidžiant turtines teises Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinasis ieškovo turto areštas, galiojęs visam turtui, neišskiriant turto rūšies. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, laikinasis turto areštas nustatytas konkrečioms turto rūšims. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2007">3K-7-130/2007</a> pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu šioje byloje.
Dėl bylos sustabdymo
Kasatorės teigimu, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2451-601/2013 dėl 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties neteisėtumo ir teismo sprendimas nurodytoje byloje turėtų prejudicinę galią šioje byloje, todėl ši byla turėjo būti sustabdyta arba bylos turėjo būti sujungtos. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonės restruktūrizavimo metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Pagal to paties straipsnio 7 dalį kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas gali būti tikslinamas iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2451-601/2013 nuginčijus 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu buvo patvirtintas kreditorės UAB „Lavatas“ reikalavimas RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje, būtų tikslinamas patvirtintas kreditorių sąrašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinis Kauno apygardos teismo sprendimas neturės reikšmės kasatorės teisėms ir pareigoms, nes pareigos atsiskaityti neeliminuotų, o tik sudarytų pagrindą pakeisti kreditorius įmonės restruktūrizavimo byloje.
Kitais kasacinio skundo argumentais nesuformuluotas kasacijos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti.
Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 32,97 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš RUAB „Elepsa“ (juridinio asmens kodas 156740160) į valstybės biudžetą 32,97 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
Rimvydas Norkus
