Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dalių nustatymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-22-701/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01207-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Ž. ir D. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovams A. Ž. ir D. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų A. Ž. ir D. Ž. priešieškinius ieškovei V. Ž. dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, pastato atidalijimo, servituto nustatymo ir žemės sklypo atidalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dalių nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė: atidalyti nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. Ž., priteisti atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise 73 215,94 Eur vertės gyvenamąjį namą (toliau – ir Gyvenamasis namas) ir 3127,2 Eur vertės pastatą – sandėlį (toliau – ir Pagalbinio ūkio paskirties pastatas), esančius 1,3830 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui A. Ž. atitenkančią pastatų dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo A. Ž. 601,76 Eur ieškovės išlaidų bendrai nuosavybei tvarkyti atlyginimą; pripažinti ieškovei teisę be atsakovo D. Ž. sutikimo vykdyti 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) pertvarkymą pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą Žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, atidalijant Žemės sklypą ir ieškovei paskiriant 14 160 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „A“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto „C“ raide, o atsakovui D. Ž. paskiriant 12 813 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „B“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, o už ieškovei atitenkančią 1347 kv. m didesnę žemės sklypo dalį priteisti iš ieškovės atsakovui D. Ž. 216 Eur piniginę kompensaciją arba atidalyti Žemės sklypą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant visą Žemės sklypą, už jo 1/2 dalį atsakovui D. Ž. priteisti iš ieškovės 2215 Eur piniginę kompensaciją.

3. Ieškovė nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutraukta ieškovės ir atsakovo A. Ž. santuoka, padalytas santuokoje įgytas turtas. Ieškovė ir atsakovas A. Ž. nuosavybės teise įgijo po 1/2 dalį Gyvenamojo namo, sandėlio ir stoginės šie vėliau buvo suformuoti kaip vientisas statinys – Pagalbinio ūkio paskirties pastatas, esantis atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,3830 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 2), taip pat po 1/2 dalį Žemės sklypo. Atsakovas D. Ž. dovanojimo sandorių, sudarytų su atsakovu A. Ž. 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. liepos 15 d., pagrindu įgijo 1/2 dalį Žemės sklypo ir 9/10 dalis Žemės sklypo Nr. 2. Ieškovė prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes, neatidalijus turto, ji neturi galimybės juo naudotis. Gyvenamasis namas buvo pastatytas ir suprojektuotas gyventi vienai šeimai, todėl padalyti jo natūra neįmanoma. Statiniai priteistini atsakovui A. Ž., kurio turtinė padėtis yra gera ir jis turi galimybę išmokėti ieškovės prašomą piniginę kompensaciją. Atidalijamų statinių vertė (76 343,83 Eur) yra nustatyta 2013 m. spalio 3 d. atsakovo A. Ž. santuokos nutraukimo byloje pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje. Žemės sklypas atidalytas pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. gegužės 28 d. projektą, pagal kurį yra suformuoti du žemės sklypai, kuriuos skiria kelias, todėl bendraturčiai turės privažiavimą prie jiems priklausančio žemės sklypo. Kadangi ieškovei atitektų didesnė Žemės sklypo dalis, ji sutinka atsakovui D. Ž. sumokėti kompensaciją, atitinkančią dalių skirtumo vertę. Taip pat ieškovė sutiko atsakovui D. Ž. sumokėti piniginę kompensaciją už jo sklypo dalį, visą žemės sklypą paskiriant ieškovės nuosavybėn. Ieškovė apmokėjo išlaidas, skirtas bendram turtui įteisinti, todėl prašė 1/2 dalį šių išlaidų atlyginimo priteisti iš atsakovo A. Ž.

4. Atsakovas A. Ž. pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: nustatyti, kad atsakovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalis 208,17 kv. m bendro ploto 100 proc. baigtumo Gyvenamajame name yra 52/100 dalys, o ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis Gyvenamajame name yra 48/100 dalys; nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką ir įpareigoti atsakovą A. Ž. per 4 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti projektuotojo E. J. parengtame naudojimosi tvarkos nustatymo projektiniame pasiūlyme nurodytas lengvų konstrukcijų pertvaras, dvejas duris šiose pertvarose, padalijant holą 1-2 (22,99 kv. m) į tris dalis – 1-2/1 (8,76 kv. m), 1-2/2 (8,19 kv. m) ir 1-2/3 (6,04 kv. m), nustatyti, jog ieškovė privalo kompensuoti atsakovui A. Ž. 1/2 dalį išlaidų pagal jo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, paskirti atsakovui A. Ž. naudotis visas pastogės patalpas – koridorių 1-9 (8,05 kv. m), miegamąjį 1-10 (23,90 kv. m), vonios patalpą 1-11 (7,95 kv. m), tualetą 1-12 (1,80 kv. m), kambarį 1-13 (23,25 kv. m), kambarį 1-14 (22,97 kv. m), drabužinę 1-15 (2,53 kv. m), iš viso priskirti atsakovui A. Ž. 90,45 kv. m pastogės patalpų, ieškovei paskirti naudotis pirmo aukšto patalpas – tambūrą 1-1 (4,00 kv. m), holo dalį 1-2/1 (8,76 kv. m), holo dalį 1-2/3 (6,04 kv. m), vonią-tualetą 1-3 (3,27 kv. m), svetainę 1-5 (40,17 kv. m), gyvenamąjį kambarį 1-6 (19,88 kv. m), iš viso 82,12 kv. m ploto patalpų, bendram naudojimui paskirti holo dalį 1-2/2 (8,19 kv. m), virtuvę 1-4 (14,41 kv. m), sandėlį 1-7 (6,63 kv. m), sandėlį-katilinę 1-8 (6,37 kv. m), iš viso bendro naudojimo patalpų plotas būtų 35,60 kv. m; atidalyti Pagalbinio ūkio paskirties pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausančią 1/2 dalį Pagalbinio ūkio paskirties pastato, iš atsakovo A. Ž. ieškovei priteisiant 447,99 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiamų 0,48 dalių Gyvenamojo namo tinkamam naudojimui užtikrinti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype Nr. 2 nustatyti 4 metrų pločio 0,0079 ha kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, taip pat nustatyti vieno metro pločio 0,0063 ha servitutinį taką apie Gyvenamąjį namą pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtą 2017 m. gegužės 17 d. servitutų nustatymo projektą.

5. Atsakovas A. Ž. nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje padalyto Gyvenamojo namo baigtumą jis padidino nuo 96 proc. iki 100 proc. Ieškovei santuokos nutraukimo byloje priteista Gyvenamojo namo dalis turi būti perskaičiuojama į idealiąsias dalis nuo 2013 m. užfiksuoto 96 proc. baigtumo, todėl ieškovė gali pretenduoti tik į 48/100 Gyvenamojo namo dalis, o atsakovui A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise Gyvenamajame name priklauso 52/100 dalys. Atsakovas A. Ž. nurodė nesantis pajėgus sumokėti ieškovei 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją, todėl ieškovės prašomas atidalijimo būdas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, tarp bendraturčių nustatytina Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal projektuotojo E. J. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektinį pasiūlymą. UAB „Žemėtvarka“ parengė 2017 m. gegužės 17 d. servitutų nustatymo projektą, kurį įgyvendinus būtų užtikrintas tinkamas Gyvenamojo namo naudojimas. Kadangi savavališka sandėlio ir stoginės statyba atlikta santuokos metu, teismai juos padalijo kaip santuokinį turtą, ieškovė turi pareigą padengti 1/2 dalį visų su savavališkos statybos įteisinimu susijusių išlaidų. Taip pat atsakovas A. Ž. prašė, kad teismas atidalytų Pagalbinio ūkio paskirties pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jam asmeninės nuosavybės teise priteistų ieškovei priklausančią 1/2 dalį Pagalbinio ūkio paskirties pastato, o iš jo ieškovei priteistų 447,99 Eur piniginę kompensaciją.

6. 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovui A. Ž. dovanojimo sandoriu perleidus teises į Žemės sklypą D. Ž. ir teismui 2019 m. sausio 15 d. įtraukus D. Ž. į bylą kaip dalies A. Ž. procesinių teisių perėmėją, atsakovas D. Ž. priešieškiniu prašė pripažinti jam teisę be ieškovės sutikimo vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal 2020 m. balandžio 27 d. matininkės N. G. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant Žemės sklypą ir atsakovui D. Ž. paskiriant 1,3829 ha Žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą skaičiumi „1“, o ieškovei paskiriant 1,3830 kv. m Žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą skaičiumi „2“, suteikiant atsakovui D. Ž. teisę be ieškovės sutikimo registruoti Žemės sklypo atidalijimą pagal 2020 m. balandžio 27 d. matininkės N. G. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą VĮ Registrų centre, arba atidalyti nurodytą žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui D. Ž. iš ieškovės priteisiant 1/2 dalį Žemės sklypo, o iš atsakovo D. Ž. ieškovei priteisiant 2215 Eur piniginę kompensaciją.

7. Atsakovas D. Ž. nurodė, kad N. G. parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra optimalus ir racionalus, pagal jį būtų suformuoti vienodo dydžio žemės sklypai, atitinkantys bendrosios dalinės nuosavybės dalis, abiem šalims tektų vienodo masto nepatogumai dėl Žemės sklype esančio servituto, Žemės sklypo viduje esančių kapinių. Atsakovas D. Ž. turėtų priėjimą prie vandens pralaidos iš kūdros, kuri funkciniu ryšiu yra neatskiriamai susijusi su kitomis jo ir A. Ž. ūkininko ūkyje gėlėms laistyti naudojamomis dviem kūdromis. Ieškovė turėtų pakankamai platų priėjimą prie kūdros. Taip pat šis ginčas galėtų būti išspręstas atidalijant Žemės sklypą, atsakovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisiant iš ieškovės 1/2 dalį Žemės sklypo, o iš jo ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį, o priešieškinius atmetė: atidalijo ieškovės nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. Ž. ir atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisė 73 215,94 Eur vertės Gyvenamąjį namą, 3127,2 Eur vertės Pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esančius Žemės sklype Nr. 2, o iš atsakovo A. Ž. ieškovei už jam atitenkančią pastatų dalį – 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją, išdėstant mokėjimą lygiomis dalimis vienerių metų laikotarpiu, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį po 3180,99 Eur iki visiško piniginės kompensacijos sumokėjimo; priteisė iš atsakovo A. Ž. ieškovei 601,76 Eur išlaidų bendrai nuosavybei tvarkyti atlyginimą; pripažino ieškovei teisę be atsakovo D. Ž. sutikimo vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, atidalijant žemės sklypą taip: ieškovei paskiriant 14 160 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „A“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, o atsakovui D. Ž. paskiriant 12 813 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „B“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, už ieškovei atitenkančią 1347 kv. m didesnę Žemės sklypo dalį priteisiant iš ieškovės atsakovui D. Ž. 216 Eur piniginę kompensaciją.

9. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. Ž. 2018 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutarties, o ieškovė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties pagrindu yra Žemės sklypo bendraturčiai, asmeninės nuosavybės teise valdantys po 1/2 dalį ginčo nekilnojamojo turto. Teismas nusprendė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės parengtą projektą yra optimalesnis ir racionalesnis. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą atidalijamus žemės sklypus skiria servitutinis kelias, kuriuo lygiomis dalimis naudosis abu bendraturčiai, o pagal atsakovo projektą servitutinio kelio daugiau tektų ieškovei, kartu tektų laikytis ir daugiau nustatytų specialiųjų sąlygų. Teismas pažymėjo, kad servitutinis kelias labai aiškiai atriboja du atidalijamus sklypus ir tokia riba yra racionali. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas projektas neracionalus, atidalijimo būdas, kai atidalijamo sklypo riba eina per vandens telkinį, prieštarauja sklypo formavimo ir pertvarkymo principams, nustatytiems Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

10. Teismas atsakovo D. Ž. argumentą dėl vandens pralaidos pripažino hipotetine prielaida, mažiau svarbiu nei vandens telkinio ribos nustatymas per vandens telkinį, nes, teismo vertinimu, pagal atsakovo atsidalijimo projektą vandens pralaida būtų tik atsakovo vandens telkinio pusėje, ieškovė negalėtų naudotis vandens telkiniu pagal jo paskirtį. Teismas pažymėjo, kad sklypų gretimybės pagal šalių pateiktus atsidalijimo projektus taip pat yra svarbios, nes pagal ieškovės pateiktą projektą Žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu, kurio bendraturtė yra ieškovė, o atsakovo D. Ž. žemės sklypo riba būtų su Žemės sklypu Nr. 2, kuriame atsakovas D. Ž. turi savo dalį. Teismas pripažino, kad, atidalijus Žemės sklypą pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, bus atsižvelgta į teisėtumo kriterijų, nes jis atitinka sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, tokiu būdu atidalijant Žemės sklypą bus išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra.

11. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovei ir atsakovui A. Ž. priteista po 1/2 dalį 76 343,83 Eur vertės 96 proc. baigtumo statomo Gyvenamojo namo su savavališka statyba pripažintais sandėliu ir stogine, esančiais Žemės sklype Nr. 2. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti veiksmai, susiję su Gyvenamojo namo, sandėlio ir stoginės įteisinimu, ir šiuo metu yra įteisintas namo baigtumas 100 proc., o vietoj padalytų sandėlio ir stoginės, įteisinus savavališką statybą, atsirado vienas objektas – Pagalbinio ūkio paskirties pastatas.

12. Teismas konstatavo, kad nė viena iš šalių neprašo atidalyti Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio paskirties pastato natūra. Teismas pažymėjo, kad, nustačius naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, išlieka bendrojo naudojimo patalpos, bendros komunikacijos, jų priežiūra (dalis komunikacijų yra atsakovams priklausančiame žemė sklype), mokėjimas už komunalines paslaugas, nesant atskirų apskaitos prietaisų, o tai užprogramuoja tolesnius šalių ginčus. Teismas nustatė, kad Gyvenamuoju namu, Pagalbinio ūkio paskirties pastatu, esančiais atsakovams priklausančioje žemėje, nuo 2012 m. naudojasi atsakovas A. Ž., ten yra ir atsakovo D. Ž. gyvenamoji vieta, vykdoma ūkinė veikla, Žemės sklype Nr. 2 per bylos nagrinėjimo laiką atsakovas pasistatė ir įsirengė pirtį, pasistatė šiltnamį. Tai rodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti namų valdą, turi didesnį poreikį naudotis šiais statiniais nei ieškovė, kuri nepageidauja naudotis statiniais, nors kitos gyvenamosios patalpos neturi. Teismas nusprendė, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo, teisingumo principus, nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo ir neprieštarauja proporcingumo principui. Atsakovui iš esmės neigiant ieškovės poziciją, tačiau nepateikus kitų pasiūlymų dėl Gyvenamojo namo, kartu ir Pagalbinio ūkio paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą.

13. Teismas pripažino, kad atsakovo A. Ž. turtinė padėtis yra pakankamai gera, nes jis turi ir kito nekilnojamojo turto objektų (dalį gretimai ginčo turto esančios namų valdos (duomenys neskelbtini), transporto priemonių, technikos, yra įregistravęs ūkį, ginčo valdoje vykdo ūkinę veiklą, iš jos gauna pastovias pajamas, bylos nagrinėjimo laikotarpiu pasistatė ir įsirengė pirtį, šiltnamį, vietos apžiūros metu atsakovas A. Ž. patvirtino aplinkybę, jog jis įsigijo naują namų valdos ir šiltnamių ūkio apšildymo katilą, įsirengė palėpės patalpas. Teismas nusprendė, kad atsakovo argumentas, jog iš gėlių auginimo verslo pajamos nėra didelės, dėl karantino jos dar labiau sumažėjo, nepaneigia atsakovo galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją, nes pajamų dydžio kitimas dėl tam tikrų aplinkybių gali reikšti tik laikiną pajamų sumažėjimą. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad atsakovas neturi kreditorių, pažymėjo, jog atsakovas A. Ž. nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą.

14. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atidalijamo turto vertės. Turto vertė nustatyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu, todėl ieškovės prašoma priteisti kompensacija atitinka teismo nustatytą atidalijamos dalies vertę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. Ž., prašydamas jam iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastatą, jo vertę mažino išlaidomis, susijusiomis su Pagalbinio ūkio pastato savavališkos statybos įteisinimu, tačiau savavališkos statybos įteisinimas šio pastato vertės nepakeitė, be to, atsakovui A. Ž. lieka pastatas, kurio savavališką statybą jis įteisino, atsakovas A. Ž. tokiu būdu siekia sumažinti iš jo priteisiamos kompensacijos dydį.

15. Teismas nusprendė, kad atsakovas A. Ž. reikalavimą dėl Gyvenamojo namo dalių nustatymo sieja su prašoma nustatyti Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, siekdamas pagrįsti adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Teismas vertino, kad ieškovė prašo priteisti 96 proc. baigtumo statomo Gyvenamojo namo, kurio vertė 73 215,94 Eur, 1/2 dalies vertės dydžio kompensaciją, namo užbaigimas negali būti traktuojamas kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu, pertvarkant esamą statinį ir sukuriant naują kokybę.

16. Ieškovė už ginčo pastatų įteisinimą sumokėjo 1203,51 Eur. Šias ieškovės išlaidas jos prašymu teismas tarp šalių padalijo pusiau, iš atsakovo A. Ž. ieškovei priteisdamas 601,76 Eur piniginę kompensaciją.

17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18. Kolegija, pasisakydama dėl atsakovo A. Ž. reikalavimo pakeisti šalims tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis Gyvenamajame name į 48/100 ir 52/100, nurodė, kad, pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Konstatavusi, jog atsakovas A. Ž. nepateikė įrodymų, kad jis Gyvenamojo namo pirmame aukšte pabaigė vidaus apdailą, pastogės patalpose įrengė tualeto patalpą, vonios patalpą, baigė terasą turėdamas ieškovės sutikimą, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pirmiau nurodytas atsakovo A. Ž. reikalavimas netenkintas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu būtent atsakovui A. Ž. buvo priteistas visas Gyvenamasis namas su šio atsakovo atliktų darbų rezultatais. Ieškovei kompensacija už 1/2 dalį atidalijamo Gyvenamojo namo priteista pagal 96 proc. baigtumo Gyvenamojo namo vertę, kuri buvo nustatyta santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Dėl to ieškovė negavo jokios neteisėtos finansinės naudos iš atsakovo A. Ž. be jos sutikimo Gyvenamajame name atliktų darbų.

19. Kolegija pažymėjo, kad šalys nepageidavo Gyvenamojo namo atidalyti natūra, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklosčiusi itin konfliktiška situacija. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, nustačius naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, išlieka bendrojo naudojimo patalpos, bendros komunikacijos, jų priežiūra (dalis komunikacijų yra atsakovams priklausančiame žemė sklype), mokėjimas už komunalines paslaugas, nesant atskirų apskaitos prietaisų, o tai užprogramuoja tolesnius šalių ginčus. Įvertinusi duomenis apie ieškovės sveikatos būklę, kolegija nurodė, kad ieškovės sveikatos būklė taip pat yra kliūtis jos gyvenimui tame pačiame Gyvenamajame name su atsakovu A. Ž. Kolegija padarė išvadą, kad, šalims gyvenant tame pačiame Gyvenamajame name, nesant izoliuotų abiem bendraturčiams priklausančių patalpų, įvertinus jų negebėjimą susitarti jau beveik dešimt metų, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei ir atsakovui A. Ž. pavyks išvengti konfliktinių situacijų. Kolegija konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas.

20. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių įvertinimu, kad jos rodo atsakovo A. Ž. suinteresuotumą Gyvenamuoju namu, tam jis turi didesnį poreikį nei ieškovė. Šią aplinkybę, kolegijos vertinimu, patvirtina ir atsakovo A. Ž. priešieškinio reikalavimas atidalyti Pagalbinio ūkio paskirties pastatą, jam priteisiant 1/2 dalį pastato, o ieškovei – kompensaciją. Kolegija nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad, ieškovei išsikėlus iš bendrų šalių namų 2012 m., būtent atsakovas A. Ž. laikė save ginčo nekilnojamųjų daiktų savininku, šiuo turtu rūpinosi, juo naudojosi iš esmės tik atsakovas A. Ž. su sūnumis, ieškovei ir atsakovui A. Ž. konfliktuojant, ieškovė turėjo ribotas galimybes rūpintis šiuo turtu, ji sutiko, jog Gyvenamasis namas po atidalijimo priklausytų atsakovui A. Ž.

21. Kolegija atsižvelgė į teismų praktiką, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149/2014">3K-3-149/2014</a>). Kolegija konstatavo, kad, atsakovui A. Ž. nesiūlant kito bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, esant duomenims apie bendraturčių ypatingai konfliktiškus santykius, nesant galimybės visiškai atskirti kiekvienam bendraturčiui priklausančias Gyvenamojo namo dalis, kuriomis jie naudotųsi pagal atsakovo A. Ž. pasiūlytą naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, eliminuojant galimybę bendraturčiams susitikti ir konfliktuoti, atsakovui A. Ž. net neįrodinėjant tokios galimybės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog būtent ieškovės pasiūlytas Gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionaliausias ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus.

22. Atsakovui A. Ž. apeliacinės instancijos teisme nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatyta 76 343,83 Eur Gyvenamojo namo verte ir remiantis 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų metu įkainojimo dokumente esančiais duomenimis, kad Gyvenamojo namo vidutinė rinkos kaina 2016 m. lapkričio 21 d. buvo 25 000 Eur, kolegija šį atsakovo argumentą atmetė. Kolegijos vertinimu, kadastrinius matavimus atlikusios UAB „Dzūkijos valdos“ nurodyta Gyvenamojo namo vertė negali būti pripažįstama atitinkančia Gyvenamojo namo rinkos vertę, nes, pirma, kadastrinius matavimus atliekančios įmonės surašytas įkainojimo dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo teismas neturi pagrindo remtis, antra, atsakovas A. Ž. jokiais argumentais nepagrindė, dėl kokių priežasčių po 2013 m. atlikto Gyvenamojo namo vertinimo jo rinkos vertė galėjo sumažėti tris kartus. Reikalaujamo atidalyti Gyvenamojo namo vertę ieškovė grindė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendime nustatytais duomenimis, kurie yra pakankami ir tinkami įrodymai byloje nustatant kompensacijos dydį. Pareiga pateikti kitokią šio turto vertę patvirtinančius duomenis, kurie, be kita ko, galėjo būti gauti ir atlikus ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, kilo atsakovui A. Ž. Atsakovo A. Ž. pasyvumas lėmė, kad jis nepaneigė ieškovės nurodytos turto vertės, nepasinaudojo savo teise prašyti skirti ekspertizę, be to, kliudė ieškovei su turto vertintoja patekti į patalpas. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atidalytino Gyvenamojo namo vertę, nepažeidė šalių lygybės ir rungtyniškumo principų, nes ieškovė savo pareigą pagrįsti turto vertę įvykdė pateikdama leistinus įrodymus, o atsakovas A. Ž. jos nepaneigė.

23. Kolegija taip pat atmetė atsakovo A. Ž. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neištyrė, ar atsakovas išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją (iš viso 38 171,92 Eur). Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir duomenis apie atsakovo A. Ž. turtą bei pajamas, konstatavo, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ieškovei priteistai kompensacijai sumokėti.

24. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu piniginės kompensacijos ieškovei už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastatą nemažinti savavališkos statybos įteisinimo išlaidų dydžiu, pažymėjusi, kad, šį daiktą natūra palikus atsakovui A. Ž., o ieškovei priteisus kompensaciją už 1/2 pastato dalį pagal 2013 m. buvusią pastato vertę, ieškovė negavo jokios papildomos naudos.

25. Pasisakydama dėl Žemės sklypo atidalijimo, kolegija nurodė, kad atsakovas D. Ž. nepagrįstai teigia, jog pagal UAB „Geoginta“ parengtą projektą 686 kv. m Žemės sklypo plotas lieka nepadalytas. Kolegija nurodė, kad pagal UAB „Geoginta“ parengtą projektą 686 kv. m ploto Žemės sklypas yra priskiriamas abiem bendraturčiams po 343 kv. m. Atsižvelgdama į tai, kad per nurodytą Žemės sklypo dalį eina servitutinis kelias, aplinkybė, jog nėra nurodyta, kuriam iš bendraturčių priskirtinas konkretus šios Žemės sklypo dalies plotas, neturi esminės reikšmės. Kita atsakovo D. Ž. nurodyta aplinkybė, kad, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kelio servituto plotas yra 610 kv. m, o ne 686 kv. m, t. y. netinkamai apskaičiuoti šalims siūlomi plotai, kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo UAB „Geoginta“ projekto vertinti kaip netinkamai parengto, nes 686 kv. m ploto Žemės sklypo dalis padalyta abiem bendraturčiams po lygiai, todėl, nepaisant Nekilnojamojo turto registre ir UAB „Geoginta“ parengtame projekte nurodytų atitinkamų Žemės sklypo dalių plotų neatitikimo, nėra pagrindo spręsti, kad dėl to pažeidžiamos kurio nors iš bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Kolegija nurodė, kad šiuo atveju įvertintina ir aplinkybė, jog UAB „Geoginta“ parengtame projekte „C“ raide pažymėta Žemės sklypo dalis nebūtinai visiškai sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu kelio servitutu, ypač įvertinant servitutinio kelio ir kapinių ribų neatitikimus. UAB „Geoginta“ parengtame projekte siauras Žemės sklypo plotas ties kapinėmis racionaliai prijungtas prie bendraturčiams lygiomis dalimis padalytos Žemės sklypo dalies, pažymėtos raide „C“. Nurodytą prie kapinių esantį nedidelį Žemės sklypo plotą priskyrus vienam konkrečiam bendraturčiui, jo interesai nebūtų tinkamai užtikrinti. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės pateiktas UAB „Geoginta“ parengtas Žemės sklypo atidalijimo projektas labiau nei matininkės N. G. parengtas projektas atitinka šiuo metu egzistuojančią Žemės sklypo faktinę naudojimo tvarką. Kolegija konstatavo, kad atsakovų pateiktas atidalijimo variantas negali būti pripažintas tinkamu dėl jo neracionalumo, pagal matininkės N. G. parengtą projektą naujai formuojamų žemės sklypų forma visiškai neatitinka Taisyklių 34 punkte išdėstytų formuojamų ir pertvarkomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų formos reikalavimų, kadangi yra ypač netaisyklingos formos. Įvertinusi atsakovo D. Ž. teiginį dėl poreikio turėti priėjimą prie vandens pralaidos iš kūdros, kolegija nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodytas atsakovų poreikis naudotis pagal UAB „Geoginta“ parengtą projektą ieškovei priskirtina kūdra, byloje yra duomenys, jog atsakovai turi poreikį naudotis ir naudojasi šalia kapinių esančia pieva prie šiltnamių ūkio privažiuoti, nėra pagrindo vien dėl neįrodyto atsakovų poreikio kūdrai Žemės sklypą atidalyti pagal jų užsakymu parengtą projektą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinius tenkinti visiškai; priteisti atsakovams iš ieškovės jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 4.80 straipsnio 1 dalį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, dėl Žemės sklypo priėmė sprendimą, kuris prieštarauja pačiai atidalijimo instituto sampratai ir yra neįmanomas įgyvendinti, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a>; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2009">3K-3-478/2009</a>; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a>; ir kt.), taip pat pabrėžiama, kad atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2009">3K-3-482/2009</a>; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-403/2019">e3K-3-77-403/2019</a>). Ieškovės pateiktas 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ projektas pagal savo turinį apskritai nėra atidalijimo projektas. Projekte raide „C“ yra pažymėtas vientisas, į jokias realias dalis nepadalytas 686 kv. m žemės plotas, kurį teismas paskyrė abiem bendraturčiams bendrai. Kadangi atidalijimo atveju pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, jokių bendrų plotų negali pasilikti. Tai reiškia, kad ieškovė, formuluodama savo reikalavimą, tinkamai neįvardijo, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad per Žemės sklypo dalį eina servitutinis kelias, aplinkybė, jog nėra nurodyta, kuriam iš bendraturčių priskirtinas konkretus šios Žemės sklypo dalies plotas, neturi esminės reikšmės. Šis apeliacinės instancijos teismo motyvas prieštarauja atidalijimo instituto sampratai, nes dalijant Žemės sklypas, įskaitant ir servitutinio kelio plotą, turi būti paskirstytas dviem būsimiems sklypams. Be to, tikrasis kelio servituto plotas yra 610 kv. m, taigi, teismo sprendimu liko nepadalyta ne tik 610 kv. m žemės, kurioje yra kelio servitutas, bet dar 76 kv. m kitos žemės. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Žemės sklypo atidalijimo neįmanoma įgyvendinti. Žemės sklypo atidalijimas reiškia atskirų žemės sklypų suformavimą, todėl tam būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas Taisyklių nustatyta tvarka. Dėl nurodytų 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ žemės sklypo padalijimo projekto trūkumų padalyti Žemės sklypo į du sklypus techniškai neįmanoma, taip pat neįmanoma parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo D. Ž. siūlomas matininkės N. G. parengtas Žemės sklypo atidalijimo projektas yra neracionalus, taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl negali būti patenkintas alternatyvus atsakovo D. Ž. reikalavimas.

26.2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimą nustatyti Gyvenamojo namo dalis, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341-611/2018">3K-3-341-611/2018</a>), nepagrįstai taikė CK 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančias bendraturčiui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto padidinimą, nors turėjo taikyti CK 4.47 straipsnyje nustatytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – naujo daikto pagaminimą. Iki namo visiško užbaigimo atlikti darbai negali būti kvalifikuojami kaip daikto padidinimo darbai. Ieškovei santuokos nutraukimo byloje priteista 1/2 dalis 96 proc. baigtumo Gyvenamojo namo turi būti perskaičiuojama į idealiąsias dalis atsižvelgiant į 2013 m. užfiksuotą Gyvenamojo namo 96 proc. baigtumą, o ne dabartinį 100 proc. baigtumą. Tai reiškia, kad ieškovė gali pretenduoti tik į 48/100 Gyvenamojo namo dalis, o atsakovui A. Ž. priklauso 52/100 Gyvenamojo namo dalys.

26.3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti. Šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais apie jos turtinę padėtį, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – naudojimosi tvarkos ginčo turtu nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2012">3K-3-535/2012</a>; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2014">3K-3-452/2014</a>; ir kt.). Teismai, priteisdami iš atsakovo A. Ž. 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją ieškovei, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo A. Ž. turtinė padėtis yra pakankamai gera piniginei kompensacijai išmokėti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu santuokos nutraukimo byloje, nustatytos prejudicinių faktų galią turinčios aplinkybės, kad namas gali būti padalytas natūra, kad yra galimybės šalims jį bendrai valdyti ir naudoti, taip pat nustatyta, kad šalys neturi finansinių galimybių sumokėti viena kitai kompensacijų (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismai nevertino atsakovo A. Ž. argumentų ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad po santuokos nutraukimo jis neturėjo jokių galimybių sukaupti lėšų teismo priteistai piniginei kompensacijai sumokėti, taip pat neanalizavo atsakovo A. Ž. gaunamų pajamų ir išlaidų dydžio, neįvertino pinigų skolinimosi fakto, nepasisakė dėl jo argumentų apie galimybės atnaujinti šiltnamius nebuvimą ir šių statinių nusidėvėjimą, neatsižvelgė į pirties pastatymo aplinkybes, į tai, kad Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), esantis turtas yra bevertis, atsakovas A. Ž. kitų transporto priemonių ir technikos, išskyrus seną traktoriuką – žoliapjovę, neturi. Galimybei išmokėti piniginę kompensaciją reikšmės negali turėti ir apeliacinės instancijos teismo nurodyti žemės sklypų dalių dovanojimo D. Ž. sandoriai, kadangi padovanoto turto bendra rinkos vertė yra daug kartų mažesnė už priteistos kompensacijos dydį. Teismai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas A. Ž. nesiūlė Gyvenamojo namo atidalijimo būdo, nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti namų valdą ir turi didesnį poreikį naudoti šiuos statinius nei ieškovė. Teismai privalėjo konstatuoti, kad atsakovas A. Ž. nepajėgus išmokėti ieškovei jos reikalaujamos kompensacijos, ir nustatyti Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal šio atsakovo siūlomą projektą. Nepriklausomai nuo to, kiek šalių santykiai yra konfliktiški, teismas negali priteisti kompensacijos iš asmens, kuris neišgali jos sumokėti.

26.4. Priteistas kompensacijos už 1/2 dalį Gyvenamojo namo dydis yra aiškiai neadekvatus 1/2 dalies Gyvenamojo namo rinkos vertei. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Gyvenamojo namo rinkos kainą, rėmėsi santuokos nutraukimo byloje 2013 m. atliktu vertinimu, nors pagal vėlesnius kadastrinius duomenis vidutinė Gyvenamojo namo rinkos kaina yra beveik tris kartus mažesnė. Teismai neatsižvelgė į tai, kad Gyvenamasis namas yra atokioje kaimo vietovėje, namo išorės ir vidaus apdaila yra labai paprasta, ieškovė atsisakė išpirkti namo dalį.

26.5. Santuokos nutraukimo byloje esančioje 2013 m. spalio 25 d. turto vertinimo ataskaitoje yra duomenys, jog sandėlio vertė yra 10 000 Lt, o stoginės – 800 Lt, iš viso – 10 800 Lt (3127,90 Eur). Šie statiniai buvo pastatyti santuokos su ieškove metu ir buvo pripažinti savavališka statyba, todėl, vykdant privalomuosius nurodymus, jų neįteisinus, jie būtų nugriauti ir kaip dalybų objektas neegzistuotų. Byloje pateikti įrodymai, kad savavališkai statybai įteisinti atsakovas A. Ž. patyrė 2231,91 Eur išlaidų. Savavališkos statybos įteisinimo procese vietoj dviejų savavališkų statinių atsirado vienas objektas – pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Ieškovei priteista kompensacija už 1/2 dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato turėjo būti sumažinta iki 447,99 Eur, tai yra 1/2 dalimi turėtų su įteisinimu susijusių išlaidų.

27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Padalijus žemės sklypą pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą, bendra nuosavybė pasibaigs, nes abiem bendraturčiams bus suformuoti atskiri žemės sklypai, lygiomis dalimis priskiriant žemės sklypo dalį, kurią užima servitutinis kelias. Kasacinio skundo argumentas, kad liko nepadalyta 76 kv. m žemės, yra nepagrįstas, nes teismo sprendimu atidalytas visas 27 659 kv. m ploto žemės sklypas, paskiriant ieškovei iš viso 14 503 kv. m, atsakovui – iš viso 13 156 kv. m. Be to, bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti kitų bendrų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2007">3K-3-459/2007</a>). Ieškovė pažymi, kad, esant galimybei atidalyti žemės sklypą natūra, ji nesutinka su atsakovo D. Ž. reikalavimu už atidalijamą žemės sklypą paskirti jai piniginę kompensaciją.

27.2. Reikalavimą padidinti atsakovui A. Ž. ir sumažinti ieškovei tenkančias Gyvenamojo namo dalis šis atsakovas grindžia vien tuo, kad atliekant Gyvenamojo namo įteisinimo procedūras gyvenamojo namo užbaigtumas nurodytas 100 proc. Nepateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų realų darbų atlikimo laiką, kainas, taip pat kad laikydamasis teisės aktų reikalavimų atsakovas A. Ž. padidino savo bendrosios nuosavybės dalį. Darbai buvo atlikti be ieškovės sutikimo, jie pagal savo pobūdį bei mastą (vertę) nevertintini kaip naujo daikto sukūrimas ar rekonstrukcija. Gyvenamojo namo dalių padidėjimą atsakovas įrodinėja savo asmeniniams poreikiams antrame namo aukšte įrengtu sanitariniu mazgu ir terasos įstiklinimu, kuriais ieškovė negalės pasinaudoti. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė privalėjo skirti lėšų nurodytiems pagerinimams atlikti, savo teises turi ginti CK 4.76 straipsnio pagrindu, prašydamas iš ieškovės kaip bendraturtės priteisti nuostolių, kuriuos patyrė dėl ieškovės neprisidėjimo prie statybos darbų užbaigimo, atlyginimą.

27.3. Ieškovė įrodė ir pagrindė negalimumą atsidalyti natūra – po pastatais esantis žemės sklypas yra atsakovų nuosavybė, siūlomas 1 metro pločio aplink pastatą servitutas ir bendros patalpos neužtikrins ieškovės naudojimosi gyvenamojo namo dalimi. Atsakovas, padovanodamas 1/10 sklypo, kuriame yra Gyvenamasis namas bei kiti statiniai, sūnui D. Ž., sąmoningai jų atidalijimą natūra padarė neįmanomą. Užkirtęs kelią atidalijimui natūra, atsakovas A. Ž. turi priimti iš savo veiksmų kylančias neigiamas pasekmes ir už Gyvenamojo namo dalį sumokėti ieškovei kompensaciją. Atsakovas savo turtinę padėtį įrodinėja dokumentais, kurių pagrįstumo neįmanoma patikrinti, jų nekontroliuoja jokios institucijos. Atsakovo A. Ž. gerą turtinę padėtį patvirtina aplinkybės, kad jis pasistatė pirtį, naują modernų šiltnamį, įrengė modernią šildymo sistemą, dovanojo žemes sūnums, rėmė pramoginius renginius.

27.4. Nesutikdamas su gyvenamojo namo verte atsakovas turėjo procesinę pareigą nesutikimą išreikšti ne apeliaciniame ir kasaciniame skunduose, bet nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas tik apeliaciniame skunde įvardijo 25 000 Eur Gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę, pažymėtą UAB „Dzūkijos valdos“ Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) pažymoje. Šis dokumentas parengtas ne turto vertintojų, o matininkų ir jo paskirtis – užfiksuoti namo kadastrinius duomenis, o ne realią vertę. Atsakovas teigia, esą namo vertė nuo 2013 m. sumažėjo beveik 3 kartus, nors yra visuotinai žinoma ir dėl to atskirai neįrodinėtina aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje nuo 2013 m. tik augo, o ne mažėjo. Kartu atsakovas sutinka su pagalbinio ūkio paskirties pastato 3127,90 Eur verte, nors šio pastato vertė nustatyta pagal 2013 m. spalio 25 d. turto vertinimo ataskaitą, pateiktą santuokos nutraukimo byloje.

27.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad faktiškai namu ir priklausiniais nuo 2012 m. naudojasi tik atsakovas A. Ž., šalių santykiai yra tokie blogi, kad bendras gyvenimas name nėra įmanomas, šalių socialinė taika nebūtų atkurta, ieškovė ir toliau faktiškai namu nesinaudotų. Atsakovo reikalavimas pasilikti sau pastatą – sandėlį, jį atidalijant, nors 1/2 dalis šio daikto priklauso ieškovei, ir nustatyti žemės sklype servitutą, kurio apimtis yra aiškiai nepakankama naudotis gyvenamuoju namu, įrodo atsakovo siekį sudaryti ieškovei nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, iš esmės apribojant galimybę naudotis savo turtu. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kaip šalys naudosis bendra terasa, kaip ieškovė pateks į savo 1 m ploto apie gyvenamąjį namą servitutu nustatytą žemės sklypo dalį, kurioje vietoje ieškovė turėtų laikyti namui šildyti reikalingas kuro atsargas, ūkio reikmenis, kada ir kokiomis lėšomis būtų atlikti naudotis Gyvenamuoju namu pagal atsakovo projektą reikalingi namo tam tikri pakeitimai, atskiriant kai kurias patalpas. Teismas, įvertinęs faktinius bendro daikto naudojimo santykius, įpareigojo šalį, užėmusią ir eksploatuojančią visą turtą, išmokėti šaliai, faktiškai praradusiai savo turtą, kompensaciją. Kitoks sprendimas lemtų ne socialinės taikos atkūrimą ir ginčo išsprendimą iš esmės, o naujus teisinius ginčus. Atitinkamai situacija, kai valstybės institucijos ilgą laiką (nuo 2012 m.) neužtikrina asmens teisės naudotis savo turtu, pažeistų ne tik nacionalinius teisės aktus, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir Protokolo Nr. 1 1 straipsnį.

27.6. Atsakovo siekis, kad ieškovė padengtų pusę sumos, kurią jis, kaip statytojas, sumokėjo šalindamas savo neteisėtų veiksmų, t. y. savavališkos statybos, padarinius, prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ir CK 3.115 straipsnio nuostatoms, kad už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus privalo atsakyti kaltas sutuoktinis. Pagalbinio ūkio paskirties pastatą palikus atsakovui nuosavybės teise, ieškovė atsakovo investuota dalimi nepraturtėjo ir nepasinaudojo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

28. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

29. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2014">3K-3-452/2014</a>), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-403/2019">e3K-3-77-403/2019</a> 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149/2014">3K-3-149/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2012">3K-3-535/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2011">3K-3-253/2011</a>; kt.). Šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais apie jos turtinę padėtį, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Vertinimas, kad bendraturčio, kuriam turtas priteisiamas natūra, galimybę sumokėti kitam bendraturčiui kompensaciją patvirtina aplinkybė, jog jam priteistas turtas natūra, taigi kompensacija gali būti išieškoma iš šio turto, laikytinas nepagrįstu ir iškreipiančiu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2012">3K-3-535/2012</a>).

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl bendraturčių reikalavimų, susijusių su Žemės sklypo atidalijimu nagrinėjamoje byloje

36. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, pažeisdami CK 4.80 straipsnio 1 dalį ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a>; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2009">3K-3-478/2009</a>; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2009">3K-3-482/2009</a>; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a>; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-403/2019">e3K-3-77-403/2019</a> ir kt.), dėl Žemės sklypo priėmė sprendimą, kuris prieštarauja pačiai atidalijimo instituto sampratai ir yra neįmanomas įgyvendinti. Šie argumentai kasaciniame skunde grindžiami tuo, kad: 1) ieškovės pateiktas 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ projektas pagal savo turinį apskritai nėra atidalijimo projektas, nes projekte raide „C“ yra pažymėtas vientisas į jokias realias dalis nepadalytas 686 kv. m žemės plotas, kurį teismas paskyrė abiem bendraturčiams bendrai, tuo tarpu atidalijus jokių bendrų plotų negali pasilikti, o tai reiškia, kad ieškovė, formuluodama savo reikalavimą, tinkamai neįvardijo, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti; 2) visas Žemės sklypas, įskaitant ir servitutinio kelio plotą, turi būti paskirstytas tarp dviejų būsimų sklypų, kurie turėtų būti suformuoti kaip atidalijimo galutinis rezultatas, tikrasis kelio servituto plotas yra 610 kv. m (2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ žemės sklypo padalijimo projekte kelio servituto plotas – 686 kv. m – yra nurodytas klaidingai), taigi teismo sprendimu liko nepadalyta ne tik 610 kv. m žemės, kurioje yra kelio servitutas, bet dar ir 76 kv. m kitos žemės; 3) teismo sprendimo dalies dėl Žemės sklypo atidalijimo neįmanoma įgyvendinti, nes dėl nurodytų 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ žemės sklypo padalijimo projekto trūkumų padalyti Žemės sklypą į du sklypus techniškai neįmanoma, taip pat neįmanoma parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto; 4) apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo D. Ž. siūlomas matininkės N. G. parengtas Žemės sklypo atidalijimo projektas yra neracionalus.

37. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

38. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje dėl Žemės sklypo pareikštais reikalavimais tiek ieškovė, tiek ir atsakovas D. Ž., būdami šio sklypo bendraturčiai, siekia atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kiekvienas iš jų byloje reiškė priešpriešinius reikalavimus ne dėl Žemės sklypo atidalijimo natūra, o dėl pripažinimo teisės be kito bendraturčio sutikimo vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal kiekvieno iš jų pateiktus projektus, ieškovė – pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą Žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, o atsakovas D. Ž. – pagal 2020 m. balandžio 27 d. matininkės N. G. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Šie bendraturčiai byloje neteikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų, parengtų Taisyklėse nustatyta tvarka. Kaip alternatyvius reikalavimus kiekvienas iš šių bendraturčių reiškė reikalavimus atidalyti nurodytą žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam asmeninės nuosavybės teise priteisiant visą Žemės sklypą, o kitam bendraturčiui – piniginę kompensaciją.

39. Iš byloje ieškovės pateikto 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengto Žemės sklypo padalijimo pasiūlymo ir ieškovės suformuluoto reikalavimo (pripažinti jai teisę be atsakovo D. Ž. sutikimo vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą Žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, atidalijant Žemės sklypą ir ieškovei paskiriant 14 160 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „A“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto „C“ raide, o atsakovui D. Ž. paskiriant 12 813 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „B“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, o už ieškovei atitenkančią 1347 kv. m didesnę žemės sklypo dalį priteisti iš ieškovės atsakovui D. Ž. 216 Eur piniginę kompensaciją) matyti, kad ieškovė įvardijo, kokius atskirus nekilnojamuosius daiktus siekia suformuoti, t. y. kad siekia suformuoti žemės sklypą, susidedantį iš 14 160 kv. m ploto žemės sklypo, pažymėto raide „A“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto „C“ raide, bei žemės sklypą, susidedantį iš 12 813 kv. m ploto žemės sklypo, pažymėtą raide „B“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto raide „C“. Nurodytas servitutinis kelias, 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtame Žemės sklypo padalijimo pasiūlyme pažymėtas raide „C“, įsiterpia tarp sklypų, pasiūlyme pažymėtų raidėmis „A“ ir „B“, todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad aplinkybė, jog pasiūlyme nėra nurodyta, kuriam iš bendraturčių priskirtinas konkretus šios Žemės sklypo dalies, pasiūlyme pažymėtos raide „C“, plotas, neturi esminės reikšmės.

40. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą, sprendimu pripažino ieškovei teisę be atsakovo D. Ž. sutikimo vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, atidalijant žemės sklypą taip: ieškovei paskiriant 14 160 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „A“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, o atsakovui D. Ž. paskiriant 12 813 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „B“, ir 343 kv. m servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, už ieškovei atitenkančią 1347 kv. m didesnę Žemės sklypo dalį priteisiant iš ieškovės atsakovui D. Ž. 216 Eur piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iš šio pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyto patenkinto ieškovės reikalavimo turinio matyti, kad juo nuspręsta dėl viso Žemės sklypo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog, kaip teigiama kasaciniame skunde, teismo sprendimu liko nepadalyta ne tik 610 kv. m žemės, kurioje yra kelio servitutas, bet dar 76 kv. m kitos žemės.

41. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino atsakovo D. Ž. nurodytą aplinkybę, kad, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kelio servituto plotas yra 610 kv. m, o ieškovės pateiktame 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ žemės sklypo padalijimo pasiūlyme Žemės sklypo dalies, pažymėtos raide „C“, plotas yra 686 kv. m. Ją įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatęs Nekilnojamojo turto registre ir UAB „Geoginta“ parengtame pasiūlyme nurodytų atitinkamų Žemės sklypo dalių plotų neatitikimą, tačiau nutartyje nurodęs atitinkamus argumentus ir jais remdamasis padarė išvadą, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengto pasiūlymo vertinti kaip netinkamai parengto. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde teigiant, jog tikrasis kelio servituto plotas yra 610 kv. m., o 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ žemės sklypo padalijimo pasiūlyme kelio servituto plotas – 686 kv. m – yra nurodytas klaidingai, skunde nėra nurodyti argumentai, kuriais būtų kvestionuojama nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada ir pagrindžiamas jos neteisėtumas.

42. Kasaciniame skunde teigiant, kad teismo sprendimo dalies dėl Žemės sklypo atidalijimo neįmanoma įgyvendinti, nes dėl skunde nurodytų 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ žemės sklypo padalijimo pasiūlymo trūkumų padalyti Žemės sklypo į du sklypus techniškai neįmanoma, taip pat neįmanoma parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nėra nurodyti tokį teiginį pagrindžiantys argumentai, todėl jį pripažinti pagrįstu nėra pagrindo.

43. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas su Žemės sklypu susijusius jo bendraturčių pareikštus reikalavimus, ištyrė ir įvertino šalių pateiktus projektus bei padarė išvadas, kad: pagal ieškovės pateiktą 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ žemės sklypo padalijimo pasiūlymą atidalijamų iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypų ribos yra racionalesnės nei pagal atsakovų pateiktą projektą; atsakovų pateiktas atidalijimo variantas negali būti pripažintas tinkamu dėl jo neracionalumo; nors ieškovei tenkanti Žemės sklypo dalis yra šiek tiek didesnė už jos turimą bendrosios nuosavybės dalį, ši aplinkybė nepaneigia, jog būtent UAB „Geoginta“, o ne matininkės N. G. parengtas projektas labiau užtikrina proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas grindė Taisyklių 32 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nustatytomis aplinkybėmis dėl egzistuojančios Žemės sklypo faktinės naudojimo tvarkos, bendraturčiams atidalijamų žemės sklypų formų ir lokacijų, tuo, kad byloje nėra įrodytas atsakovų poreikis naudotis pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą projektą ieškovei priskirtina kūdra, o yra duomenys, jog atsakovai turi poreikį naudotis ir naudojasi šalia kapinių esančia pieva privažiuoti prie šiltnamių ūkio.

44. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo D. Ž. siūlomas matininkės N. G. parengtas Žemės sklypo atidalijimo projektas yra neracionalus, skunde grindžiamas argumentais, kad: pagal matininkės N. G. parengtą Žemės sklypo atidalijimo projektą bendraturčiams būtų suformuoti kiek įmanoma didesni, maždaug vienodo dydžio žemės sklypai, tektų maždaug vienodo dydžio kelio servituto plotai ir su juo susiję nepatogumai, atsakovas D. Ž. turėtų priėjimą prie Žemės sklype esančios vandens pralaidos iš kūdros, apeliacinės instancijos teismo nurodytas motyvas dėl sklypų netaisyklingos formos negali turėti lemiamos reikšmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos kasacinio skundo argumentus, atsižvelgusi ir į tai, kad jais nekvestionuojamos atitinkamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos nagrinėjamo klausimo aspektu turinčios reikšmės bylos aplinkybės, konstatuoja, kad jie neteikia pagrindo pripažinti nepagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, nurodytas ankstesniame šios nutarties punkte.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl bendraturčių reikalavimų, susijusių su Gyvenamojo namo atidalijimu ir kompensacijos priteisimu nagrinėjamoje byloje

45. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, priteisdami iš atsakovo A. Ž. 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją ieškovei, pažeisdami CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo A. Ž. turtinė padėtis yra pakankamai gera piniginei kompensacijai išmokėti. Skunde nurodoma, kad teismai neanalizavo atsakovo A. Ž. gaunamų pajamų ir išlaidų dydžio, turimo turto vertės bei būklės, įrodymų, patvirtinančių, kad jis nepajėgus ieškovei sumokėti 38 171,92 Eur kompensaciją, be to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu ieškovės ir atsakovo A. Ž. santuokos nutraukimo byloje, nustatytos prejudicinių faktų galią turinčios aplinkybės, kad namas gali būti padalytas natūra, kad yra galimybės šalims jį bendrai valdyti ir naudoti, taip pat nustatyta, kad šalys neturi finansinių galimybių sumokėti viena kitai kompensacijų (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde teigiama, kad teismai privalėjo konstatuoti, jog atsakovas A. Ž. nepajėgus išmokėti ieškovei jos reikalaujamos kompensacijos, ir nustatyti Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal šio atsakovo siūlomą projektą.

46. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Jo 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38/2012">3K-3-38/2012</a>).

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu ieškovės ir atsakovo A. Ž. santuokos nutraukimo byloje, yra nustatytos aplinkybės, kad Gyvenamasis namas gali būti padalytas natūra, kad yra galimybės šalims jį bendrai valdyti ir naudoti, taip pat nustatyta, kad šalys neturi finansinių galimybių sumokėti viena kitai kompensacijų.

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys byloje pareikštais reikalavimais nepageidavo Gyvenamojo namo atidalyti natūra, ieškovė ieškiniu prašė teismo atidalyti jos dalį Gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui A. Ž. visą Gyvenamąjį namą, o ieškovei iš atsakovo – kompensaciją, tuo tarpu atsakovas A. Ž. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką. Nors kasaciniame skunde teigiama, jog teismai nepagrįstai nurodė, esą atsakovas A. Ž. nesiūlė Gyvenamojo namo atidalijimo būdo, tačiau teisėjų kolegija šį kasacinio skundo teiginį atmeta kaip neargumentuotą ir nepagrįstą.

49. Atsižvelgus į kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriais teigiama apie teismų netinkamą įvertinimą atsakovo A. Ž. galimybės sumokėti kompensaciją ieškovei, nagrinėjamoje byloje yra aktualu įvertinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatytos aplinkybės, kad šalys neturi finansinių galimybių sumokėti viena kitai kompensacijų, reikšmę ir galią nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija vertina, kad nurodyta teismo sprendimu nustatyta aplinkybė siejama su 2015 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimo priėmimo laiku ir turi prejudicinę galią būtent dėl to laiko šalių finansinių galimybių, tačiau iš jos negalima daryti išvados dėl atsakovo A. Ž. finansinių galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją nagrinėjamoje byloje ir nesutampa su pastarąja aplinkybe. Nagrinėjamoje byloje nurodyta teismo sprendimu nustatyta aplinkybė tiesiogiai nėra reikšminga, o yra reikšminga aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti nustatyta 2015 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimu, t. y. ar atsakovas A. Ž. pagal savo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismo sprendimo 2020 m. lapkričio 16 d. priėmimo metu galėjo sumokėti ieškovei kompensaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pastarąją aplinkybę nagrinėjamoje byloje nustatydami teismai nepažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

50. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a>, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktOTE2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-916/2017">3K-3-229-916/2017</a> 23 punktą).

51. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374-421/2016">3K-3-374-421/2016</a> 17 punktą, kt.). Kasacine tvarka vertindamas byloje teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu dėl proceso teisės normų galimo pažeidimo kasacinis teismas, iš naujo nenustatydamas faktinių bylos aplinkybių, tik pasisako, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-684/2021">3K-3-220-684/2021</a>, 49 punktas). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcxLTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-371-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-371-701/2021">e3K-3-371-701/2021</a> 38 punktą).

52. Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo A. Ž. turtinė padėtis yra pakankamai gera piniginei kompensacijai išmokėti, šie skundo teiginiai grindžiami tuo, kad: teismai nevertino atsakovo A. Ž. argumentų ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad po santuokos nutraukimo jis neturėjo jokių galimybių sukaupti lėšų teismo priteistai piniginei kompensacijai sumokėti; teismai neanalizavo atsakovo A. Ž. gaunamų pajamų ir išlaidų dydžio, neįvertino pinigų skolinimosi fakto, nepasisakė dėl jo argumentų apie galimybės atnaujinti šiltnamius nebuvimą ir šių statinių nusidėvėjimą, neatsižvelgė į pirties pastatymo aplinkybes, į tai, kad Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), esantis turtas yra bevertis; atsakovas A. Ž. kitų transporto priemonių ir technikos, išskyrus seną traktoriuką – žoliapjovę, neturi; galimybei išmokėti piniginę kompensaciją reikšmės negali turėti ir apeliacinės instancijos teismo nurodyti žemės sklypų dalių dovanojimo D. Ž. sandoriai, kadangi padovanoto turto bendra rinkos vertė yra daug kartų mažesnė už priteistos kompensacijos dydį.

53. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos duomenų ir skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadą dėl atsakovo A. Ž. galėjimo sumokėti kompensaciją ieškovei padarė iš byloje surinktų įrodymų visumos. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija vertina kaip atitinkančią byloje surinktus ir pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles įvertintus įrodymus. Kasaciniame skunde teigiant, kad teismai neįvertino atitinkamų įrodymų, nepagrindžiama, kad šie įrodymai byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui padaryti kitokias, nei jis konstatavo skundžiamoje nutartyje, išvadas apie įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų (ne)buvimą. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais būtų kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados, jog namų valdos, esančios Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), bevertiškumas nėra įrodytas, atsakovo A. Ž. pakankamai gerą turtinę padėtį rodo duomenys apie atliktus turimo turto pagerinimus, naujo turto sukūrimą (įrengtą pirtį, šiltnamį, įsigytą naują namų valdos ir šiltnamių ūkio apšildymo katilą, įrengtas palėpės patalpas). Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi konstatuota, jog, nutraukus santuoką, atsakovui A. Ž. atiteko 11 706,45 Eur vertės ūkininko ūkis, nemažos vertės nekilnojamasis turtas, automobiliai, keturratis motociklas ir kitas vertingas turtas, atsakovas A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sumažėjusias pajamas ir sumažėjusią jo turto vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatytas aplinkybes dėl žemės sklypų dalių dovanojimo D. Ž., atsakovo A. Ž. bylos nagrinėjimo metu (2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. sausio 27 d.) pasiskolintų lėšų.

Dėl bendraturčių dalių bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimo ir nustatymo padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę

54. Atsakovai kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimą nustatyti Gyvenamojo namo dalis, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341-611/2018">3K-3-341-611/2018</a>, 30 punktas), nepagrįstai taikė CK 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančias bendraturčiui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto padidinimą, nors turėjo taikyti CK 4.47 straipsnyje nustatytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – naujo daikto pagaminimą.

55. Vertinant šį kasacinio skundo argumentą pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovei ir atsakovui A. Ž. priteista po 1/2 dalį 76 343,83 Eur vertės 96 procentų baigtumo statomo Gyvenamo namo. Atsakovas A. Ž., priešieškiniu nurodęs, kad santuokos nutraukimo byloje padalyto Gyvenamojo namo baigtumą jis padidino nuo 96 proc. iki 100 proc., priešieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti, kad jo bendrosios dalinės nuosavybės dalis 208,17 kv. m bendro ploto 100 proc. baigtumo Gyvenamajame name yra 52/100 dalys, o ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis – 48/100 dalys. Atsakovo A. Ž. teigimu, ieškovei santuokos nutraukimo byloje priteista Gyvenamojo namo dalis turi būti perskaičiuojama į idealiąsias dalis nuo 2013 m. užfiksuoto 96 proc. baigtumo, todėl ieškovė gali pretenduoti tik į 48/100 Gyvenamojo namo dalis, o atsakovui A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise Gyvenamajame name priklauso 52/100 dalys.

56. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti Gyvenamojo namo dalis, taikė CK 4.77 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog atsakovas A. Ž. nepateikė įrodymų, kad jis Gyvenamojo namo pirmame aukšte pabaigė vidaus apdailą, pastogės patalpose įrengė tualeto patalpą, vonios patalpą, baigė terasą turėdamas ieškovės sutikimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti atsakovo A. Ž. priešieškinio reikalavimo nustatyti, jog atsakovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalis Gyvenamajame name yra 52/100 dalys, o ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis Gyvenamajame name yra 48/100 dalys, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Gyvenamojo namo užbaigimas (iš esmės jo galutinis įrengimas – vonios ir tualeto įrengimas, terasos užbaigimas, vidaus apdailos darbai) negali būti traktuojamas kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu, pertvarkant esamą statinį ir sukuriant naują kokybę.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis).

58. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Tačiau bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę. CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo bendrosios dalinės nuosavybės dalis ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio bendrosios nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą. CK 4.77 straipsnis nustato tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 21 punktas).

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priešieškinio reikalavimo nustatyti Gyvenamojo namo dalis faktinį pagrindą bei atsakovo A. Ž. prašomą taikyti teisių gynimo būdą, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį priešieškinio reikalavimą, pagrįstai taikė ginčo dėl bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje pasikeitimo teisinį santykį reglamentuojantį CK 4.77 straipsnį. Pažymėtina, kad CK 4.47 straipsnio 4 punkte įtvirtintas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – naujo daikto pagaminimas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais teismų argumentus, kad Gyvenamojo namo užbaigimas (iš esmės jo galutinis įrengimas – vonios ir tualeto įrengimas, terasos užbaigimas, vidaus apdailos darbai) negali būti traktuojamas kaip naujo daikto sukūrimas. Nagrinėjamu atveju nebuvo sukurtas joks savarankiškas naujas daiktas, o buvo atlikti esamo daikto pagerinimai. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalis, nors turėjo taikyti CK 4.47 straipsnyje nustatytą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – naujo daikto pagaminimą.

61. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimą nustatyti Gyvenamojo namo dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341-611/2018">3K-3-341-611/2018</a> 30 punkte pateiktų išaiškinimų.

62. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTgtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-118-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-118-219/2015">3K-3-118-219/2015</a>; kt.).

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų kasaciniame skunde nepateikta išsamių argumentų, pagrindžiančių nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019 pateiktų išaiškinimų, kuriais ieškovas remiasi skunde, kvalifikavimą kaip teismo precedento nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių dalių bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimo ir nustatymo padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę, o buvo sprendžiamas klausimas, ar nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali atsirasti tik jį teisiškai įregistravus, ir šiuo aspektu konstatuota, jog būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija; gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį. Dėl to, nesant esminių faktinių bylų aplinkybių atitikties, nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai, kuriais atsakovai remiasi kasaciniame skunde, nekvalifikuotini kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

64. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

65. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus.

67. Dalis atsakovų kasacinio skundo teiginių, kuriais nurodoma, kad priteistas kompensacijos už 1/2 dalį Gyvenamojo namo dydis yra aiškiai neadekvatus 1/2 dalies Gyvenamojo namo rinkos vertei, ieškovei priteista kompensacija už 1/2 dalį Pagalbinio ūkio paskirties pastato turėjo būti sumažinta iki 447,99 Eur, tai yra 1/2 dalimi turėtų su įteisinimu susijusių išlaidų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes šie teiginiai neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi juose nenurodyta kasacijos pagrindo ir jo buvimą patvirtinančių teisinių argumentų.

68. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 4.77, 4.80 straipsnius, nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais formuojamos kasacinio teismo praktikos nenukrypo, tinkamai taikė CPK 185 straipsnį, procesiniuose sprendimuose motyvuotai pagrindė savo išvadas dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, todėl remiantis kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

70. Netenkinus atsakovų kasacinio skundo, kasaciniame teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

71. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Netenkinant kasacinio skundo, ieškovei iš atsakovų priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 250 Eur (CPK 98 straipsnis).

72. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,30 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, jų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš atsakovų. Tačiau ši suma yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas