D. S. pagal BK 183 str. 2 d., 209 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-85-719/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00008-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.11; 1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. S. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 209 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi) paskirta neatliktos bausmės dalimi (trejais metais šešiais mėnesiais dvidešimt devyniomis dienomis), prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6025,60 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir 6025,60 Eur bauda.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendis: panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi) paskirta neatliktos bausmės dalimi, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį paskirta subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 160 MGL dydžio (6025,60 Eur) bauda, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 160 MGL dydžio (6025,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi) paskirta neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir 160 MGL dydžio (6025,60 Eur) bauda.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi) paskirta neatliktos bausmės dalimi – trejais metais keturiais mėnesiais dvidešimt devyniomis dienomis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 160 MGL dydžio (6025,60 Eur) bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl galutinės subendrintos bausmės: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 160 MGL dydžio (6025,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi) paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktąja dalimi – trejais metais keturiais mėnesiais dvidešimt devyniomis dienomis, prie šios bausmės dalies pridedant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – vienerius metus penkis mėnesius vieną dieną ir 160 MGL dydžio (6025,60 Eur) baudą, ir D. S. galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių ir 160 MGL dydžio (6025,60 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. S. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., būdama UAB „A.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktorė ir kasininkė, kaip atskaitingas asmuo gavo iš UAB „A.“ kasos pagal kasos išlaidų orderius 2 456 918 Eur avanso bendrovės veiklos išlaidoms, 167 382,15 Eur panaudojimą pagrindžiančių buhalterinių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jai patikėtą ir savo žinioje esantį didelės vertės svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą – 167 382,15 Eur, kuriuos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti.

2. D. S. nuteista pagal BK 209 straipsnį už tai, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., būdama UAB „A.“ direktorė ir kasininkė, savo žinioje turėdama visą bendrovės turtą, pagal 2011 m. gegužės 23 d. UAB „A.“ įstatų 55 punktą privalėdama veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, pagal 97.1 punktą būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 8 dalys, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), žinodama apie bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, sąmoningai blogai valdė įmonę ir jos turtą. Sąmoningai blogas bendrovės valdymas pasireiškė tuo, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. iš UAB „A.“ kasos pagal kasos išlaidų orderius kaip avansą pirkimams išsimokėjo bendrovės kasoje esančius pinigus – 2 456 918 Eur, kurių dalį – 2 202 883 Eur – tyčia, nesilaikydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) reikalavimų laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles ir pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) reikalavimą mokėjimus tiekėjams vykdyti po socialinio draudimo įmokų bei privalomų mokesčių sumokėjimo, naudojo bendrovės veiklai plėtoti, o likusią pinigų sumą – 167 382,15 Eur naudojo asmeninėms reikmėms, neturėdama tam teisinio pagrindo. Pasisavinusi savo žinioje esančias ir iš bendrovės veiklos gautas lėšas, žymiai pablogino UAB „A.“ finansinę ir turtinę padėtį, tai lėmė bendrovės nemokumą, 2018 m. lapkričio 9 d. bankroto bylos iškėlimą ir didelę – 38 678 Eur turtinę žalą kreditoriams.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistosios D. S. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir bylą nutraukti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, panaikinti dalį dėl BK 64 straipsnio taikymo ir, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Teismai netinkamai taikė BK 64 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje D. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. D. S. 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo pakeistas 2013 m. sausio 9 d. nuosprendis (ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendis) ir, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. D. S. bausmę pagal 2013 m. sausio 9 d. nuosprendį visiškai atliko 2018 m. gruodžio 14 d. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, dar kartą subendrinus su 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (su vėlesniais pakeitimais) paskirta laisvės atėmimo bausme, D. S. antrą kartą buvo nubausta pagal 2013 m. sausio 9 d. nuosprendį, taip buvo pažeistas non bis in idem (draudžiama persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principas, pabloginta D. S. teisinė padėtis – užkirstas kelias taikyti BK 75 straipsnį ir ji pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės už veikas, padarytas 2004–2008 m.

3.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis). Priėmus galutinį sprendimą byloje negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03).

3.3. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

3.4. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2010">2K-109/2010</a>, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU3LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-457-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-457-677/2015">2K-457-677/2015</a>).

3.5. D. S. po 2015 m. gegužės 13 d. nėra padariusi jokių naujų nusikalstamų veikų. Nuo ankstesnių veikų padarymo iki skundžiamo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip ketveri metai. Per šį laiką ji visiškai atliko Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (su pakeitimais) paskirtą bausmę. D. S. praeityje padarytos veikos nėra smurtinės ir labai sunkios, ji yra brandaus amžiaus, po paleidimo iš pataisos namų 2015 m. gruodžio 14 d. socializavosi, pradėjo dirbti, šiuo metu dirba UAB „S.“ vadybininke, turi šeimą, nėra padariusi jokių naujų nusikalstamų veikų. Svarbu ir tai, kad dalis ankstesnių veikų buvo nepagrįstai tiražuojamos. Duomenų, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, nėra. Realiai atlikdama laisvės atėmimo bausmę, D. S. negalėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo, atlyginti priteisto civilinio ieškinio, nutrūktų jos socialiniai ryšiai.

3.6. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas tęsėsi per ilgai, dėl to padaryti esminiai tinkamo proceso (BPK 1, 2 straipsniai), kaltinamosios teisių į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis), teisės į teisingą teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) pažeidimai. Byloje ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo sudėtingas, o D. S. savo veiksmais nesudarė kliūčių bylai tirti ir nagrinėti: atvykdavo atlikti proceso veiksmų, dalyvavo teismo posėdžiuose, nesislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo. Taigi ilga proceso trukmė sietina išimtinai su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų nepakankamai operatyvių pareigų ir įstatymų vykdymu. Dėl pažeidžiant įmanomai trumpiausio laiko reikalavimus vykusio baudžiamojo proceso D. S. patyrė procesinius suvaržymus, apribota dauguma jos teisių, ir kol baudžiamasis procesas nepasibaigs galutiniu neskundžiamu sprendimu, ji negali būti tikra dėl savo likimo, yra priversta gyventi baimėje, susiduria su nemaloniais sveikatai, socialiniam gyvenimui, darbui padariniais.

3.7. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84/2012">2K-7-84/2012</a>, 2K-P-78/2012). Kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. neteisėtai disponuodamas jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu nori paversti jį savo nuosavu, siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

3.8. Teismai konstatavo, kad D. S. veikoje yra objektyvusis BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos požymis, t. y. tai, kad ji, kaip atskaitingas asmuo, gavusi iš UAB „A.“ kasos pagal kasos išlaidų orderius 2 456 918 Eur bendrovės veiklos išlaidoms, iš jų 167 382,15 Eur panaudojo asmeninėms reikmėms. Teismai tai pagrindė išimtinai 2018 m. gegužės 30 d. D. S. surašytu paaiškinimu (3 t., b. 1. 62), kuris nėra leistinas įrodymas. Be to, teismai nenurodė konkrečių argumentų dėl D. S. tyčios padarius nusikalstamą veiką, pažymėdami, kad jos paaiškinimams dėl lėšų naudojimo bendrovės reikmėms nepateikta išlaidas pateisinančių dokumentų, ir netyrė bei nevertino jos psichinio santykio su daroma veika, t. y. ar atitinkamos pinigų sumos į bendrovės kasą negrąžinimas buvo jos tiesioginės tyčios paversti juos savo turtu išraiška. Teismai neatsižvelgė, kad per kelerius metus bendrovė turėjo išlaidų kurui, transporto remontui (tai atliekant neoficialiai pigiau), gyvulių pašarams, per mėnesį išleidžiant ne mažiau nei po 3000 Eur. Nustatytas pinigų trūkumas, kuriam pagrįsti nėra buhalterinių dokumentų, neįrodo, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

3.9. Be to, D. S. UAB „A.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., po to šias pareigas ėjo S. S.. Tyrimas dėl ūkinės finansinės veiklos pagal bendrovės dokumentus atliktas už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Iš tyrimo matyti, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatytas tik 143 209 Eur trūkumas. D. S. inkriminuotas išimtinai visas 167 382,15 Eur trūkumas. Taigi D. S. inkriminuotas daugiau kaip 20 000 Eur trūkumas, atsiradęs ne jos vadovavimo laikotarpiu. Teismai šios klaidos, kuri susijusi ir su civilinio ieškinio dydžiu, neištaisė.

3.10. Teismai, pripažinę D. S. kalta dėl bendrovės turto pasisavinimo, preziumavo jos kaltę padarius BK 209 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Inkriminuojant BK 209 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, turi būti nustatyti sąmoningi blogą įmonės valdymą atspindintys įmonės vadovo veiksmai (veikimas, neveikimas), nulėmę įmonės bankrotą. Sąmoningai blogas įmonės valdymas pasireiškia dar prieš įmonės bankrotą (nemokumą), todėl itin svarbu nustatyti įmonės bankroto (nemokumo) momentą. Bankroto byla UAB „A.“ buvo iškelta tik 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. kai D. S. daugiau kaip trejus metus nebuvo bendrovės direktorė. Ši nusikalstama veika D. S. galėjo būti inkriminuota tik tuo atveju, jei UAB „A.“ nemokumas būtų atsiradęs iškart po 2015 m. gegužės 13 d., nes sąmoningai blogą UAB „A.“ valdymą teismai siejo su 2011 m. gegužės 24 d. – 2015 m. gegužės 13 d. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius kaip avansą pirkiniams išsimokėtais 2 456 918 Eur, iš kurių 167 382,15 Eur neva ji panaudojo asmeninėms reikmėms. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad būtent D. S. veikimas nurodytu laikotarpiu privedė bendrovę prie bankroto, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir pasekmių. Be to, jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios privesti UAB „A.“ prie bankroto, to nekonstatavo ir teismai.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į nuteistosios D. S. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Prokuroras nurodo:

4.1. Nors nuteistoji teigia nepasisavinusi inkriminuotų lėšų, o panaudojusi bendrovės reikmėms (kurui, transportui, pašarams), tačiau dokumentų ar kitokių įrodymų apie realų pinigų panaudojimą nepateikė. Pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, jog įmonės turtas buvo pasisavintas. Tvirtinimas apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84/2012">2K-7-84/2012</a>, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019). Remiantis objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į teismų praktiką pasisavinimo faktas nepaneigtas.

4.2. Teismas, nustatydamas tyčios turinį, klaidų nepadarė, kadangi rėmėsi D. S. paaiškinimu, jos daliniu prisipažinimu teisme (kad pinigus naudojo asmeninėms reikmėms, tik negalinti detalizuoti, kur ir kiek išleido) ir kitais duomenimis. Valstybinei mokesčių inspekcijai, atlikusiai mokestinį tyrimą ir pateikusiai tyrimo ataskaitą, D. S. ikiteisminio tyrimo metu raštu pateikė atskirą paaiškinimą, kad per jos vadovavimo laikotarpį susidarė 183 344,89 Eur pinigų likutis kasoje, todėl grynuosius pinigus naudojo ne vien įmonės, bet ir asmeniniais tikslais, o asmeninės išlaidos neparemtos dokumentais. Šia mokestinio tyrimo ataskaita ir jo priedais pagrįstai vadovavosi finansinį ūkinį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistė, ji padarė išvadą, kad D. S. 167 382,15 Eur panaudojo ne įmonės, o asmeniniais tikslais. Teismas tinkamai įvertino mokestinio ir finansinio tyrimo medžiagą ir, ją sugretinęs su nuteistosios ir įmonės buhalterės paaiškinimais, padarė teisingą išvadą, kad minėti pinigai buvo pasisavinti.

4.3. Nors kasatorius teigia, kad galimai neteisingai buvo inkriminuotas pasisavintų lėšų dydis, nes D. S. veiklos laikotarpiu buvo nustatytas tik 143 209 Eur trūkumas, šis klausimas nebuvo kilęs bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistoji apeliaciniame skunde neprašė mažinti inkriminuotos pasisavintų lėšų sumos ir apeliacinės instancijos teismas savo sprendime tuo klausimu nepasisakė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl neva neteisingai nustatyto pasisavintų lėšų dydžio nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

4.4. Taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą bankrotą (BK 209 straipsnis) turi būti nustatytas ne tik sąmoningo (tyčinio) blogo įmonės valdymo faktas, bet ir tai, kad toks valdymas nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Kaip blogas įmonės valdymas suprantamas neefektyvus, nerentabilus ar nuostolingas ūkininkavimas, o jo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-358/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-358/2014">2K-358/2014</a>, 2K-261-645/2017, 2K-325-895/2018, 2K-25-693/2019, 2K-133-697/2019).

4.5. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad blogas įmonės valdymas siejamas su didelės vertės bendrovės lėšų pasisavinimu ūkininkaujant nuostolingai, pažeidžiant įmonės interesus, tai lėmė įmonės nemokumą, o kartu sukeltas pavojus turtiniams kreditorių interesams. Nuteistoji, žinodama apie didelius įsiskolinimus kreditoriams, blogai ūkininkaudama, t. y. pasisavindama įmonės lėšas, kartu sumažino turto dalį, kuri galėjo būti panaudota verslui plėtoti, pelnui gauti ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, taip pat žymiai pablogino įmonės finansinę ir turtinę padėtį, galutinai lėmė įmonės nemokumo atsiradimą ir sukėlė bankroto grėsmę, dėl to kreditoriai inicijavo bankroto procedūrą. Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, atsakomybė pagal BK 209 straipsnį taikoma, jei tai turėjo įtakos įmonės nemokumui ir lėmė bankrotą, kartu padarė didelę žalą kreditoriams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-352/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-352/2014">2K-352/2014</a>, 2K-261-648/2017, 2K-271-719/2019). Nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad iš įmonės „A.“ skolininkų sąrašo matyti, jog visa gautina suma (skola) sugeneruota iš D. S. kaip atskaitingo asmens, gavusio įmonės lėšas pagal avansinę apyskaitą (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-552-755/2018, 3 t., b. l. 5–6). Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 30 d. rašte Nr. (42.59E) 6M-501 pateikta informacija, kad D. S. vadovavimo laikotarpiu 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. vasario 27 d. buvo pateikti priminimai sumokėti atitinkamai 63 600 Lt ir 12 000 Eur įsiskolinimą dėl nesumokėtų mokesčių į biudžetą.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tyčios klausimą, labai lakoniškai pasisakė, kad nuteistoji, pasisavindama pinigus, negalėjo nesuprasti, jog blogai valdo įmonę, ir dėl to numatė galimų padarinių atsiradimo galimybę, ir nors padarinių nesiekė, bet leido jiems kilti. Apeliacinės instancijos teismas detaliau aptarė nuteistosios poziciją, kitus objektyvius bylos duomenis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad iš FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veikos“ matyti, jog bendrovė, administruojama D. S., jos vadovavimo laikotarpiu vykdydama ūkinę finansinę veiklą nevykdė Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimų ir nemokėjo privalomų mokesčių bei įmokų valstybės biudžetui ir pinigų fondams, dėl to susidarė skolos, kurios kiekvienais metais didėjo, o į siunčiamus raginimus ir priminimus vadovė nereagavo. D. S., būdama UAB „A.“ direktorė ir kasininkė, savo žinioje turėdama visą bendrovės turtą ir kasoje esančius grynuosius pinigus, iš kasos paimtų 167 382,15 Eur negrąžino, skolų nedengė ir bendrovės veikloje nepanaudojo. Nuteistosios pasisavinta pinigų suma daugiau nei du kartus viršijo bankroto byloje nustatytus UAB „A.“ įsiskolinimus kreditoriams. D. S. pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir paaiškino, kad nors tyčia nesiekė bendrovės bankroto, tačiau neatsakingi jos veiksmai, t. y. pinigų paėmimas iš bendrovės kasos ir jų panaudojimas asmeniniams poreikiams, akivaizdžiai lėmė blogą bendrovės valdymą. Taigi abiejų instancijų teismai nuteistosios veiksmuose konstatavo esant netiesioginės tyčios požymių. D. S. teisme pripažino, kad blogas įmonės valdymas – tai pinigų sumos naudojimas be pateisinamų dokumentų, kad bankrotas įvyko iš esmės dėl 25 107 Eur apskaičiuoto pajamų mokesčio, atsiradusio apmokestinus išgrynintus 167 000 Eur. Tokie paaiškinimai rodo, kad nuteistoji suprato blogai valdžiusi įmonę, bankroto ir žalos atsiradimo grėsmę, ir nors teigia sąmoningai nesiekusi privesti įmonės prie bankroto, tačiau leido tokiems padariniams kilti.

4.7. Nesutiktina su kasatoriaus argumentais dėl nepagrįsto skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. BK 64 straipsnis nenustato kitokio nei bausmių sudėjimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2005, 2K-17-976/2020). Iš bylos dokumentų matyti, kad 2013 m. sausio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 3 d., tačiau nuteistoji vykdė tęstinę nusikalstamą veiką ir po jo įsiteisėjimo iki 2015 m. gegužės 13 d. Ji 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį atliko tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, pritaikęs BK 75 straipsnį, neatliktos bausmės dalies vykdymą atidėjo. BK 64 straipsnis turėjo būti taikomas nepriklausomai nuo to, kad probacijos tarnyba 2018 m. gruodžio 14 d. nuteistąją išregistravo iš probuojamų asmenų duomenų registro neįvertinusi to, kad vyksta naujas teisminis procesas. Atmetus kasatoriaus skundo argumentus dėl netinkamo bausmės bendrinimo, negali būti patenkintas ir prašymas D. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi pagal teismų praktiką atidėti galutinės bausmės vykdymą galima tik tuo atveju, jei bausmės subendrinamos BK 63 straipsnyje, o ne 64 straipsnyje nustatytais pagrindais.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios D. S. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

6.1. Tai reiškia, kad šioje byloje kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, taip pat kuriais prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios D. S. gynėjas iš esmės teikia tik deklaratyvias savo pastabas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyviojo sudėties požymio – tiesioginės tyčios – nebuvimo nuteistosios veiksmuose, taip pat deklaratyviai nurodo, kad teismai nepagrįstai nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nepateikia, o tik neigia nuteistosios kaltę dėl netinkamai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų nepakankamumo. Tokiais kasacinio skundo teiginiais iš esmės siekiama, kad būtų iš naujo įvertintas nuteistosios elgesys, kiti bylos duomenys ir padarytos priešingos išvados, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Todėl darytina išvada, kad teisiniai argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 183 ir 209 straipsnių taikymo skunde neišdėstyti ir ši skundo dalis nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo (BPK 369 straipsnis).

6.2. Atskirai paminėtina, kad negali būti nagrinėjami tokie nuteistosios D. S. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad turto pasisavinimą žemesnieji teismai grindė išimtinai byloje esančiu 2018 m. gegužės 30 d. D. S. surašytu paaiškinimu. Tokie argumentai yra visiškai niekuo nepagrįsti. Žemesniųjų teismų nuosprendžiuose yra išsamiai nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistosios kaltė, tarp jų ir pačios nuteistosios parodymais pirmosios instancijos teisme, kur ji savo kaltę pripažino visiškai, tai suteikė pagrindą šiam teismui byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o vėliau ir trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę BK 641 straipsnio pagrindu.

6.3. Šioje byloje bus nagrinėjami kasacinio skundo argumentai dėl BK 64 ir 75 straipsnių taikymo.

Dėl BK 64, 75 straipsnių nuostatų taikymo

2. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

3. Byloje nustatyta, kad D. S., be kita ko, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, buvo pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimu ketveriems metams. Nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. ji atliko dalį – septynis mėnesius vieną dieną – jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Skundžiamais Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiais D. S. pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamas veikas, kurios buvo daromos nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. Taigi nekyla abejonių, kad šios veikos buvo padarytos nuteistajai neatlikus anksčiau paskirtos bausmės ir teismai, bendrindami minėtais teismų sprendimais skirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas.

4. Kasatoriaus skunde nurodoma, kad žemesnieji teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnį, todėl buvo pažeistas non bis in idem principas, dėl to D. S. buvo nubausta du kartus pagal tą patį – Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendį, nes nuteistoji minėtu nuosprendžiu skirtą bausmę visiškai atliko 2018 m. gruodžio 14 d. Tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji iš jai minėtais teismo sprendimais paskirtos subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės buvo atlikusi tik dalį – septynis mėnesius vieną dieną laisvės atėmimo (nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d.) ir neatlikta bausmės dalis sudaro trejus metus keturis mėnesius dvidešimt devynias dienas. Apie tai, kad nuteistoji būtų atlikusi kitą dalį bausmės, jokių duomenų byloje nėra, tokie duomenys nenurodyti ir kasaciniame skunde. Iš kasacinio skundo galima suprasti, jog kasatorius bausmės atlikimą sieja su bausmės vykdymo atidėjimo ir probacijos pabaiga. Tačiau su tokiu aiškinimu sutikti nėra pagrindo.

11. Iš tikro, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji D. S. 2018 m. gruodžio 14 d. buvo išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, ir iš kasacinio skundo turinio galima padaryti išvadą, kad nuteistosios gynėjas sieja naujo nuosprendžio priėmimo datą su probacijos pabaigos data, t. y. tuo, jog naujasis nuosprendis priimtas po to, kai nuteistajai jau buvo pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikas ir joks bausmių bendrinimas negalimas. Tačiau iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Kaip jau buvo minėta, naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių D. S. buvo pripažinta kalta skundžiamais nuosprendžiais, ji padarė nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., t. y. neatlikusi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, bausmės ir dar iki pasibaigiant bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Todėl tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamais nuosprendžiais teisėtai ir pagrįstai D. S. paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindu bendrino su ankstesniu nuosprendžiu ir jį keitusiais sprendimais paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

12. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad žemesnieji teismai skundžiamuose nuosprendžiuose padarė klaidą, skaičiuodami neatliktos bausmės dalį ir konstatuodami, kad neatliktos bausmės dalis sudaro trejus metus šešis mėnesius dvidešimt devynias dienas laisvės atėmimo. Tačiau ši klaida buvo ištaisyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi, pagrįstai konstatavus, kad neatliktos bausmės dalis yra mažesnė dviem mėnesiais – treji metai keturi mėnesiai dvidešimt devynios dienos, kartu dviem mėnesiais sumažinus ir galutinę subendrintą bausmę – nustačius laisvės atėmimą ketveriems metams dešimčiai mėnesių ir 160 MGL (6025,60 Eur) dydžio baudą.

13. Kitas kasatoriaus prašymas yra taikyti nuteistajai BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius nurodo įvairias aplinkybes, kurios, jo manymu, mažina nuteistosios ir jos anksčiau padarytų veikų pavojingumą, akcentuoja tai, kad nuteistosios padarytos veikos nėra labai sunkios, nurodo nuteistosios šeiminę padėti, tai, kad veikos padarytos gana seniai, po jų padarymo nuteistoji daugiau nenusikalto ir pan.

14. Pažymėtina, jog tam, kad būtų svarstoma galimybė taikyti BK 75 straipsnį, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar yra formaliosios sąlygos. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tokiu būdu šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) iš viso nenustato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagal šią įstatymo redakciją buvo nurodyta galimybė atidėti bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams nuteistiems asmenims.

15. D. S. yra nuteista už kelis nusikaltimus, vienas iš kurių, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), nuteistajai skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių ir 160 MGL (6025,60 Eur) dydžio bauda. Taigi, nors BK 75 straipsnio redakcijos nuo D. S. veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir keitėsi, D. S. neatitinka nė vienos iš šių įstatymų redakcijų formaliųjų sąlygų, kurioms esant būtų galima svarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nesant formaliųjų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nagrinėti kitas aplinkybes bei atlikti individualų teisinį vertinimą dėl šios normos taikymo nėra teisinio pagrindo. Nors paminėtina, kad nuteistoji iki skundžiamų nuosprendžių priėmimo buvo teisiama penkis kartus, iš kurių jai tris kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

16. Vienas iš nuteistosios gynėjo skundo argumentų yra pernelyg ilga proceso trukmė, tačiau šis argumentas irgi neturi jokio pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2018 m. kovo 13 d. Byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2019 m. vasario 18 d., pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė nuosprendį 2019 m. birželio 14 d., o apeliacinės instancijos teismas bylą su apeliaciniu skundu išnagrinėjo ir priėmė nuosprendį 2019 m. rugsėjo 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo tiriama ir nagrinėjama dėl dviejų nusikaltimų, vienas iš kurių priskiriamas sunkiems, ikiteisminis tyrimas truko mažiau nei vienerius metus, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą išnagrinėjo dar per kiek daugiau negu pusmetį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad procesas truko nepateisinamai ilgai, dėl ko reikėtų švelninti nuteistajai skirtą bausmę.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasacinio skundo argumentais bei atsižvelgiant į kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų apkaltinamųjų nuosprendžių turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos nuosprendžius reikėtų naikinti ar keisti, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios D. S. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas