Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą ir gynimą, taip pat bendraturčių teisę atidalyti bendro daikto dalį, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-8-701/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00432-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir B. M. ieškinį atsakovui R. P. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir atsakovo R. P. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės; trečiasis asmuo S. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą ir gynimą, taip pat bendraturčių teisę atidalyti bendro daikto dalį, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė: pripažinti atsakovo veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendro naudojimo patalpa (koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-4), 8,28 kv. m ploto, esančia Palangoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtais; įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose dokumentuose.

3. Ieškovai nurodė, kad jie, atsakovas ir trečiasis asmuo yra nekilnojamojo daikto – pastato, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), dalies bendraturčiai. Jiems nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpa – pirmame pastato aukšte esantis 8,28 kv. m ploto koridorius. Atsakovas be bendraturčių sutikimo atitvėrė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo koridoriaus dalį, įrengdamas pertvarą ir fiziškai sudarydamas kliūtis kitiems bendraturčiams naudotis atitvertąja patalpos dalimi, taip pat ir bendro naudojimo koridoriaus langu. Atitvertoje patalpos dalyje atsakovas įsirengė sanitarinį mazgą, išvedžiojo nuotekų bei vandentiekio vamzdžius. Atitvertoje koridoriaus dalyje buvo langas, todėl koridoriuje sumažėjo šviesos.

4. Atsakovas priešieškiniu prašė: atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės 4/12 dalis turto – bendro naudojimo koridoriaus, sudarančias 2,76 kv. m, iš 8,28 kv. m bendro koridoriaus ploto pagal paprastojo remonto projektą, atidalytą patalpą prijungiant prie atsakovo nuosavybės teise valdomo buto Nr. 3.

5. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso du butai pirmame namo aukšte – Nr. 2 ir Nr. 3, į juos patenkama per atskirą įėjimą iš lauko per butą Nr. 2. Atidalijimas reikalingas siekiant gyvenimo bei sanitarinės higienos sąlygų pagerinimo – butų sujungimo ir atskiro sanitarinio mazgo įrengimo, nes name yra tik bendro naudojimo sanitariniai mazgai. Atsakovas teigė, kad po atidalijimo jis nesinaudos bendru sanitariniu mazgu ir koridoriumi, todėl atidalijimas pagerins visų bendraturčių gyvenimo sąlygas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą butų Nr. 2 ir Nr. 3 paprastojo remonto projektą atsakovui atidalijo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės 4/12 dalis turto – bendro naudojimo koridoriaus, sudarančios 2,76 kv. m, iš bendro 8,28 kv. m koridoriaus ploto, indeksas 1-4, esančio pastate Palangoje, (duomenys neskelbtini), atidalytą patalpą prijungiant prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 3.

7. Byloje nustatyta, kad šalys ir trečiasis asmuo yra bendraturčiai ir nuosavybės teise valdo pastato – bendrabučio, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančias patalpas. Atsakovas valdo butus Nr. 2 ir Nr. 3. Bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpa – pirmo aukšto koridorius, indeksas 1-4, 8,28 kv. m ploto. Pastato Palangoje, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto bendraturčiai – ieškovai ir trečiasis asmuo naudojasi koridoriumi, iš kurio patenkama į kiekvieno bendraturčio butą, nuosavybės teise priklausantį bendraturčiams. Atsakovas bendro naudojimo koridoriaus su langu gale atitvėrė 4/12 jo dalis, sudarančias 2,76 kv. m, ir pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ parengtą butų Nr. 2 ir Nr. 3 paprastojo remonto projektą atitvertoje patalpoje įsirengė sanitarinį mazgą (dušą ir tualetą). Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistai surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, jog namo bendro naudojimo pirmo (ir antro) aukšto koridoriuje, nesant bendraturčių sutikimo, savavališkai atitvėrus bendro naudojimo koridorių, įrengtas sanitarinis mazgas, priklausantis atsakovui. Duomenų apie statybos leidimo įrengti šią patalpą išdavimą nėra. Pirmo aukšto butų bendraturčiai – ieškovai ir trečiasis asmuo nesutiko su bendro naudojimo koridoriaus atitvėrimu, sanitarinio mazgo, kuriuo naudojasi tik atsakovas, įrengimu, nes jie neteko teisės naudotis dalimi bendro naudojimo patalpos, sutriko šviesos ir gryno oro patekimas į bendro naudojimo koridorių.

8. Teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė esminio jų interesų ir teisių pažeidimo dėl bendro naudojimo patalpos – koridoriaus naudojimo. Ieškovai į nuosavybės teise valdomus butus patenka per bendro naudojimo koridorių, trečiasis asmuo taip pat patvirtino aplinkybę, kad į savo patalpas patenka per bendrą pirmo aukšto koridorių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepažeidė pirmo aukšto bendraturčių teisės patekti į jų patalpas. Į savo patalpas atsakovas patenka per išorinį atskirą įėjimą ir todėl nebesinaudoja bendro naudojimo koridoriumi, taigi likusi bendro naudojimo koridoriaus dalis tampa ieškovų ir trečiojo asmens naudojimosi objektu. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą atidalyti bendro naudojimo patalpą – koridorių, sudaro sąlygas sumažinti bendro naudojimo patalpų subjektų – bendraturčių skaičių, o tokią aplinkybę nėra pagrindo vertinti kaip pažeidžiančią bendraturčių interesus. Be to, atsakovas prašomoje atidalyti bendro naudojimo patalpoje įsirengęs sanitarinį mazgą sumažina bendro sanitarinio mazgo naudotojų skaičių. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį, o tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

9. Teismas nenustatė, kad bendro naudojimo patalpos atidalijimas sumažins likusios bendro naudojimo koridoriaus dalies apšvietimą, nes pagal užfiksuotą padėtį ginčo patalpoje matyti, kad į koridorių per atitvertą sienelę patenka šviesa, be to, iš specialisto pranešimo nustatyta, kad bendro naudojimo koridoriams papildomi ar ypatingi reikalavimai dėl jų apšvietimo netaikomi. Ieškovų argumentą, kad atidalijimas negalimas, nes kiti bendraturčiai negalės atsidalyti savo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes atsakovas bendro naudojimo koridorių atsidalijo koridoriaus gale prie savo buto durų, nesudarydamas kliūčių kitiems bendro naudojimo koridoriaus bendraturčiams patekti į savo butus. Teismo nuomone, aplinkybė, kad dėl kitų bendraturčių butų durų išsidėstymo yra negalimas atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės, nesudaro kliūčių atsakovui siekti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kai tokia reali faktinė galimybė egzistuoja. Kiti bendraturčiai gali bendra nuosavybe naudotis ir be atsidalijimo, jei susitaria dėl bendro naudojimo ir nėra faktinės galimybės įvykdyti realaus atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės natūra.

10. Teismas nusprendė, kad atsakovo prašomas atidalijimo būdas nepažeistų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl savavališkos statybos pasekmių, nes šios pasekmės nesukelia ieškovams kliūčių naudotis savo nuosavybe, nepažeis jų, kaip bendraturčių, teisių, o atidalijus bendro naudojimo patalpos dalį bus sudarytos sąlygos išvengti ginčų tarp bendraturčių dėl bendro turto naudojimo tvarkos, atidalijus turtą, sumažės bendro turto naudojimo subjektų, bendraturčių turtui nebus padaryta jokios žalos, šalių ginčas bus išspręstas, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovai nesiūlo jokio kito atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, patvirtina nesutarimus tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu, todėl, atidalijus turto dalį iš bendrosios nuosavybės, bus išvengta ginčų ir nesutarimų ateityje tarp bendraturčių dėl bendro turto naudojimo tvarkos.

11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą pašalinti atliktų darbų padarinius, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotose dokumentuose, t. y. įpareigojo atsakovą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtoje plane 1-4, pašalinti savavališkai atliktus darbus, t. y. pašalinti patalpoje – koridoriuje, pažymėtoje plane 1-4, pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti atsakovo įrengtą sanitarinį mazgą bei su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius.

12. Kolegija pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ne tik veikė be bendraturčių sutikimo ir pažeidė jų interesus, bet savo veiksmais pažeidė statybą reglamentuojančių įstatymų imperatyviąsias normas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punkte nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra laikomas paprastuoju remontu. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, jog atsakovo atliktiems paprastojo remonto darbams yra būtinas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Kadangi tokio sutikimo atsakovas nėra gavęs, be leidimo atlikti statybos darbai yra kvalifikuotini kaip nelegali statyba ir, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalies norma, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

13. Kolegijos vertinimu, ieškovų teisių pažeidimo esmę sudaro atsakovo atlikti darbai, trukdymas turto savininkams naudotis jiems priklausančiu daiktu, t. y. faktas, kad darbai bendro naudojimo objekte (koridoriuje) atlikti be bendraturčių sutikimo, atsakovo įrengta pertvara ir atitvertoje patalpos dalyje atsakovo įrengtas sanitarinis mazgas, išvedžioti elektros bei nuotekų tinklai pažeidžia ieškovų teises naudotis jiems priklausančia patalpa – koridoriumi, t. y. ieškovai negali naudotis visu koridoriumi ir patekti prie jame esančio lango. Šios aplinkybės sudaro bendraturčių naudojimo teisės pažeidimą kaip sąlygą tenkinti negatorinį ieškinį.

14. Kolegija konstatavo, kad atsakovas neįrodė atliktų darbų statybos teisėtumo, nepagrįstai apribojo kitų savininkų nuosavybės teisę naudotis jiems priklausančiomis patalpomis, todėl atsakovo veiksmai, trukdantys bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, pripažįstami neteisėtais ir ieškovų nuosavybės teisės gintinos, pašalinant neteisėtos statybos padarinius, grąžinant daiktą į iki pažeidimo atsiradimo buvusią padėtį.

15. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimo atidalyti ginčo koridoriaus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kolegija pažymėjo, kad koridoriaus atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos šios patalpos paskirčiai. Per koridorių patenkama į šalims priklausančius butus, ši patalpa yra labai siaura, nedidelė, jos gale yra langas, kuris atlieka tiek koridoriaus vėdinimo funkcijas, tiek užtikrina šviesos sklaidą. Atidalijus ginčo dalį pagal pateiktą schemą, kiti bendraturčiai išlaikytų teisę kreiptis į teismą dėl jų dalių atidalijimo, tačiau toks atidalijimas būtų neįmanomas be neproporcingos žalos koridoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134-248/2019">3K-3-134-248/2019</a> pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės suvaržymas tai padaryti ateityje įvardytas neproporcingu teisių suvaržymu. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovo pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas tenkina išimtinai tik jo interesus ir pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovo priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas.

16. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo prašomas atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį bei tenkinti priešieškinį, priteisti atsakovui iš ieškovų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, atidalijus bendrojo koridoriaus dalį pagal atsakovo pateiktą schemą, likusios dalies atidalijimas kitiems bendraturčiams būtų fiziškai neįmanomas. Tokia teismo išvada nepagrįsta brėžiniais, skaičiavimais ir (ar) loginiais argumentais, nukrypstant nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

17.2. Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovų, nesiekusių rasti bendraturčių interesus geriausiai užtikrinančio atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, reikalavimus, pagrįstus deklaratyviais argumentais dėl bendrosios nuosavybės daikto suvaržymų. Teismas neatsižvelgė į atsakovo siekį bendraturčiams priklausančio daikto valdymą padaryti racionalesnį, paprastesnį ir ekonomiškesnį, užtikrinantį socialinę ir teisinę taiką, ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kad įstatyme nereikalaujama atidalyti būtinai visą bendrąją dalinę nuosavybę, kiekvienu konkrečiu atveju toks tikslas gali būti vertinamas kaip siekiamybė, jei yra atitinkamos bendraturčių interesus atitinkančios galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2014">3K-3-367/2014</a>). Atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo siūlomo atidalijimo būdo teikiamą naudą – bendraturčių koridoriaus ir bendrojo sanitarinio mazgo savininkų (naudotojų) skaičiaus sumažėjimą.

17.3. Apeliacinės instancijos teismas paneigė atsakovo teisę į savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, konstatavęs, kad atsakovo prašomas atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog statiniu, pastatytu savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, naudotis ar disponuoti draudžiama. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų 2011 m. sausio 31 d. nutarime, kad teismų sprendimai savavališkus statybų padarinius šalinti griovimu arba įpareigojant reikiamai pertvarkyti statinį, siekiant vykdyti teisingumą, bet neatsižvelgiant į aplinkybę, ar statiniai toje vietoje yra galimi, ne visuomet užtikrino taikomų sankcijų proporcingumą ir atitiktį sąžiningumo bei teisingumo principams. Atsakovas kelia klausimą, ar, atsižvelgiant į nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, statytojui turėtų būti sudaryta galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įteisinti atliktas statybas be bendraturčių sutikimo, nes bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą vien formaliais pagrindais neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Atsakovo nuomone, sankcija turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, todėl formalūs (procedūrinio pobūdžio) pažeidimai neturėtų būti kliūtis įteisinti statybas.

18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. M. prašo kasacinį skundą atmesti, jam priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Ieškovas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, taip pat nurodo šiuos argumentus:

Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-695/2019). Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi pareigą įvertinti kiekvieno bendraturčio interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255-248/2018">3K-3-255-248/2018</a>). Pateiktas į bylą atidalijimo variantas turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas, geriausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė bei įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad atidalijimu bus padaryta neproporcingai didelė žala ginčo koridoriui daugiabučiame gyvenamajame name. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismo taikytą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę laikyti neproporcinga. Teismas atsižvelgė į atsakovo padaryto pažeidimo pobūdį, įvertino neteisėtai atliktų darbų apimtį, kitų bendraturčių pažeistus interesus, taip pat faktą, kad bendraturčiai toje pačioje byloje gynė savo pažeistas daiktines teises negatoriniu ieškiniu.

19. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendraturčio teisės reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

21. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

22. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODQtNzAxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-184-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-184-701/2019">3K-3-184-701/2019</a>, 26 punktas).

23. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODQtNzAxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-184-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-184-701/2019">3K-3-184-701/2019</a>, 27 punktas).

24. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2014">3K-3-367/2014</a>).

25. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

26. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134-248/2019">3K-3-134-248/2019</a> 23 punktą).

27. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

28. Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, todėl jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatorius, išnaudojęs galimybes susitarti ir manydamas, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2014">3K-3-367/2014</a>).

29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar ieškovo teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jo pateiktą atidalijimo projektą, taikydamas CK 4.80 straipsnį, turi nustatyti, koks yra bendraturčių teisėtų interesų turinys ir galimas jų pažeidimas vykdant atidalijimą; jei yra bendraturčių interesų pažeidimas – derinti juos taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti, ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2006">3K-3-85/2006</a>; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2014">3K-3-367/2014</a>).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas – dviejų butų, esančių daugiabučiame name, savininkas, įrengdamas pertvarą, fiziškai atidalijo bendro naudojimo koridoriaus dalį, nesutaręs dėl to su kitų butų savininkais – to paties koridoriaus bendraturčiais.

31. Ieškovams negatoriniu ieškiniu pareikalavus pašalinti jų nuosavybės teisės pažeidimus, atsakovas priešieškiniu siekia pripažinimo, kad statybos darbai, kuriais fiziškai atidalytas koridorius, buvo atlikti nepažeidžiant ieškovų teisių, todėl, ieškovams su atidalijimu nesutinkant, atsakovo vertinimu, yra teisinis pagrindas atidalijimą įteisinti teismo sprendimu.

32. Atsakovas kasaciniame skunde nenurodo argumentų, neigiančių teisinį pagrindą tenkinti negatorinį ieškinį, bet apsiriboja argumentais, kuriais grindžia prašymą tenkinti priešieškinio reikalavimą atidalyti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Konstatavus pagrindą pripažinti priešieškinį pagrįstu, atitinkamai neliktų pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį.

33. CPK 353 straipsnyje nurodyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovo kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis).

34. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinio reikalavimus, pagrįstus deklaratyviais argumentais dėl bendrosios nuosavybės daikto suvaržymų.

35. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

36. Ginčo koridoriaus bendraturčiai ieškovai ir trečiasis asmuo nesutiko ir nesutinka keisti koridoriaus savybių, buvusių iki faktinio jo atidalijimo, nes, atsakovui atidalijus koridorių ir langui likus atsakovo pageidaujamoje koridoriaus dalyje, likusioje dalyje gerokai sumažėja natūralus apšvietimas ir nelieka galimybės koridorių išvėdinti atidarant langą.

37. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo koridoriui, atsižvelgiant į pastato, kuriame jis yra, pobūdį (koridorinis daugiabutis gyvenamasis namas – bendrabutis), tinkamai eksploatuoti reikalingas langas, kuris atlieka tiek koridoriaus vėdinimo funkcijas, tiek ir užtikrina bendroje patalpoje – koridoriuje šviesos sklaidą. Taigi daugiabutyje esantis ginčo koridorius, priklausomai nuo lango jo gale (ne)buvimo, yra skirtingų savybių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad koridoriaus padalijimas užkerta kelią šalims tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu ir pažeidžia šalių teises ir teisėtus interesus.

38. Teisėjų kolegija vertina, kad koridoriaus, per kurį patenkama į butus, vėdinimo ir natūralaus apšvietimo galimybių sumažėjimas gali turėti įtakos nurodytų butų gyventojų gyvenimo kokybės pasikeitimui, todėl ieškovų interesas dėl koridoriaus naudojimo būdo yra reikšmingas, o argumentai dėl bendro daikto – koridoriaus – savybių pabloginimo, to nesuderinus su bendraturčiais, nepripažintini deklaratyviais, kaip teigia atsakovas.

39. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo koridoriaus dalis, esanti jo gale, su langu, t. y. natūraliai apšviečiama ir vėdinama, dėl šių savybių techniškai paprasčiau nei kitos koridoriaus dalys gali būti atidalijama nuo likusios koridoriaus dalies bei prijungiama prie su šia dalimi besiribojančių patalpų, asmeninės nuosavybės teise priklausančių bendraturčiams (tiek ieškovams, tiek atsakovui). Šiomis savybėmis ir geresnėmis panaudojimo galimybėmis nurodyta koridoriaus dalis skiriasi nuo likusios dalies. Vienam iš bendraturčių galinę koridoriaus dalį su langu atidalijus, likusios koridoriaus dalies savybės, nelikus galimybės jų vėdinti, pablogėja. Taigi ginčo koridoriaus dalis ir likusios jo dalys yra nelygiavertės.

40. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, vienas iš bendraturčių, siekdamas atidalyti dalį iš bendro daikto, neturi teisės tokio siekio įgyvendinti vienašališkai, pažeidžiant nuosavybės neliečiamumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo principus, bet privalo sutarti su likusiais bendraturčiais dėl jiems visiems priimtinų atidalijimo sąlygų. Toks sutarimas ypač reikšmingas tais atvejais, kai siekiama atidalyti daikto dalis pasižymi savybėmis, svarbiomis viso bendro daikto naudojimui.

41. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovai nedėjo pastangų rasti bendraturčių interesus geriausiai užtikrinančio atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo.

42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalis, nesutikdama su kitos šalies siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdama jokio atidalijimo varianto, ji, pagrįsdama savo nesutikimą su siūlomu projektu, gali pateikti motyvus, juose išdėstydama tiek bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant siūlomą projektą, tiek pasiūlydama aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes. Bendraturčių siekimas naudotis neatidalytu daiktu savaime nėra neteisėtas, jis galimas kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, kuris ginamas vienodai visų bendraturčių atžvilgiu, vadovaujantis jų interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2014">3K-3-367/2014</a>).

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendras daiktas – bendro naudojimo koridorius – visavertiškai atlieka priskirtą funkciją tik kaip visiems bendraturčiams priklausančių dalių visuma. Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir nusistovėjusį bei ieškovus ir trečiąjį asmenį tenkinantį koridoriaus naudojimą, šie bendraturčiai gali siekti koridorių naudoti būtent kaip visumą ir dėl to apskritai nesutikti su jo dalies atidalijimu. Dėl to aplinkybė, kad bendraturčiai, nesutinkantys su daikto atidalijimu, nesiūlo alternatyvių atidalijimo galimybių, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu bendraturčiai piktnaudžiauja teise ir trukdo atidalijimo siekiančiam bendraturčiui pasirinktu būdu įgyvendinti savo nuosavybės teises. Bendraturtis, siekiantis tokio bendro daikto dalies atidalijimo, turi paisyti kitų bendraturčių valios dėl bendro daikto naudojimo būdo. Bendraturčio nesutarimas su kitais bendraturčiais dėl bendro daikto naudojimo nesuteikia jam teisės vienašališkai įgyvendinti faktinį daikto atidalijimą. Susiklosčius tokiai situacijai bendraturtis dėl teisės atidalyti bendro daikto dalį turi teisę kreiptis į teismą. Atlikdamas faktinį atidalijimą be bendraturčių sutikimo ir teismo sprendimo, asmuo prisiima riziką dėl galimo pareigos pašalinti atliktų atidalijimo darbų padarinius atsiradimo.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo atliktas faktinis koridoriaus dalies atidalijimas iš bendrosios nuosavybės pablogina likusios dalies naudojimo sąlygas, t. y. užkerta kelią kitiems bendraturčiams tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo, kuriuo siekiama atliktą atidalijimą įteisinti.

45. Atsakovas kasaciniame skunde kelia klausimą, ar jam turėtų būti sudaryta galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įteisinti atliktas statybas be bendraturčių sutikimo, nes, anot atsakovo, formalūs (procedūrinio pobūdžio) pažeidimai ir bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą vien formaliais pagrindais neturėtų būti kliūtis įteisinti statybas.

46. Atsakovas neginčija tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados, kad jo atlikti statybos darbai atidalijant bendro koridoriaus dalį, negavus bendraturčių rašytinio sutikimo, reikalaujamo pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, yra savavališka statyba.

47. Tiek tais atvejais, kai daikto dalies atidalijimas dar tik planuojamas, tiek tais, kai jis jau faktiškai yra atliktas, kilus teisminiam ginčui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas gali tenkinti reikalavimą dėl atidalijimo ir pripažinti atliktą atidalijimą teisėtu, jei, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kad bendraturčiai nepagrįstai nesutinka su teisės į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu, pvz., kai po atidalijimo jų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimas iš esmės lieka nepakitęs. Taigi kiekvienu atveju teisė be bendraturčių sutikimo atidalyti bendro daikto dalį priklauso nuo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (ne)pažeidimo atidalijimu konstatavimo.

48. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dėl atsakovo atlikto atidalijimo ieškovų ir trečiojo asmens teisių pažeidimai nebuvo formalūs (procedūrinio pobūdžio), bet pablogino jiems likusios koridoriaus dalies savybes, reikšmingas jo naudojimui pagal paskirtį. Konstatavus, kad atsakovo atliktas ginčo koridoriaus atidalijimas pažeidžia šių bendraturčių nuosavybės teises, nėra teisinio pagrindo nei įteisinti atidalijimą, t. y. tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl koridoriaus dalies atidalijimo, nei sukurti prielaidas įteisinti statybos darbus, kuriais toks bendraturčių teises pažeidžiantis atidalijimas faktiškai buvo atliktas.

49. Atsakovas kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, atidalijus bendro koridoriaus dalį pagal atsakovo pateiktą schemą, likusios dalies atidalijimas kitiems bendraturčiams būtų fiziškai neįmanomas, tokia teismo išvada nėra motyvuota skaičiavimais, brėžiniais ir (ar) loginiais argumentais.

50. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo atsakovo argumentu, nes apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad „likusioji neatidalyta koridoriaus dalis liktų fiziškai nedali tarp kitų bendraturčių, jei visi bendraturčiai to siektų“, šios išvados nepagrindė argumentais dėl atitinkamų įrodymų vertinimo. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis teisės normų pažeidimas, be to, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2008">3K-3-452/2008</a>; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>, kt.). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios bylos atveju aptariamą CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto netinkamą taikymą apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo vertinti kaip proceso teisės normos pažeidimą, galėjusį turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, nes negatorinio ieškinio tenkinimą ir priešieškinio atmetimą lėmė apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo atliktas faktinis koridoriaus dalies atidalijimas iš bendrosios nuosavybės pablogina likusios koridoriaus dalies naudojimo sąlygas, t. y. užkerta kelią kitiems bendraturčiams tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog kitų bendraturčių (ieškovų ir trečiojo asmens) atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra negalimas, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, motyvavęs šią išvadą nurodytų bendraturčių butų durų išsidėstymu.

51. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, padarė ginčo išsprendimui iš esmės turėjusį įtakos proceso teisės normos pažeidimą. Dėl to keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

53. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, kasaciniame teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovas A. M. pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Netenkinant kasacinio skundo, ieškovui iš atsakovo priteistinas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,81 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, jų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,81 Eur (penkis Eur 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis