Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. 3P-1328/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28254-2015-8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 29 d. gautu ieškovių (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei žeminančiais fizinių asmenų garbę ir orumą. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai atmesti. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir tokiu atveju kyla problema, kuriuo iš skirtingų, t. y. vienas kito neatitinkančių, kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis, taip formuoti vienodą teismų praktiką. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 2.24 straipsnio nuostatas, nes, nesant reikalavimo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, neprašant priteisti tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu padarytos žalos, kurios dydžiui nustatyti svarbus dalykinės reputacijos pablogėjimo laipsnis, atlyginimo, teismas laikėsi nuostatos, jog ieškovės privalo įrodyti dalykinės reputacijos pablogėjimą; taip sukurtas papildomas įrodinėtinas faktas, taikant CK 2.24 straipsnį, nors CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose bei kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas ir CK 2.24 straipsnio 1 dalį, nustatyti dalykinės reputacijos gynimo būdai savarankiški ir taikomi atskirai. Kaip pagrindu kasacijai taip pat remiamasi proceso teisės normų pažeidimu, teismui nevertinus ieškovių argumentų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų dėl esminių bylos aplinkybių, netyrus jų turinio, neanalizavus jų teisinės reikšmės, nenurodžius, kodėl jie atmetami; nutartis laikoma nemotyvuota ir teigiama, kad neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius, nesilaikė kasacinio teismo praktikoje suformuotų faktų atribojimo nuo nuomonės taisyklių; be to, pažymima, kad kasacinio teismo praktika juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo klausimais nevienoda, todėl plėtotina.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ir kitais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ar kad praktika nevienoda, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), kartu pažymima, kad (duomenys neskelbtini) atstovės teisės nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, nes nepridėta su advokate sudarytos atstovavimo sutarties ar jos išrašo (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Nepaisant šio formalaus kasacinio skundo trūkumo, atrankos kolegija pasisakė dėl kasacijos byloje galimumo, remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai WINT LAW FIRM (įm k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. liepos 26 d. Swedbank AB sumokėtą 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas