Civilinė byla Nr. 3K-3-256/2007
Procesinio sprendimo kategorija 24.4
„S“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Virgilijaus Grabinsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hansa lizingas“ ieškinį atsakovei N. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei Linai Uniokaitei, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ir atsakovės sūnus M. M. 2003 m. spalio 13 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią M. M. įsipareigojo ieškovo perduotą jam naudotis automobilį „Toyota Corolla“ valdyti ir įsigyti nuosavybėn. 2003 m. spalio 14 d. automobilis buvo apdraustas transporto priemonių draudimu ieškovo naudai. 2004 m. gegužės 27 d. įvykus eismo įvykiui, M. M. žuvo, ieškovui priklausantis automobilis „Toyota Corolla" – sugadintas. Automobilio likutinė vertė nustatyta 3221,00 Lt. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės sūnus nusižudė. Pareigūnams nustačius, kad eismo įvykį sukėlė M. M. savo tyčiniais veiksmais, draudikas UAB DK „PZU Baltija“, o vėliau jo teisių perėmėjas UAB DK „PZU Lietuva“ pripažino įvykį nedraudiminiu ir patirtą žalą atsisakė atlyginti 2004 m. gruodžio 28 d. raštu informuodamas ieškovą. Įvykį pripažinus nedraudiminiu, ieškovas, jo teigimu, įgijo teisę kreiptis su ieškiniu dėl skolos atlyginimo iš atsakovės. Ieškovas nurodė, kad su atsakove vyko nuolatinis susirašinėjimas, nes buvo stengiamasi išspręsti skolos atlyginimo klausimą taikiai. 2005 m. birželio 14 d. ieškovas gavo atsakovės atsisakymą sumokėti susidariusią skolą motyvuojant tuo, kad ieškovas praleido įstatymų nustatytą ieškinio senaties terminą. 2002 m. spalio 14 d. ieškovas pateikė ieškinį teismui.
Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 41228,77 Lt skolą; aštuoniolika procentų PVM, t. y. 5899,78 Lt; 2552,46 Lt nesumokėtų turto išpirkimo ir palūkanų įmokų už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. liepos 30 d. ir penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, reikalavimą patenkinti iš viso paveldėtojai priklausančio turto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas apie M. M. mirtį sužinojo 2004 m. birželio pradžioje, tačiau kaip kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė reikalavimų turto paveldėtojai - atsakovei, nes tikėjosi gauti draudimo išmoką iš UAB draudimo kompanijos „PZU Baltija“. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovas be svarbių priežasčių praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti paveldėtojams kreditoriniams reikalavimams. Ieškovas prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau, teismo nuomone, nenurodė svarbių priežasčių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 10 d. sprendimu Kauno rajono apylinkės teismo 2006m. gegužės 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškovo UAB „Hansa lizingas“ ieškinį patenkino iš dalies. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą; priteisė ieškovui iš atsakovės 38 007,77 Lt skolą ir nuo šios sumos penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2005 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis ir pažeidė CK 5.63 straipsnio 4 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su M. M. 2003 m. spalio 13 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė M. M. valdyti, naudotis ir įsigyti nuosavybėn naują automobilį „Toyota Corolla“ už 52 500 Lt kainą. Šalys turto išpirkimo laikotarpį nustatė 60 mėnesių, mokant 6,4 procento dyžio metines palūkanas. Automobilis transporto priemonių draudimo polisu TP Nr. 033026 buvo apdraustas UAB „NORD/LB draudimas“ ieškovo naudai, o nuo 2003 m. spalio 14 d. registruotas ieškovo vardu. Baudžiamosios bylos Nr. 68-1-0638-04 medžiaga nustatyta, kad 2004 m. gegužės 27 d. apie 18.30 val. Klaipėdos r. Jakų kaimo ribose, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, M. M., vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sunkvežimiu. Eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas M. M. Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro 2004 m. birželio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, kaltininkui M. M. mirus. Šiuo nutarimu konstatuota, kad M. M. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, jo veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl pažeidimų ir pasekmių, taip pat buvo padaryta išvada, jog tikėtina, kad M. M. į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo ir nestabdydamas susidūrė su sunkvežimiu norėdamas nusižudyti. UAB DK „PZU Baltija“ remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga įvykį pripažino nedraudiminiu ir ieškovą apie tai informavo 2005 m. sausio 14 d. raštu. Ieškovas gavęs informaciją apie M. M. palikimo įpėdinius 2005 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas įvykdyti įsipareigojimus pagal sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovei 2005 m. birželio 29 d. pareiškimu atsisakius padengti įsiskolinimą, ieškovas 2005 m. spalio 14 d. pateikė ieškinį teismui. Kolegija sprendė, kad šios aplinkybės rodo, jog ieškovas pakankamai domėjosi eismo įvykio tyrimo rezultatais ir draudiminės išmokos gavimu iš draudimo bendrovės. Savo veiksmais jis siekė apginti savo pažeistą teisę. Visos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl senaties termino praleidimo reikalavimams priėmusiai palikmą atsakovei po skolininko mirties pareikšti yra objektyvios ir suponuoja išvadą, kad ieškovas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą, ėmėsi visų įmanomų priemonių ginčui su atsakove gera valia išspręsti, o tai nepavykus pareiškė ieškinį teisme. Teisėjų kolegija CK 5.63 straipsnio 1dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis, todėl sprendė, kad jis turi būti atnaujintas, o pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė N. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą. Kasacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:
Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Ieškovas nustatytu terminu nesikreipė į atsakovę dėl savo kreditorinių reikalavimų, o pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – skolos dydžio išmokos reikalavimo iš draudimo bendrovės. Ta aplinkybė, kad ilgą laiką draudimo kompanija nepateikė ieškovui galutinio atsakymo dėl draudimo išmokos mokėjimo, negali būti traktuojama kaip svarbi priežastis atnaujinant terminą ieškovo kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, suformuluota taisyklė, kad ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisės yra pažeistą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Hansa lizingas“ prašo jį atmesti. Ieškovas teigia, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė yra ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Būtent taip teismo teisė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-653, bei 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123. Apeliacinės instancijos teismas atnaujindamas ieškinio senaties terminą nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti jo priimtą procesinį sprendimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo jį atmesti, nurodydamas, kad atsakovė kasaciniame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų dėl padarytų pažeidimų teismui vertinant byloje surinktus įrodymus, o tik iš naujo išdėstė savo nuomonę apie tai, kaip apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti faktines bylos aplinkybes, todėl šie argumentai negali būti pripažinti kaip netinkamas teisės taikymas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis (CPK 183 straipsnis) bei įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), remdamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 5.63 straipsnį, pagrįstai pripažino senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Eismo įvykio metu, t. y. 2004 m. gegužės 27 d., buvo sugadintas automobilis „Toyota Corolla“, priklausantis UAB „Hansa lizingas“. Automobilio naudotojas buvo eismo įvykyje žuvęs atsakovės sūnus M. M. Ieškovas UAB „Hansa lizingas“ ieškinį teismui dėl skolos ir palūkanų priteisimo pareiškė 2005 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas apie įvykį sužinojo 2004 m. birželio mėnesio pradžioje, tačiau kaip kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė reikalavimų turto paveldėtojai atsakovei. Teismas taip pat nustatė, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo sužinoti 2004 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto prokuratūrai priėmus nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tačiau sprendė, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl praleistą terminą atnaujino.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas yra grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu motyvuojant tuo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kasatorė savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000. Ši nutartis yra skelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 14, siekiant išaiškinti teismams ieškinio senaties termino paskirtį. Kasacinio skundo argumentai yra teisiškai pagrįsti, todėl jis tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abiejų instancijų teismai priėmė skirtingus procesinius sprendimus, nes skirtingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, skirtingai aiškinosi aplinkybes, pagrindžiančias ieškinio senaties atsiradimo momentą, jos praleidimo priežasčių svarbą. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkindamas, sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį dėl svarbių priežasčių, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, būtina atsižvelgti tiek į ginčo esmę, tiek į ieškovo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).
Byloje nustatyta, kad pagal 2003 m. spalio 13 d. išperkamosios nuomos sutartį atsakovės sūnus M. M. įsipareigojo ieškovo perduotą jam automobilį „Toyota Corolla“ valdyti ir įsigyti nuosavybėn. Pagal transporto priemonių draudimo polisą 2003 m. spalio 14 d. automobilis buvo M. M. apdraustas UAB „Hansa lizingas“ naudai. Eismo įvykio metu, t. y. 2004 m. gegužės 27 d., automobilis „Toyota Corolla“ buvo sugadintas. Pareigūnams nustačius, kad eismo įvykį sukėlė M. M. savo tyčiniais veiksmais, draudikas UAB DK „PZU Baltija“, vėliau jo teisių perėmėjas UAB DK „PZU Lietuva“ pripažino įvykį nedraudiminiu ir dėl to įvykio metu patirtą žalą atsisakė ieškovui atlyginti. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį atsakovės sūnaus kreditoriai turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Ieškovas pripažino, kad apie M. M. mirtį jis sužinojo 2004 m. birželio pradžioje, tačiau trijų mėnesių laikotarpiu nereiškė reikalavimų jo turto paveldėtojai atsakovei, nes tikėjosi gauti draudimo išmoką. Teisme ieškovas patvirtino, kad pirmą kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos atlyginimo tik 2005 m. vasario 21 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po sūnaus mirties. Teismai nustatė, kad draudimo kompanijai atsisakius atlyginti ieškovui patirtą žalą 2004 m. gruodžio 28 d. raštu, jis per tris mėnesius ieškinio reikalavimų nereiškė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie ieškovo veiksmai suponuoja išvadą, kad jis elgėsi itin nerūpestingai ir neapdairiai, laiku nepasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti, nors tokią teisę realiai turėjo.
Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkindamas, motyvavo tuo, kad byloje netinkamai įvertintos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys. Kolegija sprendė, kad ieškovas pakankamai domėjosi eismo įvykio tyrimo rezultatais ir draudiminės išmokos gavimu iš draudimo bendrovės, nes vykdė susirašinėjimą. Ieškovo susirašinėjimą su atsakove apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo kaip visiškai suprantamą ir teisingą bandymą spręsti šalių ginčą gera valia, todėl sprendė, kad termino praleidimo priežastys yra pakankamai svarbios. Su tokiomis apeliacinės instancijos išvadomis kasacinis teismas negali sutikti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas analogiškas bylas yra suformavęs teismų praktiką, kad ūkio subjektams turi būti keliami griežtesni reikalavimai jiems praleidus ieškinio senatį savo pažeistoms teisėms ginti ir nurodant ieškinio senaties praleidimo priežastis. Bankas yra įmonė, kuri užsiima ūkine-komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl jis veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako. Tokią teismų praktiką yra suformavęs Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įvykdytas (T. 2, b. l. 35, 36), todėl kasacinis teismas, jį naikindamas, privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą (CPK 762 straipsnio 1 dalis). Iš antstolio Raimundo Stanislausko byloje esančio 2006 m. gruodžio 6 d. patvarkymo matyti, kad ieškovo naudai iš atsakovės yra išieškotos šios vykdymo išlaidos: 42294,23 Lt skolos; 2043 Lt palūkanų; 175 Lt bylos administravimo išlaidų; 181 Lt vykdymo išlaidų (T. 2, b. l. 34). Iš viso iš atsakovės ieškovo naudai išieškota 44 693,23 Lt.
Patenkinus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atsakovei iš ieškovo yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme. Iš byloje esančių 2007 m. sausio 8 d. mokėjimo pavedimo Nr. 657577 matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi 200 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą (T. 2, b. l. 37), o iš 2007 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 667589 matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi 940,23 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (T. 2, b. l. 54). Iš viso atsakovė yra sumokėjusi 1140,23 Lt žyminio mokesčio, kuris jai turi būti priteistas iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atgręžti sprendimo vykdymą ir priteisti iš ieškovo UAB „Hansa lizingas“ atsakovės N. M. naudai 44 693,23 Lt.
Priteisti iš ieškovo UAB „Hansa lizingas“ atsakovės N. M. naudai 1140,23 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Aloyzas Marčiulionis
Virgilijus Grabinskas
