Nr. DOK-3645
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00961-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. liepos 28 d. paduotu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės„Vilniaus energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ir Veolia Energie International S.A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje,
n u s t a t ė :
atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutarties, išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. liepos 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 pateiktus išaiškinimus, priimtas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinys dėl žalos atlyginimo.
Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atsisakyti priimti ieškinį.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Nr. DOK-3645
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00961-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. liepos 28 d. paduotu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės,,Vilniaus energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ir Veolia Energie International S.A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje,
n u s t a t ė :
atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutarties, išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. liepos 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 pateiktus išaiškinimus, priimtas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinys dėl žalos atlyginimo.
Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atsisakyti priimti ieškinį.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Pagrindiniai atsakovių kasacinio skundo argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalis, kurios kaip lex specialis reguliuoja Lietuvos Respublikos ir užsienio investuotojų santykius. Minėtos normos nustato, kad ginčo nagrinėjimas Lietuvos teismuose yra galimas tik užsienio investuotojui išreiškus sutikimą dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos teismuose. Bendrovės tokio sutikimo nėra davusios. Netinkamas minėtų normų taikymas lėmė nepagrįstą ieškinio priėmimą nagrinėti teismuose (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 1 dalį, t. y. teismai nepagrįstai sprendė, kad byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja ieškovės ir atsakovių susitarimas dėl jurisdikcijos, atitinkantis Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ieškovė ir atsakovės yra sudarę susitarimą dėl ginčų sprendimo jurisdikcijos, pagal kurį Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį.
3. Priimdami skundžiamas nutartis teismai iškėlė teismuose apskritai nenagrinėtiną ginčą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidė pamatinius teisės principus: valdžių padalijimo principą, teisinės valstybės principą bei principą „nemo judex in propria causa“ (niekas negali būti teisėju savo paties byloje). Pareikšdama ieškinį ieškovė perėmė jai nepriklausančias galias ir kompetencijas. Tiek tarptautinė sutartis, tiek ir Lietuvos nacionalinė teisė nesuteikia teisės Lietuvos Respublikos vykdomajai valdžiai reikšti ieškinį teismuose prieš užsienio investuotoją.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
