Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą bei advokato suteiktų paslaugų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-272-781/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18193-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės (pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą bei advokato suteiktų paslaugų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė (procese veikianti kaip advokato profesija užsiimantis asmuo) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba), prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 180 Eur užmokestį už suteiktas teisines paslaugas pagal 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr. (3.14Mr)AS-16; 2) 8,25 Eur palūkanų už 11 kalendorinių mėnesių neapmokėtas teisines paslaugas; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius sudarė su ja, kaip advokate, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr. (3.14Mr)AS-16 (toliau – ir Papildoma sutartis).

4. Pagal šios sutarties 1.1 punktą, Tarnyba pavedė, o ieškovė įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą (parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme) pareiškėjai L. M. konkrečioje (administracinio nusižengimo) byloje Nr. A2.408-1060/2021 pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-322-2889.

5. Įvykdžiusi pavedimą pagal Papildomą sutartį, 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė pateikė Tarnybai prašymą (reg. Nr. KLAP-1418) dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, išmokėjimo.

6. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.12Mr)FS-1819 grąžino ieškovės prašymą ir neišmokėjo užmokesčio, motyvuodama tuo, kad ieškovė 2012 m. balandžio 6 d. yra sudariusi su Tarnyba nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį (toliau – ir Nuolatinė sutartis), todėl antrinei teisinei pagalbai suteikti skirtą laiką turėjo įtraukti į kas mėnesį pateikiamą ataskaitą.

7. Ieškovė teigė, kad Tarnybos atsisakymas išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai L. M. konkrečioje (administracinio nusižengimo) byloje pagal Papildomą sutartį yra nepagrįstas, nes:

7.1. Pagal 2012 m. balandžio 6 d. su Tarnyba sudarytos Nuolatinės sutarties 1.1 punktą, ieškovė yra įsipareigojusi nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą tik civilinės ir administracinės teisės srityje, tačiau ne administracinių nusižengimų bylose. Būtent dėl šios priežasties Tarnyba sudarė su ieškove vienkartinę sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo konkrečioje (administracinio nusižengimo) byloje. Tokias sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 17 straipsnio 5 dalies nuostatos.

7.2. Už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas pagal vienkartinę konkrečią sutartį turi būti sumokėtas atlygis, kaip nustatyta Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) III skyriuje. Antrinės teisinės pagalbos teikimas konkrečioje byloje apmokamas kaip advokatams, prireikus teikiantiems antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalis). Taigi Tarnyba privalo sumokėti ieškovei 180 Eur atlygį už 10 darbo valandų (vienos valandos atlygis – 1 užmokesčio bazinis dydis (UBD); šis antrinės teisinės pagalbos teikimo metu buvo 18 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1053 1 punktas)), kaip įtvirtinta Taisyklių 27.2.2.1, 27.2.2.2 ir 91 punktuose. Šios darbo valandos neturi ir negali būti įtraukiamos į nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato kasmėnesinę ataskaitą, nes tai yra paslaugų teikimas pagal atskirą sutartį konkrečioje byloje administracinių nusižengimų teisės srityje, joje ieškovė nėra įsipareigojusi teikti teisinės pagalbos pagal Nuolatinę sutartį.

7.3. Pagal Nuolatinės sutarties 2.2.1 punktą, ieškovė yra įsipareigojusi teikti tik antrinę teisinę pagalbą ir neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą. Šių abiejų sąlygų buvo laikytasi – pareiškėja L. M. turėjo teisę į antrinę teisinę pagalbą ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-322-2889 jai tokia teisinė pagalba buvo suteikta; ieškovė teikė L. M. antrinę teisinę pagalbą pagal Papildomą sutartį. Ieškovės ir Tarnybos sudarytoje Nuolatinėje sutartyje nenustatyta draudimo teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje pagal vienkartinę sutartį asmenims, turintiems teisę į tokią teisinę pagalbą. Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Teisinės paslaugos Papildomoje sutartyje nurodyta apimtimi pareiškėjai L. M. buvo suteiktos. Iš Tarnybos nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl nesuteiktų ar nekokybiškai suteiktų teisinių paslaugų. Taigi Tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti išmokėti ieškovei atlygį už pagal Papildomą sutartį suteiktas teisinės pagalbos paslaugas.

8. Ieškovė pažymėjo, kad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė už L. M. suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas pavėlavo sumokėti 11 kalendorinių mėnesių. Paskutinė diena sumokėti už atliktą darbą buvo 2021 m. rugsėjo 28 d. (Taisyklių 33 punktas, t. y. sprendimą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo Tarnyba priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo, užmokestis išmokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo). Terminą prievolei įvykdyti skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 5 d.), palūkanų suma yra 8,25 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovė taip pat turi sumokėti ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad:

10.1. 2012 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta Tarnybos ir ieškovės nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis Nr. AS-11(04.5). Šia sutartimi Tarnyba pavedė, o ieškovė įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės ir administracinės teisės srityse (1.1 punktas).

10.2. 2021 m. kovo 22 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos L. M. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinio nusižengimo byloje, jame L. M. išreiškė pageidavimą, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų ieškovė.

10.3. 2021 m. balandžio 7 d. buvo priimtas Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. (8.3Mr)TP-21-T-322-2889 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir tą pačią dieną, vadovaujantis VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, tarp Tarnybos ir ieškovės sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartis Nr. (3.14Mr)AS-16 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai L. M. administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021.

10.4. 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymu ieškovė kreipėsi į Tarnybą, prašydama atlyginti jai už pareiškėjai L. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021; nurodė, kad šioje byloje teikdama antrinę teisinę pagalbą faktiškai sugaišo 10 val.

10.5. Atsižvelgdama į tai, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams kas mėnesį mokamas fiksuoto dydžio užmokestis už einamąjį mėnesį atliktus veiksmus ir jiems skirtą laiką (Taisyklių 4 punktas), Tarnyba 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.12Mr) FS-1819 informavo, jog ieškovė turi pareigą visus savo atliktus veiksmus bei jiems skirtą laiką nurodyti kas mėnesį teikiamose ataskaitose; grąžino ieškovei jos 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymą.

11. Teismas nurodė, kad sutarčių dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarymo tvarka ir užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą reglamentuojami VGTPĮ 17 straipsnyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro atskiras sutartis: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalį, Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus ir juose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą.

12. Teismas pažymėjo, kad VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai) (VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalis).

13. Teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis).

14. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių II skyriaus, reglamentuojančio advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius, 4 punktą, advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, mokamas 163,6 UBD užmokestis (Vyriausybės nustatytas dydis, pagal kurį apskaičiuojamas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediatoriams už mediaciją mokamo užmokesčio dydis), išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. Advokatas, siekdamas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi teisę pasirinkti, ar tai daryti nuolat ir gauti garantuotą Vyriausybės nustatyto dydžio atlygį, patalpas veiklai vykdyti ir kitas paslaugoms teikti reikalingas priemones, tačiau įsipareigoti neteikti teisinių paslaugų kitiems asmenims, kuriems nėra pripažinta teisė į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, arba teikti paslaugas prireikus, gauti užmokestį už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, ir išlaikyti teisę teikti paslaugas neribotam asmenų ratui.

15. Teismas nusprendė, kad sisteminis pirmiau nurodytų teisės normų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo įtraukta į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus, o Papildomos sutarties pasirašymas nepakeitė jos statuso ir dalyvavimo sistemoje kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės, ieškovė nebuvo įtraukta į sąrašus advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.

16. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, juo siekiamus tikslus užtikrinti viešąjį interesą ir tinkamą valstybės viešųjų funkcijų vykdymą, aplinkybę, kad advokatams, kurie sudaro sutartį dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo, mokamas pastovaus dydžio užmokestis bei suteikiamos kitos garantijos, konstatavo, jog ieškovė (advokatė) turėjo į savo ataskaitą įtraukti ir laiką, skirtą antrinei teisinei pagalbai pagal Papildomą sutartį suteikti. Teismo nuomone, šalių sudaryta Papildoma sutartis nesuteikia ieškovei jos nurodytų teisių apsaugos bei atitinkamai reikalavimo teisės ir nenustato Tarnybai turtinės atsakomybės pareigos. Tuo remdamasis, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas pagal Papildomą sutartį priteisimo ir, nesant tam teisinio poreikio, nesvarstė ieškovės reikalavimo dėl 8,25 Eur palūkanų priteisimo.

17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į VGTPĮ 17, 18 straipsniuose įtvirtintą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016), pripažintina, jog, skirtingai nei nurodė ieškovė, VGTPĮ išskiriamos ne trijų, o dviejų rūšių sutartys, sudaromos su advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalį, sutartis, kuria susitariama dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, priskiriama sutarčių rūšiai, nurodytai VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte (sutartims, sudaromoms su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą).

19. Pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų apie bendrus ir suderintus šalių ketinimus (t. y. tokius, dėl kurių sutiktų abi šalys) dėl mokėjimo ieškovei už antrinę teisinę pagalbą pagal Papildomą sutartį tvarkos, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog, aiškindamas šios sutarties sąlygas, remiasi objektyviuoju (sisteminės–lingvistinės prasmės) sutarties teksto aiškinimo metodu.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tiek Nuolatine sutartimi, tiek Papildoma sutartimi Tarnyba įsipareigojo mokėti ieškovei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, tačiau nedetalizavo tokio užmokesčio mokėjimo teisinio pagrindo ir tvarkos.

21. Atsižvelgdamas į tai, kad sudarant Papildomą sutartį ieškovė iki šios sutarties sudarymo jau buvo prisiėmusi teises ir pareigas pagal Nuolatinę sutartį ir tokiu būdu buvo sureguliuoti šalių tarpusavio teisiniai santykiai, kilę dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, taip pat į tai, kad sudarant Papildomą sutartį ieškovė buvo įrašyta į antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiančių advokatų sąrašą, apeliacinės instancijos teismas laikė, jog, aiškinant Papildomos sutarties sąlygas dėl mokėjimo už ieškovės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, turi būti remiamasi taip pat ir sisteminio sutarties aiškinimo principu, pagal kurį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties sudarymo aplinkybes.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sisteminio sutarties aiškinimo principo reikalavimus, šiuo atveju teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, kad, kaip minėta, sudarant Papildomą sutartį ieškovė Nuolatinės sutarties pagrindu turėjo advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, statusą (VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Nuolatinė sutartis su ieškove buvo sudaryta siekiant, kad ieškovė antrinę teisinę pagalbą Tarnybos pavedimu teiktų nuolat (Nuolatinės sutarties 1.1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalies ir Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktų pagrindais ieškovei, atsižvelgiant į Nuolatine sutartimi įgytą teisinį (t. y. advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą) statusą, buvo taikomos atitinkamos lengvatos, susijusios su darbo vietos suteikimu, išlaidų darbo vietai išlaikyti, ją eksploatuoti, kitų būtinų išlaidų, kilusių teikiant antrinę teisinę pagalbą, kompensavimu, darbo krūvio užtikrinimu. Aptartos išlaidos, atsižvelgiant į ieškovės teisinį statusą, nebuvo priskirtos jai pačiai apmokėti. Tokios lengvatos ieškovei nebūtų taikomos, jeigu ji turėtų advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje, statusą. Byloje nėra duomenų, kad, teikdama antrinę teisinę pagalbą pagal Papildomą sutartį, ieškovė nesinaudojo VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje bei Nuolatinės sutarties 3.1.1., 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose įtvirtintomis lengvatomis ir garantijomis, taigi nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju, teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai L. M., ieškovė veikė tokiomis sąlygomis, kokiomis veikia advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės lemia ir tai, kad ieškovei, kuri pagal jai suteiktą teisinį statusą antrinę teisinę pagalbą teikė naudodamasi VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje bei Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose nurodytomis lengvatomis ir garantijomis, turi būti taikomas su šiomis lengvatomis ir garantijomis susietas apmokėjimo modelis, t. y. modelis, pagal kurį apmokama advokatui, nuolat teikiančiam antrinę teisinę pagalbą. Papildomos sutarties pasirašymas nepakeitė ieškovės statuso ir dalyvavimo antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo sistemoje kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, ieškovė nebuvo įrašyta į sąrašą kaip advokatė, kuri prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.

25. Nei VGTPĮ, nei teismų praktikoje nėra teisės normų ar taisyklių, kurios galėtų būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę advokatui tuo pat metu naudotis skirtingomis antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo sistemomis pagal skirtingus antrinės teisinės pagalbos teikimo modelius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jei advokatui, kuris yra sudaręs galiojančią nuolatinę sutartį, būtų taikomi skirtingi antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo modeliai, toks advokatas tuo pat metu naudotųsi šių skirtingų modelių lengvatomis, o tai neatitiktų VGTPĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Papildomos sutarties aiškinimas tokiu būdu, jog, nuolatinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui sudarius sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, jam turėtų būti taikomi skirtingi apmokėjimo modeliai, Tarnybos atžvilgiu pažeistų CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąžiningo sutarties aiškinimo principą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Papildomos sutarties turinys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad ja buvo siekiama suteikti ieškovei kitokį teisinį statusą, nei ji turėjo iki Papildomos sutarties sudarymo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato), pritaikyti jai kitokį mokėjimo už pagal šią sutartį suteiktas antrines teisines paslaugas modelį ar ieškovei teikiant paslaugas pagal šią sutartį netaikyti jai VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje bei Nuolatinės sutarties 3.1.1., 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose įtvirtintų lengvatų ir garantijų. Papildoma sutartimi buvo siekiama tik vienkartiniam atvejui išplėsti ieškovės teikiamų antrinės teisinės paslaugų rūšis, įtraukiant į šias rūšis ir ieškovės teiktiną antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovei suteikus antrinę teisinę pagalbą pagal Papildomą sutartį, jos darbo krūvis padidėjo tiek, kad ji faktiškai viršijo darbo laiką, kurį turėjo skirti vykdydama Nuolatinę sutartį, ir ji neturėjo galimybės už tokį darbo laiką gauti tinkamo atlyginimo kaip advokatė, turinti nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisinį statusą. Taigi, nėra duomenų apie tai, kad ieškovė suteikė paslaugas, už kurias jai negali būti atlyginta kaip advokatei, turinčiai nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisinį statusą (CPK 178 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ir Tarnyba neatsisakė sumokėti ieškovei už papildomą darbo laiką (jeigu toks susidarė teikiant paslaugas pagal Papildomą sutartį), tačiau nurodė, kad ieškovei apmokėjimas gali būti vykdomas pagal apmokėjimo modelį, kuris taikomas advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

30. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario mėn. 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad VGTPĮ išskiriamos ne trijų, o dviejų rūšių sutartys, sudaromos su advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą), netinkamai aiškino ir taikė VGTPĮ 17 straipsnio nuostatas. Ieškovė teigia, kad šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ir trečioji sutarčių rūšis – antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, pateikus teisingumo ministro patvirtintos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo, sutartis. Šia forma teikti antrinę teisinę pagalbą nedraudžia ir neriboja nei nuolatinio, nei dirbančio, kai prireikia, nei vien tik privačiai dirbančio advokato statusas.

30.2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tiek Nuolatine, tiek Papildoma sutartimi Tarnyba įsipareigojo mokėti ieškovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, tačiau nedetalizavo tokio užmokesčio mokėjimo teisinio pagrindo ir tvarkos. Advokatams už nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis (VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalis, Taisyklių 4 punktas). Užmokesčiui sumokėti advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį pateikia Tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka (Taisyklių 32 punktas). Tuo tarpu advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, teikiančių teisinę pagalbą prireikus (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis). Taigi užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo aspektu advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje, jų darbo (teisinės pagalbos teikimo) apmokėjimo tvarka yra lygiai tokia pati, kaip advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą (Taisyklių 7 punktas). Kitaip tariant, už antrinės teisinės pagalbos teikimą šiems advokatams mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai).

30.3. Byloje nėra šalių ginčo, kad į Tarnybai pateiktas ieškovės ataskaitas nebuvo įtrauktas laikas, sugaištas teikiant teisinę pagalbą L. M. pagal 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį. Ieškovė teigia, kad ji, kaip advokatė, nuolat teikianti antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose, 2021 m. birželio ir liepos mėn. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas pateikė nustatyta tvarka ir terminais. Tarnyba ataskaitas vertino kaip teisingas, pateiktas be trūkumų; teismo proceso metu pripažino ir patvirtino, kad su ieškove pagal 2012 m. balandžio 6 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį visiškai atsiskaityta. Ieškovės teigimu, tai patvirtina, kad laikas, sugaištas teikiant teisinę pagalbą pagal 2021 m. balandžio 7 d. Papildomą sutartį, viršijo nustatytą valandų skaičių pagal 2012 m. balandžio 6 d. Nuolatinę sutartį. Dėl to šis laikas pagrįstai nebuvo įtrauktas į ataskaitą (nes tam nebuvo teisinio pagrindo) ir turėjo būti apmokėtas pagal ieškovės atskirai pateiktą 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymą. Pretenzijų dėl pareiškėjai L. M. pagal 2021 m. balandžio 7 d. Papildomą sutartį suteiktos teisinės pagalbos kokybės ir apimties ieškovei nepareikšta, taigi, sutartinė prievolė įvykdyta tinkamai. Tuo remiantis, Tarnybai kilo pareiga nustatyta tvarka išmokėti ieškovei Taisyklių 7 punkte nustatytą užmokestį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sumokėjimas už papildomą darbo laiką (jeigu toks susidarė) ieškovei galimas pagal apmokėjimo modelį, kuris taikomas advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, tiesiogiai įgyvendinantis valstybės valią pagal viešojoje teisėje galiojantį bendrąjį teisinio reguliavimo principą „galima tik tai, kas leistina“, už viršvalandžius nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams nemoka, net jeigu tokių ir susidaro.

30.4. Advokatų ir Tarnybos sudaromos sutartys yra ne darbo, o civilinio pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo sutartys, jomis susitariama ne dėl sistemingo darbo užmokesčio mokėjimo, bet dėl atlygio (užmokesčio) už konkrečiai suteiktą paslaugą – valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Civilinių teisinių santykių šalys yra lygiateisės, todėl nesuprantama, kodėl su atsakove (Tarnyba) sudarytos ginčo sutartys sąžiningai turėjo būti aiškinamos tik jos atžvilgiu. Sutartys turėjo būti aiškinamos sąžiningai abiejų sutarties šalių atžvilgiu.

30.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė nesinaudojo lengvatomis, atmestina kaip nepagrįsta, nes byloje taip pat nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė naudojosi šiomis lengvatomis (įstatyme įtvirtintas lengvatų (garantijų) užtikrinimas savaime nereiškia faktinio naudojimosi).

31. Atsakovė CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimo nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl advokato, nuolat teikiančio valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, galimybės sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos specialiajame įstatyme – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.

33. Antrinės teisinės pagalbos teikimas reglamentuojamas VGTPĮ penktajame skirsnyje (17–24 straipsniai).

34. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą (VGTPĮ 2 straipsnio 1 dalis).

35. Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba (VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalis).

36. Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; šios sutartys sudaromos 5 metams; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.

37. Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalis).

38. Taigi, VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose išskiriamos dvejopo pobūdžio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys: 1) sutartys, sudaromos su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; 2) sutartys, sudaromos su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Priklausomai nuo teikiamos antrinės teisinės pagalbos pobūdžio (tai daroma nuolat ar prireikus), skiriasi advokatams mokamo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, taip pat jiems suteikiamų teisių ir nustatytų pareigų apimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 22 punktą).

39. Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalį, teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje (toliau – sutikimas) pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje (toliau – ir sutartis konkrečioje byloje). Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.

40. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.

41. Jeigu kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo gautas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas, priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjo pasirinktas advokatas paskiriamas teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje. Jeigu su pareiškėjo pasirinktu advokatu teisingumo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka sutartis konkrečioje byloje nesudaroma, tarnyba parenka advokatą iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų (VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalis).

42. Kadangi advokato veikla yra mokamų teisinių paslaugų teikimas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 3 dalis), tai, suteikus antrinę teisinę pagalbą, advokatui mokamas užmokestis, jo dydį nustato Vyriausybė. Pagal VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį, advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

43. Minėta, kad, priklausomai nuo advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, teisinio statuso, atitinkamai apskaičiuojamas ir advokatui mokėtinas atlygis. Už nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams mokamas pastovus užmokestis, kuris nepriklauso nuo suteiktos antrinės teisinės pagalbos kiekio. Advokatams, teikusiems antrinę teisinę pagalbą prireikus, mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai) (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis).

44. Taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) aptarti du apmokėjimo mechanizmai – nuolat ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams.

45. Pagal Taisyklių II skyriaus, reglamentuojančio advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius, 4 punktą, advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, mokamas 163,6 UBD (Vyriausybės nustatytas dydis, pagal kurį apskaičiuojamas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediatoriams už mediaciją mokamo užmokesčio dydis) užmokestis, išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama.

46. Taisyklių III skyriaus, reglamentuojančio, be kita ko, advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą prireikus, mokamo užmokesčio dydžius, 7 punkte nustatyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo parengimą, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių.

47. Be to, priklausomai nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindo, t. y. nuo to, ar antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nuolatinės sutarties ar sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo prireikus pagrindu, skiriasi ir advokatui taikomos veiklos garantijos ir lengvatos. VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams (t. y. advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia pagal nuolatines sutartis), jeigu sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nenustatyta kitaip, tarnyba neatlygintinai užtikrina darbo vietą tarnybos patalpose ir sudaro sąlygas naudotis kitu turtu, būtinu antrinei teisinei pagalbai teikti.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad advokatas, siekdamas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi teisę pasirinkti, ar tai daryti nuolat ir gauti garantuotą Vyriausybės nustatyto dydžio atlygį, patalpas veiklai vykdyti ir kitas paslaugoms teikti reikalingas priemones, tačiau įsipareigoti neteikti teisinių paslaugų kitiems asmenims, kuriems nėra pripažinta teisė į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, arba teikti paslaugas prireikus, gauti užmokestį už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, ir išlaikyti teisę teikti paslaugas neribotam asmenų ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016, 25 punktas).

49. Taigi, antrinė teisinė pagalba – tai advokato teisinės paslaugos administracinėse, administracinių nusižengimų, baudžiamosiose, civilinėse ir konstitucinės justicijos bylose. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas organizuojamas taikant prireikus šią pagalbą teikiančių privačių advokatų modelį ir nuolat šią pagalbą teikiančių (vadinamųjų etatinių) advokatų modelį. Pagal bendrą principą, antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius iš advokatų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sąrašų. Tačiau, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pats. Rinktis jis gali nebūtinai iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sudaryto advokatų sąrašo, t. y. nebūtinai iš tų advokatų, su kuriais Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba yra sudariusi sutartis. Tokiu atveju, jeigu pareiškėjas pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris nėra įtrauktas į advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus, jis kartu su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi pateikti ir rašytinį pasirinkto advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, sudaro sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su pageidaujamu advokatu ir priima sprendimą dėl šio advokato paskyrimo. Jeigu sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje su pareiškėjo pasirinktu advokatu nesudaroma, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius parenka advokatą iš advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašų.

50. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra (VGTPĮ 17 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-169 „Dėl Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo, advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų, Sutarčių su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašų, Antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių ir advokatų profesinės veiklos pavyzdinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“ (nagrinėjamam ginčui aktuali redakcija; toliau – Įsakymas) patvirtintos šios pavyzdinės sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos: nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinė sutartis (Įsakymo 1.4 punktas); antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinė sutartis (Įsakymo 1.5 punktas); antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis (Įsakymo 1.6 punktas).

51. Aptartas teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis, be kita ko, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gaunantiems asmenims galimybę patiems pasirinkti šios pagalbos teikėją, suponuoja išvadą, kad advokato įtraukimo į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą vienoje (vienose) teisės srityje (srityse), sąrašą aplinkybė nėra kliūtis sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, tačiau kitoje (kitose) teisės srityje (srityse), sutartį, kurios pagrindu (ir apimtimi) advokatas, remiantis VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis, taptų priskirtinas advokatams, prireikus teikiantiems antrinę teisinę pagalbą (su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, be kita ko, susijusiomis ir su veiklos lengvatomis bei apmokėjimu). Tokiu atveju už susitarimo konkrečioje byloje pagrindu suteiktas paslaugas advokatui mokėtina atskirai nuo pastoviai (kiekvieną mėnesį) už nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio, nes ir susitarimas sudaromas dėl teisinės pagalbos srityje, kurioje teisinės pagalbos neįsipareigota teikti pagal nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija koreliuoja tiek su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtimi bei tikslais (sudaryti galimybę kiek įmanoma kiekvienam asmeniui veiksmingai ginti savo teises ir įstatymais saugomus interesus nuo bet kokio pažeidimo), tiek su įstatyme (be kita ko, ir VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalyje) įtvirtintu valstybės biudžeto lėšų efektyvaus bei ekonomiško (pa)naudojimo principu.

Dėl ginčo sutarties kvalifikavimo

52. Minėta, kad pareiškėjas, siekiantis pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, Tarnybai turi pateikti: prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą; dokumentus, įrodančius asmens teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toks pareiškėjos L. M. prašymas ir dokumentai Tarnybai buvo pateikti 2021 m. kovo 22 d.); advokato sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, neįtrauktas į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus (toks advokatės G. S. sutikimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje Tarnyboje buvo gautas 2021 m. kovo 31 d.). Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs visus pareiškėjos L. M. pateiktus dokumentus, sudarė su ieškove (pareiškėjos pageidaujama advokate) 2021 m. balandžio 7 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį Nr. (3.14Mr)AS-16 ir priėmė 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-322-2889 dėl šios advokatės paskyrimo teikti pareiškėjai L. M. antrinę teisinę pagalbą advokatės nustatytomis darbo dienomis ir valandomis.

53. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad su ieškove, kuri buvo įrašyta į advokatų, nuolat teikiančių valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinės ir administracinės teisės srityse (t. y. civilinio ir administracinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose), sąrašą ir kuri pagal 2012 m. balandžio 6 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartimi (ieškovės įvardyta Nuolatine sutartimi) jai suteiktą pavedimą (šios sutarties 1.1 punktas) neteikė tokios pagalbos administracinių nusižengimų srityje, 2021 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje – administracinio nusižengimo – byloje sutartis (ieškovės įvardyta Papildoma sutartimi).

54. Byloje kilo ginčas dėl Papildomos sutarties kvalifikavimo ir užmokesčio pagal šią sutartį ieškovei mokėjimo.

55. Ieškovė teigė, kad užmokestis už pagal Papildomą sutartį suteiktas paslaugas jai turi būti mokamas Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka, t. y. kaip advokatei, priskirtinai prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, nes su ja buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje vadovaujantis VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

56. Atsakovė tvirtino, kad užmokestis už pagal Papildomą sutartį suteiktas teisines paslaugas ieškovei turi būti mokamas Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka, t. y. kaip advokatei, nuolat teikiančiai antrinę teisinę pagalbą, nes ginčo Papildoma sutartimi su ieškove buvo ne sudaryta sutartis konkrečioje byloje, o išplėsta antrinės teisinės pagalbos, ieškovės teikiamos pagal Nuolatinę sutartį, apimtis, taigi ir Papildomos sutarties pagrindu ji išliko advokate, turinčia nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato statusą.

57. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką įtvirtinantį teisinį reguliavimą, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ieškovės galimybės gauti apmokėjimą pagal Papildomą sutartį, padarė išvadas, kad: 1) Papildomos sutarties pasirašymas nepakeitė ieškovės statuso ir dalyvavimo sistemoje kaip nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės, todėl ieškovė nebuvo įtraukta į sąrašus advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą; 2) Papildomos sutarties pasirašymo metu šalių santykiai dėl antrinės pagalbos teikimo jau buvo sureguliuoti Nuolatine sutartimi ir ieškovė jau buvo įrašyta į antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiančių advokatų sąrašą, taigi jai buvo taikomos VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje (taip pat Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose) aptartos lengvatos, susijusios su darbo vietos suteikimu, išlaidų darbo vietai išlaikyti, jai eksploatuoti, kitų būtinų išlaidų, kilusių teikiant antrinę teisinę pagalbą, kompensavimu, darbo krūvio užtikrinimu; byloje nėra duomenų, kad, teikdama teisinę pagalbą pagal Papildomą sutartį, ieškovė nesinaudojo šiomis lengvatomis ir garantijomis; iš Papildomos sutarties turinio nėra pagrindo išvadai, kad ja buvo siekiama netaikyti ieškovei VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje, Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose įtvirtintų lengvatų ir garantijų. Nurodytų išvadų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad Papildoma sutartimi šalys iš tikrųjų siekė tik vienkartiniam atvejui išplėsti ieškovės teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų rūšis, įtraukiant į šias rūšis ir ieškovės teiktiną antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021.

58. Sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų pozicija dėl ieškovės, kaip nuolat (o ne prireikus) teikusios valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, statuso ir sudarius Papildomą sutartį, tačiau kartu pažymėtina, kad, kaip minėta, nei pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas, nei šio statuso Nuolatinės sutarties, kuria ieškovei buvo pavesta, o ieškovė įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės ir administracinės teisės srityse, pagrindu turėjimas, neužkirto ieškovei kelio duoti sutikimą bei teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo (t. y. visiškai kitoje) srityje pagal sutartį konkrečioje byloje ir šios sutarties pagrindu (bei apimtimi) įgyti VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje aptartą advokato, priskirtino prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, statusą.

59. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad Papildomos sutarties kvalifikavimą kaip sutarties, kuria šalys iš tikrųjų siekė ne sudaryti VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamą susitarimą, o tik vienkartiniam atvejui išplėsti ieškovės pagal Nuolatinę sutartį teiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų rūšis, įtraukiant į jas ir ieškovės teiktiną antrinę teisinę pagalbą konkrečioje administracinio nusižengimo byloje, iš esmės lėmė apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog Papildomos sutarties sudarymo ieškovei Nuolatinės sutarties pagrindu jau turint nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato statusą aplinkybė suponavo tai, kad ieškovė naudojosi VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje ir Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose įtvirtintomis garantijomis bei lengvatomis ir vykdydama Papildomą sutartį.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad tas faktas, jog sudarydama Papildomą sutartį ieškovė jau buvo saistoma Nuolatine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kartu turėjo galimybę naudotis šioje sutartyje įtvirtintomis garantijomis bei lengvatomis, savaime (nesant byloje tai patvirtinančių duomenų) nereiškia, jog ji šiomis lengvatomis bei garantijomis naudojosi ir vykdydama Papildoma sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju atsakovė, teigdama, kad Papildoma sutartis su ieškove buvo sudaryta siekiant būtent išplėsti Nuolatinėje sutartyje apibrėžtą ieškovės teiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį, taigi iš esmės papildyti Nuolatinę sutartį, turėjo pateikti į bylą duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad ir teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai L. M. pagal Papildomą sutartį ieškovė veikė Nuolatinėje sutartyje aptartomis sąlygomis, be kita ko, ir dėl lengvatų bei garantijų (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė šiomis lengvatomis ir garantijomis naudojosi. Taigi byloje liko nenustatytos ir neįvertintos su Papildomos sutarties vykdymu susijusios ir jai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės.

61. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Nuolatinėje sutartyje (jos 7.1 punkte) yra nustatyta galimybė šios sutarties šalims raštišku susitarimu keisti ir (ar) papildyti sutarties sąlygas. Taigi ir tokiam atvejui – vienkartiniam ieškovės pagal Nuolatinę sutartį teiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų rūšių išplėtimui – galėjo būti pasinaudota Nuolatinės sutarties pakeitimo (ją papildant) galimybe, nurodyta jos 7.1 punkte, kaip tai daroma įprastai pakeičiant ir (ar) papildant sutartį. O šiuo atveju, minėta, Papildoma sutartis su ieškove sudaryta pareiškėjai L. M. gaunant ieškovės sutikimą dėl atstovavimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.408-1060/2021, sudarant su ieškove pavyzdinės formos antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartį ir Tarnybai priimant sprendimą dėl jos kaip advokatės paskyrimo teikti pareiškėjai L. M. antrinę teisinę pagalbą.

62. Tuo remiantis, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teikdama antrinę teisinę pagalbą pagal Papildomą sutartį ieškovė nesinaudojo nurodytomis lengvatomis ir garantijomis, negali būti pripažintas pagrįstu ir pakankamu Papildomai sutarčiai kaip susitarimui, kuriuo buvo išplėsta pagal Nuolatinę sutartį ieškovės teiktos antrinės teisinės pagalbos apimtis, kvalifikuoti. Atitinkamai tokia apeliacinės instancijos teismo argumentacija negalėjo būti ir pagrindas nuspręsti, kad ieškovė gali pretenduoti tik į tai, jog ir už Papildomos sutarties pagrindu suteiktą teisinę pagalbą jai būtų mokama pagal su naudojimusi šiomis lengvatomis ir garantijomis susietą apmokėjimo modelį, t. y. modelį, pagal kurį apmokama advokatui, nuolat teikiančiam antrinę teisinę pagalbą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo Papildomos sutarties teisinio kvalifikavimo ir jo nulemiamo ieškovei taikytino pagal šią sutartį teiktų teisinių paslaugų apmokėjimo modelio, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, darydamas išvadas, susijusias su ieškovės naudojimusi VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalyje bei Nuolatinės sutarties 3.1.1, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8 punktuose įtvirtintomis lengvatomis ir garantijomis, pažeidė proceso teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi pirmiau nurodytos Papildomos sutarties vykdymo aplinkybės (žr. šios nutarties 60 punktą), kurios turėjo esminę reikšmę jos kvalifikavimui, tačiau kurių teismai tinkamai nenustatė ir nevertino, susijusios su fakto klausimais, o kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla perduotina nagrinėti iš naujo. Nustatyti pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

64. Bylą grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Jūratė Varanauskaitė

Donatas Šernas