Civilinė byla Nr. 3K-3-144-684/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05506-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11, 3.4.2.11.2., 3.5.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., akcinė bendrovė SEB bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje inicijuotos ir užbaigtos fizinio asmens bankroto bylos teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja (toliau – ir skolininkė) skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2019 m. birželio 25 d. patvarkymą Nr. S-1935-144,,Dėl V. K. advokato E. K. 2019 m. birželio 17 d. pakartotinio prašymo“ ir tenkinti jos prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Nurodė, kad antstolei buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog skolininkei Didžiosios Britanijos nemokumo tarnybos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, ji užbaigta 2018 m. gruodžio 19 d., pareiškėjai išduotas pažymėjimas dėl jos atleidimo nuo įsipareigojimų. Dokumentus, patvirtinančius bankroto bylos skolininkei iškėlimą, bei vėlesnius bankroto proceso dokumentus skolininkės bankroto administratorius išsiuntė antstolei: 2018 m. sausio 15 d. antstolės kontoroje gautas antstolei adresuotas pranešimas apie bankroto bylos skolininkei iškėlimą (anglų kalba), 2018 m. lapkričio 30 d. gautas minėto pranešimo vertimas į lietuvių kalbą; 2019 m. kovo 4 d. gautas Nemokumo tarnybos pranešimas ir dokumentai su vertimu į lietuvių kalbą, kuriais informuojama apie skolininkei V. K. Jungtinėje Karalystėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, ir pažyma apie atleidimą nuo skolų. Po bankroto bylos užbaigimo skolininkė pateikė antstolei prašymą užbaigti vykdomąją bylą. Antstolė skolininkės prašymo netenkino ir 2019 m. gegužės 24 d. patvarkymu nurodė, kad klausimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo dėl fizinio asmens bankroto bylos bus sprendžiamas pateikus papildomus įrodymus (procesinius dokumentus, kad išieškotojas buvo tinkamai informuotas apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą, buvo įtrauktas į bankroto bylos procesą, įtrauktas į pranešimą (skelbime The Gazette) bei minėta skola įtraukta į bankroto paraišką). Antstolei buvo pateiktas pakartotinis papildytas prašymas užbaigti vykdomąją bylą, tačiau šis prašymas taip pat nebuvo tenkintas. Antstolė 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu „Dėl V. K. advokato E. K. 2019 m. birželio 17 d. pakartotinio prašymo“ pakartotinai nurodė, kad, pateikus 2019 m. kovo 26 d. patvarkyme ir 2019 m. gegužės 24 d. patvarkyme nurodytus procesinius dokumentus, bus sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo dėl fizinio asmens bankroto bylos.
3. Pareiškėja nurodė, jog, informavus antstolę apie pareiškėjai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, laikoma, kad ir išieškotojas AB SEB bankas buvo tinkamai informuotas. Antstolė negalėjo nepranešti išieškotojui AB SEB bankui apie skolininkei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą dar ir dėl to, kad dėl bankroto bylos iškėlimo antstolė turėjo pareigą sustabdyti vykdomąją bylą, o tai būtų turėję reikšmę AB SEB banko kaip išieškotojo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui bankroto byloje. Nurodė, jog, pasibaigus bankroto procedūrai, ji yra atleidžiama nuo visų įsipareigojimų vykdymo, todėl vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo išieškotojui AB SEB bankui privalo būti užbaigta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, jog antstolės žinioje yra vykdomoji byla, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį dėl nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kurioje skolininkė – V. K., o išieškotoja s– AB SEB bankas. 2013 m. lapkričio 25 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu pardavus skolininkei priklausantį įkeistą turtą, antstolė, atsižvelgdama į tai, kad iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų skolai padengti nepakako, nutarė tęsti nepadengtos skolos dalies, sudarančios 450 343,53 Lt (130 428,50 Eur), išieškojimą iš kito skolininkei priklausančio turto.
6. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog išieškotojas AB SEB bankas buvo tinkamai informuotas apie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Priešingai, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą manyti, jog AB SEB bankui nebuvo pranešta apie skolininkei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto procesą. Pranešimo išsiuntimas išieškojimą vykdančiai antstolei neteikia pagrindo daryti išvadą, jog kreditorius apie bankroto procesą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Tokiu būdu buvo apribota jo teisė dalyvauti pareiškėjos bankroto byloje.
7. Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 1986 m. Nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency Rules 1986). 1986 m. Bankroto įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje įtvirtinta, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas [nuo įsipareigojimų] pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. Atleidimo nuo įsipareigojimų teisinės pasekmės nurodytos šio teisės akto 281 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Taip pat minėtame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kurioms esant asmuo nėra atleidžiamas nuo atitinkamų įsipareigojimų. Viena iš tokių išimčių yra įtvirtinta 1986 m. Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodamos jo bankroto procese, kaip yra nurodyta (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398-421/2017">3K-3-398-421/2017</a>). Todėl dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo apimties ir taikymo konkrečiam kreditoriui spręstina tik įvertinus, ar kreditorius buvo tinkamai informuotas apie procesą ir turėjo galimybę jame dalyvauti.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja neįvykdė antstolės reikalavimų pateikti papildomus dokumentus, o byloje nenustatyta, jog šie antstolės reikalavimai nėra teisėti. Teismas skundžiamą antstolės patvarkymą vertino kaip antstolės reikalavimą pateikti papildomą informaciją, reikalingą antstolei atitinkamam sprendimui dėl vykdomosios bylos užbaigimo priimti. Šią išvadą patvirtina skundžiamo antstolės patvarkymo turinys, kuriame nurodoma, jog pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo bus sprendžiamas gavus papildomus dokumentus.
9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai dėl antstolės (ne)veikimo, vykdomosios bylos sustabdymo nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, kadangi nesudaro pareiškėjos skundo dalyko. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja teikė skundą dėl antstolės atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus.
10. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visų pirma būtina įvertinti, ar byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad ginčo vykdomojoje byloje iš skolininkės išieškoma skola buvo nurašyta jos fizinio asmens bankroto proceso metu. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar yra pagrindas daryti išvadą, kad Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu pasibaigė pareiškėjos prievolė AB SEB bankui. Pareiga įrodyti egzistuojant faktines aplinkybes, pagal kurias taikomos užsienio teisėje nustatytos teisinės pasekmės, tenka šaliai, kuri reiškia reikalavimą dėl tokių teisinių pasekmių taikymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398-421/2017">3K-3-398-421/2017</a>, 51 punkte esančiu išaiškinimu, nurodė, kad jei kreditorių finansiniai reikalavimai yra neįtraukiami į bankroto bylą Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka, egzistuoja pagrindas teigti, kad atleidimo nuo įsipareigojimų pažyma neapima minėtų kreditorių finansinių reikalavimų. Viešai prieinamoje informacijoje apie bankrotą Anglijoje taip pat nurodoma, kad, pabaigus bankroto procesą, skolos, kurios nebuvo įtrauktos į bankroto bylą, nėra nurašomos.
13. Kadangi pareiškėja nei antstolei, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, kad skola AB SEB bankui buvo įtraukta į fizinio asmens bankroto bylą Anglijoje ir kad Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos pagrindu ši skola buvo nurašyta, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu pasibaigė pareiškėjos prievolė AB SEB bankui.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio spręsti dėl Anglijos teismo sprendimo dėl pareiškėjos bankroto (ne)pripažinimo, nes, net ir pripažinus minėtą sprendimą, nutraukti vykdomosios bylos nebūtų galima dėl to, kad byloje nėra įrodymų, ar minėtos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos pagrindu pagal Anglijos teisę pasibaigė pareiškėjos skola AB SEB bankui.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės aiškintis, ar AB SEB bankas turėjo žinoti apie pareiškėjai Anglijoje iškeltą bankroto bylą, nes visų pirma pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, kad skola AB SEB bankui buvo įtraukta į bankroto procesą Anglijoje ir pasibaigė Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu. Byloje nėra įrodymų, jog išieškotojui AB SEB bankui, kaip pareiškėjos kreditoriui, buvo įteiktas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – ir Reglamentas 2015/848) 54 straipsnio reikalavimus atitinkantis atskiras pranešimas (angl. individual notice) dėl pareiškėjos bankroto bylos Anglijoje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius nebuvo tinkamai informuotas apie skolininkei Didžiojoje Britanijoje iškeltą bankroto bylą, paremta netinkamu byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Byloje pateikti neginčijami duomenys apie tai, kad išieškojimą vykdomojoje byloje vykdanti antstolė gavo išsamius pranešimus iš skolininkės bankroto administratoriaus bei pačios skolininkės apie bankroto bylos skolininkei iškėlimą.
16.2. Skolininkė turėjo pakankamą teisinį pagrindą tikėtis, kad antstolė laikysis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. sustabdys vykdomąją bylą, perduos vykdomąjį dokumentą bankroto bylą iškėlusiam teismui, informuos apie tai kreditorių AB SEB banką ir galiausiai užbaigs vykdomąją bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais antstolių veiklos principais, antstolė negalėjo nepranešti išieškotojui gautos informacijos apie skolininkei iškeltą bankroto bylą. Todėl jei kreditorius AB SEB bankas ir galėjo nebūti informuotas apie skolininkės bankroto procesą, tai įvyko dėl antstolės neteisėto neveikimo, o ne dėl to, kad skolininkė neįvykdė pareigos išviešinti savo įsipareigojimų konkrečiam kreditoriui bankroto procese.
16.3. Vadovaujantis CPK 640 straipsnio 2 punktu, ir pats išieškotojas turėjo pareigą domėtis vykdymo procesu, o iš bylos duomenų matyti, kad jis laikėsi pasyvios pozicijos ir nesidomėjo vykdomosios bylos eiga. Be to, išieškotojas AB SEB bankas negalėjo nežinoti apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą, kadangi šio išieškotojo naudai skolos išieškojimą iš pareiškėjos, kaip skolininkės, kitoje vykdomojoje byloje vykdė antstolė I. G., kuri, gavusi duomenis apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
16.4. Nors skundu dėl antstolės veiksmų ir nebuvo skundžiamas antstolės neveikimas, jai atsisakant sustabdyti vykdymo veiksmus, tai nesudaro pagrindo argumentus dėl antstolės neveikimo vertinti kaip teisiškai nereikšmingus. Antstolės neveikimas lėmė tolesnes pareiškėjai kilusias pasekmes: aplinkybė, kokių veiksmų antstolė ėmėsi ar nesiėmė gavusi informaciją apie bankroto bylos pareiškėjai iškėlimą, turėjo reikšmę sprendžiant, ar kreditorius AB SEB bankas turėjo ir galėjo žinoti apie bankroto bylos iškėlimą ir ar antstolės reikalavimas pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad kreditorius buvo įtrauktas į bankroto procesą, buvo teisiškai pagrįstas.
16.5. Reglamento 2015/848 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius“, neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip pranešimo pateikimas tiesiogiai kreditoriui, nes tai prieštarauja sąžiningos pareiškėjos, kuri informavo savo bankroto administratorių apie turimą išieškomą skolą užsienio kreditoriui, teisėtiems lūkesčiams, bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kreditoriaus dalyvavimas skolininko bankroto procese yra informuoto apie bankroto procesą kreditoriaus teisė, kuria jis gali pasinaudoti arba gali nesinaudoti.
16.6. Tai, jog skolininkės bankroto administratorius pranešime, skirtame antstolei, vykdančiai išieškojimą kreditoriaus AB SEB banko naudai, nurodė antstolės užvestos vykdomosios bylos numerį, leidžia identifikuoti, kokio kreditoriaus atžvilgiu ir dėl kokios išieškomos skolos pranešimas buvo teikiamas. Tai reiškia, kad skolininkė bankroto byloje išviešino duomenis apie savo skolas AB SEB bankui ir, nepriklausomai nuo to, kad kreditorius AB SEB nepareiškė savo reikalavimų bankroto byloje, skola šiam kreditoriui buvo nurašyta 2018 m. gruodžio 19 d. Didžiosios Britanijos nemokumo tarnybos išduotu pažymėjimu dėl skolininkės atleidimo nuo įsipareigojimų.
16.7. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Reglamento 2015/848 normas, todėl neužtikrino pareiškėjos, kaip kitoje valstybės narėje bankrutavusio asmens, teisės į Lietuvoje pradėto vykdymo proceso užbaigimą. Antstolės neteisėtas neveikimas lėmė pareiškėjai kilusias neigiamas pasekmes – atsisakymą pripažinti Didžiosios Britanijos nemokumo tarnybos sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo skolų ir užbaigti antstolės užvestą vykdomąją bylą.
16.8. Teismai atmetė pareiškėjos skundą, neatsižvelgdami į Reglamento 2015/848 33 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą tik tuo atveju, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. Bylą nagrinėję teismai nepaaiškino šios reglamento normos taikymo nagrinėjamos bylos kontekste, tik priėjo prie formalios išvados, kad pareiškėja nepranešė kreditoriui AB SEB bankui apie jai iškeltą bankroto bylą, todėl buvo apribotos kreditoriaus teisės dalyvauti bankroto procese. Bylos nagrinėjimo metu kreditorius nepaaiškino, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nedalyvavimas skolininkės bankroto procese.
16.9. Teismai neatsižvelgė į aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką dėl Reglamento 2015/848 33 straipsnyje įtvirtintos nuostatos ir tai lėmė nepakankamai išsamų ginčo situacijos vertinimą – liko neįvertinta, ar galimas kreditorių teisių pažeidimas, jei jis buvo padarytas, buvo tokio masto, kad, atsižvelgiant į ESTT praktikoje įtvirtintus standartus, yra pakankamas, jog būtų konstatuotas akivaizdus prieštaravimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.
17. Antstolė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Pareiškėja neįrodė, jog, jai informavus antstolę apie skolininkei iškeltą nemokumo bylą Didžiojoje Britanijoje, laikytina, kad buvo tinkamai įvykdyta pareiga apie pradėtą nemokumo procedūrą pranešti kreditoriui AB SEB bankui.
17.2. Pareiškėjos argumentai dėl antstolės neveikimo, nesustabdant vykdomosios bylos, nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, kadangi nesudaro pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalyko. Skolininkė, manydama, kad antstolė pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai nepriimdama patvarkymo, kurio pagrindu būtų sustabdomas išieškojimas, turėjo teisę reikšti antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 643 straipsnio 6 punktas) ar net skųsti antstolės neveikimą (CPK 510 straipsnis). Ši civilinė byla pradėta pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu. Pateiktu skundu skolininkė nesutiko su antstolės patvarkymu atsisakyti nutraukti vykdomąją bylą.
17.3. Antstolei gavus pranešimą apie skolininkei pradėtą bankroto procedūrą, sustabdyti vykdomosios bylos nebuvo pagrindo, kadangi iš antstolei pateiktos informacijos nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas į bankroto bylą nėra įtrauktas, todėl šios bankroto procedūros kreditoriui nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
17.4. Skolininkė, negavusi iš antstolės jokio patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo, elgėsi pasyviai, t. y. nesikreipė į antstolę, siekdama išsiaiškinti, ar visiems kreditoriams yra pateikta informacija apie pradėtą skolininkės nemokumo bylą. Toks pasyvus skolininkės elgesys lėmė, kad išieškotojas nebuvo įtrauktas į skolininkės kreditorių sąrašą, nes nežinojo apie skolininkei pradėtą nemokumo bylą. Skolininkė, pranešdama antstolei apie pradėtą nemokumo bylą, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kreditorius yra tinkamai informuotas apie pradėtą nemokumo procedūrą, juolab kad iš antstolės negavo jokio tai patvirtinančio procesinio dokumento. Skolininkė, informuodama antstolę apie pradėtą savo bankroto procedūrą, galėjo tikėtis tik tiek, kad antstolė bankroto byloje pateiks reikalavimą dėl vykdomojoje byloje patirtų vykdymo išlaidų atlyginimo.
17.5. Skolininkės sąžiningumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į jos elgesį bankroto procedūrų metu: skolininkė neinformavo kreditoriaus AB SEB banko apie iškeltą nemokumo bylą Didžiojoje Britanijoje, pati neįtraukė šio kreditoriaus į savo kreditorių sąrašą, vykdymo proceso metu klaidingai nurodė, jog kreditorius buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, neigė, kad kreditorius AB SEB bankas buvo neinformuotas apie pradėtą nemokumo procedūrą Didžiojoje Britanijoje, vengė pateikti antstolei prašomą informaciją, o vėliau savo poziciją pakeitė, nepagrįstai aiškindama, kad išimtinė jos pareiga informuoti savo kreditorius apie pradėtą nemokumo procedūrą perkeltina skolų išieškojimą vykdančiai antstolei.
17.6. Net jei antstolė ir būtų priėmusi patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir šį patvarkymą išsiuntusi išieškotojui AB SEB bankui, ši aplinkybė pati savaime nepatvirtintų, kad išieškotojas AB SEB bankas yra tinkamai informuotas apie skolininkei iškeltą bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje. Reglamento 2015/848 54 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. Šios prievolės subjektai – teismas arba bankroto administratorius, tačiau ne priverstinį skolos išieškojimą vykdantis antstolis. Jungtinės Karalystės teisėje kreditorių informavimą reglamentuojančių 1986 m. Nemokumo taisyklių 6.73 taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad oficialusis gavėjas bent vieną kartą po įsakymo dėl bankroto priėmimo išsiunčia kreditoriams ataskaitą dėl bankroto proceso ir bankrutavusio asmens padėties (angl. state of affairs).
17.7. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra žinomos visos vykdomosios bylos Nr. 0051/11/00776 nutraukimo aplinkybės ir priežastinis ryšys tarp skolininkei iškeltos nemokumo bylos Didžiojoje Britanijoje ir vykdomosios bylos Nr. 0051/11/00776 nutraukimo, skolininkė negalėjo remtis šia aplinkybe.
17.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja bendrą praktiką, spręsdamas klausimą dėl kreditorių tinkamo informavimo skolininkui iškėlus nemokumo bylą Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTctNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197-611/2015">3K-3-197-611/2015</a>, 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398-421/2017">3K-3-398-421/2017</a>). Aktualioje teismų praktikoje sprendžiant vykdomosios bylos nutraukimo klausimą ypatingas dėmesys skiriamas aplinkybei, ar kreditorius buvo tinkamai informuotas apie pradėtą skolininko bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, nustatyti.
17.9. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorius AB SEB bankas buvo įrašytas į paraišką, kurią pildo ir nemokumo bylą iškeliančiam subjektui pateikia būtent bankroto bylą siekiantis išsikelti asmuo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorius AB SEB bankas buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkės nemokumo procesas, vykęs Didžiojoje Britanijoje, sukėlė kokias nors teisines pasekmes kreditoriui AB SEB bankui, kadangi Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed).
18. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pareiškėja niekuomet neskundė antstolės veiksmų (neveikimo), kuriais antstolė neinformavo banko apie galimai gautus dokumentus apie skolininkei pradėtą bankroto bylą. Todėl antstolė nepažeidė jokių teisės normų, reglamentuojančių jos tariamą pareigą informuoti banką, o byloje nėra įrodymų, kad tokią informavimo pareigą skolininkė būtų teisėtai perdavusi antstolei.
18.2. Pareiga informuoti žinomus užsienio kreditorius apie nemokumo bylos iškėlimą yra įtvirtinta Reglamento 2015/848 54 straipsnio 1 dalyje. Šis reglamentas nenustato skolininkui galimybės savo pareigą vykdyti kitais alternatyviais būdais. Todėl vien ta aplinkybė, kad skolininkės nemokumo administratorius pateikė antstolei tam tikrą informaciją apie nemokumo bylą, nepatvirtina, kad išieškotojas buvo tinkamai apie tai informuotas.
18.3. Pareiškėja savo prievolę informuoti kreditorių apie bankroto bylą nepagrįstai bando perkelti pačiam kreditoriui, teigdama, kad jis pažeidė savo pareigą domėtis vykdymo procesu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pareiškėjos rašytinių paaiškinimų ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į juos
19. Pareiškėja kasaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė atkreipianti dėmesį į suinteresuotų asmenų pateiktuose atsiliepimuose į kasacinį skundą išdėstytus argumentus.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK XVII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios kasacinį procesą, yra specialiosios bendrųjų CPK nuostatų atžvilgiu. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, CPK 1–300 straipsniai kasaciniame procese taikytini tik tuo atveju, jei CPK XVII skyriaus nuostatomis tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, ir tik tiek, kiek jie neprieštarauja CPK XVII skyriaus nuostatoms.
21. Dalyvaujančių byloje asmenų teises kasaciniame procese reglamentuoja CPK 355 straipsnis. Šis straipsnis nenustato dalyvaujančių byloje asmenų teisės teikti kasaciniam teismui rašytinius paaiškinimus. Be to, CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Kadangi pareiškėjos rašytinių paaiškinimų pateikimas prieštarauja minėtam reglamentavimui, teisėjų kolegija juos atsisako priimti ir grąžina pareiškėjai. Tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti ir antstolės, kaip suinteresuoto asmens, atsiliepimą į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus.
22. Pareiškėja kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus įrodymus, kuriuos nurodė gavusi po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, ir prašo juos pridėti prie bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2 dalis neleidžia kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Dėl to nauji įrodymai dėl bylos esmės kasaciniame teisme nepriimami. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atsisako tenkinti prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų nevertina.
Dėl valstybės narės teismo sprendimo iškelti nemokumo bylą ir kitų to teismo sprendimų, susijusių su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu, sukeliamų teisinių pasekmių
23. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų, kurio nuostatos taikomos po 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms (Reglamento 2015/848 84 straipsnio 1 dalis).
24. Pagal Reglamento 2015/848 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą jo taikymo sritį, šis reglamentas taikomas viešai nagrinėjamoms kolektyvinėms byloms, įskaitant laikino pobūdžio bylas, kurios grindžiamos teisės aktais dėl nemokumo ir kuriose sanavimo, skolos sureguliavimo, reorganizavimo arba likvidavimo tikslais: a) iš skolininko visiškai arba iš dalies atimama teisė disponuoti savo turtu ir paskiriamas nemokumo specialistas; b) skolininko turtą ir reikalus kontroliuoja ar prižiūri teismas; arba c) teismo nurodymu ar teisės aktų nustatyta tvarka laikinai sustabdomi atskiri vykdymo procesai, kad galėtų įvykti skolininko ir jo kreditorių derybos, jeigu šiose bylose, kurios yra sustabdomos, numatomos tinkamos priemonės visiems kreditoriams bendrai apsaugoti ir, jei nepasiekiama susitarimo, jos yra preliminarios bylos vienos iš a arba b punkte nurodytų bylų atžvilgiu. Šioje dalyje nurodytos bylos yra išvardytos A priede. Kadangi Jungtinėje Karalystėje pradėtas fizinio asmens bankroto procesas (angl. bankruptcy) yra nurodytas Reglamento 2015/848 A priede, jam taikomos šio reglamento nuostatos.
25. Pagrindinė bankroto byla – tai universalų poveikį turinti byla, kuri apima visą skolininko turtą, esantį bet kurioje valstybėje narėje, ir visus kreditorius (tiek vietos, tiek užsienio), šiai bylai taikoma ją iškėlusios valstybės narės teisė. Pagrindinės bankroto bylos teismingumo taisyklė įtvirtinta Reglamento 2015/848 3 straipsnio 1 dalyje, kuria remiantis pagrindinė bankroto byla priklauso valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismų jurisdikcijai.
26. Reglamento 2015/848 2 straipsnio 6 dalyje teismas apibrėžiamas ne tik kaip valstybės narės teisminė institucija, bet ir kaip bet kuri kita kompetentinga institucija, turinti įgaliojimus iškelti nemokumo bylą, patvirtinti tokios bylos iškėlimą ar priimti sprendimus tokioje byloje.
27. Universalumo koncepcija grindžiamos pagrindinės bankroto bylos poveikis kitose valstybėse narėse pasireiškia ir per automatinį sprendimų pripažinimą, kuris reiškia, jog bankroto bylose priimti užsienio teismų sprendimai kitose valstybėse narėse yra pripažįstami ir įsigalioja nedelsiant ir tam nereikalinga jokia papildoma formali procedūra. Tokiu būdu įgyvendinamas pasitikėjimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismų sistema ir užtikrinamas veiksmingas tarpvalstybinis bankroto bylų nagrinėjimas. Kaip nurodoma Reglamento 2015/848 konstatuojamosios dalies 65 punkte, „šis reglamentas turėtų numatyti, kad teismo sprendimai dėl juo reglamentuojamų nemokumo bylų iškėlimo, eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susiję su nemokumo bylomis, būtų pripažįstami nedelsiant. Dėl to automatiškas pripažinimas turėtų reikšti, kad pagal valstybės narės, kurioje buvo iškelta byla, teisę kylančios bylos nagrinėjimo pasekmės turės tokią pat teisinę galią visose kitose valstybėse narėse. Valstybių narių teismų priimti sprendimai turėtų būti pagrįsti tarpusavio pasitikėjimo principu. Todėl nepripažinimo pagrindų turi būti tik tiek, kiek yra minimaliai reikalinga“.
28. Reglamento 2015/848 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras nemokumo proceso priimtų sprendimų pripažinimo principas, kuriuo remiantis sprendimas iškelti nemokumo bylą, kurį priima jurisdikciją turintis valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla.
29. Automatinio pripažinimo principas taikomas ne tik sprendimams iškelti nemokumo bylą, bet ir kitiems sprendimams, susijusiems su nemokumo byla. Reglamento 2015/848 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo yra pripažintas pagal 19 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu, ir to teismo patvirtinti susitarimai taip pat pripažįstami nereikalaujant jokių papildomų formalumų. Tokie teismo sprendimai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 39–44 ir 47–57 straipsnius.
30. Reglamentas 2015/848, apibrėždamas, kokias teisines pasekmes sukelia jurisdikciją turinčio valstybės narės teismo nemokumo procese priimti sprendimai kitose valstybėse narėse, remiasi teismo sprendimo galios išplėtimo teorija – automatiškai pripažinto teismo sprendimo teisinė galia su visais materialiniais ir procesiniais teisiniais padariniais perkeliama iš kilmės valstybės į pripažįstančiosios valstybės narės teisinę sistemą. Laikantis Reglamente 2015/848 įtvirtinto reglamentavimo, ši automatiškai pripažinto teismo sprendimo galios išplėtimo teorija, visų pirma, reiškia, kad nemokumo proceso metu priimtas jurisdikciją turinčio valstybės narės teismo sprendimas kitoje valstybėje narėje sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir jį priėmusioje kilmės valstybėje narėje, ir, antra, kad tokio sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės nustatomos taikant valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta nemokumo byla, teisę (lot. lex fori concursus).
31. Remiantis Reglamento 2015/848 20 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės teismo, kurio tarptautinę jurisdikciją lemia tos valstybės narės teritorijoje esanti skolininko pagrindinių interesų vieta, sprendimas iškelti pagrindinę nemokumo bylą be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla (t. y. šalutinė nemokumo byla).
32. Reglamento 2015/848 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė (lot. lex fori concursus). Pagal to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalį, valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tos bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą, o visų pirma ji, be kitų, nustato: g) reikalavimus, kurie turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą, ir reikalavimų, atsiradusių iškėlus nemokumo bylą, vertinimą; h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą; i) taisykles, reguliuojančias iš realizuoto turto gautų pajamų paskirstymą, reikalavimų eiliškumą ir teises kreditorių, kuriems po nemokumo bylos iškėlimo pavyko patenkinti dalį jų reikalavimų remiantis daiktine teise arba įskaičius tarpusavio reikalavimus; j) nemokumo bylų užbaigimo, ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais, sąlygas ir pasekmes; k) kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo ir kt.
33. Nagrinėjamoje byloje skundą dėl antstolės veiksmų padavusi pareiškėja (skolininkė vykdymo procese) siekia vykdomosios bylos užbaigimo jos nutraukimu, kadangi, kaip ji nurodo, Jungtinėje Karalystėje pasibaigus jos, kaip fizinio asmens, bankroto procesui, pasibaigė jos prievolė kreditoriui AB SEB bankui (išieškotojui vykdymo procese), dėl kurios įvykdymo vykdomojo dokumento pagrindu Lietuvos Respublikoje yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0005/12/02503 ir joje atliekami vykdymo veiksmai. Skundas paduotas dėl antstolės 2019 m. birželio 25 d. patvarkymo Nr. S-19-5-16695 dėl V. K. advokato E. K. 2019 m. birželio 17 d. pakartotinio prašymo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02503, kuriuo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo pareiškęs skolininkės atstovas buvo informuotas, kad tik pateikus 2019 m. kovo 26 d. patvarkyme Nr. S-19-5-6705 ir 2019 m. gegužės 24 d. patvarkyme Nr. S-19-5-13352 nurodytus procesinius dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Minėtais patvarkymais skolininkė buvo įpareigota pateikti įrodymus, kurie, antstolės vertinimu, yra būtini klausimui dėl vykdomosios bylos užbaigimo išspręsti, t. y. pateikti bankroto paraišką (angl. bankruptcy application) ir įrodymus, kad AB SEB bankas, kaip kreditorius, buvo įtrauktas į pareiškėjos bankroto procesą.
34. Siekiant nustatyti, ar Jungtinėje Karalystėje pasibaigęs pareiškėjos bankroto procesas pagal savo sukeliamas teisines pasekmes lėmė kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo skolininkei nurašymą ir pačios prievolės pasibaigimą, taikytina valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisė (lot. lex fori concursus) (Reglamento 2015/848 7 straipsnio 1 dalis).
35. Fizinių asmenų bankroto procedūras Anglijoje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986) ir 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency (England and Wales) Rules 2016).
36. Remiantis 1986 m. Nemokumo įstatymo 278 straipsniu, fizinio asmens, dėl kurio yra priimtas įsakymas dėl bankroto, bankroto procesas prasideda priėmus įsakymą dėl bankroto ir tęsiasi iki to laiko, kai asmuo yra atleidžiamas pagal šio skyriaus nuostatas (angl. The bankruptcy of an individual against whom a bankruptcy order has been made, commences with the day on which the order is made, and continues until the individual is discharged under this Chapter). To paties Nemokumo įstatymo 279 straipsnyje yra nustatyta bendroji taisyklė, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto, pasibaigus vienerių metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo tos datos, kurią prasideda bankroto procesas (angl. A bankrupt is discharged from bankruptcy at the end of the period of one year beginning with the date on which the bankruptcy commences). Iš viešai prieinamos informacijos apie fizinių asmenų bankrotą Jungtinėje Karalystėje matyti, kad suėjus vienerių metų terminui bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto automatiškai, o formali pažyma apie atleidimą yra išduodama to asmens prašymu, esant poreikiui turėti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinantį rašytinį įrodymą (https://www.gov.uk/bankruptcy/when-bankruptcy-ends).
37. Bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo bankroto teisinės pasekmės yra apibrėžtos Nemokumo įstatymo 281 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bankrutavusio asmens atleidimas apima jo atleidimą nuo visų bankroto skolų (angl. Subject as follows, where a bankrupt is discharged, the discharge releases him from all the bankruptcy debts), išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis, pavyzdžiui, kai skola kilusi iš prievolių, susijusių su išlaikymu, baudomis, žalos atlyginimu, sukčiavimu ir kt., esant šiame straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, apibrėžiančioms prievolės atsiradimo pagrindą. Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad atleidimas neapima tų bankrutavusio asmens skolų, kurios nebuvo įrodytos bankroto procese (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed).
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės fizinio asmens bankroto proceso teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad būtina bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo konkrečios skolos kreditoriui sąlyga yra tokio kreditoriaus ir jo reikalavimo įtraukimas į fizinio asmens bankroto procesą. Tuo atveju, jei taikant Jungtinės Karalystės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisę (lot. lex fori concursus) paaiškėtų, kad konkretus kreditorius ir jo reikalavimas nebuvo įtrauktas į bankroto procesą, tai reikštų, kad bankrutavusio asmens prievolė tokiam kreditoriui būtų nepasibaigusi ir turėtų būti vykdoma. Todėl, sprendžiant dėl teisinių pasekmių Lietuvoje vykstančiam skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo AB SEB banko naudai procesui ir vykdomosios bylos Nr. 0005/12/02503 užbaigimui, teisinę reikšmę turi dėl pareiškėjos bankroto proceso pasibaigimo Jungtinėje Karalystėje atsiradusios teisinės pasekmės pareiškėją ir kreditorių AB SEB banką siejančios prievolės atžvilgiu, kurios dalyką sudaranti 130 428,50 Eur skola yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02503.
39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, jog antstolės reikalavimas skolininkei pateikti papildomus dokumentus yra teisėtas ir būtinas klausimui dėl vykdomosios bylos užbaigimo išspręsti, kadangi, nesant reikalaujamų pateikti įrodymų, nėra galimybės nustatyti, ar suinteresuoto asmens AB SEB banko, kaip kreditoriaus, reikalavimas skolininkei buvo nurašytas pasibaigus Jungtinėje Karalystėje vykusiam pareiškėjos bankroto procesui.
Dėl pareigos informuoti kreditorius apie bankroto procesą įgyvendinimo
40. Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad, byloje esant įrodymams, jog antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/12503 buvo tinkamai ir laiku pranešta tiek apie bankroto bylos pareiškėjai iškėlimą, tiek apie bankroto bylos užbaigimą, laikytina, kad duomenys apie pareiškėjos turimą skolą kreditoriui AB SEB bankui buvo tinkamai išviešinti, dėl to, nepriklausomai nuo to, kad kreditorius AB SEB bankas nepareiškė savo reikalavimo pareiškėjos bankroto byloje, skola šiam kreditoriui buvo nurašyta Anglijos nemokumo tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu. Atsižvelgiant į kasacinio skundo pagrindą sudarančius argumentus, kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar antstolės informavimas apie užsienio valstybėje prasidėjusį skolininkės bankroto procesą sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad kreditorius AB SEB bankas buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį pareiškėjos bankroto procesą, taip sudarant tinkamas prielaidas jam dalyvauti šiame bankroto procese.
41. Asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398-421/2017">3K-3-398-421/2017</a>, 35 punktas).
42. Reglamento 2015/848 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant jo taikymo sritį, visų pirma nurodoma, kad jis taikomas viešai nagrinėjamoms kolektyvinėms byloms, įskaitant laikino pobūdžio bylas, kurios grindžiamos teisės aktais dėl nemokumo. Kolektyvinės bylos samprata pateikiama 2 straipsnio 1 dalyje, kuria remiantis kolektyvinės bylos – tai bylos, kuriose dalyvauja visi skolininko kreditoriai arba didelė jų dalis, su sąlyga, kad pastaruoju atveju šia byla nedaromas poveikis joje nedalyvaujančių kreditorių reikalavimams.
43. Reglamento 2015/848 53 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris užsienio kreditorius gali bet kokia ryšio priemone, pripažįstama pagal valstybės, kurioje iškelta byla, teisę, pateikti reikalavimus nemokumo byloje. Remiantis Reglamento 2015/848 2 straipsnio 12 dalyje pateiktu užsienio kreditoriaus sampratos apibrėžimu, tai kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne bylos iškėlimo valstybėje narėje.
44. Tam, kad užsienio kreditorius galėtų įgyvendinti Reglamento 2015/848 53 straipsnyje nustatytą teisę pateikti savo reikalavimus, 54 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga informuoti užsienio kreditorius ir šios pareigos įgyvendinimo procedūra. To paties reglamento 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. Atskiru pranešimu pateiktoje 1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl to termino nesilaikymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Tokiame pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai yra užtikrinti daiktinės teisės užtikrinimo priemone, turi pateikti reikalavimus. Prie pranešimo taip pat pridedama 55 straipsnyje nurodytos standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija arba informacija apie tai, kur galima gauti tą formą (to paties straipsnio 2 dalis). Su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos nevykdančiais fiziniais asmenimis susijusių nemokumo bylų atveju šiame straipsnyje nurodytos standartinės formos naudojimas nėra privalomas, jei iš kreditorių nereikalaujama pateikti reikalavimus, kad byloje būtų atsižvelgta į jų reikalavimus (to paties straipsnio 4 dalis).
45. Remiantis Reglamento 2015/848 7 straipsnio 2 dalimi, valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tos bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą, taip pat, kaip nustatyta h punkte, taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą. Šios taisyklės apima kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūrą, įskaitant pareiškimo terminus, tvirtinimo, apskundimo procedūras, reikalavimų tikslinimą ir pan.
46. Didžiojoje Britanijoje 2006 m. balandžio 4 d. įsigaliojo 2006 m. Tarptautinio nemokumo taisyklės (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006) (toliau – Taisyklės), į kurias buvo perkeltos UNCITRAL pavyzdinio tarptautinių nemokumo procedūrų įstatymo nuostatos.
47. Kaip nurodyta Taisyklių 1 straipsnio 1 dalies d punkte, jos taikomos tokiais atvejais, kai užsienio kreditoriai ar kiti suinteresuoti asmenys yra suinteresuoti dalyvauti arba iškelti nemokumo bylą Didžiojoje Britanijoje (angl. This law applies where creditors or other interested persons in a foreign State have an interest in requesting the commencement of, or participating in, a proceeding under British insolvency law). Taisyklės įtvirtina įvairias nuostatas dėl kreditorių interesų apsaugos, kurios perkeltos iš minėto UNCITRAL pavyzdinio įstatymo. Pavyzdžiui, Taisyklių 13 straipsnis nustato, kad užsienio kreditoriai turi tokias pačias teises iškelti bankroto bylą bei dalyvauti bankroto procese pagal Didžiosios Britanijos teisę kaip ir vietos kreditoriai.
48. Taisyklių 14 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal Didžiosios Britanijos teisę reikalaujama pateikti pranešimus kreditoriams, tai tokia pačia tvarka turi būti pranešama ir užsienio kreditoriams (angl. Whenever under British insolvency law notification is to be given to creditors in Great Britain, such notification shall also be given to the known creditors that do not have addresses in Great Britain) (minėto straipsnio 1 dalis). Tokie pranešimai užsienio kreditoriams pateikiami individualiai, išskyrus atvejus, kai teismas laiko, jog esant tam tikroms aplinkybėms kita pranešimo forma būtų daug tinkamesnė; arba jei Didžiosios Britanijos kreditoriams pranešama skelbimu, tai pranešimas žinomiems užsienio kreditoriams taip pat gali būti paskelbiamas užsienio laikraštyje, kurį Britanijos nemokumo tarnyba laiko tinkamiausiu, galinčiu užtikrinti, kad pranešimo turinys taps žinomas užsienio kreditoriams (angl. Such notification shall be made to the foreign creditors individually, unless the court considers that under the circumstances some other form of notification would be more appropriate; or the notification to creditors in Great Britain is to be by advertisement only, in which case the notification to the known foreign creditors may be by advertisement in such foreign newspapers as the British insolvency officeholder considers most appropriate for ensuring that the content of the notification comes to the notice of the known foreign creditors).
49. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės dėl kreditoriaus informavimo apie prasidėjusį fizinio asmens bankroto procesą vertintinos tiek, kiek jų pagrindu būtų galima spręsti, ar kreditorius AB SEB bankas ir jo reikalavimas buvo įtrauktas į Jungtinėje Karalystėje pasibaigusį pareiškėjos bankroto procesą. Kaip minėta, į bankroto procesą įtrauktų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymas, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, yra teisinė pasekmė, sudaranti savarankišką bankrutavusio fizinio asmens ir jo kreditoriaus prievolės pasibaigimo pagrindą. Todėl tik pripažinus, kad kreditoriaus reikalavimas buvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto procesą, patvirtinant jo reikalavimą, būtų galima daryti išvadą dėl pareiškėjos prievolės kreditoriui pasibaigimo.
50. Remiantis 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklių 10.35 punktu, bankroto paraiškoje (angl. bankruptcy application) skolininkas privalo pateikti informaciją, nurodytą 7 priede, kuri apima informacijos apie visus skolininko kreditorius pateikimą (kreditoriaus vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas; sąskaitos numeris; skolos atsiradimo data; skolos dydis; kreditoriaus reikalavimų užtikrinimas daiktinės teisės priemonėmis).
51. Priėmus įsakymą dėl bankroto (angl. bankruptcy order) ir prasidėjus bankrutavusio asmens bankroto procesui, paskirtas kompetentingas Anglijos nemokumo tarnybos pareigūnas (angl. official receiver) atlieka pradinį tyrimą ir parengia ataskaitą apie bankrutavusio asmens turtą ir įsipareigojimus, ją išsiunčia žinomiems kreditoriams, o jei bankrutavęs asmuo turi turto – paprašo kreditorių pateikti savo reikalavimus patvirtinančius įrodymus (1986 m. Nemokumo įstatymo 322 straipsnis, 2016 m. Nemokumo taisyklių 10.62–10.66 punktai, 14.2–14.11 punktai). Kreditorius, kuris nebuvo įtrauktas į bankroto paraišką (angl. bankruptcy application), gali pats inicijuoti reikalavimo pareiškimą ir būti įtrauktas į kreditorių sąrašą (https://www.gov.uk/register-creditor-bankruptcy). Į bankrutavusio fizinio asmens bankroto procesą įtraukti kreditoriai ne tik įgyja teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus bankrutavusio fizinio asmens turtą, bet ir yra informuojami apie bankroto proceso eigą bei gali atlikti teisės aktuose nustatytus procesinius veiksmus, siekdami užtikrinti veiksmingą skolininko turto administravimą.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į fizinio asmens bankroto bylos sukeliamus universalius padarinius tiek bankrutavusio asmens turtui, tiek jo kreditoriams, daro išvadą, kad kreditorių dalyvavimas tokiame bankroto procese negali priklausyti nuo bankrutavusio asmens skolos išieškojimą kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje atliekančio antstolio veiksmų (pavyzdžiui, vykdomosios bylos sustabdymo) ar pačių kreditorių atidumo, susižinojimo galimybių. Kaip matyti iš šios nutarties 44 ir 50–51 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo, juo tiesiogiai įtvirtinta pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teikiančio asmens pareiga nurodyti visus savo kreditorius, taip pat kreditoriaus teisė būti tiesiogiai informuotam apie prasidėjusį bankroto procesą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad antstolės informavimas apie užsienio valstybėje prasidėjusį skolininkės bankroto procesą sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog tokiu būdu buvo sudarytos tinkamos prielaidos kreditoriui dalyvauti kitoje valstybėje narėje vykusiame pareiškėjos bankroto procese. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad antstolės veiksmų, gavus informaciją apie pareiškėjos fizinio asmens bankroto procesą, teisėtumo vertinimas, nesustabdant vykdomosios bylos, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi pareiškėja CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka neskundė antstolės neveikimo.
53. Kadangi bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pareiškėja ar jos atstovas nei antstolei, nei teismams nepateikė antstolės 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. patvarkymuose nurodytų pagrįstai reikalaujamų pateikti įrodymų, susijusių su AB SEB banko, kaip kreditoriaus, įtraukimu į Anglijoje vykusį pareiškėjos bankroto procesą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas pagrįstai.
Dėl galimybės nagrinėjamoje byloje atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą nemokumo bylą
54. Remiantis Reglamento 2015/848 33 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą nemokumo bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.
55. Viešosios tvarkos išlyga paprastai yra laikoma Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų turimu saugikliu prieš didelį neteisingumą, leidžiančiu taikyti Europos privatinės teisės bei nacionalinius sąžiningumo standartus tarptautiniame kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTctNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197-611/2015">3K-3-197-611/2015</a>).
56. Pripažįstama, kad viešosios tvarkos išlyga gali apimti ir procesinį aspektą, kurio pagrindu suteikiama apsauga skolininko ir kreditorių teisei į teisingą procesą (angl. due process). Jeigu priimant teismo sprendimą nebuvo laikytasi teisės į teisingą teismo procesą principo, pavyzdžiui, nebuvo užtikrintos procesinės garantijos, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant, tai toks šio principo pažeidimas sudaro pagrindą atsisakyti ir pripažinti sprendimą, kaip nesuderinamą su valstybės, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą, viešąja tvarka. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl Reglamento Nr. 1346/200 26 straipsnio (dabar galiojančio Reglamento 2015/848 33 straipsnio) aiškinimo, yra nurodęs, kad šis straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą, jei sprendimas ją iškelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę būti išklausytam (ESTT 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Eurofood, C-341/04, 67 punktas).
57. Kadangi valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas iškelti nemokumo bylą ir kiti to teismo sprendimai, susiję su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu, nuo jų įsiteisėjimo momento yra pripažįstami automatiškai, nereikalaujant jokių papildomų formalių procedūrų, tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl nemokumo bylą iškėlusioje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo nepripažinimo, remiantis viešosios tvarkos išlyga, turi būti nustatyta, kad teisinių pasekmių, kurias šis teismo sprendimas sukelia jį priėmusioje valstybėje narėje, išplėtimas į kitą valstybę narę prieštarautų tos kitos valstybės narės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.
58. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo poreikio spręsti dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo dėl pareiškėjos bankroto (ne)pripažinimo, byloje nesant įrodymų, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie atleidimą nuo skolų pagrindu pasibaigė pareiškėjos prievolė AB SEB bankui. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, jog skundžiamu antstolės patvarkymu pareiškėja buvo įpareigota pateikti įrodymus, siekiant išsiaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje užbaigta fizinio asmens bankroto byla pagal savo sukeliamas teisines pasekmes lėmė pareiškėjos prievolės išieškotojui vykdomojoje byloje pasibaigimą, tačiau pačiu skundžiamu antstolės patvarkymu vykdomosios bylos nutraukimo ar atsisakymo ją nutraukti klausimas nebuvo išspręstas. Kadangi skundžiamu antstolės patvarkymu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, nesant galimybės nustatyti kitoje valstybėje narėje pasibaigusiu pareiškėjos bankroto procesu sukeliamų teisinių padarinių pareiškėjos prievolei AB SEB bankui, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo spręsti dėl pareiškėjos bankroto (ne)pripažinimo, remiantis viešosios tvarkos išlyga.
59. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl galimo kreditoriaus AB SEB banko teisių pažeidimų masto įvertinimo, sprendžiant apie tai, ar jie atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398-421/2017">3K-3-398-421/2017</a>, įtvirtintus standartus, kuriems esant galėtų būti konstatuotas akivaizdus prieštaravimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje nesant sprendžiamo pareiškėjos fizinio asmens bankroto (ne)pripažinimo klausimo.
Dėl bylos baigties
1. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesuteikia įstatyme nustatyto pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos kasacinis skundas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuoti asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė prašymo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjai V. K. jos pateiktus 2020 m. kovo 14 d. rašytinius paaiškinimus su pridėtais įrodymais.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui antstolei B. T. jos pateiktą 2020 m. balandžio 2 d. atsiliepimą į pareiškėjos V. K. 2020 m. kovo 14 d. paaiškinimus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Algirdas Taminskas
