Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą

Nr. DOK-274

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00518-2016-0(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 18 d. gautu atsakovų S. L. P., M. P., L. P., E. P. ir V. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovai S. L. P., M. P., L. P., E. P. ir V. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų, ir iš dalies patenkintas atsakovų priešieškinis dėl teisingos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą gyvenamąjį būstą priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Atsakovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai taikė CK 6.616 straipsnį, kuriame nenumatyta kompensacija už būsto paėmimą visuomenės poreikiams, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad atsakovams už jų būsto paėmimą yra teisingai kompensuota; atsakovų nuomone, teismai turėjo taikyti Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį ir (ar) 8 straipsnį dėl nuosavybės teisės apsaugos ir Butų privatizavimo įstatymo normas; 2) teismai nevertino įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovai yra diskriminuojami kitų analogiškoje teisinėje situacijoje buvusių asmenų atžvilgiu, kurie buvo iškeldinti, leidžiant jiems privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis kitą gyvenamąjį būstą ir žemės sklypą, taip buvo pažeisti Konstitucijos 29 straipsnis ir Konvencijos 14 straipsnis dėl draudimo diskriminuoti; 3) teismai, konstatuodami, kad atsakovų turtinius praradimus iš dalies kompensuoja jiems 1992 m. suteiktas žemės sklypas, neatsižvelgė į tai, kad tokie sklypai piliečiams buvo suteikiami nepriklausomai nuo to, ar jie galėjo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąjį būstą, be to, kasacinis teismas konstatavo, kad šis žemės sklypas nėra teisinga kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams atsakovų gyvenamąjį būstą; 4) apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo atsakovų priešieškinio reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo, leidimo jiems įsigyti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis, taip pažeidė jų teisę į teisingą teismą; taip pat nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo precedentais kitose analogiškose bylose; 6) teismai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes, atsakovų nuomone, visos bylinėjimosi išlaidos iki kasacinio teismo nutarties priėmimo turėjo būti priteistos jiems; 7) nevienoda kasacinio teismo praktika, sprendžiant ginčus dėl asmens teisės į būstą užtikrinimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiai bylai aktualiu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti advokatui A. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovus per EPP 2021 m. sausio 18 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė