Baudžiamoji byla Nr. 2K-203-697/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30184-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.8; 2.1.2.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl „Audi A4“ pardavimo sutarties) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl „Land Rover“ pardavimo sutarties) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl „Nissan Qashqai“ pardavimo sutarties) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl „Audi A4“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1845,34 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl „Land Rover“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1845,34 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl „Kia Sportage“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1845,34 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (dėl „Nissan Qashqai“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1845,34 Eur) dydžio bauda, 189 straipsnio 2 dalį (dėl „Audi A4“ įsigijimo) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, 189 straipsnio 2 dalį (dėl „Land Rover“ įsigijimo) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, 189 straipsnio 2 dalį (dėl „Kia Sportage“ įsigijimo) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, 189 straipsnio 2 dalį (dėl „Nissan Qashqai“ įsigijimo) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nutartis, kuria atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. L. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto pasiruošęs standartinį užsienietišką „Kaufvertrag gebrauchtwagen“ automobilio pirkimo–pardavimo sutarties blanką, pats būdamas automobilių pardavėjas: 2014 m. rugpjūčio 2 d. užpildė automobilio „Audi A4“ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, A. M. pasirašius kaip pirkėjui, į sutarties blanką įrašė netikrus duomenis, kad automobilio pardavėja yra J. J. J., ir pasirašė jos vardu; 2014 m. gruodžio 2 d. užpildė automobilio „Land Rover“ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, E. D. pasirašius kaip pirkėjui, į sutarties blanką įrašė netikrus duomenis, kad automobilio pardavėja yra M. L., ir pasirašė jos vardu; 2015 m. vasario 24 d. užpildė automobilio „Nissan Qashqai“ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, T. S. (T. S.) pasirašius kaip pirkėjui, į sutarties blanką įrašė netikrus duomenis, kad automobilio pardavėjas yra R. S. (R. S.), ir pasirašė jo vardu; be to, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš nenustatyto asmens: nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. įgijo žinomai suklastotą danišką automobilio „Audi A4“ registracijos liudijimą ir jį laikė iki 2014 m. rugpjūčio 2 d., kai panaudojo parduodamas automobilį „Audi A4“ A. M.; nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d. įgijo žinomai suklastotą danišką automobilio „Land Rover“ registracijos liudijimą ir jį laikė iki 2014 m. gruodžio 2 d., kai panaudojo parduodamas automobilį „Land Rover“ E. D.; nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. vasario mėnesio pabaigos įgijo žinomai suklastotą danišką automobilio „Kia Sportage“ registracijos liudijimą ir jį laikė iki 2015 m. vasario mėnesio tiksliai nenustatyto laiko, kai (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, panaudojo parduodamas automobilį „Kia Sportage“ G. A.; nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. įgijo žinomai suklastotą danišką automobilio „Nissan Qashqai“ registracijos liudijimą ir jį laikė iki 2015 m. vasario 24 d., kai panaudojo parduodamas automobilį „Nissan Qashqai“ T. S.
2. Be to, V. L. nuteistas už tai, kad įgijo ir realizavo turtą, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas ir Airijos Respublikoje ieškomas kaip vogtas, tiksliau nenustatytoje vietoje Airijos Respublikoje, Dubline: ne anksčiau kaip 2014 m. balandžio 9 d. iš asmens vardu A. įsigijo 25 834 Eur vertės automobilį „Audi A4“ ir 2014 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Eur pardavė A. M.; ne anksčiau kaip 2014 m. lapkričio 27 d. iš nenustatyto asmens įsigijo 40 450 Eur vertės automobilį „Land Rover“ ir 2014 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) už 16 500 Eur pardavė E. D.; ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 12 d. iš nenustatyto asmens įsigijo 24 248 Eur vertės automobilį „Kia Sportage“ ir 2015 m. vasario mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini) už 12 800 Eur pardavė G. A.; ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 3 d. iš nenustatyto asmens įsigijo 19 217 Eur vertės automobilį „Nissan Qashqai“ ir 2015 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) už 10 400 Eur pardavė T. S.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taikyti V. L. 50 700 Eur konfiskavimą. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Teismai, netaikydami nuteistajam V. L. iš nusikalstamos veikos gautų lėšų konfiskavimo, pažeidė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
3.2. Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-397-1009/2018 ir priimtas 2018 m. liepos 18 d. apkaltinamasis nuosprendis V. L. dėl analogiškų aplinkybių ir pagal tuos pačius Baudžiamojo kodekso straipsnius, turto konfiskavimas šiuo nuosprendžiu nebuvo taikytas. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzA3LTMzMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-307-332/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-307-332/2018">1A-307-332/2018</a> pagal V. L. apeliacinį skundą, kuriuo apeliantas prašė jį išteisinti, nes nepadarė nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (4 veikos dėl žinomai suklastotų daniškų dokumentų įgijimo bei panaudojimo) ir 189 straipsnio 2 dalyje (4 veikos dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo). Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o tai trukdė nagrinėti bylą. Non reformatio in peius (draudžiama bloginti nuteistojo padėtį) principas yra įtvirtintas BPK 320 straipsnio 4 dalyje, joje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis neblogino apelianto teisinės padėties, nes apeliantas skunde nurodė abejojantis kaltinamajame akte nurodytomis automobilių vertėmis, o tai galėjo turėti įtakos veikos, kvalifikuotos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaip apysunkis nusikaltimas, perkvalifikavimui į BK 189 straipsnio 1 dalį kaip nesunkų nusikaltimą, todėl teismo nutartis atitiko BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nebuvo apskųsta kasacine tvarka (apeliantas tokia teise nepasinaudojo), todėl laikytina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-1009/2018 (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzA3LTMzMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-307-332/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-307-332/2018">1A-307-332/2018</a>) buvo priimtas galutinis sprendimas.
3.3. Kadangi šis teismo sprendimas neatitinka nė vieno iš BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu) nurodytų sprendimų, todėl po teismo sprendimo buvo teisėtai vėl atliekamas ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. L. atžvilgiu, renkami ir gauti nauji, tyrimui bei tam tikriems su baudžiamuoju procesu susijusiems klausimams spręsti reikšmingi duomenys. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, 2019 m. liepos 24 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėta ir nagrinėjama nauja baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNDQ2LTIzNy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1446-237/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1446-237/2019">1-1446-237/2019</a>.
3.4. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad non reformatio in peius principas taikomas ir tada, kai, nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkančio kaltinamojo akto. Dėl to teismas konstatavo, kad turto konfiskavimo klausimo sprendimas naujai Šiaulių apylinkės teisme pradėtoje ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNDQ2LTIzNy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1446-237/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1446-237/2019">1-1446-237/2019</a> pažeistų non reformatio in peius principą, nes pirmiau nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-397-1009/2018 šis klausimas spręstas nebuvo.
3.5. Vis dėlto teismas, taikydamas tokią analogiją, nenurodė, kaip turėtų būti vertinamos aplinkybės, kurios neegzistavo (todėl negalėjo būti nustatytos bei vertinamos) nagrinėjant bylą teisme iki jos perdavimo prokurorui (t. y. kurios buvo ne naujai išsiaiškintos ar nustatytos anksčiau egzistavusios, bet atsirado, pasikeitė po to, kai byla buvo perduota prokurorui) ir kurios turi esminę reikšmę klausimui dėl kaltinamojo turto konfiskavimo spręsti, dėl to prokuroro apeliacinio skundo dalis, kurioje buvo nurodyti argumentai, kad non reformatio in peius principas negali būti taikomas tokioms aplinkybėms, nebuvo išnagrinėta.
3.6. Iš bylos duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paimtos V. L. įgytos (žinomai nusikalstamu būdu gautos) bei sąžiningiems įgijėjams realizuotos transporto priemonės, priimti prokuroro procesiniai sprendimai šias transporto priemones grąžinti sąžiningiems įgijėjams, o draudimo bendrovės, išmokėjusios kompensacijas automobilių savininkams Airijos Respublikoje, tokių prokuroro sprendimų neskundė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (pagal BK 189 straipsnį) draudimo bendrovės negali būti pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Tačiau tai neužkerta kelio bendrovėms teikti ieškinius civilinio proceso tvarka sąžiningiems įgijėjams dėl daikto susigrąžinimo arba ieškinių kaltininkui dėl jo nepagrįsto praturtėjimo. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-397-1009/2018 buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad, prokurorui priėmus nutarimus dėl automobilių grąžinimo, nebuvo nutraukta automobilių paieška, tai draudė sąžiningiems įgijėjams, kuriems automobiliai buvo grąžinti prokuroro nutarimais, laisvai jais disponuoti (pvz., juos įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims) ir rodė, kad draudimo bendrovės reiškia pretenzijas į automobilius. Siekdami neužkirsti kelio draudimo bendrovėms teikti ieškinius civilinio proceso tvarka kaltininkui dėl neteisėto praturtėjimo arba sąžiningiems įgijėjams (jeigu draudimo bendrovės civilinio proceso tvarka išreikalautų šias transporto priemones iš sąžiningų įgijėjų) pateikti ieškinius kaltininkui dėl žalos atlyginimo, prokuroras neprašė taikyti, o teismas savo iniciatyva taip pat netaikė V. L. turto konfiskavimo instituto (konfiskavus jo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, nurodytiems asmenims būtų užkirstas kelias ginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka, atsakovu nurodant V. L., nes tokiu atveju asmuo būtų baudžiamas antrą kartą). Būtent dėl tokių tuo metu buvusių aplinkybių nebuvo pagrindo prokurorui teikti prašymą dėl turto konfiskavimo ir (ar) teismui jį taikyti savo iniciatyva, kartu prokurorui teikti apeliacinį skundą dėl BK 72 straipsnio netaikymo.
3.7. Iš naujo atliekant ikiteisminį tyrimą atsirado iki tol neegzistavusi aplinkybė. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. birželio 26 d. buvo gauti duomenys, kad Airijos Respublikos teisėsaugos institucijos 2019 m. birželio 26 d. automobilių paiešką nutraukė (raštas Nr. TR/3525/26/LT/19). Tai rodo, kad draudimo bendrovės pretenzijų į automobilius atsisakė. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė sudarė sąlygas naujai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNDQ2LTIzNy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1446-237/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1446-237/2019">1-1446-237/2019</a> spręsti dėl BK 72 straipsnio taikymo V. L.
3.8. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį) yra privalomas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Taigi, teismui yra nustatyta pareiga (imperatyvus reikalavimas) kaltininkui priklausantį konfiskuotiną turtą konfiskuoti visais atvejais. Teismų priimtuose nuosprendyje bei paskesnėje nutartyje išsakyta pozicija sudaro prielaidas situacijai, kad teismas, atsiradus visiškai naujoms, iki tol nebuvusioms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę klausimui dėl turto konfiskavimo spręsti, apskritai negalėtų jų vertinti ir įgyvendinti savo pareigos tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, t. y. taikyti BK 72 straipsnį. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (o tai reiškia – ir tokio teisės aiškinimo), kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia, 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teismai netinkamai aiškino non reformatio in peius principą, kuris taikomas tada, kai po kaltinamojo (nuteistojo) apeliacinio skundo tęsiamame procese tos pačios esančios aplinkybės įvertinamos naujai (kitaip), o ne tada, kai atsiranda naujos aplinkybės (tai nustatyta nagrinėjamu atveju), kurias teismas turi įvertinti. Toks nurodyto principo aiškinimas ydingas, užkerta kelią teismui vykdyti konstitucinę pareigą priimti teisingą sprendimą byloje ir įvykdyti teisingumą. Tai patvirtina ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2017 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. KT8-N6/2017), taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms institutas. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas BK 72 straipsnis.
3.9. Šioje byloje nustatyta, kad V. L. realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilius „Land Rover“, „Kia Sportage“, „Nissan Qashqai“ ir „Audi A4“ – už bendrą 50 700 Eur sumą ir taip gavo pajamų iš nusikalstamos veikos. Bylos nagrinėjimo metu V. L. negalėjo pateikti ir nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų jo nurodytų automobilių įsigijimo kainas, todėl laikytina, kad V. L. iš nusikalstamos veikos gavo tiek pajamų, už kiek pardavė automobilius jų pirkėjams, t. y. 50 700 Eur. Kadangi tai pajamos, gautos realizavus žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą (pajamos gautos iš nusikalstamos veikos), todėl tokia pinigų suma laikytina nusikalstamos veikos, nurodytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, rezultatu, t. y. konfiskuotinu turtu. Dėl to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas privalėjo taikyti V. L. 50 700 Eur konfiskavimą, o to nepadaręs netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 72 straipsnio nuostatų ir non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo taikymo
5. Kaip matyti iš bylos, nagrinėjamu atveju kasacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtų nagrinėjant bylą prokurorui perdavus kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga teismui po to, kai šioje byloje Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, išnagrinėjus V. L. apeliacinį skundą dėl nepagrįsto nuteisimo, buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis, kuriuo V. L. už padarytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 189 straipsnio 2 dalyje (4 veikos) nurodytas veikas buvo nuteistas subendrinta 300 MGL dydžio bauda. Byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą. Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras pats paprašė bylą perduoti prokurorui, nes buvo būtina nustatyti automobilių rinkos vertes, papildomai apklausti liudytoją. Papildomai atlikto ikiteisminio tyrimo metu automobilių rinkos vertės nebuvo nustatytos, o automobilių paieškos buvo nutrauktos šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų prašymu, nes yra žinomi jais disponuojantys asmenys, automobiliai registruoti Lietuvos Respublikoje, o visi kylantys ginčai, susiję su šiomis transporto priemonėmis, spręstini civilinio proceso tvarka. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu naujų esminių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl 2019 m. liepos 24 d. buvo surašytas naujas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti iš naujo teismui.
6. Iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteisė V. L. pagal tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius (BK 300 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį) už tiek pat padarytų nusikalstamų veikų ir paskyrė tokią pačią subendrintą bausmę (300 MGL dydžio baudą), kaip buvo pirmą kartą bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje.
7. Prokuroro kasacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuriais BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš nusikalstamos veikos gautų lėšų konfiskavimas V. L. netaikyti motyvuojant tuo, kad V. L. padėtis, kokia buvo prieš jam paduodant apeliacinį skundą dėl bylą pirmą kartą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme priimto nuosprendžio ir kokia būtų likusi nepakitusi jam skundo nepadavus, negali būti bloginama, nes priešingu atveju jo atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas).
8. Tinkamam sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti svarbu įvertinti susidariusią situaciją non reformatio in peius principo aspektu. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020).
9. BPK draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas įtvirtintas 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką nustatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką nustatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014 ir kt.).
10. Teismo sprendimas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautas lėšas neabejotinai pablogintų nuteistojo teisinę padėtį (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019). Taip nuteistasis atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje tik dėl to, kad skundė bylą pirmą kartą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, t. y. Šiaulių apylinkės teismo, 2018 m. liepos 18 d. nuosprendį, o tai prieštarauja draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principui, įtvirtintam BPK 386 straipsnio 3 dalyje. Taip pabloginant jo teisinę padėtį būtų iš esmės pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės.
11. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal baudžiamojo proceso teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ribojamas baudžiamojo proceso teisės principų non reformatio in peius ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti ir vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka), neturi įgaliojimų perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesudarytos prielaidos teismui priimti teisingą sprendimą byloje (inter alia, teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, priteisti teisingą nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą) ir tinkamai įvykdyti teisingumą. Tokiu teisiniu reguliavimu neužtikrinama veiksminga kiekvieno asmens ir visos visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir paneigiami iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų. Dėl to pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas).
12. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą, 2019 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-2740 pakeistas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir jame nustatyta, kad nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui: a) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
13. Taigi atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal baudžiamojo proceso teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas nėra ribojamas baudžiamojo proceso teisės principo non reformatio in peius tais atvejais, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tokios nuostatos turi būti laikomasi ir tęsiantis procesui bylą nagrinėjant iš naujo po to, kai buvo panaikintas nuosprendis ir byla perduota prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. Bylos duomenys patvirtina ir teismų priimtuose nuosprendyje ir nutartyje teisingai konstatuota, kad šioje byloje 2019 m. liepos 24 d. surašytame kaltinamajame akte nurodytos V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir kvalifikavimas iš esmės nesiskiria nuo tų, kurios buvo nurodytos 2017 m. gruodžio 29 d. surašytame kaltinamajame akte, su kuriuo byla buvo pirmą kartą perduota į teismą, nagrinėjama ir priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis. Dėl to byloje nėra aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjant iš naujo teismas nebūtų varžomas non reformatio in peius principo, ir tai galėtų lemti joje kaltinamo asmens padėties pabloginimą, palyginti su jo padėtimi, kokia buvo, kai jis skundė pirmą kartą bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
15. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84/2012">2K-7-84/2012</a>, 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-368/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-368/2011">2K-368/2011</a>, 2K-58-511/2020).
16. Tačiau prokuroro kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą prokuroras neprašė taikyti BK 72 straipsnio ir teismas netaikė jo savo iniciatyva, kartu prokuroras nepadavė apeliacinio skundo dėl BK 72 straipsnio netaikymo dėl to, kad, konfiskavus kaltininko nusikalstamu būdu įgytus pinigus, būtų užkirstas kelias draudimo bendrovėms arba sąžiningiems įgijėjams pateikti ieškinius kaltininkui ir ginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka, nes tokiu atveju asmuo būtų baudžiamas antrą kartą, atmestini. Šioje byloje civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, nebuvo ir duomenų, kad jie pareikšti civilinio proceso tvarka. Jeigu byloje būtų pareikšti civiliniai ieškiniai, teismas turėtų priimti atitinkamus sprendimus tiek dėl civilinių ieškinių, tiek dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-222/2010).
17. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatų dėl iš nusikalstamos veikos gautų lėšų konfiskavimo netaikymas nuteistajam V. L. nereiškia, kad prokuroras negali ginti viešojo intereso kitomis, tarp jų ir civilinėmis teisinėmis, priemonėmis.
18. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad šią baudžiamąją bylą antrą kartą išnagrinėję teismai, išanalizavę kasacinės instancijos teismo praktiką dėl non reformatio in peius principo, padarė teisingą išvadą dėl šio principo taikymo ir pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
