E. J. pagal BK 198 str., 198¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-199-648/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58303-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.3.1;

1.2.16.4.1; 1.2.16.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Vytauto Aginto kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) bauda, 198¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) bauda, 198² straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2259,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 198² straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nuteistojo E. J. gynėjo advokato Vytauto Aginto apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. J. pagal BK 198² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, nustatytas BK 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, įgijo ir laikė programinę įrangą, tiesiogiai pritaikytą nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. nenustatytu laiku iš nenustatyto tinklalapio į tyrimo metu nenustatytą įrenginį atsisiuntė kompiuterio programą „Spower Windows Password Reset Special“, skirtą pasirinktos operacinės sistemos „Windows“ vartotojo vardui ar slaptažodžiui pašalinti ir (arba) pridėti, ją 2017 m. spalio 21 d. 10.26 val. įdiegė į savo USB atmintinę „SP Silicon Power“ ir laikė iki 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. iki kratos atlikimo E. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

2. Be to, E. J. nuteistas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą perimti ir panaudoti neviešus elektroninius duomenis, 2017 m. spalio 21 d. 12.13 val., darbo metu, būdamas darbo vietoje, viešojo saugumo tarnybinėje vaizdo stebėjimo patalpoje ((duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), naudodamasis stacionariu kompiuteriu „HP S/N CZC41521Q6“ (kompiuterio vardas „CKT-K004“), kuriame įdiegta „Microsoft Windows 7 Profesional“ operacinė sistema, prie kompiuterio USB jungties neteisėtai prijungė savo USB atmintinę „SP Silicon Power“, kurioje buvo įdiegta programa „Spower Windows Password Reset Special“, skirta pasirinktos operacinės sistemos „Windows“ vartotojo vardui ar slaptažodžiui pašalinti arba pridėti, 12.13 val. išjungė (paleido iš naujo) kompiuterį, 12.27 val. vėl įjungė kompiuterį ir, panaudojęs USB atmintinėje „SP Silicon Power“ esančią programą „Spower Windows Password Reset Special“, pašalino AB „K“ paskyros „Administrator“ vartotojui priklausančius prisijungimo duomenis, t. y. tik minėtam vartotojui žinomą slaptažodį, ir 12.30 val. sukūrė naują paskyros „Administrator“ vartotojo prisijungimo slaptažodį „Nesakysiu123“, tokiu būdu, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, fiksavo ir perėmė paskyros „Administrator“ vartotojo teises bei, pasinaudodamas minėtais neteisėtai įgytais neviešais elektroniniais duomenimis, 12.32 val. neteisėtai sukūrė naują paskyrą, t. y. „CKT-Admin“ vartotoją. Tokiu būdu E. J., neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones bei neteisėtai perėmė ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas V. Agintas prašo panaikinti teismų priimtus 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir bylą E. J. nutraukti. Kasatorius nurodo:

4. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nesilaikė teismų praktikos ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes E. J. veiksmuose nėra BK 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

5. Abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, o apeliacinės instancijos teismas – dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, t. y. nepašalino esminių prieštaravimų, išsamiai neįvertino bylos įrodymų visumos, tinkamai nemotyvavo visų išvadų, išdėstė abejotinus ir prieštaringus motyvus, o apeliacinės instancijos teismas skundą išnagrinėjo neišsamiai, skundo argumentus atmetė abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais.

6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 198² straipsnio 1 dalyje nurodyto dalyko požymius atitinka ir dvigubo naudojimo priemonės (angl. dual-use), kurios gali būti panaudotos tiek teisėtiems, tiek ir nusikalstamiems tikslams. Todėl sprendžiant, ar ši dvigubo naudojimo programinė įranga yra BK 198² straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas, būtina konstatuoti, kad programinė įranga įgyta ar laikyta siekiant ją panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-489/2015">2K-188-489/2015</a>).

6.1. E. J. programinę įrangą „Spower Windows Password Reset Special“ už 24 Eur įsigijo teisėtai iš oficialaus JAV tinklalapio 2016 m. spalio 14 d. ir teisėtiems tikslams, t. y. naudoti privačiai tvarkant kompiuterius pagal verslo liudijimą. Šios programos naudojimas Lietuvoje nėra draudžiamas ir šias paslaugas atlieka daugelis specialistų, užsiimančių kompiuterių remontu ir priežiūra, kai reikia pašalinti užsakovų užmirštus slaptažodžius ir sukurti naujus.

6.2. Visiškai nelogiškas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad programinės įrangos laikymas ir naudojimas tvarkant kompiuterius pagal verslo liudijimą ilgiau kaip metus laiko (disponavimas) prilygintinas įgijimui ir laikymui siekiant panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti. Apeliacinės instancijos teismas sureikšmino programinės įrangos įkėlimo į USB atmintinę momentą ir jos panaudojimo prisijungiant prie AB „K“ informacinės sistemos paskyros „Administrator“ momentą, taip siekdamas suformuoti kuo negatyvesnį E. J. asmenybės vaizdinį. Minėta, kad E. J. teisėtai įgijo programinę įrangą, be to, įranga nupirkta žymiai anksčiau (2016 m. spalio mėn.), nei ji buvo panaudota darbiniame kompiuteryje (2017 m. spalio 21 d.). Taigi daugiau kaip metus laiko tokių nusikaltimų su šia įranga E. J. nepadarė ir neturėjo tikslo ir prasmės ją laikyti vien dėl to, kad kada nors galbūt panaudos nusikalstamai veikai daryti.

6.3. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Programinės įrangos įgijimas ir laikymas baudžiamas, kai tokie veiksmai daromi turint specialų tikslą – daryti nusikalstamas veikas. Tais atvejais, kai nusikaltimo dalykas yra įgyjamas ar laikomas kitais tikslais (mokslinio tyrimo ar asmeniniais), kaip šiuo atveju, veika nebaudžiama. Šiuo atveju neįrodyta, kad E. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. įgijo ir laikė programinę įrangą turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas.

7. Veika pagal BK 198¹ straipsnį kvalifikuojama nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, kasacinėse nutartyse pažymėta, kad: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių; 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytus prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač vertinant pasekmes, t. y. jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-375/2012">2K-375/2012</a>, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015). Šis išaiškinimas taikytinas ir šioje byloje, nes E. J. veiksmai prisijungiant prie sistemos nulemia nusikaltimo padarymo tikslus, motyvus ir galimus tolesnius veiksmus BK 198¹ straipsnio prasme (duomenų perėmimą ir panaudojimą).

7.1. E. J. pripažintas kaltu padaręs dvi tarpusavyje susijusias nusikalstamas veikas, t. y. už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei perėmė ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Taigi, vertinant, ar E. J. veiksmuose yra BK 198¹ straipsnio 1 dalies požymiai, būtina įvertinti jo atliktus veiksmus po prisijungimo, t. y. ar jis atliko kitus neteisėtus veiksmus (duomenų perėmimą ir panaudojimą), sudarančius jau kitos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

7.2. Nors nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas nėra privalomas požymis, tačiau išsamiai aiškinantis veikos padarymo aplinkybes būtina atsižvelgti į tai, kad E. J. tikslas nebuvo pamatyti, perimti ar panaudoti neviešus elektroninius duomenis, taip pat jis neveikė iš chuliganiškų paskatų, priešingai, turėjo pozityvų motyvą – siekė skubiai atkurti dingusį interneto ir telefono ryšį, nuo kurio priklausė saugomo objekto saugumas. Interneto ryšys dingo šeštadienį (kai nedirba informatikai, privalantys atkurti dingusį ryšį), dėl to neveikė darbinis stacionarusis telefonas, todėl E. J., kaip sargybos viršininkas, buvo priverstas operatyviai reaguoti ir imtis priemonių pagal savo galimybes interneto ir telefono ryšiui kuo greičiau atkurti, nes tai tiesiogiai susiję su galimybe tinkamai atlikti darbines funkcijas saugant objektą ir kontroliuojant sargybą. Postų sargybiniai apie padėtį saugomame poste privalo informuoti sargybos viršininką (dienos metu kas 30 min., nakties metu ir blogo matomumo sąlygomis – kas 15 min.). Be to, įvykio metu galiojusiame 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 47/3V-2 patvirtintame AB „K“ (duomenys neskelbtini) apsaugos plane nebuvo nurodyta, kad sargybos viršininkui draudžiama jungtis prie kompiuterio ar prijungti išorinius prietaisus ir keisti nustatymus. Tai buvo padaryta jau po įvykio, t. y. 2017 m. lapkričio 17 d. Taip pat teismai neatsižvelgė į tokius svarbius faktus, kad E. J. nebuvo supažindintas su 2016 m. vasario 26 d. įsakymu dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST prie VRM) elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo patvirtinimo. Tai dar kartą patvirtina, kad E. J. nepažeidė jokių darbinių įsipareigojimų ar draudimų.

7.3. Prisijungimas prie informacinės sistemos iš esmės nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ar kitiems teisiniams gėriams ir nesukėlė realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, todėl tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad E. J. veika jokia turtinė ar neturtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, E. J. nesiekė perimti ir neperėmė jokių neviešų elektroninių duomenų, anksčiau nebaustas, neteistas, apibūdinamas teigiamai, tikslas buvo atkurti ryšį, todėl konstatuotina, kad E. J. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo principų nuostatomis, būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismai, neišsamiai ištyrę bylos aplinkybes, objektyviai neįvertino galimybės pritaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo institutą, kaip labiausiai atitinkantį bylos aplinkybes ir E. J. nusikalstamos veikos sudėties elementų ypatybes (ypač tikslų ir motyvų).

8. Dėl BK 198 straipsnio 1 dalies taikymo. Pagal teismų praktiką elektroninių ryšių perėmimu laikomas elektroninių duomenų paėmimas ne iš konkretaus kompiuterio ar išorinės atminties įrenginių, bet elektroninių ryšių tinklais ar tarp kelių kompiuterių ar jo komponentų siunčiamų ir perduodamų duomenų užfiksavimas. Asmuo, perimdamas elektroninius duomenis, turi realią galimybę jais naudotis ar disponuoti kaip nuosavais. Būtina atsižvelgti ir į sąvokos „(už)fiksavimas“ reikšmę – tai yra veiksmas, pasireiškiantis elektroninių duomenų paėmimu savo dispozicijon bei jų fiziniu perkėlimu į savo kontroliuojamą informacijos laikmeną. Toks paėmimas gali pasireikšti elektroninių duomenų (bylos, aplanko) perkėlimu, nukopijavimu į kaltininko kompiuterį, išorinę laikmeną ar jo naudojamą serverį internete, vaizduoklio duomenų filmavimu į vaizdo kasetę, garso įrašo įrašymu ir pan. Perėmimas laikomas baigtu neteisėtai paėmus elektroninius duomenis ir turint realią galimybę jais naudotis ar disponuoti kaip nuosavais. Elektroninių duomenų panaudojimas – tai yra tokių duomenų panaudojimas kokiam nors tikslui, tačiau šiuos duomenis panaudoti galima tik prieš tai juos perėmus. Elektroniniai duomenys gali būti naudojami tiek kaltininko, tiek kitų asmenų chuliganiškiems, savanaudiškiems ir kitokiems interesams tenkinti. Taigi, neįrodžius duomenų perėmimo, asmeniui negalima inkriminuoti ir duomenų panaudojimo.

8.1. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės irodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai pavirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/20I2, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98/2015). E. J. kaltė grindžiama specialistų atliktais tyrimais, kuriuos teismai išnagrinėjo neišsamiai ir kurie turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl jo kaltės ir įrodymų pakankamumo.

8.2. Specialisto A. Rimkaus 2017 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. (U-858)-ISI-1144 nenurodyta, kad E. J., prisijungęs prie informacinės sistemos, perėmė ar panaudojo elektroninius duomenis. Siekiant įvertinti, ar buvo perimti kokie nors duomenys prisijungus prie informacinės sistemos, atlikti papildomi du tyrimai, t. y. mobiliojo ryšio telefono ir USB atmintinės „UFD 2.0 Silicon-Power4G“. 2017 m. lapkričio 24 d. išvadoje Nr. 30-(879)-IS1-1077 specialistai D. Šaulys ir A. Rimkus nurodė, kad telefone nerasta duomenų, susijusių su užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis; darytina išvada, kad E. J. su telefonu prisijungus prie informacinės sistemos iš kompiuterio į telefoną jokie duomenys perkelti (perimti) nebuvo. 2017 m. lapkričio 23 d. išvadoje Nr. (U-880)-ISl-1071 nurodyta, kad USB atmintinėje rasta įdiegta programa „Spower Windows Password Reset Special“ (E. J. šios aplinkybės, kad prisijungė prie sistemos pašalinęs vartotojo slaptažodį, neneigė nuo pat tyrimo pradžios, tačiau šis prisijungimas yra reikšmingas vertinant veiką tik BK 198¹ straipsnio prasme). Taip pat specialistas pateikė išvadą (4 lentelė) apie USB atmintinėje esančius failus nurodydamas jų sukūrimo laiką, iš kurio matyti, kad visi USB atmintinėje esantys failai sukurti tuo pačiu metu, t. y. 2017 m. spalio 21 d. 10.00 val. laikotarpiu nuo 26 iki 27 minutės. Tačiau 2017 m. gruodžio 5 d. specialisto išvada patvirtina, kad E. J. prie kompiuterio pirmą kartą prisijungė 12.13 val., t. y. kai USB atmintinėje jau buvo sukurti failai, t. y. praėjus beveik 2 valandoms, kai USB buvo sukurti failai (10.26 val. sukuriami failai, o pirmas prisijungimas prie kompiuterio 12.13 val.). Darytina išvada, kad USB atmintinėje esantys failai nebuvo perimti iš tiriamo kompiuterio. Siekiant nustatyti, ar E. J. prisijungimo prie kompiuterio metu buvo perimti ir panaudoti nevieši elektroniniai duomenys, buvo atliktas kitas objektų tyrimas. Specialistas J. Butenis pateikė išvadą, kad USB atmintinėje nėra failų, nesusijusių su programine įranga „Spower Windows Password Reset Special“. Tai reiškia, kad visi failai, kurie buvo rasti USB atmintinėje, buvo sukurti, kad veiktų įdiegta minėta programinė įranga, t. y. iki pirmo 2017 m. lapkričio 21 d. 12.13 val. prisijungimo prie kompiuterio. Priešingu atveju, nesant šių failų, programinė įranga nebūtų veikusi ir E. J. nebūtų galėjęs pašalinti vartotojo slaptažodžio, paties vartotojo. Iš prie specialisto A. Rimkaus išvados pateiktos lentelės matyti, kad USB laikmenoje nėra nė vieno pašalinio failo, taigi darytina išvada, kad jie nebuvo ir perimti. A. Rimkus teisme paaiškino ir tai, kad asmuo, jungdamasis prie kompiuterio, norėjo didesnių kompiuterio galių, t. y. buvo bandoma tarnybinį internetą prisijungti bevieliu būdu, toliau iš telefono internetą paduoti į kompiuterį, kad būtų atkurtas ryšys. Šio specialisto 2017 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. (U-858)-ISI-1144 matyti, kad nuteistasis į „Google“ paieškos sistemą įvedė žodį „ostoto“, o tai reiškia programą „OSToto Hotspot“, skirtą internetui padalyti iš kompiuterio per wi-fi (bevielį ryšį). Tai patvirtina E. J. nurodytos prisijungimo prie kompiuterio priežasties teisingumą ir jo nurodytos pozicijos atitiktį pozityviems motyvams ir konkrečiam nenusikalstamam tikslui.

8.3. Taigi nė vienoje specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad E. J. prisijungimo prie kompiuterio 2017 m. lapkričio 21 d. 12.13 val. metu ar vėliau būtų perėmęs ir panaudojęs neviešus elektroninius duomenis. Minėta, kad E. J., siekdamas atkurti prarastą interneto ir telefono ryšį, prisijungė prie informacinės sistemos, tačiau jokių neviešų elektroninių duomenų neperėmė. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai. J. B. parodė, kad dėl šio prisijungimo prie darbinio kompiuterio įmonei žala nepadaryta. A. D. parodė, kad jis yra dalinio vadas, jeigu kyla kokių smulkių gedimų su kompiuteriais, tai susitvarko patys; draudimo jungtis prie kompiuterio nebuvo. S. S. parodė, kad tą dieną neveikė telefonas, apie tai pranešė E. J.; jis (S. S.) su E. J. padavė Viešojo saugumo tarnybą į teismą dėl viršvalandžių nemokėjimo, tada ir prasidėjo jų persekiojimas; jeigu Edvinas nebūtų dalyvavęs šiame procese, jam nebūtų iškelta baudžiamoji byla.

8.4. Teismai nei į specialistų išvadas, nei į liudytojų parodymus neatsižvelgė, todėl padarė deklaratyvią išvadą, kad E. J. fiksavo ir perėmė neviešus elektroninius duomenis (paskyros „Administrator“ vartotojo teises). Pažymėtina, kad vartotojo teisės nėra laikomos elektroniniais duomenimis, tai nėra nei programa, failas ar aplankalas, nei jų atskiros dalys ar kita informacija, kuri saugoma, perduodama ir sukuriama kompiuteriu. Tokia teismų išvada prieštarauja šio nusikaltimo dalykui, todėl laikytina, kad nusikaltimo sudėtis neįrodyta. Tas pats pasakytina ir apie slaptažodį, nes slaptažodis taip ir nebuvo sužinotas ir senasis nebuvo panaudotas, t. y. toks duomuo, kaip slaptažodis (jei jau jis laikytinas elektroniniu duomeniu), nebuvo užfiksuotas.

8.5. Taip pat teismai neįsigilino į bylos aplinkybes, nes BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą motyvavo tuo, jog, pasinaudodamas minėtais neteisėtai įgytais neviešais elektroniniais duomenimis, E. J. neteisėtai sukūrė naują paskyrą „CKT-Admin“ ir ją valdė administratoriaus teisėmis, nors tokios teisės neturėjo. Tačiau jokia specialisto išvada nepatvirtino, kad E. J. sukurtas vartotojas neginčijamai turėjo administratoriaus teises (2017 m. gruodžio 5 d. specialisto A. Rimkaus išvadoje Nr. (U-858)-ISI-1144 nurodyta, jog buvo sukurtas vartotojas kaip galimai turintis administratoriaus teises). Visi kiti bylos įrodymai duoda pagrindą priešingai išvadai, jog šis vartotojas tokių teisių neturėjo. Be to, neaišku, kokiu pagrindu šie nuteistojo veiksmai traktuojami kaip nusikalstami pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, kai pagal savo pobūdį jie labiau atitinka BK 198¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, nes būtent tokiu būdu yra prisijungiama prie informacinės sistemos, o ne perimami ir panaudojami nežinia kokie nevieši elektroniniai duomenys.

8.6. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Tais atvejais, kai veika negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-369/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-369/2009">2K-369/2009</a>, 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-677/2012). Teismai tinkamai neįvertino AB,,K“ 2017 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. (4.6) A6-1044, kuriame aiškiai nurodyta, kad akcinė bendrovė turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, ir minėtas kompiuteris nėra funkciškai susietas su AB,,K“ duomenų bazėmis ir skirtas tikslingai naudotis darbiniu el. paštu, tarnybiniams dokumentams ruošti ir naudotis ribotos prieigos internetiniais resursais. Taip pat teismai neatsižvelgė į liudytojo J. B. parodymus, kad prie kompiuterio,,Administrator“ paskyros prisijungti turėjo teisę ir slaptažodį žinojo tik informacinių sistemų skyriaus darbuotojai. Taigi kyla pagrįstų abejonių, ar iš viso egzistavo kokie nors nevieši elektroniniai duomenys,,Administrator“ paskyroje. Jei jie galėjo ten būti, tai aišku viena – jie nepriklausė AB,,K“.

9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad išnagrinėtų įrodymų visuma leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, jog E. J. įgijo ir laikė programinę įrangą, kurią pats pritaikė nusikalstamoms veikoms daryti ir panaudojo neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir perimdamas bei panaudodamas neviešus elektroninius duomenis. Nors ši programa yra laisvai platinama ir gali būti naudojama ir teisėtais tikslais, tačiau jos paskirtį aptariamu atveju lemia būtent panaudojimas konkrečioms nusikalstamoms veikoms daryti. Nuteistojo įsigyta ir laikyta programinė įranga pripažintina BK 198² straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku, nes ja siekta nusikalstamų tikslų – neteisėtai prisijungti prie AB,,K“ informacinės sistemos paskyros,,Administrator“, perimti ir pašalinti teisėtam jos vartotojui priklausančius prisijungimo duomenis – slaptažodį ir sukurti naują paskyrą, kurią nuteistasis galėtų valdyti administratoriaus teisėmis, nors tokios teisės neturėjo. Be to, akivaizdu, kad šie nuteistojo veiksmai visgi sukėlė tam tikras neigiamas formalias pasekmes – grėsmę informacinės sistemos teisėto vartotojo saugumui (konfidencialumui).

9.1. Nuteistojo veiksmai neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, teismų teisingai kvalifikuoti pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant apsaugos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-375/2012">2K-375/2012</a>, 2K-138/2015). Teismai nustatė, kad nuteistasis, panaudodamas programą „Spower Windows Password Reset Special“ ir ja pakeisdamas administratoriaus teises suteikiantį slaptažodį, neturėdamas tam jokios teisės, prisijungė prie AB,,K“ informacinės sistemos paskyros,,Administrator“. Akivaizdu, kad toks prisijungimas visiškai pagrįstai pripažintas neteisėtu. Šiai išvadai neturi įtakos gynybos argumentai, kad nuteistasis ir šiaip turėjo galimybę prie tos sistemos prisijungti, nes šiuo atveju jam teisėtai prieinami sistemos resursai buvo itin riboti, taigi, neteisėtai prisijungęs, jis įgijo administratoriaus teises, taigi praktiškai neribotą prieigą.

9.2. Nuteistojo veiksmai visiškai atitinka ir BK 198 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Nustatyta, kad E. J. perėmė ir pašalino AB,,K“ paskyros,,Administrator“ vartotojui priklausančius prisijungimo duomenis – tik minėtam vartotojui žinomą slaptažodį ir sukūrė naują paskyros,,Administrator“ vartotojo prisijungimo slaptažodį, tokiu būdu, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai fiksavo ir perėmė neviešus elektroninius duomenis – paskyros,,Administrator“ vartotojo teises – bei, pasinaudodamas minėtais neteisėtai įgytais neviešais elektroniniais duomenimis, neteisėtai sukūrė naują paskyrą, kurią valdė administratoriaus teisėmis, nors tokios teisės neturėjo, tokio pobūdžio įgaliojimai jam nebuvo suteikti (minėtos paskyros administravimo funkcijos suteiktos specialaus padalinio specialistams, į kuriuos nuteistasis nesikreipė), ir tokie nuteistojo veiksmai sukėlė grėsmę informacinės sistemos teisėto vartotojo saugumui (konfidencialumui).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo E. J. gynėjo advokato V. Aginto kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 198² straipsnio („Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis“) taikymo

11. Kasatoriaus teigimu, byloje neįrodyti BK 198² straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, kad E. J. veikė tiesiogine tyčia ir įgijo bei laikė programinę įrangą turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas.

12. BK 198² straipsnyje, be kita ko, kriminalizuotas nusikalstamais tikslais ar kitoks neteisėtas programinės įrangos, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos nusikalstamoms veikoms daryti, įgijimas ar laikymas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad BK 198² straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, tinkamos nusikalstamoms veikoms daryti, gali būti pagamintos ir teisėtu tikslu, t. y. jos gali būti dvigubo naudojimo priemonės (angl. dual-use), kurios gali būti panaudotos tiek teisėtiems, tiek ir nusikalstamiems tikslams. Tačiau siekiant išvengti nepagrįsto baudžiamosios atsakomybės taikymo, kai tokios priemonės yra pagamintos ir pateiktos vartotojams teisėtiems tikslams (pavyzdžiui, skirtos informacinių technologijų produktų patikimumui, saugumui testuoti), būtina nustatyti tiesioginį ketinimą panaudoti tokias priemones nusikalstamai veikai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-489/2015">2K-188-489/2015</a>). Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (toliau – Direktyva 2013/40/ES) (OL 213 L 218, p. 8), reikalavimus tai reikštų, kad turi būti nustatomas ne tik bendras, bet ir tiesioginis ketinimas panaudoti tokias priemones vienai ar kelioms nusikalstamoms veikoms padaryti (Preambulės 16 punktas).

13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš kurių analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctNzE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-719/2019">2K-87-719/2019</a>). BK 198² straipsnio taikymo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad padarytos išvados dėl nusikalstamo tikslo turi būti teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais; kaltininko tikslas programinę įrangą panaudoti konkrečioms nusikalstamoms veikoms daryti negali būti grindžiamas prielaidomis ar preziumuojamas; dvigubo naudojimo priemonių įgijimas ar laikymas kelia grėsmę elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, jei jomis disponuojama būtent esant minėtam nusikalstamam tikslui.

14. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog E. J. 2016 m. spalio 14 d. įsigydamas programinę įrangą „Spower Windows Password Reset Special“ turėjo susiformavusį tikslą ją panaudoti nusikalstamais tikslais, t. y. gauti neteisėtą prieigą prie AB „K“ informacinės sistemos paskyros „Administrator“. Byloje nustatyta, kad E. J. pagal išduotą verslo liudijimą 2016 m. spalio ir gruodžio mėn., taip pat 2017 m. vasario, birželio–rugpjūčio mėn. atitinkamomis dienomis vertėsi veikla „kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontas“ (2 t., b. l. 117–121). Vykdydamas šią veiklą, 2016 m. spalio 14 d. jis įsigijo programinę įrangą „Spower Windows Password Reset Special“, ši programa buvo įgyta teisėtai (3 t., b. l. 93–110). E. J. inkriminuotas neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis), panaudojant minėtą programinę įrangą, buvo įvykdytas praėjus bene metams (2017 m. spalio 21 d.) po jos įgijimo. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamas tikslas BK 198² straipsnio prasme negali būti pagrįstas vien tik tuo, kad dvigubo naudojimo programinė įranga gali būti (yra) tinkama panaudoti nusikalstamai veikai daryti; jos panaudojimas bene po metų gaunant prieigą prie informacinės sistemos savaime tokio tikslo programinės įrangos įgijimo momentu neįrodo; kitų duomenų, kurie leistų neabejotinai pagrįsti, o ne preziumuoti E. J. programinės įrangos įsigijimo momentu susiformavusį tikslą įvykdyti nusikalstamą veiką, byloje nenustatyta – tokių aplinkybių, konstatuodami, kad E. J. programine įranga disponavo turėdamas minėtą tikslą, nenurodė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismas.

15. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, kitaip vertintini teismų sprendimai, pagal kuriuos E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 198² straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas laikė programinę įrangą, kurią tiesiogiai pritaikė nusikalstamoms veikoms daryti. Byloje nustatyta, kad E. J. 2017 m. spalio 21 d. 10.26 val. į savo USB atmintinę „SP Silicon Power“ įdiegė programą „Spower Windows Password Reset Special“ ir ją laikė iki 2017 m. lapkričio 14 d. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl minėtos programinės įrangos laikymo nusikalstamais tikslais, be kita ko, atsižvelgia į tai, kad programa „Spower Windows Password Reset Special“ E. J. buvo tikslingai įdiegta ir tą pačią 2017 m. spalio 21 d. panaudota neteisėtai prisijungiant prie AB „K“ informacinės sistemos paskyros „Administrator“ (2 t., b. l. 9–11, 84–86, 177–180); leidimo panaudoti programą, skirtą pasirinkto operacinės sistemos vartotojo slaptažodžiui pašalinti, naujam sistemos vartotojui sukurti ar esamam pašalinti, E. J. minėtame kompiuteryje neturėjo; šie veiksmai nebuvo susiję su jo veiklos pagal verslo liudijimą vykdymu, atitinkamai su tokia veikla nebuvo susijęs ir minėtos programos laikymas bei jos panaudojimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pagrįstai konstatuota, jog E. J. programinę įrangą „Spower Windows Password Reset Special“ laikė nusikalstamais tikslais ir tokią veiką padarė tyčine kaltės forma.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš įrodyta pripažintos BK 198² straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos šalintina aplinkybė, kad E. J., turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, nustatytas BK 198 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, įgijo programinę įrangą, tiesiogiai pritaikytą nusikalstamoms veikoms daryti. Sumažėjus kaltinimo apimčiai, E. J. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 198² straipsnio 1 dalyje, mažintina.

Dėl BK 198¹ straipsnio („Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos“) taikymo

17. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje neįvertinta galimybė E. J. taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įvykio dieną galiojusios redakcijos VST prie VRM AB „K“ (duomenys neskelbtini) apsaugos plane nebuvo nurodyta, kad sargybos viršininkui draudžiama jungtis prie kompiuterio ar prijungti išorinius prietaisus ir keisti nustatymus. E. J. nebuvo supažindintas ir su VST prie VRM vado 2016 m. vasario 26 d. įsakymu dėl Viešojo saugumo tarnybos prie VRM elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus manymu, E. J. nepažeidė jokių darbinių įsipareigojimų ar draudimų.

18. Byloje nustatyta, kad E. J. viešojo saugumo tarnybinėje vaizdo stebėjimo patalpoje prie ten esančio kompiuterio neteisėtai prijungė savo USB atmintinę, kurioje buvo įdiegta programa „Spower Windows Password Reset Special“, ir ja pašalino AB „K“ paskyros „Administrator“ vartotojui priklausančius prisijungimo duomenis. Tai sudarė galimybes E. J. prie sistemos prisijungti šios sistemos administratoriaus teisėmis.

19. Baudžiamoji atsakomybė už prisijungimą prie informacinės sistemos pagal BK 198¹ straipsnį kyla tik tais atvejais, kai tokie veiksmai yra padaryti neteisėtai. Neteisėtumo nustatymo reikalavimas yra susijęs su Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 2 straipsnio ir Direktyvos 2013/40/ES 3 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis kriminalizuoti ne bet kokią, o neteisėtą prieigą prie informacinės sistemos. Vadovaujantis Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio d punktu, neteisėtumas konstatuotinas, kai prieiga prie informacinės sistemos gauta neturint informacinės sistemos (ar jos dalies) savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios sistemos arba kai toks prisijungimas yra neleidžiamas pagal nacionalinę teisę.

20. Spręsdama dėl minėtų E. J. veiksmų neteisėtumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kompiuteryje, prie kurio E. J. prisijungė, buvo nustatyti konfigūravimai, užtikrinę atitinkamo lygio prieigos prie šios sistemos apribojimus. Kaip antai draudimas prie minėto kompiuterio jungti neautorizuotus įrenginius užtikrintas techninėmis priemonėmis (1 t., b. l. 180); Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, naudojantiems kompiuterį „CKT-K004“, prieigos teisės „CKT-K004/Administrator“ nesuteiktos (1 t., b. l. 180). Šis kompiuteris, kaip darbo priemonė, galėjo būti naudojamas tarnybiniams dokumentams paruošti, jame sudaryta galimybė naudotis tarnybiniu elektroniniu paštu, taip pat suteikta ribota interneto prieiga (vykdant interneto turinio filtravimą). Taigi sistemoje taikytos priemonės darbuotojams numatomu būdu nustatė prisijungimo prie jos ribas – prisijungimo sąlygas ir atitinkamai tam tikrą vartotojų teisių lygį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. J. nebuvo suteiktos sistemos administratoriaus teisės; jis nebuvo įgaliotas šalinti informacinėse sistemose kylančių gedimų, toks leidimas nebuvo suteiktas ir ad hoc (tik įvykio dieną); minėtos E. J. teisės taip pat neišplaukė iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sargybos viršininko pareigybės aprašymo (1 t., b. l. 28–29). Pažymėtina, kad šiame pareigybės aprašyme nurodytos ir kasaciniame skunde minimos funkcijos (be kita ko, objektų fizinė apsauga; vadovavimas sargybai, jos darbo organizavimas ir analizavimas, užduočių paskirstymas sargybiniams, sargybai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo užtikrinimas; sargybinių tarnybinių pareigų atlikimo kontrolė; sargybai patikėtos ginkluotės, amunicijos ir kitų materialinių vertybių tinkamo saugojimo užtikrinimas) nėra susijusios su kibernetinio saugumo užtikrinimu, o jų vykdymas – su atitinkamos programinės įrangos nesankcionuotu panaudojimu apeinant kompiuteryje įdiegtus apribojimus.

21. Teisėjų kolegija, konstatuodama prisijungimo neteisėtumą, įvertina ir E. J. atliktų veiksmų pobūdį, t. y. pasirinktą prieigos prie sistemos būdą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. J. prie kompiuterio prisijungė panaudodamas programinę įrangą, sudariusią jam galimybę gauti specialų, sistemos apribojimus apeinantį ir jos nustatytoms funkcijoms prieštaraujantį prieigos prie jos kelią. Informacinės sistemos veikimo ypatumai prie jos prisijungiant E. J. nebuvo naudojami taip, kaip darbuotojams leido šioje sistemoje nustatytos funkcijos. Būtent tokiu darbuotojams nenumatytu būdu prisijungus prie informacinės sistemos buvo gautos paskyros „Administrator“ vartotojo teisės. Toks prisijungimas prie informacinės sistemos laikytinas neteisėtu.

22. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad įvykio dieną (2017 m. spalio 21 d.) galiojusios redakcijos VST prie VRM AB „K“ (duomenys neskelbtini) apsaugos plane nebuvo nurodyta, kad sargybos viršininkui draudžiama jungtis prie kompiuterio ar prijungti išorinius prietaisus ir keisti nustatymus, taip pat kad E. J. nebuvo supažindintas su VST prie VRM vado 2016 m. vasario 26 d. įsakymu dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos elektroninės informacijos apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, apribojimų buvimą informacinėje sistemoje akivaizdžiai liudijo šioje sistemoje nustatyti techninės ir programinės įrangos konfigūravimai, kurie buvo akivaizdūs darbuotojams ir funkcionavo tinkamai, jei sistema būtų naudojamasi pagal joje nustatytas funkcijas. Tai, kad E. J. suprato, kad veiksmai, kurių atlikti sistemoje vartotojas nėra įgalintas, yra aiškiai apriboti, taip pat kad jam nėra suteiktas joks teisinis pagrindas tokius veiksmus atlikti, liudija ne tik jo pasitelktos nusikalstamos veikos padarymo priemonės, bet ir nuoseklūs veiksmai sistemoje, kuriais jis tikslingai bandė apeiti joje nustatytus apribojimus (2 t., b. l. 11–12).

23. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstą kasacinio skundo teiginį, kad E. J. padarytas nusikaltimas nesiekia tokio pavojingumo, jog būtų tikslinga jį už šį nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

24. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nustato BK 37 straipsnis, pagal kurį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taikant šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-489/2018">2K-202-489/2018</a>, 2K-93-788/2017, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-180-693/2015). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

25. Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos mažareikšmiškumo aspektu kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC01MDcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-507/2016">2K-4-507/2016</a>). Atsižvelgdama į šį išaiškinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikos raidai būdinga tai, jog ši praktika aiškinant byloje taikytinas įstatymų nuostatas formuojama ne,,visa iš karto“, bet,,byla po bylos“. Teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, o laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, kasacinės instancijos teismui nagrinėjant vis naujas bylas, ankstesniuose jo sprendimuose suformuluota praktika yra papildoma vis naujais fragmentais.

26. Spręsdama dėl E. J. neteisėto prisijungimo pavojingumo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad neteisėti prisijungimo veiksmai atlikti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje įmonėje, jie sudarė prielaidas atsirasti tokios įmonės įrenginių informacinio tinklo pažeidžiamumui; sistemoje nustatytiems apribojimams apeiti buvo panaudota speciali programinė įranga; tokie prieigos prie sistemos veiksmai nebuvo savitiksliai; prisijungimas prie sistemos administratoriaus teisėmis E. J. sudarė galimybes atlikti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje, jis šiomis galimybėmis realiai pasinaudojo, be kita ko, neteisėtai pakeitė vartotojo „Administrator“ slaptažodį, sukūrė naują vartotoją „CKT-Admin“, sistemoje atliko ir kitus neleistinus veiksmus (2 t., b. l. 11–14). Atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. J. padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.

Dėl BK 198 straipsnio („Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas“) taikymo

27. Pagal kasacinio skundo teiginius, byloje nenustatyta, kad E. J. būtų fiksavęs, perėmęs ir panaudojęs neviešus elektroninius duomenis. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad paskyros „Administrator“ vartotojo teisės nelaikytinos BK 198 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes tai nėra elektroniniai duomenys, o nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, anot kasatoriaus, neįrodžius elektroninių duomenų perėmimo, neįmanoma inkriminuoti ir tokių duomenų panaudojimo veikos.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl veikų – neviešų elekroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo – aiškinimo, atkreipia dėmesį į tai, kad BK 198 straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Toks pavojingų veikų aprašymas dispozicijoje reiškia ir tai, kad kiekviena jų turi savarankišką turinį, vienai iš alternatyvių veikų konstatuoti neturi įtakos tai, ar yra įrodyta kažkuri kita alternatyvi veika. Atitinkamai nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad elektroninių duomenų panaudojimo veika neinkriminuotina, jei neįrodytas elektroninių duomenų perėmimas, – šios veikos yra įrodinėjamos atskirai, nė viena jų negali būti preziumuojama ar paneigiama tik dėl to, kad yra nustatyta (ar nenustatyta) kažkuri iš jų. Šių veikų aiškinimo aspektu aktualu ir tai, kad elektroninių duomenų panaudojimas yra galimas ne tik juos prieš tai perėmus, bet ir tokius duomenis neteisėtai įgijus ar pasisavinus. Ne mažiau aktualu ir tai, kad elektroninių duomenų perėmimo veika yra pirmiausia siejama su informacinėje sistemoje perduodamų elektroninių duomenų gavimu (Direktyvos 2013/40/ES 6 straipsnis, Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 3 straipsnis). Toks duomenų pobūdis inkriminuojant šią veiką byloje turi būti įrodytas.

29. Nagrinėjamoje byloje BK 198 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu aktualu tai, kad alternatyvios – stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo, pasisavinimo, paskleidimo ar kitokio panaudojimo – veikos turi būti padaromos su šio straipsnio dispozicijoje nurodytu nusikalstamos veikos dalyku – neviešais elektroniniais duomenimis. Elektroniniai (kompiuteriniai) duomenys – tai bet kokia faktų, informacijos ar sąvokų pateiktis tokiu pavidalu, kad juos būtų galima apdoroti kompiuterine sistema, taip pat programa, pagal kurią kompiuterinė sistema gali atlikti tam tikrą funkciją (Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio b punktas). E. J. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis fiksavo ir perėmė paskyros „Administrator“ vartotojo teises ir šiuos neviešus elektroninius duomenis panaudojo neteisėtai sukurdamas naują paskyrą („CKT-admin“ vartotoją). Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos vartotojo teisės, kurios E. J. buvo suteiktos neteisėtai prisijungus prie kompiuterio, nelaikytinos neviešais elektroniniais duomenimis BK 198 straipsnio prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad automatinio kompiuterinių duomenų tvarkymo vykdymas informacinėje sistemoje yra pagrįstas joje įdiegta programine įranga; ši įranga, įvertinus visumą aplinkybių, gali būti laikoma informacinės sistemos dalimi (Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio a punktas); pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, būtent sistemoje nustatytais konfigūravimais apibrėžtas atitinkamų, ne išimtis ir „Administrator“ paskyros, vartotojų teisių lygis. E. J. galimybės kompiuterį valdyti administratoriaus teisėmis buvo suteiktos neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, taigi tokių teisių gavimas ir galimybės jomis naudotis pirmiausia yra tiesiogiai susijusios su E. J. neteisėtos prieigos prie sistemos veiksmais (BK 198¹ straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, jog, neteisėtai prisijungęs prie kompiuterio, E. J. būtų gavęs kitus šioje sistemoje laikomus neviešus elektroninius duomenis. Todėl E. J. byla dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktina, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini. Nors, teisėjų kolegijos nuomone, E. J. tolesniuose veiksmuose sistemoje galima įžvelgti neteisėto poveikio elektroniniams duomenims požymių, t. y. kitos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 196 straipsnyje, požymių, tačiau šioje byloje kaltinimas pagal pastarąjį straipsnį jam pateiktas nebuvo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartį:

Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis E. J. nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė.

Nutraukti E. J. bylą pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pašalinti iš kaltinimo dėl BK 198² straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę, kad E. J., turėdamas tikslą daryti nusikalstamas veikas, nustatytas BK 198 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, įgijo programinę įrangą, tiesiogiai pritaikytą nusikalstamoms veikoms daryti.

Sumažinti E. J. pagal BK 198² straipsnio 1 dalį paskirtą baudą iki 50 MGL (1883 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 198² straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti E. J. subendrintą bausmę – 70 MGL (2632,20 Eur) dydžio baudą.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis