Kasacinio skundo Nr. DOK-4602/2022
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00016-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, spręsdama nuteistosios V. G. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistosios V. G. gynėjas advokatas H. Juška kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius ir baudžiamąją bylą V. G. nutraukti, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4602/2022
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00016-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, spręsdama nuteistosios V. G. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistosios V. G. gynėjas advokatas H. Juška kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius ir baudžiamąją bylą V. G. nutraukti, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), apeliacinį skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, kurios turi būti vertinamos išimtinai kaltinamojo asmens naudai, šią bylą išsprendė netinkamai, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, pažeisdamas BK 2 straipsnio 4 dalį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė prieštaringą nuosprendį, paremtą ne išsamia visos bylos duomenų analize ir vertinimu (neįvertintas KTU maisto instituto išaiškinimas), o prielaidomis, remdamasis suinteresuotos bylos baigtimi liudytojos R. N. parodymais, sąlygine ir prieštaringa specialisto išvada, parengta vadovaujantis tik minėtos liudytojos parodymais, taip padarydamas esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Tiek specialisto išvada, tiek pats kaltinimas yra grindžiami ydingais subjektyvaus pobūdžio duomenimis, kurių negalima patikrinti jokiais kitais bylos duomenimis BPK nustatytomis priemonėmis. Inkriminuojant BK 220 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytas tikslus nesumokėtų mokesčių dydis, nes nuo to priklauso veikos kvalifikavimas. Prie bylos prijungus KTU maisto instituto išaiškinimą, byloje turėjo būti skiriama ekspertizė, tačiau ji nebuvo paskirta. Taip pat kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas spręsdami civilinių ieškinių klausimą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, būtinų civiliniams ieškiniams patenkinti, nesiėmė priemonių nustatyti, ar yra visos civilinio atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismai iš esmės pažeidė BPK 113, 115, 109 straipsnių reikalavimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nuteistosios V. G. gynėjas kasacinį skundą pateikė tiek dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, tiek dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriaus nurodyti BK 2 straipsnio 4 dalies, 220 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 109, 113, 115 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai iš esmės siejami su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų (liudytojų I. Ž., V. F., R. N. parodymų, specialisto išvados, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, technologinių kortelių duomenų ir kt.) vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (be kita ko, dėl mėsos įgijimo iš UAB „M. l.“, R. N. nelegalaus darbo UAB „A.“, UAB „A.“ pajėgumų pagaminti R. N. nurodytą UAB „A.“ produkcijos kiekį). Nuteistosios gynėjas kasaciniame skunde, iš esmės atkartodamas nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto dėl jų savo išvadas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Įrodymų tyrimas ir vertinimas bei faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacijos paskirtis lemia tai, kad kasacinės instancijos teismas tik teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su ne baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai. Šiuo atveju nuteistosios V. G. gynėjo nurodyti BPK reikalavimų pažeidimai yra deklaratyvūs, susiję tik su kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nemotyvuotų bei šališkų teismo išvadų. Išsamių teisinių argumentų, kaip konkrečiai reiškėsi galimai padaryti pažeidimai, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir (ar) kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kasaciniame skunde nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti V. G. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
Alenas Piesliakas