Kasacinio skundo Nr. 2P-886/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00408-2018-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties išteisintojo P. D. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje įtvirtintą normą ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skunde nesutinkama su teismų išvada, kad nenustatyti BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai, t. y. padariniai ir tyčia. Prokurorės teigimu, teismas tendencingai vertino E. K., R. L. parodymus, juos sumenkino ir jais nesivadovavo, taip pat abejingai vertino ir pašalinio asmens – automobilių remonto dirbtuvės darbuotojo parodymus, ignoravo nukentėjusiųjų patirtas neigiamas pasekmes ir ypatingą reikšmę suteikė išimtinai išteisintojo parodymams.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. 2P-886/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00408-2018-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties išteisintojo P. D. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje įtvirtintą normą ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skunde nesutinkama su teismų išvada, kad nenustatyti BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai, t. y. padariniai ir tyčia. Prokurorės teigimu, teismas tendencingai vertino E. K., R. L. parodymus, juos sumenkino ir jais nesivadovavo, taip pat abejingai vertino ir pašalinio asmens – automobilių remonto dirbtuvės darbuotojo parodymus, ignoravo nukentėjusiųjų patirtas neigiamas pasekmes ir ypatingą reikšmę suteikė išimtinai išteisintojo parodymams.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo išteisintas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, prašydama grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokurorė, nors ir nurodo, kad pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje esančios nuostatos bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas išteisinant P. D., tačiau iš esmės tik ginčija nustatytus faktus ir nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad klausimas, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatinėjanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Be to, matyti, kad nurodyti kasacinio skundo teiginiai buvo dėstyti ir apeliaciniame skunde bei motyvuotai atmesti apeliacinės instancijos teismo. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Šiuo atveju prokurorės paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų iš esmės yra susiję tik su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
