D. T. pagal BK 225 str. 2 d., 225 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-241-654/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00004-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.1.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžių.

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir D. T. paskirta 794 MGL (29 902 Eur) dydžio bauda. Iš D. T. valstybei priteistas kyšio dalykas – 7500 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendis, D. T. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, D. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria valstybei iš D. T. priteista 7500 Eur.

Taip pat skundžiamais nuosprendžiais nuteisti A. T. ir juridinis asmuo UAB „Galuotas“. Kasacinių skundų dėl jų nuteisimo nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ėjo generalinio direktoriaus pareigas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje ir vienintelio akcininko teisėmis valdomoje UAB „Kauno švara“ (toliau – ir Bendrovė), vykdančioje savarankišką ūkinę veiklą, atliekant atliekų tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, miesto gatvių ir teritorijų valymo ir kitas funkcijas, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomos Kauno miesto savivaldybei pavestos funkcijos. Pagal UAB „Kauno švara“ įstatus, būdamas Bendrovės vadovas ir vienasmenis Bendrovės valdymo organas, organizuodamas Bendrovės veiklą, jai vadovaudamas, veikdamas Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudarydamas sandorius, privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, Bendrovės valdybos sprendimais ir generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais, siekdamas turtinės asmeninės naudos sau, pasinaudojo tarp UAB „Kauno švara“ ir UAB „Galuotas“ sudarytų sutarčių pagrindu susiformavusiu santykiu su UAB „Galuotas“ ir jos direktoriumi A. T.. 2017 metais nuo sausio mėn. iki balandžio 12 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, tiesioginių susitikimų ir 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. balandžio 2 d. telefoninių pokalbių su UAB „Galuotas“ direktoriumi A. T. metu susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikiančio UAB „Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, 7500 Eur vertės kyšį, kurį sudaro nuolaida nuo traktoriaus „Kioti CK4010“ vertės, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir perregistruojant šį traktorių D. T. vardu. Vykdant tolesnį susitarimą, UAB „Galuotas“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „Kioti CK4010“ UAB „Galuotas“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės (UAB „Galuotas“) darbuotojas D. P., nesuvokiantis apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. D. T. pristatė į jo nurodytą žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso D. T. giminaičiams – sūnui V. T. ir motinai O. T. – ir kuriame yra laikoma žemės ūkio technika, kuria D. T. naudojasi. D. T. 7500 Eur vertės kyšį iš A. T., veikiančio UAB „Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, priėmė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, būdamas UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius. Už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad 2017 metų UAB „Kauno švara“ planuojamų vykdyti dviejų viešųjų pirkimų, įsigyjant tris traktorius su valymo įranga, techninės specifikacijos būtų parengtos ir pritaikytos taip, kad jas atitiktų konkrečios prekės (traktoriai), atitinkamai teikiant pirmenybę konkrečiai tiekėjai – UAB „Galuotas“, o būtent už tai, kad jis (D. T.), kaip perkančiosios organizacijos vadovas, asmeniškai ar vykdant jo pavedimus kiti jam pavaldūs UAB „Kauno švara“ viešųjų pirkimų komisijos nariai bei su tuo susiję darbuotojai veiktų taip, kad UAB „Kauno švara“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane nurodytų įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų tikslų įsigyti reikalingas prekes kuo mažesne kaina, racionaliai panaudojant pirkimams numatytas lėšas, bei 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, draudžiančių perkančiajai organizacijai planuojant pirkimus ir jiems rengiantis siekti išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, būtų proteguojama UAB „Galuotas“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas tokiu būdu, kad UAB „Kauno švara“ ketinamų įsigyti traktorių su komplektuojamaisiais įrenginiais viešųjų pirkimų metu rengiamų techninių specifikacijų reikalavimai būtų pritaikyti išskirtinai UAB „Galuotas“ prekiaujamų traktorių „Kioti“ ir jų įrangos techninėms charakteristikoms, bet kokiu kitu būdu UAB „Galuotas“ interesais šiai bendrovei, nepaisant kitų bendrovių teisės į sąžiningą konkurenciją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti UAB „Kauno švara“ paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose traktoriams, jų komplektuojamosioms detalėms, įrangai, techninei priežiūrai įsigyti. D. T. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. T. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ėjo generalinio direktoriaus pareigas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje ir vienintelio akcininko teisėmis valdomoje UAB „Kauno švara“, vykdančioje savarankišką ūkinę veiklą, atliekant atliekų tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, miesto gatvių ir teritorijų valymo ir kitas funkcijas, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomos Kauno miesto savivaldybei pavestos funkcijos. Pagal UAB „Kauno švara“ įstatus, būdamas Bendrovės vadovas ir vienasmenis Bendrovės valdymo organas, organizuodamas Bendrovės veiklą, jai vadovaudamas, veikdamas Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudarydamas sandorius, privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, Bendrovės valdybos sprendimais ir generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais, siekdamas turtinės asmeninės naudos sau, pasinaudojo tarp UAB „Kauno švara“ ir UAB „Galuotas“ sudarytų sutarčių pagrindu susiformavusiu santykiu su UAB „Galuotas“ ir jos direktoriumi A. T., 2017 metais nuo sausio mėn. iki balandžio 12 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, tiesioginių susitikimų ir 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. balandžio 2 d. telefoninių pokalbių su UAB „Galuotas“ direktoriumi A. T. metu susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikiančio UAB „Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, 14 235,03 Eur vertės kyšį – asmeninėms reikmėms žemės ūkio darbams atlikti šeimos ūkyje reikalingą, UAB,,Galuotas“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių,,Kioti CK4010“, šį traktorių UAB,,Galuotas“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės (UAB,,Galuotas“) darbuotojas D. P., nesuvokiantis apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. D. T. pristatė į jo nurodytą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso D. T. giminaičiams – sūnui V. T. ir motinai O. T. – ir kuriame yra laikoma žemės ūkio technika, kuria D. T. naudojasi. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis (D. T.) tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikiančio UAB,,Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, su šio ratinio traktoriaus naudojimu susijusias dalis bei paslaugas, už kurias sumokėjo ir (ar) išlaidų patyrė UAB,,Galuotas“, t. y.: ratinio traktoriaus,,Kioti CK4010“ įregistravimo bei įprastinės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2017 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiui paslaugos, kurių vertė ne mažesnė kaip 38,95 Eur; techninė priežiūra, kuriai atlikti 2017 m. gruodžio mėn. A. T., kaip bendrovės direktoriaus, patvirtintu trumpalaikio turto nurašymo aktu Nr. 171227/1 nurašytos į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktos iš viso 109,81 Eur vertės prekės; be to, buvo pakeistas ratinio traktoriaus galinis stiklas, kurio vertė 141,75 Eur, bei sumontuoti galiniai žibintai, kurių vertė tyrimo metu nenustatyta, taip tęstiniais tyčiniais veiksmais per kelis kartus iš UAB,,Galuotas“ direktoriaus A. T., veikiančio UAB,,Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, priėmė bendros didesnės nei 250 MGL – 14 525,54 Eur vertės kyšį. Kyšį iš A. T., veikiančio UAB „Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, priėmė už jo (D. T.), kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, UAB „Kauno švara“ generalinio direktoriaus, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad 2017 metų UAB „Kauno švara“ planuojamų vykdyti dviejų viešųjų pirkimų, įsigyjant tris traktorius su valymo įranga, techninės specifikacijos būtų parengtos ir pritaikytos taip, kad jas atitiktų konkrečios prekės (traktoriai), atitinkamai teikiant pirmenybę konkrečiai tiekėjai – UAB „Galuotas“, o būtent už tai, kad jis (D. T.), kaip perkančiosios organizacijos vadovas, asmeniškai ar, vykdant jo pavedimus, kiti jam pavaldūs UAB „Kauno švara“ viešųjų pirkimų komisijos nariai bei su tuo susiję darbuotojai veiktų taip, kad UAB „Kauno švara“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane nurodytų įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų tikslų įsigyti reikalingas prekes kuo mažesne kaina, racionaliai panaudojant pirkimams numatytas lėšas, bei 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, draudžiančių perkančiajai organizacijai planuojant pirkimus ir jiems rengiantis siekti išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, būtų proteguojama UAB „Galuotas“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas tokiu būdu, kad UAB „Kauno švara“ ketinamų įsigyti traktorių su komplektuojamaisiais įrenginiais viešųjų pirkimų metu rengiamų techninių specifikacijų reikalavimai būtų pritaikyti išskirtinai UAB „Galuotas“ prekiaujamų traktorių „Kioti“ ir jų įrangos techninėms charakteristikoms, bet kokiu kitu būdu UAB „Galuotas“ interesais šiai bendrovei, nepaisant kitų bendrovių teisės į sąžiningą konkurenciją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti UAB „Kauno švara“ paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose traktoriams, jų komplektuojamosioms detalėms, įrangai, techninei priežiūrai įsigyti. D. T. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, perkvalifikavo D. T. padarytą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 3 dalį ir konstatavo, kad tiek kyšininkavimo, tiek ir papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės ir nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus yra jo siekiama, jis yra duodamas arba gaunamas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik nuteistojo A. T. parodymais, kad kyšio dalykas buvo 7500 Eur nuolaida nuo traktoriaus „Kioti CK4010“ vertės, kurią jis būtų suteikęs D. T. ateityje sudarant traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, nusprendė, kad kyšio vertė ir buvo 7500 Eur. Tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tokius A. T. paaiškinimus, byloje nėra. Nuteistasis D. T. paaiškino apie galimą nuolaidą traktoriui sužinojęs tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ir A. T. apie 7500 Eur nuolaidą traktoriui kalbėjo kaip apie jo subjektyvų ateities ketinimą, jeigu būtų sudaroma traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių A. T. parodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. T. susitarė duoti ir davė D. T. kaip kyšį traktorių, kurio vertė viršija 250 MGL vertę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo D. T. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo panaikinti skundžiamų teismų nuosprendžių dalis, susijusias su D. T. nuteisimu. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų kasatorius nurodė, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama dėl to, kad apygardos teismo nuosprendį apeliaciniais skundais skundė nuteistasis A. T. ir jo gynėjas, nuteisto juridinio asmens atstovas bei prokuroras. Dviejuose apeliaciniuose skunduose buvo suformuluoti maksimalūs reikalavimai – panaikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas įpareigojamas patikrinti visą bylą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas, paskiriant jam bausmę, ar nepadaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus ir kt. Pareiga patikrinti visą bylą reiškia ir pareigą patikrinti, ar tinkamai buvo taikomos BPK nuostatos ne tik tiriant bei vertinant įrodymus, bet ir sprendžiant kitus klausimus. D. T. byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo gilintis į tai, ar tinkamai buvo keičiamos esminės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės, ar pagrįstai buvo sprendžiama dėl nusikaltimo dalyko, ar iš viso byloje tirtoje situacijoje buvo pagrindas įžvelgti nusikaltimo sudėties požymius D. T. veiksmuose. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas paprastai neturi apsiriboti tik šiame sprendime išdėstytų įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių vertinimu.

4.2. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad procedūros prasme kaltinimo keitimas apygardos teisme buvo atliktas nepriekaištingai, prokuroras tik teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, susijusius su kyšio dalyku bei jo verte. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija iš esmės sutiko su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais ir procesinių pažeidimų keičiant nusikalstamos veikos kvalifikavimą apygardos teisme neįžvelgė. Toks teismo požiūris nėra teisingas, nes teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, taip pat jis turi teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas bei nuosprendžio trūkumus. Teismas ne tik pakeitė nusikalstamos veikos kvalifikavimą kaltinamojo padėtį lengvinančia linkme, bet ir pakeitė faktines veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis.

4.3. Kaltinime buvo tvirtinama, kad žemės ūkio darbams šeimos ūkyje atlikti reikalingą UAB „Galuotas“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių bendrovės darbuotojas A. T. nurodymu pristatė į D. T. bei A. T. sutartą vietą – D. T. giminaičiams priklausantį žemės sklypą, kuriame laikoma D. T. naudojama žemės ūkio technika, kad D. T. nuolat ir neatlygintinai traktoriumi naudotųsi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, jog traktorius buvo atvežtas ne dėl to, kad juo būtų neatlygintinai naudojamasi, o todėl, kad bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir traktorius bus perregistruojamas D. T. vardu, o parduodant traktorių D. T. bus padaryta 7500 Eur nuolaida, kuri, kaip pažymėjo teismas, yra kyšio dalykas. Taigi, teismo valia buvo pakeistas ne tik veikos kvalifikavimas, bet ir nusikaltimo dalykas bei nusikalstamos veikos padarymo būdas. Taip faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Teismas privalėjo proceso dalyvius informuoti ne tik apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimą, bet ir apie esminių faktinių aplinkybių keitimą. Abstraktus teiginys apie neapibrėžtą laiką naudojamą svetimą traktorių skiriasi nuo teiginio apie to traktoriaus pirkimą–pardavimą taikant konkrečią nuolaidą ir tą nuolaidą laikant kyšio dalyku.

4.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik įspėti, kad gali būti keičiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, bet ir detaliau paaiškinti, kodėl taip gali atsitikti. Tai atlikti buvo svarbu, nes kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties yra pagrindas manyti, kad gynyba būtų buvusi konstruojama kitaip. Užuomina, kad kaltinamojo veiksmai gali būti perkvalifikuoti, nėra pakankamai informatyvi, kad asmuo galėtų tinkamai pasirengti gynybai. BPK 255 ir 256 straipsniuose nėra parašyta, kaip detaliai teismas turėtų informuoti apie kaltinimo pakeitimą. Tokie veiksmai kaltinamajam sudarytų sąlygas žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. D. T. byloje susidariusi situacija verčia svarstyti, ar užteko informacijos apie galimą pasikeitimą, kad asmuo galėtų nuspręsti, kaip jam gintis. Lietuvos apeliacinis teismas, neįspėjęs bylos dalyvių, pakeitė ir faktinę aplinkybę, ir veikos kvalifikavimą, t. y. pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnį nusikaltimą nei tas, pagal kurį D. T. buvo nuteisęs apygardos teismas. Aukštesnės instancijos teismo veiksmų negalima laikyti aplinkybių tikslinimu ar koregavimu. Šio teismo atliktas aplinkybės pakeitimas skiriasi nuo kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo. Toks kaltinimo pakeitimas turi įtakos gynybai.

4.5. Jeigu gynyba būtų buvusi informuota, kad kaltinime neliks teiginio, jog traktorius buvo perduotas dėl to, kad juo būtų galima neatlygintinai naudotis, kad bus grįžta prie to, jog D. T. bus inkriminuotos UAB „Galuotas“ patirtos išlaidos, susijusios su traktoriaus draudimu, technine priežiūra ar stiklo keitimu, būtų įrodinėjama, jog tos išlaidos susidarė todėl, kad norėta įsitikinti, ar tas traktorius tinkamas žemės ūkio darbams, reikėjo jį išbandyti įvairiose situacijose, ar jis tinkamas dirbti su žemės ūkio padargais ir t. t. Toks procesas užtrunka, jo metu atsiranda įvairių išlaidų, kurios vėliau būtų įskaičiuotos į galutinę traktoriaus kainą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pakeitė esminę aplinkybę. Faktas, kad teismas iš kaltinimo pašalino kaltinamajame akte buvusį teiginį apie neatlygintiną traktoriaus naudojimą, įrodo, kad teismas suprato kaltinimo dviprasmiškumą. Vis dėlto šią aplinkybę teismas ignoravo, dėl jos nepasisakė, nepranešė proceso dalyviams ir pakeitė kaltinimą. Pašalinęs iš kaltinimo prieštaringus argumentus dėl kyšio dalyko, teismas padarė vienareikšmę išvadą, kad D. T. priėmė 14 235,03 Eur vertės kyšį – ratinį traktorių, nors nuosprendyje nepateikė iš esmės jokių argumentų, kodėl pasirinko būtent tokią vertę.

4.6. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad traktorius buvo nenaujas, prieš tai buvo naudojamas kaip demonstracinis pavyzdys, nuvežus jį į parodą, neatsirado norinčiųjų jį nusipirkti. Negana to, nuosprendžiuose aptarti UAB „Galuotas“ buhalterinės apskaitos dokumentai rodo, kad traktorius buvo gautas 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo sukomplektuotas ir įtrauktas į apskaitą kaip ilgalaikis 14 235,03 Eur vertės turtas; kad 2016 m. rugsėjo 23 d. atiduotas eksploatuoti, t. y. naudoti įmonės veikloje. Be to, iš buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad likutinė traktoriaus vertė ilgainiui buvo pasiekusi 9015,53 Eur ribą. Buhalterinės apskaitos dokumentai rodo, jog traktorius išties buvo naudojamas įmonės veikloje, buvo fiksuojamos išdirbtos motovalandos, nurašomi degalai. Byloje yra duomenų, kad buvo atliekama traktoriaus techninė priežiūra, bet tokio traktoriaus techninė priežiūra pagal bylos medžiagą atliekama po 50 motovalandų naudojimo arba kartą per metus. Dėl to ir šis teismo nustatytas faktas suponuoja išvadą, kad daiktas iš tikrųjų buvo panaudotas, jo vertė buvo sumažėjusi. Byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismų nebuvo nustatoma, kiek galėtų būti vertas traktoriaus naudojimas ūkyje.

4.7. Byloje nėra aiškaus atsakymo, kiek intensyviai D. T. ūkyje buvo eksploatuojamas traktorius. Pagal UAB „Galuotas“ buhalterinės apskaitos duomenis, traktorius 2016 m. spalio mėn. – 2017 m. kovo mėn. dirbo 34 motovalandas, apžiūrint traktorių D. T. ūkyje pagal spidometro rodmenis buvo nustatyta, kad traktorius dirbo 27 motovalandas. Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi šiais duomenimis. Turint omenyje, kad traktorius D. T. ūkyje buvo daugiau nei vienus metus, atrodo, kad žemės ūkio darbuose ši priemonė buvo naudojama itin retai.

4.8. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės apskritai leidžia manyti, jog D. T. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių. Nors nuosprendyje rašoma, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio 12 d. susitikimų bei telefoninių pokalbių su A. T. metu D. T. susitarė priimti ir priėmė 14 235,03 Eur vertės kyšį, tačiau teismas neatskleidė, kokie faktiniai duomenys tai patvirtina. Iš nuosprendžio nematyti, kokie žodžiai ar frazės byloja, kad asmenys susitikinėjo ir tarėsi dėl kyšio, o ne dėl traktoriaus pirkimo ar kitų reikalų. Inkriminuojant susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti ne tik šio susitarimo esmę, bet ir konkretų jo turinį, kuris atitiktų BK 225 straipsnyje nurodytos veikos požymius. Kasacinėje praktikoje pažymima, kad susitarimas priimti kyšį yra vienas iš objektyviųjų BK 225 straipsnyje nurodytos veikos požymių, todėl būtina nustatyti susitarimą dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant suderinti ir įgyvendinti susitarimą. Nuosprendžiuose minimų telefoninių pokalbių įrašai ir jų grafinis pavaizdavimas rodo, kad nuteistieji kalba apie konkretaus modelio ratinį traktorių, techninius jo parametrus ir kainą, netgi susitaria, kad po parodos traktorius bus atgabentas į D. T. nurodytą vietą, tačiau vargu ar iš tokių pokalbių yra pagrindas daryti išvadą, kad jų metu buvo susitarta dėl kyšio priėmimo.

4.9. Iš nustatomųjų nuosprendžių dalių matyti, kad nuteistųjų D. T. ir A. T. santykiai buvo geri, todėl nereikėjo jokių papildomų priemonių, kad jie būtų pagerinti. Lygiai taip pat matyti, kad ratinis traktorius, tiek pagal vieną, tiek pagal kitą versiją, buvo perduotas D. T., tačiau traktoriaus savininke ir toliau liko UAB „Galuotas“. Pašalinęs iš kaltinimo aplinkybę, kad traktorius buvo perduotas neatlygintinai naudoti žemės ūkio darbams, apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų, kokią naudą iš tokio perdavimo būtų gavęs D. T.. Nauda gali būti konstatuota tik tada, jei tas daiktas pereitų nuteistojo nuosavybėn, tačiau teismai konstatavo, kad taip neatsitiko. Traktorius kaip buvo, taip ir liko UAB „Galuotas“ nuosavybė, jis buvo įtrauktas į jos buhalterinę apskaitą, todėl kitam asmeniui jis galėjo būti perduotas tik sudarius pirkimo–pardavimo ar kitokią turto perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad traktorius buvo perduotas D. T. kaip kyšio dalykas, tačiau taip ir neatskleidė, kokiu būdu tas daiktas būtų perėjęs nuteistojo nuosavybėn bei pagerinęs D. T. turtinę padėtį, neaptarė telefoninių pokalbių, kurie minimi konstatuojamojoje nuosprendžio dalyje, vietų, kuriose pašnekovai kalba ne tik apie techninius traktoriaus parametrus, bet ir apie tokio traktoriaus kainą.

4.10. Niekas iš apklaustų kaip liudytojų asmenų, susijusių su UAB „Kauno švara“ vykdytu viešuoju pirkimu, nepatvirtino, kad D. T. būtų jiems daręs kokį nors poveikį. To neatspindi ir pokalbių įrašai, todėl teismai savo išvadas grindė ne įrodymais, bet prielaidomis, o tai daryti draudžia baudžiamojo proceso įstatymai. Skundžiamų nuosprendžių analizė leidžia spręsti, kad teismų nuomonę apie viešojo pirkimo metu padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus lėmė byloje esanti specialisto išvada, tačiau toks jos vertinimas, kokį atliko teismas, liudija akivaizdų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

4.11. Teismų praktikoje vertinant specialisto išvadas siūloma atsižvelgti į specialistui pateiktos informacijos patikimumą ir apimtį. Tačiau tokių kriterijų panaudojimas turėtų sietis su išvados pagrįstumu. Teismai nenustatė, kad S. Balevičienės išvada netinkama dėl to, jog ji neturėjo kokių nors ne abstrakčių, bet konkrečių duomenų. Tokių motyvų nurodymas liudija tik formalų jų pritaikymą, nesusijusį su konkrečios bylos aplinkybėmis. Š. Jatulytės pateiktos išvados teiginiai galėtų būti aktualūs, jeigu būtų sprendžiamas ginčas dėl UAB „Kauno švara“ vykdyto viešojo pirkimo pripažinimo negaliojančiu, jei būtų nagrinėjamas ginčas pagal konkurse dalyvavusių suinteresuotų asmenų prašymą pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ar pan. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konkrečiam pirkimui priekaištų ar pastabų neturėjo, sutartis su parduodančia organizacija buvo pasirašyta, pretenzijų dėl pirkimo niekas nereiškė. Specialistės nevertino, kokią įtaką viešojo pirkimo dalyviams galėjo padaryti vienokios ar kitokios techninių specifikacijų sąlygos, jos savo išvadas pateikė pagal savo kompetenciją, tik S. Balevičienės išvada buvo gerokai informatyvesnė.

4.12. Šioje byloje nė vienas faktinių duomenų šaltinis nepateikė informacijos, kad traktorių gamintojas gamina ir sniego valymo peilius, šepečius, halogenines lemputes ir t. t. Tuos dalykus turi įsigyti subjektas, norintis pirkėjui įsiūlyti savo prekę. Suprantama, kad papildomos įrangos parametrai buvo konkretūs, nes ta įranga naudojama šaligatviams, pėsčiųjų takams, miesto gatvėms valyti, o šie objektai pagal atitinkamus reglamentus negali būti nei siauresni, nei platesni, todėl ir įranga privalo būti tokia, kad ją būtų galima naudoti pagal paskirtį. Nuosprendžiuose esantis teiginys, kad techninių specifikacijų reikalavimai buvo parengti taip, kad būtų pritaikyti traktoriams „Kioti“, parodo, jog perkančioji organizacija norėjo turėti tokius traktorius, tačiau niekaip neparodo, kad už kyšį buvo siekiama pašalinti UAB „Galuotas“ konkurentus. Taigi ir ši teismų nustatyta aplinkybė niekaip nerodo, kad buvo dedamos pastangos dirbtinai mažinti konkurenciją.

4.13. Kyšio gavėjo veiksmai neatsiejami nuo kyšio davėjo, nes BK 227 straipsnyje akcentuojama, kad kyšis duodamas turint vienokį ar kitokį tikslą bei interesą. Aišku, pats dalyvavimo viešajame pirkime faktas rodo, jog tame procese dalyvavusi įmonė ir jai atstovavęs vadovas norėjo, kad perkančioji organizacija įsigytų jų siūlomus daiktus, tačiau vien to nepakanka, kad atsirastų pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn tiek valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, tiek kitą asmenį, kuris įvardijamas kaip papirkėjas. Turi būti nustatyta, jog suinteresuotas asmuo siekė, kad D. T. iš tiesų proteguotų UAB „Galuotas“, kad būtent šiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ne tik dalyvauti viešajame pirkime, bet ir jį laimėti, o kitiems būtų dirbtinai sudarytos nepalankios sąlygos ir taip būtų sumažinta konkurencija, kadangi būtent taip buvo suformuluoti kaltinimai. Teismai nekonstatavo, kad A. T. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jo įmonė yra vienintelė viešojo pirkimo dalyvė. Dėl to žinant, kad nėra jokių konkurentų, nėra prasmės ir papirkti.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo:

5.1. Kasatoriaus argumentai dėl procesinių pažeidimų keičiant kaltinimą pirmosios instancijos teisme nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, 2021 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė apie galimybę, nustačius kitas faktines aplinkybes, kaltinamųjų veikas perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgdamas į proceso dalyvių poziciją, paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką gynybai pasiruošti. Teismui perkvalifikavus nusikalstamas veikas, D. T. ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Nuteistieji procesinių pažeidimų perkvalifikuojant jų padarytas nusikalstamas veikas nenurodė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

5.2. Nuteistojo D. T. gynėjas, neteisingai interpretuodamas kaltinimą, kad kyšio dalykas buvo ne traktorius, o galimybė juo neatlygintinai naudotis atliekant žemės ūkio darbus, nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pakeistos esminės kaltinimo aplinkybės. Tokį gynėjo aiškinimą paneigia kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, kad D. T. „tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikusio UAB „Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, 14 235,03 Eur vertės kyšį – asmeninėms reikmėms žemės ūkio darbų atlikimui šeimos ūkyje reikalingą, UAB „Galuotas“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių, kurį UAB „Galuotas“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės darbuotojas D. P., nesuvokiantis apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. jam neatlygintinai pastoviam naudojimui pristatė į iš anksto su A. T. sutartą žemės sklypą“. Akivaizdu, kad kaip kyšis D. T. buvo perduotas 14 235,03 Eur vertės traktorius, o ne galimybė juo naudotis. Tam neprieštarauja gynėjo nurodyti kaltinimo žodžiai, kad traktorius buvo pristatytas „neatlygintinai pastoviam naudojimui“. Šiais žodžiais prokuroras tik papildomai akcentavo, kad traktorius D. T. perduotas neatlygintinai nuolat naudoti, t. y. kad traktoriaus UAB „Galuotas“ nereikės grąžinti. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nustatytas aplinkybes, minėtų žodžių nenurodė, nekeičia kaltinimo esmės.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 35–37 punktuose išsamiai išanalizavo įrodymus, juos sugretino ir atsižvelgdamas į jų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad D. T. su UAB „Galuotas“ direktoriumi A. T. susitarė dėl kyšio ir jį priėmė. Iš slapta fiksuotų pokalbių matyti, kad D. T. pasiteiravo apie ratinio traktoriaus perregistravimą, o A. T. nurodė dar truputėlį luktelėti. Vertinant, kad dėl traktoriaus perregistravimo buvo sutarta, o D. T. traktoriumi naudojosi daugiau nei vienus metus, nepagrįsti D. T. gynėjo argumentai, kad D. T. negavo naudos, nes su UAB „Galuotas“ nesudarė traktoriaus pirkimo–pardavimo sutarties.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatavo, kad specialistės Š. Jatulytės pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys atitinka kitus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra tinkamas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme, nes specialistė Š. Jatulytė vertino jai pateiktą tyrimui išsamią ir pakankamą medžiagą. Tuo tarpu specialistė S. Balevičienė iš esmės vertino Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvadą. Kasatorius, nurodęs, kad techninių specifikacijų reikalavimai buvo parengti taip, kad būtų pritaikyti traktoriams „Kioti“, iš esmės pripažįsta, kad dirbtinai buvo mažinama konkurencija ir proteguojama UAB „Galuotas“, prekiavusi tam tikros komplektacijos traktoriais „Kioti“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo D. T. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

7. Šioje byloje kaltinamajame akte D. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 225 straipsnio 3 dalyje. 2022 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teismui padarius išvadą, kad kyšio dalykas nesiekia BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio. Išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo nuosprendį ir D. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį padaręs išvadą, kad D. T. priimto kyšio vertė viršijo BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytą dydį. 2022 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo apskųstas Kauno apygardos prokuroro, nuteistojo A. T. bei jo gynėjo ir nuteisto juridinio asmens atstovo, tačiau D. T. ar jo advokatas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Prokuroras, nuteistasis A. T., jo gynėjas ir nuteisto juridinio asmens atstovas nėra padavę kasacinių skundų.

8. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius apeliacinio skundo nebuvo padavęs, tačiau padavė kasacinį skundą ir motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė kitas nuteistasis; kito nuteistojo apeliaciniame skunde buvo motyvai, susiję su D. T.; apeliacinės instancijos teismas turi pareigą bylą patikrinti visais aspektais; D. T. su advokatu dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo aktyvūs, jų prašymu pirmosios instancijos teismas iškvietė ir apklausė liudytoją; jie prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nelaiko BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu net ir tuos atvejus, kai skundą bloginančiais pagrindais paduoda prokuroras, o teismas asmenį išteisina, mano, kad kasacinis skundas turi būti išnagrinėtas visais kasatoriaus keliamais klausimais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu kasatoriaus BPK 367 straipsnio 3 dalies aiškinimu. Tokie kasatoriaus argumentai iš esmės paneigia BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Ši nuostata nėra siejama su apeliacinio skundo padavimu, o yra siejama su apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo apimtimi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje pateiktais motyvais. Jeigu proceso dalyvis nebuvo padavęs apeliacinio skundo, vadinasi, jis pripažino tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, ir motyvai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra kasacijos dalykas. Tačiau toks proceso dalyvis gali paduoti kasacinį skundą dėl tokių klausimų, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje, nurodydamas jame kasacijos pagrindus.

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-51-788/2022 ir kt.). Be to, motyvai dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų turi būti aiškiai siejami su konkrečia BPK nuostata. Remdamasi šioje nutarties dalyje išdėstytomis nuostatomis, teisėjų kolegija tikrins tik ar apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs 2022 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir D. T. veiksmus perkvalifikavęs iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 3 dalį bei pasunkinęs jo teisinę padėtį, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar nepadarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Dėl BK 225 straipsnio 3 dalies taikymo

10. Kaltinamajame akte D. T. buvo kaltinamas tuo, kad susitarė priimti ir priėmė iš A. T. didelės vertės kyšį – 14 235,03 Eur asmeninėms reikmėms žemės ūkio darbams atlikti šeimos ūkyje reikalingą, UAB „Galuotas“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „Kioti CK4010“ ((duomenys neskelbtini)), kurį UAB „Galuotas“ darbuotojas D. P. jam neatlygintinai nuolat naudoti pristatė į sutartą žemės sklypą, ir su traktoriaus naudojimu susijusias dalis bei paslaugas, už kurias sumokėjo ir (ar) išlaidų patyrė UAB „Galuotas“, t. y.: ne mažesnės negu 38,95 Eur vertės traktoriaus įregistravimo bei įprastinės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos, 109,81 Eur vertės techninė priežiūra, 141,75 Eur vertės pakeistas traktoriaus galinis stiklas bei nenustatytos vertės sumontuoti galiniai žibintai. Bendra kyšio vertė yra 14 525,54 Eur. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikiančio UAB „Galuotas“ vardu, naudai ir interesais, 7500 Eur vertės kyšį, kurį sudaro nuolaida nuo traktoriaus „Kioti CK4010“ vertės.

11. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesutiko su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir nustatė tokias pat kaip kaltinamajame akte faktines aplinkybes, tik iš kaltinimo pašalino tai, kad traktorius buvo perduotas D. T. neatlygintinai nuolat naudoti.

12. Atsakomybė pagal BK 225 straipsnį priklauso ir nuo kyšio dydžio. Jeigu pažadama ar susitariama priimti, reikalaujama ar provokuojama duoti arba priimamas kyšis, kurio vertė didesnė negu 1 MGL, bet ne didesnė negu 250 MGL, tokiu atveju asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Jeigu pažadama ar susitariama priimti, reikalaujama ar provokuojama duoti arba priimamas kyšis, kurio vertė didesnė negu 250 MGL, tokiu atveju taikoma BK 225 straipsnio 3 dalis.

13. Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai laikoma, jog keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013), kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-7-29-942/2016).‏‏‎ Veikų aplinkybių patikslinimas, šalinant iš inkriminuotų veikų aprašymo tam tikras aplinkybes, kurios yra žinomos gynybai ir ginčijamos, paprastai įrodinėjant, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, nepripažintinas kaltinimo keitimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-976/2022).‏‏‎ Teisėjų kolegija susipažino su kaltinamuoju aktu ir teismų priimtais sprendimais ir neturi pagrindo manyti, kad kaltinamame akte yra kalbama apie paslaugą, kaip kyšio dalyką. Kaltinamojo akto formuluotė, kuria remiasi kasatorius ir kurią apeliacinės instancijos teismas, nors ir nepateikęs jokių motyvų, pašalino iš kaltinimo, nekeičia išvados dėl kyšio dalyko ir nesuteikia pagrindo kyšiu laikyti kokią nors paslaugą ar kokį nors kitokį daiktą, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas. Toks apeliacinės instancijos teismo veiksmas vertinamas kaip veikos aplinkybių patikslinimas, šalinant iš inkriminuotų veikų aprašymo perteklines, nusikaltimo sudėties požymių neaprašančias aplinkybes, darant nustatytas aplinkybes tikslesnes ir aiškesnes. Toks veiksmas niekaip nedaro įtakos nei nuteistojo teisinei padėčiai, nei jo teisei į gynybą ir nepažeidžia baudžiamojo proceso nuostatų. Motyvai dėl galimos paslaugos nebuvo nurodyti jokioje prieš tai vykusioje proceso stadijoje, jie atsirado tik kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prokuroras prašė pabloginti D. T. teisinę padėtį kvalifikuojant jo veiksmus pagal kaltinamajame akte nustatytas faktines aplinkybes, tame tarpe ir dėl kyšio dalyko bei jo vertės, todėl galimas apeliacinės instancijos teismo grįžimas prie ankstesnio kaltinimo ir jo veiksmų teisinio vertinimo, nuteistajam buvo žinomas.

14. Nurodydamas kaltinamojo akto formuluotę, kad traktorius D. T. buvo duotas neatlygintinai nuolat naudoti, kasatorius mano, kad kyšio dalyku turi būti laikomas ne traktorius ir papildomos su jo registracija bei remontu susijusios išlaidos, o bendrovės suteikta paslauga nemokamai ir neatlygintinai naudotis traktoriumi. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariamieji ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Apeliacinės instancijos teismas teisingai sukritikavo nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kyšio dalyko ir jo vertės ir pagrįstai nustatė, kad kyšio dalykas šioje byloje buvo 14 235,03 Eur vertės traktorius „Kioti CK4010“ ir 290,51 Eur vertės su traktoriaus naudojimu susijusios dalys bei paslaugos, o bendra kyšio vertė yra 14 525,54 Eur. Toks kaltinimas buvo suformuluotas ir kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą buvo susitarta duoti kyšį ir kyšis jam buvo perduotas, o nusikaltimas buvo baigtas. Kur ir kaip kyšis bus naudojamas, veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Kita vertus, iš byloje esančių dokumentų ir nuteistųjų pokalbių matyti, kad abu nuteistieji tarėsi dėl traktoriaus perdavimo, traktorius buvo perduotas nuolat naudoti ir už jį nebuvo sumokėta, buvo kalbama apie jo perrašymą, bet apie jo kainą, naudojimosi terminą, grąžinimą ar apie kokias nors kitas aplinkybes, kurios leistų suabejoti apeliacinės instancijos teismo nustatytu kyšio dalyku, nebuvo kalbama, tai rodo, kad abu nuteistieji tarėsi dėl traktoriaus perdavimo, abu suprato, kad jis grąžintas nebus ir už jį nebus sumokėta.

15. Kasaciniame skunde kasatorius ginčija kyšio dalyko vertę manydamas, kad įvairios aplinkybės gali turėti jai įtakos. Kyšio vertė nustatoma pagal jo vertę (kainą) nusikalstamos veikos padarymo metu. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato jokių specialių įrodinėjimo taisyklių kyšio vertei nustatyti, tik pasisakoma, kad jeigu kyšio (pvz., turtinės paslaugos) vertei nustatyti reikia specialių žinių, tai pavedama atlikti specialistui arba, esant būtinybei, skiriama ekspertizė. Kyšio vertė įrodinėjama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Šioje baudžiamojoje byloje kyšio dalykas – traktorius – buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą ir remiantis jos duomenimis buvo nustatyta vertė. Toks vertės nustatymo būdas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nesant jokių kitokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti kitokią kyšio vertę, toks kyšio vertės nustatymo būdas nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo. Nustatęs 14 525,54 Eur kyšio vertę, apeliacinės instancijos teismas teisingai D. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti D. T. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas