Civilinė byla Nr. e2-69-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01910-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;
3.1.7.6; 3.2.4.9.6.1; 3.2.6.5
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 20 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Laurai Baublytei, Jolitai Sinkevičienei, Kamilei Valaitienei, Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,
atsakovui M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. ir atsakovo M. P. patikslintą priešieškinį atsakovei A. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo J. K.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (failas 7, b. l. 83-116; failas 7, b. l. 192-196), kurį galutinai patikslino teismo posėdyje (failas 8, b. l. 66-67), prašydama:
1.1. atidalinti A. K. ir atsakovui M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:
Ieškovei A. K. priteisti atsakovui M. P. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Atsakovui M. P. priteisti iš ieškovės A. K. piniginę kompensaciją, lygią ½ atidalinamo turto rinkos vertės, viso 24 850 Eur.
1.2. Atidalinti A. K. ir atsakovui M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
Atsakovui M. P. priteisti ieškovei A. K. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini);
Ieškovei A. K. priteisti iš atsakovo M. P. piniginę kompensaciją, lygią ½ atidalinamo turto rinkos vertės, viso 37 300 Eur.
2. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo M. P. priteisti ieškovei A. K. 12 450 Eur dydžio kompensaciją.
3. Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškinyje, kurį patikslino teismo posėdžio metu, be kita ko nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ginčo šalių tėvas A. P., (duomenys neskelbtini) mirė šalių motina A. J. P. Po tėvų mirties (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjo po ½ dalį ginčo turto. Mirus tėvams, ieškovė ir atsakovas palaikė draugiškus santykius. Šalių susitarimu ieškovė 2010-2014 m. savo lėšomis įvykdė pastatų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), remontą. 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „Skena“ atliktos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkio būdu atliktų pagerinimo darbų sąnaudos siekė 51 126,14 Eur. 2011 m. siautusios vėtros metu sugriuvo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo susidėvėjimo sugriuvo kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo besiribojusi malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet ieškovė iš savo asmeninių lėšų pastatė du naujus pagalbinius ūkio statinius – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai nėra registruoti VĮ Registrų centre. Atsakovas namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), niekuomet nesinaudojo, neprieštaravo, kad ieškovė ją pritaikytų savo šeimos poreikiams. Laikui bėgant šalių santykiai pašlijo, šalys negali rasti kompromiso dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo paveldėto turto naudojimo, dėl ko yra teikiamas reikalavimas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant kompensaciją bendraturčiui. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas atitinka dabartinį faktinį turto naudojimo būdą. Atsakovo pateiktas priešieškinis patvirtina, kad jis pageidauja iš esmės analogiško varianto, taigi, šalių pozicija dėl turto tarpusavio pasidalijimo būdo pilnai sutampa, išsiskiria tik šalių pozicijos, susijusios su turto verte ir kompensacijos dydžiu.
5. Kompensacijos įvertinimo tikslu 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo atlikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus namų valdos adresu: (duomenys neskelbtini), rašytinė konsultacija. Ekspertas konstatavo, jog namų valdos rinkos vertė 2022 m. liepos 28 d. yra 35 000 Eur. 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės atstovė pakartotinai kreipėsi į ekspertą Mindaugą Kukcinavičių, prašydama įvertinti namų valdos vertės rinkos pokytį 2024 m. rugpjūčio 30 d. 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo gauta eksperto M. Kukcinavičiaus išvada, kurioje konstatuota, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. namų valdos rinkos vertė yra 41 000 Eur. Savo ruožtu atsakovas į bylą pateikė UAB „Turto valdymas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos projektą, kuris turėjo reikšmingų prieštaravimų ir neatitikimų.
6. Teikiant pirminį ieškinį, turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nebuvo nustatyta atskiru individualizuotu vertinimu, ieškovė rėmėsi VĮ Registrų centro skeliama vidutine rinkos verte, pagal kurią turto vertė 2023 m. gruodžio mėnesį buvo 68 162 Eur. Ieškovės iniciatyva buvo gauta rašytinė konsultacija dėl rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad objektų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2024 m. liepos 16 d. yra 154 000 Eur. Atsakovas savo ruožtu pateikė MB „Bonada“ turto vertinimo ataskaitą, nustačiusią daugiau nei tris kartus mažesnę turto vertę, t. y. 46 500 Eur. Dėl šių priežasčių teisme buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Patikslintame ieškinyje prašoma vadovautis ekspertizės akte nustatytomis turto vertėmis.
7. Ieškovė nurodo, kad ginčo atveju nėra praktinių galimybių paveldėtą turtą atidalinti natūra ar nustatyti jo naudojimosi tvarkos. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal savo pobūdį yra praktiškai nedalus – niekaip racionaliai nepadalinamas iš esmės nesumažinant galimybių juo naudotis ir nesukeliant neproporcingos žalos pačiai turto paskirčiai. Taip yra dėl žemės sklypo konfigūracijos ir fakto, kad didelę jo dalį užima vandens telkinys. Be to, žemės sklype esantis statinys, nors yra didelio ploto, tačiau yra vertingiausias ir racionaliausiai naudotinas jo neatidalinus, kadangi, pvz., išskirtinė ir statinio vertę bei patrauklumą didinanti statinio savybė – pirtis, yra tik viena, nesant jokių racionalių galimybių ją natūra padalinti. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas kaip vieno buto pastatas skirtas gyventi vienai šeimai, turintis vieną sanitarinį mazgą, vieną ir vientisą šildymo, kanalizacijos sistemą, virtuvę. Taip pat gyvenamajame name yra įrengtas tik vienas elektros, dujų, vandens apskaitos skaitiklis. Iš to seka, kad vieno gyvenamojo namo racionalus atidalinimas natūra būtų itin keblus bei reikalaujantis papildomų finansinių investicijų. Be to, turto atidalijimas natūra būtų ne tik neracionalus, tačiau ir užprogramuojantis tolesnius šalių ginčus.
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo M. P. priešieškinį, kuriame prašė atsakovo priešieškinį atmesti (failas 4, b. l. 126-196). Pažymėjo, kad ieškovė sutinka su atsakovo siūlomu bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio turto padalijimo būdu, tačiau nesutinka su tarpusavio įskaitymo būdu priteistinomis bendraturčiams pinigų sumomis. Pažymėjo, kad MB „Bonada“ parengta turto vertinimo ataskaita yra su esminiais vertinimo standartų pažeidimais. Iš pateiktos ataskaitos matyti, jog MB „Bonada“ nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad vertinamame žemės sklype yra įrengtas didžiulis tvenkinys. Tuo tarpu teismo ekspertas M. Kukcinavičius savo ataskaitoje nurodė, kad didžiąją dalį vertinamo žemės sklypo užima vandens tvenkinys, kurio vertė nustatant atskirai visus vertinamus objektus nurodyta net 51 300 Eur. Tuo pačiu vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad sklypas buvo vertinamas esamomis naudojimo sąlygomis. MB „Bonada“ žemės sklypo atskirai nevertino, nurodant, kad žemės sklypo vertės dalis statinyje sudaro 10 proc., kas reikštų, kad viso žemės sklypo vertė su tvenkiniu yra apie 4000-5000 Eur. Be to, pagal viešus registro duomenis vertinamo turto rinkos kaina, ją nustatant masinio vertinimo būdu, yra 73 580 Eur. MB „Bonada“ vertintojas dėl nesuprantamų priežasčių vertinamam turtui taikė laiko pataisos koeficientus, kurie yra nustatyti butams, bet ne namų valdoms. Pažymėtina, jog kito objekto MB „Bonada“ parengta (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas byloje, kadangi joje nurodoma, kad tai yra Projektas. Šio ginčo atveju atsakovas dalinamo turto rinkos vertę grindžia nepatikimais įrodymais, o jo pasiūlyta priteisti kompensacija yra neadekvati turto rinkos vertei.
9. Ieškovė A. K. ir jos atstovė advokatė Rasa Gradauskienė teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvų mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo. Trūko tam tikrų dokumentų, todėl buvo tik užvesta paveldėjimo byla. Visus šiuos metu ieškovė rūpinosi namais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkė teritoriją, mokėjo mokesčius. Pats atsakovas įkalbinėjo, kad ieškovė remontuotų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. vasaros prasidėjo remonto darbai. Po remonto darbų atlikimo A. K. su šeima atsikraustė gyventi į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). M. P. šioje sodyboje niekada negyveno, yra kelis kartus atvažiavęs į svečius. Buvo nusistovėjusi tvarka, kad M. P. yra (duomenys neskelbtini) sodybos šeimininkas, o A. K. – (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gyvena ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais. Turi kito nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), tačiau šis namas šiuo metu yra negyvenamas. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra rąstinis namas, jame yra trys kambariai, virtuvė, vonia ir katilinė, kambariai pereinami. Yra du įėjimai – vienas į namą, kitas į katilinę. (Duomenys neskelbtini) namą prižiūrėdavo M. P., jis ten užsiimdavo savo veikla, dažnai ten lankydavosi, pati ieškovė šių pastatų nenaudojo. Pats atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), turi kito nekilnojamo turto objektų, juos nuomoja. Sutiktų, kad kompensacijos išmokėjimas būtų išdėstytas. (Duomenys neskelbtini) nėra suformuota namų valda, pastatai stovi žemės sklype. Ieškovė gauna darbo užmokestį, kuris siekia 2000 Eur prieš mokesčius, iš žemės ūkio veiklos uždirba apie 40 000 Eur, tačiau išlaidos žemės ūkiui siekia apie 30 000 Eur. Nuo 2020 m. santykiai su atsakovu yra konfliktiški.
II. Atsakovo argumentai
10. Atsakovas pateiktame atsiliepime į pirminį ieškinį (failas 2, b. l. 1-8) prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nekilnojamo turto objektų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), jau nėra. Tačiau kadastrinėje byloje yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti objektai, apie kurių egzistavimą ir padalijimą net nekalbama. Dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, kad už minėtus statinius ir žemės sklypą atsakovas jau kartą sumokėjo, kai minėti statiniai buvo įsigyjami bei suformuojamas žemės sklypas, atliekami įrengimo darbai. Anksčiau dėl turto įsigijimo nebuvo kilęs joks ginčas, kadangi tiek šalių tėvas, tiek ieškovė žinojo, kad turtas priklauso atsakovui. Ginčas kilo, kai atsakovas siūlė pirtį parduoti už 57 000 Eur ir gautus pinigus pasidalinti, tačiau ieškovė su siūlymu nesutiko. Pasak atsakovo, pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), dabartinėje būsenoje vertinami ne daugiau kaip 40 000 Eur, nes didžiausią vertę šiame komplekse turintis tvenkinys šiuo metu yra išleistas, pastatų būklė yra prasta. Mano, kad tėvų sodyba turėtų būti priteista M. P., nes ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m., tėvų sodyba ir pastatais naudojasi A. K. Gyvenamojo namo priteisimas M. P. nepaveiks A. K. gyvenimo kokybės, nes ji nuosavybės teise valdo kitą gyvenamąjį namą.
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (failas 5, b. l. 86-90), kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šalių susitarimo dėl tėvų sodybos, esančio (duomenys neskelbtini), remonto niekada nebuvo. Laikotarpiu 2010-2014 m. visus remonto ir kitus darbus atliko A. K. sutuoktinis J. K. J. K. dabar kartu su A. K. negyvena, sutuoktiniai yra tik formaliai. Pažymėjo, kad pagal kadastrinių matavimų bylą, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra daugiau pastatų, kurių neprašo padalinti ieškovė, nors prašo padalinti jau nesančius pastatus. Be to, šiuo metu gyvenamojo namo plotas taip pat yra pasikeitęs. Patikslintame ieškinyje skelbiama, kad į sodybą buvo investuota 51 126,14 Eur, todėl neaišku, kodėl M. Kukcinavičius sodybos vertę su sklypu nustatė mažesnę, nei į ją investuota. Prašė remtis pirminiame atsiliepime nurodytais argumentais.
12. Atsakovas M. P. pateikė priešieškinį (failas 4, b. l. 106-111), kuriame prašė: atidalinti A. K. ir M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:
Priteisti M. P. asmeninėn nuosavybėn, priklausančią A. K. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini)?
Priteisti A. K. iš M. P. piniginę kompensaciją, lygią ½ atidalijamo turto rinkos vertės, viso 23 250 Eur.
Atidalinti A. K. ir M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) būdu:
A. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti M. P. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)?
M. P. priteisti iš A. K. piniginę kompensaciją, lygią ½ atidalijamo turto rinkos vertės, viso 38 000 Eur.
Atlikus tarpusavio įskaitymą iš A. K. priteisti M. P. 14 750 Eur dydžio kompensaciją.
Priteisti teismo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Priešieškinyje pažymėjo, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti už kreditines lėšas. Kreditas buvo grąžintas M. P. bei jo tuometinės sutuoktinės pastangomis. Įsigijus minėtus pastatus, toliau buvo formuojamas žemės sklypas, iškastas tvenkinys, už šiuos darbus mokėjo atsakovas. Taip pat, atsakovo sąskaita buvo įrenginėjama pirtis, kiti pastatai. Nežiūrint panaudotų lėšų bei sąnaudų jų sukūrimui, šiuo metu minėti pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įvertinti 46 500 Eur. Tokia pastatų vertė nustatyta todėl, kad minėti pastatai bei tvenkinys ilgą laiką buvo nenaudojami, neprižiūrimi, nyko. 2021 m. buvo norima turtą parduoti už 57 000 Eur, bet tam paprieštaravo A. K. Statiniai ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sunkiai padalijami, nes šio objekto didžiausią vertę sudaro nenaudojamas pastatas bei vandens tvenkinys.
14. Po tėvų mirties sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), stovėjo tuščia ir nenaudojama. Tuo pasinaudojo A. K. Minėtoje sodyboje pradėjo griovimą, padarė remontą, kurio su niekuo nederino. Tuo metu M. P. rūpinosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). A. K. kartu su sutuoktiniu pastatė du naujus pastatus – tvartą ir stoginę. Jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtas statybas bei turėtas išlaidas, A. K. nepateikia. Dabartinė sodyba, esantis (duomenys neskelbtini), kuri susideda iš renovuoto tėvų gyvenamojo namo, ūkinio pastato – tvarto bei kitų kiemo statinių, 3,5 ha žemės šiai dienai yra vertinama 76 000 Eur. Gyvenamasis namas turi du įėjimus, gali būti pritaikytas naudotis atskirai dviem naudotojams. Ieškovas tėvų sodyba ir statiniais naudojosi ir po tėvų mirties, laikė įvairią žemės ūkio apdirbimo techniką.
15. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad santykiai su A. K. yra konfliktiški, todėl teikiamas reikalavimas atidalinti dalį paveldėto turto iš bendrosios dalinės nuosavybės kitam bendraturčiui.
16. 2025 m. gegužės 14 d. atsakovas M. P. pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų atsisakymo (7 failas, b. l. 181-182), kuriame nurodė, kad atsisako savo reikalavimų išdėstytų priešieškinyje:
Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį A. K. ir M. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti M. P. iš A. K. piniginę kompensaciją, lygią ½ atidalijamo turto rinkos vertės, viso 38 000 Eur.
Pareiškime taip pat keliamas patikslintas reikalavimas atlikus tarpusavio įskaitymą iš A. K. priteisti M. P. 3 650 Eur dydžio kompensaciją.
Pareiškime nurodė, kad tiek statinių bei ½ dalies žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tiek statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra panaši.
17. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo M. P. pareiškimas dėl priešieškinio reikalavimų atsisakymo dalyje priimtas.
18. Teismo posėdžio metu atsakovas M. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo tėvų namas. A. K. gyveno kitoje vietoje. Mirus tėvams, ieškovė nutarė persikelti į tėvų namą. Tėvų namas buvo pakankamai geros kokybės, tačiau A. K. jį pasitvarkė pagal savo poreikius. Visą remontą atliko J. K. M. P. turėjo žemės ūkio techniką, dirbo žemę (duomenys neskelbtini), šią techniką laikė (duomenys neskelbtini). Atliktas remontas (duomenys neskelbtini) neregistruotas Nekilnojamo turto registre. Tėvai sprendė, kad pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovui, o ieškovei atitenka (duomenys neskelbtini) sodyba. Toks buvo faktinis naudojimas. Mano, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti nedalinamas, o paliekamas abiem bendrasavininkam kaip ir iki šiol. Ieškovei atitektų sklypo dalis, kur yra pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui kita dalis, kur vykdoma žemės ūkio veikla. Kompensacijos ieškovei negalėtų išmokėti, nes turi įsiskolinimų, nedirba, pensijos negauna. Turi kito nekilnojamo turto, tačiau jį valdo žmona ir dukra, nežino, kokias pajamas gauna iš nekilnojamo turto.
k o n s t a t u o j a :
Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai. Patikslintas priešieškinis atmetamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ priklauso turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre:
19.1. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.2. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.3. Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.4. Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.5. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.6. Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.7. Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.8. Pastatas – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.9. Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2011 m. sugriuvo);
19.10. Pastatas – Kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2011 m. sugriuvo);
19.11. Pastatas – Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
19.12. Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2011 m. sugriuvo);
19.13. Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
20. Iš pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų matyti, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra ir kitų pastatų, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 1, b. l. 89-106).
21. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei nuosavybės teise priteisiant visą ginčo nekilnojamąjį turtą su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – visą nekilnojamąjį turtą su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o už šalims priklausančią ½ nekilnojamo turto dalį priteisti kompensacijas.
22. Atsakovas M. P. sutiko, kad tam tikras šalims priklausantis turtas būtų atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atidalijimas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nesutiko su ieškovės prašomomis nustatyti nekilnojamojo turto objektų vertėmis ir kompensacijos dydžiais. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galima padalinti natūra, o nustatant prašomo padalinti turto vertę turi būti remiamasi jo pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis.
Dėl atidalinimo
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134-248/2019">3K-3-134-248/2019</a>). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, atsidalijimo teisė yra absoliuti, tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgtNjExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-38-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-38-611/2022">e3K-3-38-611/2022</a>). Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – arba padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgtNjExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-38-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-38-611/2022">e3K-3-38-611/2022</a>).
25. Faktinių šios bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas. Visų pirma, ginčo šalims priklauso po ½ dalį namų valdų, su gyvenamaisiais namais – vienbučiais pastatais. Atidalinti šalims po ½ dalį statinių ir žemės sklypų natūra nebūtų adekvatu nei techniniu, nei praktiniu, nei efektyvaus naudojimosi aspektais, nebūtų išvengta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai, su tuo sutinka ir šalys. Antra, dėl konfliktiškų šalių santykių valdomų objektų atskyrimas natūra taip pat būtų itin komplikuotas. Pažymėtina, kad tarp šalių yra kilę nesutarimų dėl bendrosios nuosavybės valdymo. Pastato nuomos skelbimas patvirtina, kad atsakovas siekia sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), išnuomoti, nors naudojimosi tvarka minėta sodyba nėra nustatyta (failas 1, b. l. 125-126). Tuo tarpu ieškovė nesutinka su nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimu.
26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas yra šio sprendimo 19-20 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – žemės sklypų su pastatais, bendrasavininkiai. Ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį minėto turto. Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą atidalinant pagal faktiškai susiklosčiusią turto valdymo tvarką – ieškovei priteisti atsakovui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, o atsakovui – (duomenys neskelbtini), turto dalį. Atitinkamai už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį priteisti ieškovei iš atsakovo šios turto vertės kompensaciją pinigais – 12 450 Eur. Pažymėtina, jog atsakovo teigimu šalys galėtų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti bendrai, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, tai yra vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui - nustatyti naudojimosi turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA0LTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-204-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-204-248/2019">e3K-3-204-248/2019</a>).
27. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovo pozicija dėl ginčo turto atidalijimo būdo nebuvo nuosekli, tai yra nors atsakovas pirminiame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, nurodė, kad būtent jis pageidauja naudotis sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), tačiau vėlesnio proceso metu atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame iš esmės sutiko su ieškinyje nurodyta turto padalinimo tvarka, tačiau nesutiko su prašomu priteisti kompensacijos dydžiu. Galiausiai, atsakovas savo priešieškinį patikslino, atsisakydamas priešieškinio reikalavimo padalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas, nurodydamas, kad žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), galima naudotis bendrai, reikalavimo šį sklypą padalinti natūra bei parengto atidalijimo plano (projekto) neteikė.
28. Tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus – jo negalima padalinti natūra iš esmės nesumažinant galimybių juo naudotis ir nesukeliant neproporcingos žalos turto paskirčiai. Pažymėtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), didelę dalį užima vandens telkinys, kuris, kaip pripažino šalys, didina minėto sklypo vertę. Be to, žemės sklype esančių pastatų vertę ir patrauklumą didina statinio savybė – pirtis, kurios padalinti natūra taip pat nėra galimybių. Tuo tarpu turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kaip vieno buto gyvenamasis namas, turi vieną sanitarinį mazgą, vieną ir vientisą šildymo, kanalizacijos, vandentiekio sistemą, gyvenamojo namo plotas yra 77,68 kv. m., gyvenamajame name yra įrengtas tik vienas elektros, dujų, vandens apskaitos skaitiklis. Nors atsakovas nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi pastatai būtų galima nesidalinti, o naudoti jį toliau bendrai, t. y. ieškovei naudojant sklypo dalį, kuriame stovi pastatai, o atsakovui – likusią dalį, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju šalims priklauso po ½ minėto sklypo. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas neatitinka ginčo turto bendrasavininkių idealiosios turto dalies dydžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti parengti pagal procedūras ir techniškai priimtini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA0LTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-204-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-204-248/2019">e3K-3-204-248/2019</a>). Šiuo atveju, kaip jau minėta, atsakovas tokio atidalijamo plano (projekto) neteikė, teismo posėdžio metu siūlė sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis bendrai, o atidalinimo klausimą spręsti ateityje, kas taip pat gali sukelti naujus ginčus tarp turto bendrasavininkų. Pažymėtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), forma yra artima taisyklingam stačiam trikampiui, jo įstrižainė ribojasi su (duomenys neskelbtini). Šiauriniame sklypo kampe išdėstyti gyv. valdos pastatai, kiemas ir sodas bei įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini), todėl minėtas žemės sklypas turi tik vieną įvažiavimą, kuris ribojasi su namų valda.
29. Teismas taip pat sprendžia, kad būtent ieškovė turi didesnį interesą naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi šiame turte gyvena nuo 2010 m., nuo 2022 m. šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, kartu šio turto adresu yra deklaruota dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė šį turtą prižiūri, moka mokesčius, minėtą turtą draudžia, yra atlikusi gyvenamojo namo remontą, ūkininkauja. Nors ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prastos būklės, jai gyvenant (duomenys neskelbtini), nebuvo remontuojamas. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini), teritorijoje esantys statiniai yra faktiškai naudojami ūkio veikloje, juose stovi ūkio technika. Atsakovas namų valda (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, yra kelis kartus ten nakvojęs. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino visas faktinio naudojimo aplinkybes, kad į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas atvykdavo savaitgaliais iki 2021 m., nes gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo paveldėjimo atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) turto valdytojas, o ieškovė tuo turtu nesirūpino, nes rūpinosi tėvų sodyba ((duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) pastatai buvo naudojami kaip poilsiavietė, ją atsakovas įrengė už savo lėšas. A. K. atiteko tėvų namas ir ji ten dirbo, o M. P. atiteko (duomenys neskelbtini) pastatai. Faktiškai buvo pasidalintas turtas, tik nebuvo pasidalinta žemė. Anot atsakovo, būtent už jo šeimai priklausančias lėšas buvo įsigyta ir įrenginėjama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas aplinkybės, jog jis ginčo turtą įsigijo tik jis pats ir už savo pinigines lėšas plačiau neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Pats atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą, kito nekilnojamo turto, yra pensininkas, kaip nurodė teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) paskutinė kartą lankėsi 2021 m. Tad atsakovo interesas valdyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nevertintinas kaip labai svarbus. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai pagrindžia, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė faktinė turto naudojimo tvarka – iš esmės šalys pasiskirstė turtą būtent tokiu būdu, kokio ir prašo ieškovė, o atsakovas neturi svarbaus intereso naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė kitokio ir tinkamai parengto turto atidalijimo projekto, į tai, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, į tai, kad ginčo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat nėra ir atsakovo gyvenamoji patalpa, o joje gyvenamąją vietą deklaravusi ieškovė su nepilnamečiais vaikais, įvertinus ir aplinkybę, jog ginčo pastatai – gyvenamieji namai, yra vienbučiai gyvenamieji namai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės racionaliai ir protingomis sąnaudomis kitaip atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose esančius gyvenamuosius namus su jų priklausiniais, dėl ko yra pagrindas spręsti turto atidalinimo, išmokant kompensaciją, klausimą. Dar kartą akcentuotina ir tai, kad turto savininkai taip pat pripažino, kad padalinti turtą natūrą dėl jo pobūdžio bei konfliktiškų santykių nėra galimybės, atsakovo priešieškinis patvirtina, kad jis pageidauja iš esmės analogiško atidalinimo varianto, taigi, šalių pozicija dėl turto tarpusavio pasidalijimo būdo sutampa. Nustačius, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdas nėra įmanomas, vertinamas subsidiarus būdas – dėl turto priteisimo natūra, kitam bendrasavininkui priteisiant piniginę kompensaciją.
31. Nors atsakovas teigia, kad šiuo atveju negalima atidalinti tam tikrų nekilnojamojo turto objektų dar ir dėl to, kad jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191-687/2019">3K-3-191-687/2019</a>). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių, kad minėti pastatai yra savavališka statyba ir negali būti įteisinti, neįrodinėjo.
Dėl turto rinkos vertės
32. Atsakovas teigia, kad nekilnojamojo turto kompleksai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra panašios vertės, todėl, nedalinant žemės sklypo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui turi būti priteisiama piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį – 3 650 Eur.
33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2014">3K-3-452/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2008">3K-3-12/2008</a>; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2008">3K-3-92/2008</a>). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2014">3K-3-353/2014</a>). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2010">3K-3-401/2010</a>). Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2019">3K-3-192-219/2019</a>).
35. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus.
36. Siekiant nustatyti, kokia kompensacija atitiktų realią ginčo turto vertę, šalys teikė šiuos įrodymus:
36.1. Ieškovė pateikė teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus gyv. namo valdos adresu: (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašytinę konsultaciją dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ekspertas konstatavo, jog gyvenamojo namo valdos, kurią sudaro 3,52 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas 1A1m/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 3G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 9I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 6I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė S1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo datai 2022 m. liepos 28 d. yra 35 000 Eur (failas 1, puslapis 50-123). 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės atstovė pakartotinai kreipėsi į ekspertą, prašydama įvertinti gyvenamojo namo valdos adresu (duomenys neskelbtini) vertės pokytį 2024 m. rugpjūčio 30 dienai, lyginant su prieš tai atliktu vertinimu. 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo gauta išvada „Dėl Lietuvos Respublikos teismo eksperto rašytinėje konsultacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos gyvenamojo namo valdos rinkos vertės pokyčio datai 2024 m. rugpjūčio 30 d.“, kurioje konstatuota, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. šios gyvenamojo namo valdos rinkos vertė yra 41 000 Eur (failas 5, b. l. 10).
36.2. Ieškovė taip pat pateikė teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus rašytinę konsultaciją dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės (duomenys neskelbtini) (ekspertinio tyrimo aktas), kuriame nustatyta, kad gyvenamojo namo valdos (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatu gyvenamuoju namu, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, ekspertinio tyrimo atlikimo datai 2024 m. liepos 16 d. yra 154 000 Eur (failas 4, puslapis 133-196).
36.3. Atsakovas į bylą teikė MB „Bonada“ 2024 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 3, b l. 3-73), kurioje nurodyta, kad namų valdos, kurią sudaro: Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną 2024 m. gegužės 27 d. yra 46 500 Eur.
36.4. Atsakovas į bylą taip pat pateikė UAB „Turto valdymas“ Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 4, b. l. 11-86). Remiantis minėtos ataskaitos duomenimis, vertinamo nekilnojamo turto, gyvenamojo namo valdos, kurią sudaro 3,52 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyv. namas gyv. namas 1A1m/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 3G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 9I1/p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 6I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 8I1b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė S1 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio (ūkinis pastatas, tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju ir atkuriamųjų kaštų metodu (statinio atkuriamoji statybinė vertė), turto vertės nustatymo dieną 2024 m. gegužės 16 d. yra 76 000 Eur.
36.5. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi byloje paskirta ekspertizė. Gautas rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 7, b. l. 1-53). Pateiktame ekspertizės akte konstatuota, kad Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. gruodžio 19 d. yra 49 700 Eur. Atitinkamai Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. gruodžio 19 d. yra 74 600 Eur.
37. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus rašytine konsultacija dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, ekspertinio tyrimo atlikimo datai 2024 m. liepos 16 d. yra 154 000 Eur, taip pat, nesivadovauja atsakovo pateikta UAB „Turto valdymas“ Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju ir atkuriamųjų kaštų metodu (statinio atkuriamoji statybinė vertė), turto vertės nustatymo dieną 2024 m. gegužės 16 d. yra 76 000 Eur. Teismas sprendžia, jog nustatant minėtų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertę nėra pagrindo vadovautis atkuriamųjų kaštų metodu. Konkrečiu atveju, jeigu turto vertė būtų nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, ji negalėtų būti traktuojama turto rinkos verte, nes vertės skaičiavimai išlaidų (kaštų) metodu grindžiami nekilnojamojo turto sukūrimo sąnaudų nustatymu, o ne laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje fiksuotais analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais. Šis metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai laisvoje rinkoje parduodamų nekilnojamojo turto objektų vertei, kai lyginamuoju ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma, tačiau minėtas turtas šių kriterijų neatitinka. Be to, M. Kukcinavičius rašytinę konsultaciją dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės pateikė negalėdamas pateikti į apžiūrimą turtą, kas taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti pateiktą konsultaciją.
38. Teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis MB „Bonada“ pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi MB „Bonada“ nevertino ir neatsižvelgė į žemės sklype esantį tvenkinį. Pažymėtina, kad MB „Bonada“ turto vertinimo ataskaitoje pasirinkti šie lyginamieji nekilnojamo turto objektai: lyginamasis objektas Nr. 1, kurio pardavimo kaina 25 000 Eur (parduota 2023 m. sausio mėn.), lyginamasis objektas Nr. 2, kurio pardavimo kaina 134 000 Eur (parduota 2022 m. gruodžio mėn.), lyginamasis objektas Nr. 3, kurio pardavimo kaina 24 500 Eur (parduota 2021 m. lapkričio mėn.). Tuo tarpu iš ekspertizės akto matyti, kad pasirinktų lyginamųjų objektų pirkimo – pardavimo sandoriai vyko 2023 m. gruodžio mėn., 2024 m. balandžio bei rugpjūčio mėn. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukštą kelerių pastarųjų metų infliacijos lygį šalyje bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateiktoje MB „Bonada“ vertinimo ataskaitoje sandoriai dėl dviejų iš trijų lyginamųjų objektų buvo sudaryti 2021-2022 m., vertina, kad ekspertizės akte nurodyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra tikslesnė, nes atidalinant ir sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Pažymėtina, kad ši turto rinkos vertė yra panaši į viešai skelbiamą vidutinę rinkos vertę, pagal 2025 m. atliktą masinį vertinimą (75 400 Eur) (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj).
39. Pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), verte teismas taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad ekspertizės akte nustatyta šio turto vertė – 49 700 Eur, įvertinus atlikto vertinimo laiką, iš esmės neprieštarauja ir ieškovės pateiktai eksperto M. Kukcinavičiaus rašytinei konsultacijai dėl turto vertės jo nustatymo dienai 2024 m. rugpjūčio 30 d. (41 000 Eur). Nors atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės aktą parengė UAB „Verslo klasė NT“, o teismas minėtos ekspertizės atlikimą pavedė konkrečiam ekspertui – Vilmantui Gineitui, tačiau sutikti su šiais teiginiais pagrindo nėra. Iš pateikto ekspertizės akto matyti, kad jį pasirašė UAB „Verslo klasė NT“ ekspertas Vilmantas Gineitas. Būtent šiam asmeniui teismo nutartimi buvo pavesta atlikti ekspertizę. Atsakovas taip pat nurodė, kad, vertinant turtą adresu: (duomenys neskelbtini), kaip lyginamieji objektai buvo pasirinkti namai, statyti 1959-1987 m. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1962 m., todėl kaip lyginamieji objektai pagrįstai įtraukti objektai, pastatyti 1959-1982 m. Tai, kad minėtas gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, buvo įvertinta taikant pataisos koeficientą. Negalima sutikti ir su tuo, jog vertinant turtą nebuvo vertinamas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tai prieštarauja ekspertizės akto turiniui (Ekspertizės akto 3.2 punktas). Atsakovas taip pat nurodo, kad vertinant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo įvertintas namo pusrūsis. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre bendras namo plotas nurodytas 560,32 kv. m., būtent šis plotas ir buvo vertinamas skaičiuojant gyvenamojo namo rinkos vertę. Nors atsakovas teigia, kad nebuvo įvertinta prasta gyvenamojo namo būklė, tačiau šie teiginiai taip pat nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į namo būklę, taikant namo inžinerinės įrangos vertinimo pataisą.
40. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas, atlikdamas ginčo turto rinkos vertės ekspertizę, atsižvelgė į individualias turto savybes, turto būklę, nustatydamas turto vertę. Ekspertui ekspertizės akte aprašius rinkos vertės nustatymo procesą, lyginamųjų objektų atrankos kriterijus ir pateikus išsamius turto vertės skaičiavimus, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvada dėl turto rinkos vertės ar nevertinti jos kaip įrodymo, patvirtinančius realią ginčo objektų rinkos vertę.
Dėl galimybės išmokėti kompensaciją
41. Atsakovas M. P. viso proceso metu neigė galimybę išmokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Teismui pateikė mokesčių deklaraciją už 2023 m., iš kurios matyti, kad atsakovo pajamų suma už 2023 m. yra 100 Eur (failas 4, b. l. 87), taip pat SEB banko išrašą už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 21 d., iš kurios matyti, kad disponuojamas likutis sąskaitoje yra 148,11 Eur (failas 4, puslapis 90), Advokato M. P. banko sąskaitos išrašą, kurios likutis yra – 2 126,69 Eur (failas 4, b. l. 114), UAB „Julianus Inkaso“ raginimą sumokėti 532,44 Eur įsiskolinimą (failas 4, b. l. 116). Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas paaiškino, kad nedirba, pensijos negauna, turi sveikatos problemų. Jis pats apartamentų nenuomoja, nežino, ar juos nuomoja sutuoktinė. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyvena dukra. Verslu neužsiima, užsiima advokatiška veikla. Nežino, kas skelbia apie apartamentų nuomą. Iš Registrų centro duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, nustatyta, kad M. P. priklauso butai adresu: (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas trumpalaikei nuomai, jame suformuoti 4 savarankiški apartamentai. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė informaciją apie atsakovo M. P. ir jo sutuoktinės J. P. pateiktas metines pajamų deklaracijas 2022-2024 m., iš kurių matyti, kad J. P. deklaravo pajamas gautas pagal verslo liudijimą už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą: 2022 m. – 32 232,65 Eur, 2023 m. – 43 755 Eur, o 2024 m. – 26 441,19 Eur. M. P. 2022 m. taip pat deklaravo kito nei būstas nekilnojamojo turto pajamas – 20 000 Eur. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis yra gera, atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra naudojamas nuomos verslui, iš kurio yra gaunamos pajamos, pakankamos kompensacijos sumokėjimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė sutiko, jog kompensacijos sumokėjimas būtų išdėstomas tam tikram laiko tarpui. Be to, iš preliminarios sutarties bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra siekiama parduoti, todėl iš parduoto turto gautos lėšos taip pat galės būti panaudotos kompensacijos sumokėjimui (failas 2, b. l. 52).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant sprendimą, ieškinys yra tenkinamas, o priešieškinis atmetamas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pažymėtina, kad atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame siūlė savo atidalinimo tvarka, prašė priteisti iš ieškovės kompensaciją už jai tenkančią didesnę dali turto, tačiau šie reikalavimai nėra tenkinami, todėl priešieškinis laikomas atmetamu.
43. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus matyti, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 436 Eur žyminis mokestis, 4 909,50 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 940 Eur ekspertizės išlaidos.
44. Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos trukmę (buvo rengiama 11 posėdžių), atsakovo procesinį elgesį, advokatės ir jos padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.
45. Ekspertizės išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, nes siekiant atidalinti turtą, priteisiant vienam iš bendrasavininkų piniginę kompensaciją, buvo būtina nustatyti turto vertę. Ieškovė byloje sumokė 1 200 Eur užstato išlaidų (mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės atlikimo panaudota 940 Eur, neišmokėtos lėšos, tai yra lėšos likusios teismo depozitinėje sąskaitoje – 260 Eur, grąžintinos ieškovei A. K. (CPK 91 straipsnis).
46. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovui M. P. buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už pareikšto priešieškinio reikalavimus iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priešieškinį atmetus, 220 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas, iš atsakovo priteisiamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir šį turtą priteisti nuosavybėn ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovui M. P. priteisti iš ieškovės A. K. šio turto vertės kompensaciją – 24 850 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir šį turtą priteisti nuosavybėn atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o ieškovei A. K. priteisti iš atsakovo M. P. šio turto vertės kompensaciją – 37 300 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius tris šimtus eurų).
Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 450 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 285,50 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 220 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus. Žyminis mokestis mokamas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovei A. K. iš teismo depozitinės sąskaitos 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų), sumokėtus už teismo ekspertizės atlikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
