Nr. DOK-4117
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01336-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. lapkričio 7 d. paduotu atsakovės E. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovės E. V. paduotas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bendros jungtinės veikos sukuriant turtą bendrąja daline nuosavybe pripažinimo, žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ir kompensacijos už parduotą turtą priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovės E. V. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. V.
Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu nusprendė:
„patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.
Pripažinti, kad ieškovas S. V. ir atsakovė E. V. nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. gyveno kartu kaip partneriai (sugyventiniai) ir buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išvardinto patikslinto ieškinio antrame ir penktame punktuose.
Pripažinti atsakovių E. V. ir A. G. bei O. M. sudarytą 2016 m. lapkričio 29 d. dovanojimo sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi.
Pripažinti ieškovui S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus du ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius, žemės sklypą 0,2526 ha, esančius (duomenys neskelbtini) ir 0,3500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui S. V. 17 892 Eur piniginę kompensaciją už parduotą turtą (1/5 dalį) (duomenys neskelbtini) (0,3500 ha žemės sklypo) bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 835 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės E. V.
Kitoje dalyje patikslinto ieškinio netenkinti (atmesti).
Priteisti iš ieškovo S. V. 702,80 Eur atsakovei E. V. turėtų bylinėjimosi išlaidų“.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos: tuo atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis taikytina panašius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU5LTkxNi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-159-916/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-159-916/2022">e3K-3-159-916/2022</a>, kt.). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, inter alia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>, kt.). Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2011">3K-3-30/2011</a>, kt.). Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU5LTkxNi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-159-916/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-159-916/2022">e3K-3-159-916/2022</a>). Tuo tarpu žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2015">3K-3-62/2015</a>, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQzLTY5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-543-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-543-695/2016">e3K-3-543-695/2016</a>, kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas atliko esminius atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, kito nekilnojamojo turto ir sklypo pagerinimo darbus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto ir sklypo 1/5 dalį.
2. Teismai padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, pažeidimus. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent konkrečiai iš jam priklausančio turto pardavimo gauti pinigai tikrai buvo investuoti į atsakovei priklausiusio gyvenamojo namo remontą. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijos išaiškinimus, nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-421/2020">e3K-3-196-421/2020</a>, kt.). Dėl šios priežasties net tuo atveju, jeigu daryti prielaidą (nors tam nėra jokių neginčijamų įrodymų), jog ieškovas iš savo asmeninių pinigų pirko nedidelę dalį kurių nors gyvenamojo namo einamojo remonto darbams skirtų medžiagų, bylą nagrinėję teismai negalėjo pripažinti ieškovo pateiktų kvitų ir sąskaitų leistinais įrodymais, patvirtinančiais, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Teismai nesivadovavo CPK 177 straipsnio 4 dalies, 180, 182, 185 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, nes išvadą, jog ieškovas įrodė, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė jungtinės veiklos santykiai dėl gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, grindė nepatikimais ir sąsajumo su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis stokojančiais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad ieškovas piniginiu įnašu prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.
3. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, sprendime rėmėsi prielaidomis, todėl nepagrįstai nusprendė pripažinti, jog ieškovas ir atsakovė buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę dėl gyvenamojo namo, kito nekilnojamojo turto ir sklypo, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovės argumentų nutartyje detaliai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės apsiribojo tik šabloniniais teiginiais, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima laikyti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, taip pat, kad pagal CPK 185 straipsnį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Remdamasis aptartais deklaratyviais argumentais, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, iš esmės neaptarė nė vieno apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra iš esmės be motyvų, todėl buvo pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. patvirtintuose Rekomenduojamuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartuose įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti savo procesinį sprendimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei E. V. 403 (keturis šimtus tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 7 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 541, kodas ZN69879.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Dalia Vasarienė
