Civilinė byla Nr. e3K-3-540-469/2018
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02422-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.7; 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dahlgera“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dahlgera“ ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrovės vadovo ir jo, kaip vienintelio bendrovės akcininko, civilinės atsakomybės sąlygas kreditoriaus tiesioginio ieškinio atveju.
2. Ieškovė UAB „Dahlgera“ prašė teismo priteisti iš atsakovo P. K. 4494,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji pardavė prekes pirkėjai UAB „Elduva ir partneriai“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas, bet pirkėja už prekes neatsiskaitė. Pirkėja UAB „Elduva ir partneriai“ skolos grąžinimą užtikrino vekseliu. Kadangi UAB „Elduva ir partneriai“ skolos nesumokėjo, notaro vykdomasis įrašas buvo perduotas antstoliui, tačiau šiam nepavyko rasti skolininkės turto ir vykdomasis įrašas buvo grąžintas ieškovei dėl išieškojimo negalimumo. Ieškovė tvirtino, kad patyrė iš viso 4494,80 Eur nuostolių.
4. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas vienintelis skolininkės akcininkas ir vadovas, dar 2014 m. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nes ji buvo nemoki, skoliniai įsipareigojimai buvo beveik dvigubai didesni nei bendrovės turtas, o 2015 m. ir 2016 m. bendrovės veikla taip pat buvo nuostolinga. Be to, atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti bendrovės atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, nemokėdamas pradelstos skolos ieškovei, atsiskaitydavo su kitais asmenimis. UAB „Elduva ir partneriai“ iš ieškovės nupirktas prekes perdavė UAB „Elduva“, kurios vadovas ir akcininkas taip pat yra atsakovas. Taip atsakovas perkėlė UAB „Elduva ir partneriai“ turtą į kitą bendrovę, o skolas paliko bendrovei. UAB „Elduva ir partneriai“ 2016 m. lapkričio 16 d. iškelta bankroto byla, tačiau ieškovės finansinis reikalavimas liko nepatenkintas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Telšių apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 4494,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1101 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
7. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „Elduva ir partneriai“ iškėlė bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Elduva ir partneriai“ kreditorių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir ieškovės UAB „Dahlgera“ 4494,80 Eur finansinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pripažinta, kad bankrutavusios UAB „Elduva ir partneriai“ veikla pasibaigė, bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti, tarp jų ir ieškovės finansinis reikalavimas. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Elduva ir partneriai“ direktoriaus pareigas nuo 2010 m. sausio 6 d. ėjo atsakovas P. K., jis nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas.
8. Iš byloje esančio 2015 m. balanso nustatyta, kad UAB „Elduva ir partneriai“ 2015 metais turėjo 33 285 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 69 941 Eur, 2015 m. bendrovė patyrė 8217 Eur nuostolių. Pagal balansą, 2014 metais įmonės turtas sudarė 30 755 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 59 194 Eur. Atsakovas neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos perduoti bankroto administratorei MB „Bankrotų grupė“ visus įmonės dokumentus.
9. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas ne vėliau kaip 2015 m. pabaigoje turėjo žinoti įmonės padėtį ir dėl jos nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis pažeidė įmonės vadovui įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to buvo padaryta žala kreditoriams. Atsakovas 2015 m. pabaigoje turėjo žinoti apie UAB „Elduva ir partneriai“ nemokumą, todėl nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. vasario 11 d. tęsdamas bendrovės veiklą ir pirkdamas prekes iš ieškovės veikė neteisėtai.
10. Nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. vasario 11 d. UAB „Elduva ir partneriai“ už 4037,67 Eur nupirko iš ieškovės prekes (statybines medžiagas ir apdailos įrangą), tačiau už jas neatsiskaitė. 2016 m. gegužės 12 d. pasirašyto vekselio pagrindu UAB „Elduva ir partneriai“ įsipareigojo iki 2016 m. birželio 15 d. sumokėti ieškovei 4279,32 Eur. UAB „Elduva ir partneriai“ nustatytu terminu nesumokėjus skolos, pagal nurodytą vekselį 2016 m. birželio 20 d. išduotas vykdomasis įrašas, jis perduotas antstoliui. 2016 m. rugsėjo 27 d. išieškojimo negalimumo aktu vykdomasis įrašas grąžintas ieškovei, nes UAB „Elduva ir partneriai“ neturėjo turto, iš kurio būtų galima tenkinti išieškotojos reikalavimus.
11. UAB „Elduva ir partneriai“, būdama nuo 2015 m. gruodžio 23 d. skolinga ieškovei, 2016 m. balandžio mėnesį atsiskaitė su kreditorėmis UAB „Etovis“, UAB „Merlana“, UAB „Vandens linija“, todėl, suteikdama pirmumą nurodytoms bendrovėms ieškovės, kaip anksčiau atsiradusios kreditorės, atžvilgiu, pažeidė imperatyviąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio normą, reglamentuojančią atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, ir taip pažeidė ieškovės interesus.
12. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš ieškovės UAB „Elduva ir partneriai“ vardu pirktas prekes perdavė UAB „Elduva“, ši už jas neatsiskaitė. Dėl to atsakovas, žinodamas, kad nebus atsiskaityta už perkamas prekes, kaip UAB „Elduva ir partneriai“ vadovas, veikė nesąžiningai, pažeisdamas tiek bendrovės, tiek ieškovės, kaip kreditorės, interesus.
13. Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu nusprendė panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Dahlgera“ ieškinį atmesti.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211-469/2017">3K-3-211-469/2017</a>).
15. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne juridinio asmens bendro nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Tokios aplinkybės byloje neįrodytos.
16. Verslo perkėlimas iš vienos bendrovės į kitą gali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, užtraukiantis vadovui atsakomybę, tik tada, jei tai sukelia pirmosios bendrovės nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2011">3K-3-29/2011</a>). Byloje tokios aplinkybės teismo taip pat nekonstatuotos, o tyčinio bankroto faktas bankroto byloje nenustatytas.
17. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).
18. 2016 m. balandžio mėnesį UAB „Elduva ir partneriai“ atsiskaitė su kreditorėmis UAB „Etovis“, UAB „Merlana“, UAB „Vandens linija“, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo suteiktas pirmumas nurodytoms bendrovėms ieškovės atžvilgiu. Iš UAB „Elduva ir partneriai“ 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. liepos 28 d. sąskaitos išrašo matyti, kad mokėjimų paskirtyje nedetalizuota, kokiu laikotarpiu ar pagal kokias PVM sąskaitų faktūrų datas atliekami mokėjimai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atlikti mokėjimai pažeidė CK 6.9301 straipsnio reikalavimus. Šalių susitarimu UAB „Elduva ir partneriai“ 4037,67 Eur skolos grąžinimo terminas atidėtas. 2016 m. gegužės 12 d. pasirašyto vekselio pagrindu UAB „Elduva ir partneriai“ įsipareigojo ieškovei iki 2016 m. birželio 15 d. sumokėti 4279,32 Eur, todėl atsiskaitymas 2016 m. balandžio mėnesį su kitais kreditoriais nepažeidė CK 6.9301 straipsnio 2 dalies.
19. Kadangi byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo netenkintas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Dahlgera“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. CK 6.263 straipsnis nenustato konkrečių subjekto neteisėtų veiksmų atvejų galutinio sąrašo, tačiau įtvirtina bendrą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad jis savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tokie veiksmai gali būti aktyvūs skolininko vadovo veiksmai, kaip nurodė skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas: kreditoriaus klaidinimas, apgaulingos informacijos teikimas bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi. Skolininkui bankrutavus ir siekiant jo vadovo atsakomybės svarbu įrodyti, kad skolininko vadovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių, o ne į bendrą įmonės nemokumo sukėlimą.
20.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisinės gynybos priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Nors ši taisyklė suformuluota byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o ne dėl vadovo civilinės atsakomybės, tačiau ir iš šios taisyklės galima daryti išvadą, kad, net ir nenustačius tyčinio bendrovės bankroto, nustatyti atskiri tyčinio bankroto požymiai gali lemti bankrutavusios bendrovės vadovo civilinę atsakomybę.
20.3. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad bankrutavusios bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, įvardyti ĮBĮ kaip atskiri tyčinio bankroto požymiai (pvz., ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse), nesant teismo nutartimi konstatuoto tyčinio įmonės bankroto, negali būti vadovo civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.263 straipsnį, yra ydingas. Toks aiškinimas nepagrįstai riboja kreditoriaus teisę reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, nepagrįstai nustatoma kreditoriui pareiga be civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio, kaltės) įrodinėjimo nustatyti tyčinio bankroto faktą. Vien tai, kad atskiras tyčinio bankroto veiksmų atvejis (veiklos perkėlimas, atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas ir kt.) yra nustatytas ĮBĮ 20 straipsnyje bei paprastai nukreiptas į visos bendrovės nemokumą, per se (savaime) nėra pagrindas konstatuoti, kad veiklos perkėlimas nebuvo nukreiptas prieš konkretų kreditorių, ir būtina sąlyga vadovo atsakomybei yra bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu bankroto procese. Priešingai, dažniausiai būtent atskiri tyčinio bankroto veiksmų atvejai ar jų visuma yra nukreipti prieš konkretų kreditorių ar kelis kreditorius.
20.4. Atsakovas apie bendrovės nemokumą ieškovės neinformavo, tačiau pirko iš ieškovės prekes. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad iš ieškovės UAB „Elduva ir partneriai“ vardu pirktas prekes perdavė kitai savo valdomai UAB „Elduva“, tačiau ši už jas neatsiskaitė. Atsakovas taip pat patvirtino, kad perparduodant prekes jis žinojo, jog su UAB „Elduva ir partneriai“ laiku nebus atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, eidamas UAB „Elduva ir partneriai“ vadovo pareigas, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą eiliškumą, atsiskaitydavo su kitais bendrovės partneriais, su savo kontroliuojama UAB „Elduva“, bet tik ne su ieškove UAB „Dahlgera“. Atsakovo atlikti neteisėti veiksmai, priešingi ieškovės UAB „Dahlgera“, kaip kreditorės, interesams, yra pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad nebūtų daroma žala kitam asmeniui, nustatytos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas.
21. Atsiliepimų į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrovės vadovo ir jo, kaip vienintelio bendrovės akcininko, civilinės atsakomybės, kai jam bendrovės kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį atlyginti žalą
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl bankrutavusios bendrovės kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui, kuris kartu yra ir jos dalyvis – vienintelis akcininkas.
23. Tiek juridinio asmens vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų įmonės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų, taikomi atsakomybės individualizavimo ir funkcijų atskyrimo principai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir, priešingai, bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211-469/2017">3K-3-211-469/2017</a>, 29 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas: prekių pirkimas neturint pakankamai lėšų už jas atsiskaityti, galimas mokėjimų eiliškumo pažeidimas pasitvirtinus civilinės atsakomybės sąlygoms galėtų būti atsakovo, kaip įmonės vadovo atsakomybės pagrindas, nes šie veiksmai priskirtini įmonės vadovo, o ne jos dalyvio kompetencijai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211-469/2017">3K-3-211-469/2017</a>, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE0LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-114-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-114-378/2017">e3K-3-114-378/2017</a>, 11, 12 punktai).
25. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE0LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-114-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-114-378/2017">e3K-3-114-378/2017</a>, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 39 punktas).
26. Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211-469/2017">3K-3-211-469/2017</a>, 28 punktas). Tik tais atvejais, kai yra teismo pripažintas bankrotas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo; tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bankrutavusios įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 42, 48 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė netinkamai interpretuoja šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, kaip suteikiančius teisę kreditoriui reikšti tiesioginį ieškinį ir tais atvejais, kai bankrotas nėra pripažįstamas tyčiniu, bet konstatuojami atskiri jo požymiai; būtent tyčinio bankroto faktas, konstatuotas teismo sprendimu, yra kreditoriui tiesioginio ieškinio teisę suteikiantis pagrindas, o atskirus jo požymius sudarantys įmonės ar kreditorių teisių pažeidimai gali būti pagrindas taikyti kitas teisių gynimo priemones.
27. Ieškovė reikalavimą atsakovui, kaip bankrutavusios UAB „Elduva ir partneriai“ vadovui, atlyginti žalą visų pirma siejo su atsakovo veiksmais perkant iš ieškovės prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta. Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 15 d. ieškovė UAB „Dahlgera“ ir UAB „Elduva ir partneriai“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Elduva ir partneriai“ pirkdavo prekes iš ieškovės turimo asortimento pagal pateiktus užsakymus (sutarties 1.1 punktas). Pagal šią sutartį nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. vasario 11 d. UAB „Elduva ir partneriai“ už 4037,67 Eur nupirko iš ieškovės prekes (statybines medžiagas ir apdailos įrangą), tačiau už jas neatsiskaitė. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „Elduva ir partneriai“ iškėlė bankroto bylą, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pripažinta, kad bankrutavusios UAB „Elduva ir partneriai“ veikla pasibaigė, bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovės UAB „Dahlgera“ 4494,80 Eur finansinis reikalavimas, liko nepatenkinti.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti žalą, pareikšto aptartu pagrindu, ne vien dėl to, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė tyčinio bankroto byloje fakto, bet ypač dėl to, kad nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, nukreipti į individualios žalos ieškovei kaip kreditorei padarymą. UAB „Elduva ir partneriai“ tapo nemoki ir dėl to neatsiskaitė su ieškove, o aplinkybės, kad bankrutavusios bendrovės vadovas (atsakovas) atliko į ieškovę nukreiptus nesąžiningus veiksmus ir būtent dėl tų veiksmų ieškovei atsirado žala, byloje neįrodytos, tai pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas sprendime. Kaip minėta, bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, nėra pripažįstami pagrindu kreditoriaus tiesioginiam ieškiniui. Jeigu įmonė atsiduria nemokumo situacijoje, tačiau jos vadovas laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl tokio jo neveikimo ir nemokumo padidėjimo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams turi būti atlyginama įmonės administratoriui ar jos kreditoriams reiškiant netiesioginį ieškinį bankroto byloje.
29. Bankrutavusią UAB „Elduva ir partneriai“ ir ieškovę keletą metų siejo prekių pirkimo–pardavimo santykiai, tik tuomet, kai bendrovė tapo nemoki, ji liko neatsiskaičiusi už paskutinį laikotarpį tiektas prekes. Šis vienkartinis neatsiskaitymas su ieškove, kaip ir skolos kitiems kreditoriams nepadengimas, nulemtas iš UAB „Elduva ir partneriai“ ūkinės komercinės rizikos kilusio nemokumo, nebuvo kuo nors išskirtinis, lyginant su susidariusiomis nepadengtomis skolomis kitiems kreditoriams (bendrovės darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai). Pirmiau minėta, kad tyčinio bankroto ir bendrovės veiklos perkėlimo faktų bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė. Bankrutavusi bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su ieškove dėl bendro skolininkės mokumo sumažėjimo ir galiausiai nemokumo, kuris vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusią kreditorę (ieškovę), tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Todėl nėra pagrindo dėl neatsiskaitymo su ieškove taikyti atsakovui, kaip bankrutavusios UAB „Elduva ir partneriai“ vadovui, atsakomybę ir jį įpareigoti atlyginti ieškovei (kreditorei) žalą dėl šios nepatenkinto finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje, neįrodžius, kad žala šiai kreditorei (kaip ir kitiems kreditoriams) atsirado ne dėl bendrovės ūkinės komercinės rizikos nulemto nemokumo, o dėl bendrovės vadovo nesąžiningų veiksmų, išskirtinai nukreiptų prieš ieškovę.
30. Ieškovės UAB „Dahlgera“ kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas, vykdydamas UAB „Elduva ir partneriai“ vadovo pareigas, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, bet ne su ieškove, taip jai padarydamas žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis argumentas taip pat nepagrindžia ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį.
31. Visų pirma, kaip konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atlikusi atsiskaitymą 2016 m. balandžio mėnesį su kitais kreditoriais UAB „Elduva ir partneriai“ nepažeidė CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsiskaitymų kalendorinio eiliškumo tvarkos. Įsiskolinimo už prekes sumokėjimo tikslu UAB „Elduva ir partneriai“ 2016 m. gegužės 12 d. pasirašė vekselį, kuriuo ji įsipareigojo ieškovei iki 2016 m. birželio 15 d. sumokėti 4279,32 Eur. 2016 m. balandžio mėnesį atsiskaitydama su kitomis bendrovėmis UAB „Etovis“, UAB „Merlana“, UAB „Vandens linija“, UAB „Elduva ir partneriai“ laikėsi CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsiskaitymų kalendorinio eiliškumo tvarkos, nes atsiskaitymo su tos pačios eilės išvardytomis kreditorėmis metu skolos grąžinimo pagal vekselį terminas dar nebuvo suėjęs, t. y. ieškovė neturėjo pirmumo teisės gauti kalendorinio eiliškumo tvarka savo reikalavimo patenkinimą anksčiau negu išvardytos kreditorės, o UAB „Elduva ir partneriai“, dar nesuėjus vekselyje nurodytam skolos grąžinimo terminui, neturėjo teisinės pareigos atsiskaityti su ieškove pirmiau negu su išvardytomis kreditorėmis. Teisėjų kolegija neįžvelgia nei faktinio, nei teisinio pagrindo padaryti priešingą išvadą.
32. Visų antra, tuo atveju, kai įmonė, neturėdama pakankamai lėšų suteikia pirmenybę ir atsiskaito su vienu iš kreditorių, savaime nepatvirtina kitų kreditorių tiesioginio ieškinio teisės įmonės bankroto atveju. CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tose situacijose, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams pareikšti, t. y. patiria laikinus laisvų lėšų trūkumus, tačiau nėra nemokumo situacijoje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jame nustatyta mokėjimo eiliškumo tvarka netaikoma vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi tuo atveju, kai įmonė tampa nemoki, atsakingi asmenys turi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Esant būtinų sąlygų, nustatytų CK 6.66 straipsnyje, visetui, nemokios įmonės atsiskaitymas, nepagrįstai suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių, galėtų būti pagrindas bankroto byloje reikšti actio Pauliana ieškinį visų įmonės kreditorių naudai.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai sprendė nepriteisti žalos atlyginimo iš atsakovo, nes nenustatyta, kad ieškovei padaryta būtent individuali žala į ją išskirtinai nukreiptais nesąžiningais atsakovo veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Kasacinis teismas turėjo 7,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės, netenkinus jos kasacinio skundo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dahlgera“ (j. a. k. 300027452) 7,65 Eur (septynis Eur 65 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
