Civilinė byla Nr. e3K-3-493-701/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03112-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovams R. K. ir G. J. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.36 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 14 854,32 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo posėdyje ieškovas prašomos priteisti skolos dydį sumažino iki 8854,32 Eur.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį su atsakovu sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią šiam paskolino 35 000 JAV dolerių ir 12 000 Lt (3475,44 Eur). Skolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. spalio 21 d. Kadangi atsakovas paskolos laiku negrąžino, tai ieškovas pagal 2016 m. kovo 29 d. oficialų JAV dolerio ir euro kursą bei lito ir euro kursą 35 000 JAV dolerius konvertavo į 31 378,88 Eur, o 12 000 Lt – į 3475,44 Eur ir teigė, kad visa atsakovo skola yra 34 854,32 Eur. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo grąžino ieškovui 20 000 Eur, vėliau, nagrinėjant bylą teisme, 2016 m. birželio 17 d. grąžino dar 6000 Eur pavedimu per banką, o likusios skolos dalies negrąžino. Už atsakovo prievolės įvykdymą ieškovui laidavo atsakovė, todėl ji yra solidariai atsakinga su atsakovu dėl prievolės neįvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovo 4175,51 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį atsakovai pasirašė paskolos raštelį, kuriame nurodyta, kad: R. K. iš P. A. pasiskolina 100 000 Lt (28 962 Eur), t. y. 35 000 JAV dolerių ir 12 000 Lt (3475,44 Eur), šiuos pinigus grąžins iki spalio 21 d. ta valiuta, kuria pasiskolino; neatidavimo atveju R. K. garantuoja savo nekilnojamuoju turtu – 1 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ežero kranto; G. J. laiduoja už R. K., kad paskolą grąžins. Šalys neginčija paskolos raštelio pasirašymo, grynųjų pinigų (35 000 JAV dolerių ir 12 000 Lt (3475,44 Eur) perdavimo atsakovui, šio įsipareigojimo iki 2012 m. spalio 21 d. grąžinti paskolą.
Teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl paskolos dalyko, t. y. grynųjų pinigų valiutos. Ieškovas teigia, kad paskolos dalykas yra 35 000 JAV dolerių ir 12 000 Lt (3475,44 Eur), o atsakovas nurodo, kad paskolos dalykas yra 100 000 Lt (28 962 Eur). Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia sutartyse nustatyti atsiskaitymo kitų valstybių valiuta (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pažodžiui aiškinant paskolos raštelį, šalys susitarė, kad atsakovas grąžins ieškovui 35 000 JAV dolerių ir 12 000 Lt (3475,44 Eur). Atsakovas, pasirašydamas paskolos raštelį, sutiko su paskolos grąžinimo sąlygomis, tarp jų – ir su sąlyga grąžinti paskolos sumą užsienio valiuta – JAV doleriais ir Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais. Tokia valiuta atsakovui paskolos suma ir buvo perduota. Atsakovas neįrodė, kad šalys susitarė, jog paskolos suma bus grąžinama 2012 m. buvusia Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
Pagal CK 6.36 straipsnio 3, 5 dalis mokėjimo diena nebūtinai turi sutapti su ieškinio pateikimo teismui diena, nustatant mokėjimo dieną svarbu nustatyti, ar prievolė atlikti mokėjimą užsienio valiuta yra terminuota ar neterminuota. Pagal bendrąsias paskolos sutarties nuostatas, paskolos sumą paskolos gavėjas turi grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Taigi paskolos sutartyje šalys susitarė dėl konkretaus termino, iki kurio turi būti grąžinama paskolos suma, – prievolė grąžinti paskolą yra terminuota prievolė, kurios termino pabaiga sutampa su paskutine paskolos sumos ir jos dalies mokėjimo diena.
Šalys susitarė, jog paskola bus grąžinta 2012 m. spalio 21 d. Taigi šalys aiškiai nustatė paskutinę paskolos sumos mokėjimo dieną, todėl paskolos suma nustatytina pagal 2012 m. spalio 21 d. buvusį oficialų valiutų kursą. Remiantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nuo 2015 m. sausio 1 d. teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė Lietuvoje yra euras. Dalį paskolos sumos atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui litais, o kitą dalį – JAV doleriais. Šios valiutos nėra teisėtos atsiskaitymo priemonės Lietuvos Respublikoje ieškinio pateikimo teismui dieną, todėl paskolos suma nustatoma vadovaujantis CK 6.36 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisykle. Remiantis Lietuvos banko lito ir užsienio valiutų santykių duomenų bazėje esančiais duomenimis, lito ir JAV dolerio santykis 2012 m. spalio 21 d. buvo 2,6340 Lt už 1 JAV dolerį. Vyriausybės 2002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 157 buvo nustatyta, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, kuris liko nepakitęs, paskelbus eurą teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone nuo 2015 m. sausio 1 d. Todėl 35 000 JAV dolerių konvertuotini į 26 700,07 Eur ((35 000 x 2,6340) / 3,4528 = 26 700,07), o 12 000 Lt – į 3475,44 Eur (12 000 / 3,4528 = 3 475,44). Visa paskolos suma yra 30 175,51 Eur. Atsakovas grąžino ieškovui 26 000 Eur, todėl likusi negrąžinta paskolos sumos dalis yra 4175,51 Eur.
Paskolos raštelyje laidavimo terminas nenustatytas, nėra aiškiai nurodyta, kad atsakovė laiduoja iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys laidavimo pabaigos termino, nustatyto CK 6.88 straipsnio 1 dalyje, savo susitarimu nepakeitė. Laidavimo terminas (3 mėnesiai nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, t. y. nuo 2012 m. spalio 21 d.), esant terminuotai sutarčiai, yra pasibaigęs. Be to, ieškovas nereiškė reikalavimo atsakovei grąžinti skolą už atsakovą, ieškinio atsakovei per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepareiškė, todėl jam tenka su laidavimo pasibaigimu susijusi rizika. Taigi ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovei.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo dalį – priteisė ieškovui iš atsakovo 9542,68 JAV dolerio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mokėjimo dieną laikė paskolos grąžinimo diena, t. y. 2012 m. spalio 21 d., todėl neteisingai apskaičiavo grąžintinos paskolos, kurią ieškovas suteikė atsakovui JAV doleriais, dydį. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 8854,32 Eur, nors paskola buvo suteikta užsienio valiuta – doleriais ir tuo metu nacionaline valiuta – litais. Ginčo dėl 12 000 Lt konvertavimo į 3475,44 Eur sumą byloje nėra.
Pagal CK 6.36 straipsnio 3 dalį kreditorius turi pasirinkimo teisę – jis gali reikalauti priteisti jam skolą užsienio valiuta, kuria išreikšta prievolė, arba šios ekvivalentą Lietuvos nacionaline valiuta. Tokiu atveju taikomas oficialus užsienio valiutos ir Lietuvos nacionalinės valiutos kursas, galiojantis mokėjimo dieną. Mokėjimo diena yra laikoma faktinė mokėjimo diena, t. y. ta diena, kurią skolininkas, vykdydamas teismo sprendimą, faktiškai sumoka pinigus kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-97/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-97/2014">2A-97/2014</a>). Kadangi mokėjimo diena laikytina faktinė skolos sumokėjimo diena, tai teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma atsakovo prievolės ieškovui įvykdymo diena, taigi, teismas negali priteisti skolos Lietuvos nacionaline valiuta (eurais), nes JAV dolerio ir euro kursas nėra pastovus, jis nuolat kinta.
Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdama į tai, kad šalys paskolos sutartyje išreiškė valią paskolą grąžinti ta valiuta, kuria pasiskolino, į tai, jog teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma prievolės įvykdymo diena, bei į tai, kad JAV dolerio ir euro kursas nėra pastovus, nuolat ir gana smarkiai kinta, kolegija sprendė, jog likusi negrąžinta paskola ieškovui iš atsakovo priteistina JAV doleriais ir turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną.
Skolos priteisimas ne ta valiuta, kurią pasirinko ieškovas reikšdamas ieškinį, nelaikytinas ieškinyje pareikštų reikalavimų ribos peržengimu, nes šalys paskolos sutartyje dėl to susitarė (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Be to, toks sprendimas priimamas siekiant nepažeisti nė vienos iš ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų, nesuteikti nė vienai iš ginčo šalių galimybės nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 14 854,32 Eur nacionaline valiuta. Atsakovas 2016 m. birželio 6 d. ieškovui sumokėjo 2000 Eur, kurie konvertuotini pagal tos dienos JAV dolerio ir euro santykį (1,1154) į 2230,80 JAV dolerio, 2016 m. birželio 7 d. sumokėjo 10 000 Eur, kurie konvertuotini į 11 349 JAV dolerius (santykis 1,1349), 2016 m. birželio 8 d. sumokėjo 8000 Eur, kurie konvertuotini į 9078,40 JAV dolerio (santykis 1,1348), 2016 m. birželio 17 d. sumokėjo 6000 Eur, kurie konvertuotini į 6704,40 JAV dolerio (santykis 1,1174). Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 3475,44 Eur (12 000 Lt) skolos dalį; ši suma atimama iš atsakovo ieškovui sumokėtos 2000 Eur sumos, o likutis atimamas iš sumokėtos 10 000 Eur sumos. Taigi atsakovas sumokėjo ieškovui dalį skolos taip: 2016 m. birželio 6 d. sumokėta 2000 Eur, 2016 m. birželio 7 d. – 1475,44 Eur, 2016 m. birželio 7 d. – 9674,52 JAV dolerio, 2016 m. birželio 8 d. – 9078,40 JAV dolerio ir 2016 m. birželio 17 d. – 6704,40 JAV dolerio. Taigi, atsakovas grąžino 12 000 Lt (3475,44 Eur) skolą ir dalį 35 000 JAV dolerių skolos – 25 457,32 JAV dolerio. Likusi atsakovo skola ieškovui yra 9542,68 JAV dolerio (35 000 – 25 457,32), kuri priteistina iš atsakovo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.36 straipsnio 3 dalį, joje nurodytą sąvoką „mokėjimo diena“, nepagrįstai kaip teismų praktika rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-97/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-97/2014">2A-97/2014</a>, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių (nurodytoje civilinėje byloje, priešingai nei šioje, nustatyta, kad paskolos dokumente nebuvo nurodyta skolos grąžinimo paskolos davėjui data). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitiko aktualią teismų praktiką dėl CK 6.36 straipsnio 3 dalies aiškinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDAyLTUxMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1402-513/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1402-513/2015">2-1402-513/2015</a>).
Sandorio šalys turi teisę pasirinkti joms abipusiškai priimtiną mokėjimo valiutą, jeigu ji yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje (CK 6.36 straipsnio 1 dalis), taip pat susitarti, kada ir kaip bus vykdoma piniginė prievolė, t. y. kokia valiuta ir kada skolininkas grąžins gautą paskolą kreditoriui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarantys subjektai turi įvertinti visas įmanomas rizikas, susijusias su galimais sandorio vykdymo vietos valiutos santykio pasikeitimais, patirtus praradimus dėl valiutų kurso pasikeitimo bandyti kompensuoti tik tokiu atveju, kai tokia teisė numatyta pačiame sandoryje arba pripažįstama teisės aktais (CK 6.36 straipsnio 5 dalis, 6.873 straipsnio 6 dalis). Paskolos davėjas turi teisę vienvaldiškai rinktis, kaip jis gins savo teises paskolos gavėjui pažeidus prievolę, t. y. kokia valiuta prašys teismo priteisti laiku negrąžintą skolą (CK 6.36 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva koregavo prašytą priteisti dalyką, t. y. eurus pakeitė į JAV dolerius. Tai turi būti vertinama kaip CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės pasirinkti valiutą pažeidimas, išėjimas už ieškinio ir šalių apibrėžtų ginčo ribų, šiurkštus skolininko (atsakovo) procesinių teisių pažeidimas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad CK 6.36 straipsnio 5 dalis eliminuoja galimybę sieti mokėjimo terminą tik su kreipimosi į teismą diena, kaip tvirtino ieškovas. Dėl valiutų pasikeitimo patirti nuostoliai yra kompensuojami naudojant žalos atlyginimo institutą. Be to, galimybė naudotis CK 6.36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise priklauso tik nuo kreditoriaus pozicijos formuojant ieškinio reikalavimą. Ieškovas, prašantis teismo priteisti negrąžintą skolą nacionaline valiuta, nuostolių dėl pasikeitusio valiutų santykio nebegali patirti, o skolininko vėlavimas grąžinti skolą kompensuojamas procesinėmis ir galbūt pelno palūkanomis.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skolos priteisimas paskolos valiuta apsaugo abi sandorio šalis nuo nepagrįsto praturtėjimo. Ne visuomet dėl valiutų kurso pasikeitimo šalių patiriami nuotoliai pripažįstami nuostoliais, kuriuos kita sandorio šalis turi pareigą kompensuoti. Pagal CK 6.873 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai paskolos dalykas yra pinigai, paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teisė prašyti paskolos gavėjo kompensuoti paskolos davėjo dėl pasikeitusio valiutų kurso patirtus nuostolius pripažįstama tik tokiu atveju, jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turėjo būti mokama, nuvertėjo. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartis yra atlygintinis sandoris, t. y. paskolos davėjo nauda iš tokio sandorio paprastai yra siejama tik su palūkanomis, bet ne su nuo sandorio šalių valios absoliučiai nepriklausančiu valiutų kurso pasikeitimu. Taigi kreditorius neturi teisėto pagrindo tikėtis pasipelnyti iš pasikeitusio valiutų santykio, jeigu šis pakito po mokėjimo termino suėjimo, t. y. po to, kai skolininkas turėjo įvykdyti savo piniginę prievolę kreditoriui pagal sutartį.
Jeigu mokėjimo diena pagal CK 6.36 straipsnio 3 dalį būtų faktinio pinigų pagal teismo sprendimą sumokėjimo diena, tai įstatymas nesuteiktų kreditoriui pasirinkimo teisės kreipiantis į teismą nurodyti valiutą, o valiutų konvertavimo klausimas būtų ne teismo, bet vykdymo proceso dalykas.
Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovas pateikė nuorodą į vienintelę Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDAyLTUxMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1402-513/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1402-513/2015">2-1402-513/2015</a>, kuri buvo priimta bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu pirmosios instancijos teismas turėjo remtis anksčiau suformuota aukštesnės instancijos teismo praktika. Be to, atsakovo nurodytoje nutartyje teismas neanalizavo CK 6.36 straipsnio sąvokos „mokėjimo diena“ taikymo, priešingai nei Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-97/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-97/2014">2A-97/2014</a>.
Mokėjimo diena yra ta diena, kai skolininkas faktiškai sumoka skolą. Jeigu skolininkas nevykdo savo pareigos grąžinti skolą, tai mokėjimo diena laikytina ta diena, kai skola išieškoma priverstinai. Toks aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentare. Be pagrindo nukrypus nuo teismų formuojamos praktikos būtų pažeisti teisėti ieškovo lūkesčiai.
Apeliacinės instancijos teismui priteisus skolą JAV doleriais ieškovas nemano, kad jo teisės yra pažeistos.
Viena iš esminių paskolos atsakovui suteikimo sąlygų buvo atgauti pinigus ta pačia valiuta, t. y. 35 000 JAV doleriais, o likusią sumą – oficialia tuometine Lietuvos Respublikos valiuta. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas skolos dalį grąžino tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovui elgiantis sąžiningai ir grąžinus skolą laiku – 2012 m. spalio 21 d., ieškovas disponuotų JAV doleriais, kurių vertė pasikeitė dėl ne nuo šalių priklausančių aplinkybių. Taigi atsakovas, žinodamas, kad turės grąžinti skolą JAV doleriais, prisiėmė riziką, kad jam neįvykdžius prievolės laiku grąžinti skolą, valiutos kursas pasikeis.
Atsakovo siūlymas ieškovui kreiptis dėl nuostolių atlyginimo neatitinka proceso ekonomiškumo, operatyvumo principų. Ieškovas siekia atgauti tik tai, ką paskolino atsakovui ir ką pagal šalių susitarimą atsakovas įsipareigojo grąžinti, t. y. skolą JAV doleriais ir litais, prašo teismo priteisti nominalią sumą.
Ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti nuostolius dėl galimai patirtų praradimų, o valiuta, kuria turi būti mokama skola ieškovui, nenuvertėjo. Todėl atsakovo nurodoma CK 6.36 straipsnio 5 dalis netaikytina.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 6.36 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).
Šioje byloje atsakovo kasaciniame skunde, pateiktame CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodyti šie motyvuoti kasacijos pagrindai: apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.36 straipsnio 3 dalį, joje nurodytą sąvoką „mokėjimo diena“, pažeidė šioje teisės normoje įtvirtintą kreditoriaus teisę pasirinkti valiutą. Taigi, kasacinio skundo argumentai susiję su CK 6.36 straipsnio, reglamentuojančio piniginių prievolių valiutą, 3 dalies aiškinimu ir taikymu.
Byloje pagrindinis ieškinio reikalavimas reiškiamas ir ginčas kilęs dėl prievolės, atsiradusios iš ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties, kurios dalykas – pinigai, t. y. JAV doleriai, vykdymo. Tokia prievolė laikytina pinigine. Skolininkui pagal paskolos sutartį neįvykdžius (nevisiškai įvykdžius) pareigos grąžinti kreditoriui skolą ir šiam teisme pareiškus reikalavimą dėl negrąžintos skolos priteisimo, pastarojo pažeistas teises teismas apgina visų pirma priteisdamas įvykdyti pareigą natūra (CK 138 straipsnio 4 punktas), o ne taikydamas skolininkui civilinę atsakomybę.
CK 6.36 straipsnio, reglamentuojančio piniginių prievolių valiutą, 1 dalyje nustatyta, kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Kai prievolė buvo teisėtai išreikšta užsienio valiuta, tai kreditoriui, reiškiančiam Lietuvoje ieškinį dėl šios prievolės įvykdymo, įstatymas suteikia pasirinkimo teisę – jis gali reikalauti jam priteisti skolą ta užsienio valiuta, kuria teisėtai išreikšta prievolė, arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną (CK 6.36 straipsnio 3 dalis). Jeigu piniginė prievolė buvo išreikšta ta valiuta, kuri nėra teisėta atsiskaitymo priemonė prievolės įvykdymo vietoje, kreditorius CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pasirinkimo teisės neturi, nes įstatymas įsakmiai nustato, kad tokiu atveju skolininkas privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė, pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje (CK 6.36 straipsnio 4 dalis).
Šiai bylai aktualioje CK 6.36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Tai reiškia, kad kreditoriui, įstatymų nustatyta tvarka besikreipiančiam į teismą, jog būtų apginta pažeista jo teisė, ir reiškiančiam ieškinį dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos (kaip nagrinėjamoje byloje – skolos) priteisimo, įstatymu suteikiama teisė pasirinkti vieną iš alternatyvių elgesio (pažeistų teisių gynybos) variantų: pirma, reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta; antra, reikalauti jam priteisti šią sumą Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną.
Toks teisinis reglamentavimas siejamas su pinigų pakeičiamumo savybe, reiškiančia, kad prievolę, išreikštą viena valiuta, galima įvykdyti ekvivalentu kita valiuta pagal valiutų kursą. Tokiu atveju taikomas oficialus užsienio valiutos ir Lietuvos nacionalinės valiutos kursas. Jį taikant nustatytas priteistinos piniginės prievolės Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta dydis, išlaikant tiek skolininko, tiek ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, turi būti ekvivalentiškas prievolės užsienio valiuta dydžiui.
Aptariamos teisės normos dispozicijoje nesant nustatytų išlygų dėl šios normos (ne)taikymo priklausomai nuo to, ar piniginė prievolė terminuota ar neterminuota, ją aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad ši teisės norma taikytina tiek terminuotų, tiek ir neterminuotų piniginių prievolių atvejais. Ši išvada koreliuoja su CK 6.36 straipsnio 5 dalimi, skirta kreditoriaus interesams apsaugoti, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, o šiam suėjus dėl valiutų kurso pasikeitimo nuvertėja valiuta, kuria buvo išreikšta prievolė.
Aiškinant CK 6.36 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „mokėjimo diena“, pagal kurios valiutų kursą kreditorius turi teisę reikalauti jam priteisti užsienio valiuta išreikštą pinigų sumą Lietuvos nacionaline valiuta, atsižvelgtina į kitose šio straipsnio dalyse įstatymo leidėjo pavartotas atitinkamas sąvokas ir formuluotes, taip pat skirtas laiko momentui (momentams) apibrėžti dėl pagal jas taikytinų valiutos kursų. Straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo metu“, 5 dalyje – „valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso“. Vertintina, kad sąvokų „mokėjimo diena“ ir „mokėjimo metu“ turinys bei prasmė yra analogiški, tačiau skiriasi nuo sąvokos „prievolės įvykdymo termino suėjimo metu“ turinio ir prasmės. Preziumuojama, kad įstatyme atitinkamos sąvokos jo leidėjo pavartotos sąmoningai ir tikslingai. Pažymėtina, kad ir tarptautiniuose sutarčių teisės derinimo bei vienodinimo dokumentuose – Europos sutarčių teisės principuose (7:108 straipsnio 3 dalis), UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principuose (2010 m. Principų redakcijos 6.1.9 straipsnio 4 dalis) – įtvirtinta, jog, skolininkui praleidus sutarties įvykdymo terminą, kreditorius gali reikalauti taikyti valiutų kursą, kuris galiojo sutarties įvykdymo termino suėjimo arba faktinio mokėjimo momentu. Dėl to spręstina, kad CK 6.36 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „mokėjimo diena“ negali būti aiškinama kaip reiškianti prievolės (sutarties) įvykdymo termino suėjimo dieną. Ji aiškintina kaip faktinė mokėjimo diena, kurią skolininkas, vykdydamas teismo sprendimą, faktiškai sumoka pinigus arba šie iš jo vykdymo proceso normų nustatyta tvarka išieškomi priverstinai.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas „mokėjimo diena“ pagal CK 6.36 straipsnio 3 dalį laikydamas faktinę skolos sumokėjimo dieną, šią teisės normą aiškino tinkamai. Priešingi kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Kreditoriui (ieškovui) naudojantis CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauti užsienio valiuta išreikštą pinigų sumą jam iš skolininko priteisti Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną, teismo sprendimo, kuriuo toks reikalavimas tenkinamas, priėmimo metu nėra žinoma skolininko (atsakovo) piniginės prievolės kreditoriui (ieškovui) įvykdymo faktinė diena, taigi, teismas negali apskaičiuoti priteistinos sumos Lietuvos nacionaline valiuta (eurais), nes užsienio valiutos ir euro kursas nėra pastovus, nuolat kinta. Dėl to teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, išdėstant patenkinto ieškinio turinį, be kita ko, nurodytina: priteistinos sumos atitinkama užsienio valiuta dydis; išvada, kad ši suma priteistina eurais pagal tos atitinkamos užsienio valiutos ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną.
Vertinant kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kreditoriaus teisę pasirinkti valiutą, pažymėtina, jog šioje byloje ieškovas negrąžintos skolos dalį, išreikštą JAV doleriais, prašė iš atsakovo priteisti eurais. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodė, kad likusi negrąžinta paskola ieškovui iš atsakovo priteistina JAV doleriais ir turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną, taip pat nurodė, jog paskolos priteisimas ne ta valiuta, kurią pasirinko ieškovas, reikšdamas ieškinį, nelaikytina ieškinyje pareikštų reikalavimų ribos peržengimu, o nutarties rezoliucinėje dalyje šiais aspektais tenurodė, kad iš atsakovo ieškovui priteisiama 9542,68 JAV dolerio skola.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, kad likusi negrąžinta paskola ieškovui iš atsakovo priteistina JAV doleriais, ir motyvas, jog ši priteista negrąžinta paskola turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną, vertintini kaip prieštaringi. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodžius, kad ši priteista suma turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną, tai turėjo būti nurodyta ir nutarties rezoliucinėje dalyje. Dėl to konstatuotinas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies motyvų prieštaringumas, jos ir rezoliucinės dalių nesuderinamumas. Tuo tarpu teismo procesinio sprendimo motyvai turi tarpusavyje neprieštarauti, visos procesinio sprendimo dalys turi sudaryti bendrą visumą, būti suderintos ir nuoseklios. Rezoliucinė dalis turi remtis motyvuojamąja ir turi būti suformuluota taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma.
Nustatytas apskųstos nutarties motyvuojamosios dalies motyvų prieštaringumas, jos ir rezoliucinės dalių nesuderinamumas šalintini atsižvelgiant į šios nutarties 27 punkte pateiktus išaiškinimus. Jie šalintini pakeičiant (eliminuojant) apskųstos nutarties motyvus dėl likusios negrąžintos skolos ieškovui iš atsakovo priteisimo JAV doleriais ir patikslinant rezoliucinėje apskųstos nutarties dalyje išdėstytą patenkinto reikalavimo priteisti skolą turinį, jį išdėstant taip, kad iš atsakovo ieškovui priteisiama 9542,68 JAV dolerio skola eurais pagal JAV dolerio ir euro kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną.
Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje, kaip jau minėta, ir pateikė prieštaringus motyvus, tačiau vis dėlto nurodė, kad priteista negrąžinta paskola turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną. Kadangi ieškovas ieškinio reikalavimą dėl negrąžintos skolos dalies, išreikštos JAV doleriais, priteisimo prašė tenkinti Lietuvos nacionaline valiuta, o apeliacinės instancijos teismas vis dėlto nurodė, kad priteista suma turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta, kas reiškia, kad priteistą sumą atsakovas turės sumokėti eurais, o šiam nesumokėjus, ji iš atsakovo turės būti išieškoma ir ieškovas ją gaus Lietuvos nacionaline valiuta, tai spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kreditoriaus teisę pasirinkti valiutą.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Apskųsta nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tik patikslintinas joje išdėstytas patenkinto reikalavimo priteisti skolą turinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
Kasacinio skundo netenkinant, atsakovo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1108,36 Eur išlaidų advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginimo, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šis prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl, netenkinus atsakovo kasacinio skundo, priteistinas ieškovui iš atsakovo.
Kasaciniame teisme patirta 16,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tik patikslinti joje išdėstytą patenkinto reikalavimo priteisti skolą turinį ir šį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9542,68 JAV dolerių (devynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų JAV dolerių 68 ct) skolą eurais pagal JAV dolerio ir euro kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną.“
Priteisti ieškovui P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1108,36 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuonis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,02 Eur (šešioloka Eur 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas
