Civilinė byla Nr. e3K-3-324-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01305-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.11.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Č. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai dėl nuomos sutarties pripažinimo atnaujinta; trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas, nuomotojui nesilaikius įstatyme įtvirtinto minimalaus termino informuoti nuomininką apie terminuotos nuomos sutarties nepratęsimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas G. Č. teismo prašė pripažinti, kad jis ir atsakovė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija 2018 m. spalio 9 d. atnaujino 2008 m. spalio 8 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) tomis pačiomis sąlygomis naujam 10 metų terminui.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu jį informavo, jog, pasibaigus Nuomos sutarties terminui, jis privalės išsikelti iš patalpos. Ieškovo nuomone, jis tinkamai vykdė Nuomos sutarties sąlygas, todėl tiek įstatymo, tiek Nuomos sutarties pagrindu turi pirmenybės teisę pratęsti Nuomos sutartį. Atsakovė per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.607 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nepranešė ieškovui apie ketinimą nepratęsti Nuomos sutarties, todėl pripažintina, jog Nuomos sutartis pratęsta tokiam pat terminui ir tomis pačiomis sąlygomis CK 6.607 straipsnio 2 dalies pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2008 m. spalio 8 d. sudarė 71,47 kv. m bendro naudingojo ploto gyvenamųjų patalpų (2 kambarių ir bendro naudojimo patalpų dalies koridoriuje) atsakovės patikėjimo teise valdomame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šalys susitarė, kad sutartis galioja iki 2018 m. spalio 8 d. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu informavo ieškovą, kad, pasibaigus nuomos sutarties terminui, jis privalės išsikelti iš gyvenamosios patalpos, pažymėdama, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsniu, pasibaigus Nuomos sutarties terminui, bus sprendžiamas klausimas dėl šio turto tolesnio naudojimo, o priėmus sprendimą toliau nuomoti šį turtą, jis bus išnuomotas tik viešojo aukciono būdu.
6. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.607 straipsnio 1 dalį ir Nuomos sutarties 13 punktą ši sutartis gali būti pratęsta (atnaujinta), jeigu neišnyko priežastys, dėl kurių buvo suteiktos patalpos ir nuomininkas tinkamai vykdo sutarties sąlygas. Ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai vykdė Nuomos sutarties sąlygas, tarp šalių nėra, tačiau nuomininko pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui vertintina tik kaip galimybė, kuri gali būti įgyvendinama tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.
7. Remiantis CK 6.607 straipsnio 2 dalimi, nuomotojas (atsakovė) ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimą su informacija apie tai, kad Nuomos sutartis nebus pratęsta, įteikė ieškovui 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. pažeisdama CK 6.607 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalų pranešimo įteikimo apie atsisakymą pratęsti sutartį terminą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nors ir netinkamai, pareigą pranešti ieškovui apie atsisakymą pratęsti Nuomos sutartį įvykdė, o vien pavėlavimas nėra pagrindas Nuomos sutartį atnaujinti naujam dešimties metų terminui. Ieškovo teisė pratęsti sutarties terminą nėra absoliuti, nes sutarčiai sudaryti būtina abiejų šalių valia.
8. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas,,galima tai, kas leista“ (viešosios teisės principas), pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-695/2018). Atsakovė, kaip valstybės turto valdytoja, privalo užtikrinti, kad valstybės turtas būtų naudojamas, remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kurio 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip.
9. Teismas pabrėžė, kad atsakovė, būdama teisėta gyvenamųjų patalpų valdytoja, turi teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti Įstatyme nustatytais būdais ir tikslais, todėl atsakovės sprendimo nepratęsti Nuomos sutarties naujam terminui nelaikė pažeidžiančiu Nuomos sutarties sąlygą, nustatančią galimybę ją pratęsti. Atsakovė neturi pareigos nuomoti būstą ieškovui socialinės paramos tikslais.
10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 14 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir pažymėjo, kad teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir materialiosios teisės normas, pagrįstai ieškovo reikalavimo dėl Nuomos sutarties pripažinimo atnaujinta (jos pratęsimo) netenkino. Be to, net atsakovei pažeidus CK nustatytą 3 mėnesių terminą pranešti apie ketinimą nebetęsti Nuomos sutarties, ši galėtų būti laikoma pasibaigusia 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. po 3 mėnesių nuo pranešimo dienos, o ne automatiškai pratęsta 10 metų laikotarpiui, nesant tokios atsakovės valios.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad atsakovas, nepaisant Nuomos sutarties 13 punkto ir CK 6.607 straipsnio nuostatų, negali pratęsti Nuomos sutarties, nes tai prieštarautų Įstatymo imperatyvioms nuostatoms, yra neteisėtas ir nepagrįstas. CK XXXI skyrius reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius, CK 6.575 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad šio skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, kai šios patalpos priklauso valstybei ir savivaldybėms. Nei minėtame straipsnyje, nei nurodytame CK skyriuje nėra nurodyta, kad CK XXXI skyriaus nuostatos tais atvejais, kai gyvenamoji patalpa priklauso valstybei ar savivaldybėms, yra taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Be to, Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje papildomai nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi, darytina išvada, kad CK XXXI nuostatos, reglamentuojančios valstybei ir savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomą, taikomos neatsižvelgiant į Įstatymo nuostatas dėl nuomos terminų. CK 6.582 straipsnis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota. Specialiosios CK XXXI skyriaus nuostatos reglamentuoja specialiąsias Įstatymo atžvilgiu gyvenamųjų patalpų nuomos termino pratęsimo sąlygas.
12.2. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-695/2018, viešosios teisės principu,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų. Šioje nutartyje yra pasisakyta dėl šalis siejusių panaudos, o ne gyvenamosios patalpos nuomos santykių, todėl šie išaiškinimai netaikytini nagrinėjamoje byloje.
12.3. CK 6.607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Tokias pačias sąlygas nustato ir Nuomos sutarties 13 punktas. Ginčo dėl to, ar ieškovas tinkamai vykdė Nuomos sutarties sąlygas, tarp šalių nėra, todėl ieškovas tiek Įstatymo, tiek Nuomos sutarties pagrindu turėjo pirmenybės teisę pratęsti Nuomos sutartį.
12.4. CK 6.607 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis. Iš minėtos įstatymo nuostatos yra akivaizdu, kad ji yra imperatyvi ir nustato konkrečią pareigos pranešti nuomininkui apie sutarties nepratęsimą nustatytu terminu neįvykdymo pasekmę, t. y. sutartis tokiu atveju laikoma pratęsta. Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą nepranešė apie savo atsisakymą pratęsti Nuomos sutartį, o savo pranešime akcentavo, kad ieškovo užimamos patalpos bus išnuomotos tik viešojo aukciono būdu, tačiau tai prieštarauja tiek Nuomos sutarties 13 punktui, tiek CK 6.607 straipsnio nuostatoms, nes ieškovas turėjo neginčijamą pirmumo teisę pratęsti Nuomos sutartį.
12.5. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei pranešimą apie ketinimą nebetęsti Nuomos sutarties įteikus ieškovui 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. pažeidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, Nuomos sutarties pabaiga galėtų būti atitinkamai nukelta į 2018 m. gruodžio 5 d. Pažymėtina, kad CK 6.607 straipsnio įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata ir jos nesilaikymo pasekmės, o jų alternatyvų nenustatyta.
13. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Valstybės turtas valdomas, naudojamas ir disponuojama juo patikėjimo teise. Pažymėtina, kad valstybės turto patikėtiniams teisė disponuoti turtu suteikta tik laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015). Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytas valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos terminas 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą) yra imperatyvus, todėl viešosios teisės subjektai, sudarydami nuomos sutartis dėl viešosios nuosavybės objekto išnuomojimo, privalo vadovautis šia imperatyvia Įstatymo norma.
13.2. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-162/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-162/2009">3K-7-162/2009</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-695/2018, kuria, ieškovo nuomone, nagrinėjamoje byloje remtis negalima, atitinka nurodytus reikalavimus dėl esminio panašumo, nes ji priimta byloje, kurioje šalių (viešosios teisės subjekto ir fizinio asmens) sudarytos panaudos sutarties objektas buvo valstybei priklausantis turtas.
13.3. CK 6.607 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įspėjimo termino esmė – užtikrinti galimybę nuomininkui tinkamai pasirengti perduoti išsinuomotas patalpas nuomotojo žinion. Jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2008">3K-3-430/2008</a>). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nuomos sutarties pabaiga galėtų būti 2018 m. gruodžio 5 d., bet ne pratęsta 10 metų laikotarpiui, nesant tokios atsakovės valios.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybei priklausančio turto nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo
14. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo patalpos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o atsakovė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija jį valdo patikėjimo teise. Dėl to ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 128 straipsnio 2 dalies, kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti; visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei; valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).
16. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Taigi išimtys iš Įstatymo nuostatų gali būti nustatytos tik įstatymuose, kuriuose įtvirtintos ne bendrosios, bet specialiosios teisės normos, reglamentuojančios būtent valstybės ir (ar) savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką. Dėl to teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).
17. Taigi, tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o CK nuostatos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-471/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-471/2014">3K-3-471/2014</a>).
18. Reglamentavimu, nustatančiu, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas turi būti išnuomojamas viešo konkurso būdu, ir draudžiančiu tokį turtą išnuomoti ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis), užtikrinami Įstatyme įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai. Jei ilgalaikio materialaus turto nuoma užsitęstų daugiau nei 10 metų, kiltų grėsmė, kad jo savininkė valstybė ar savivaldybė neturėtų galimybių peržiūrėti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo, įvertinti pasikeitusių aplinkybių, užtikrinti, kad turtas būtų naudojamas racionaliai ir siekiant maksimalios naudos visuomenei.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ieškovui siekiant pripažinimo, kad 2008 m. spalio 8 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nuo 2018 m. spalio 9 d. pratęsta tomis pačiomis sąlygomis tokiam pat, t. y. 10 metų, terminui CK 6.607 straipsnio 2 dalies pagrindu – nuomotojai per vėlai informavus, jog ši sutartis nebus atnaujinama.
20. CK 6.607 straipsnis reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
21. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis.
22. Aiškinant byloje aktualias Civilinio kodekso normas, vadovaujamasi CK 1.9 straipsnyje nustatytais jų aiškinimo principais. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą, o 3 dalyje – kad, nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius. Be to, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
23. Minėta, kad CK 6.607 straipsnis reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį. Pirmenybės teisė reiškia, kad nuomininkas turi pirmumo teisę prieš kitus potencialius gyvenamųjų patalpų nuomininkus, nuomotojui tęsiant patalpų nuomą, tačiau ne teisę reikalauti, kad nuomotojas tęstų nuomos santykius, nors ir neketina toliau nuomoti patalpų. Ši teisės norma taip pat įtvirtina nuomininko pirmenybės teisės atsiradimo sąlygą – tinkamą nuomos sutarties sąlygų vykdymą.
24. CK 6.607 straipsnio 1 dalis nustato savaiminį terminuotos nuomos sutarties pratęsimą, jeigu šalys nesusitaria dėl naujo nuomos laikotarpio – ji pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių.
25. CK 6.607 straipsnio 2 dalyje taip pat reglamentuojamas savaiminis terminuotos nuomos sutarties pratęsimas, tačiau esant specialiam pagrindui – jei nuomotojas raštu nepraneša nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį arba apie atsisakymą pratęsti sutartį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos. Tokiu atveju, nuomininkui neatsisakant pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis.
26. Teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.607 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsižvelgdama į tai, kad jos reglamentuoja panašius savaiminio nuomos sutarties pratęsimo atvejus, siekdama aiškinimu užtikrinti minėtų to paties straipsnio dalių suderinamumą, konstatuoja, kad CK 6.607 straipsnio 2 dalis aiškintina atsižvelgiant į 6.607 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas dvylika mėnesių nustatė kaip maksimalų savaiminio sutarties pratęsimo terminą. Dėl to, taikant CK 6.607 straipsnio 2 dalį, nuomos sutartį pripažįstant pratęsta tomis pačiomis sąlygomis tokiam pat terminui, turi būti vadovaujamasi ir CK 6.607 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
27. Toks aiškinimas atitinka pirmiau minėtus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje ir 1.9 straipsnio 1 bei 3 dalyse nustatytus teisės normų aiškinimo kriterijus. Kadangi šalių valia dėl sutarties sąlygų abipusiu sutarimu nėra suderinta, šalys neturi būti priverčiamos tęsti nuomos santykius joms galbūt nepriimtinomis sąlygomis ilgą laikotarpį – daugiau nei metus. Vien 3 mėnesių termino pranešti apie nuomininkui savo ketinimus pažeidimas negali nuomotojui sukurti neproporcingai sunkių padarinių – nenaudingų nuomotojui sutarties sąlygų pratęsimo ilgam terminui. Be to, kaip ir CK 6.607 straipsnio 1 dalies atveju, esant CK 6.607 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, abi šalys gali būti suinteresuotos susitarti ne dėl tokio pat, bet savo nuožiūra suderinto sutarties termino.
28. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija formuluoja teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.607 straipsnio 2 dalies atveju nuomos sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
29. Taigi atsakovei raštu įspėjus ieškovą apie ketinimą nebetęsti Nuomos sutarties likus mažiau nei 3 mėnesiams, CK 6.607 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu Nuomos sutartis galėjo būti laikoma pratęsta 12 mėnesių terminu – iki 2019 m. spalio 8 d., tačiau kadangi šis terminas jau yra suėjęs, vien dėl to nėra pagrindo spręsti klausimo dėl ginčo Nuomos sutarties pratęsimo nurodytu terminu.
30. Ieškovas taip pat nesutinka su Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies taikymu nagrinėjamoje byloje. Ši teisės norma nustato, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip.
31. Pirmiau minėta, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamųjų patalpų (įskaitant ir valstybei priklausančių) nuomą, nenustatytas maksimalus valstybei priklausančio turto nuomos terminas, todėl taikytinas specialiojo Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatytas 10 metų terminas.
32. Ieškovas kasaciniu skundu neginčija teismų procesinių sprendimų dalies, kurioje pasisakyta dėl Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto 10 metų termino skaičiavimo konkrečiu šios bylos atveju, atsižvelgiant į šį terminą nustačiusio įstatymo įsigaliojimo momentą. Dėl to teisėjų kolegija, nekonstatavusi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, nurodytu aspektu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų neperžiūri (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-695/2018, pasisakydamas dėl viešosios teisės principo,,galima tai, kas leista“ taikymo nagrinėjamoje byloje. Ieškovo nuomone, nurodyta nutartimi šiuo atveju remtasi nepagrįstai, nes ji priimta byloje, kurioje nustatytos kitokios nei nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės – ginčas kilo dėl panaudos, o ne gyvenamosios patalpos nuomos santykių.
34. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
35. Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-162/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-162/2009">3K-7-162/2009</a>; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2014">3K-3-381/2014</a>).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-695/2018 pirmosios instancijos teismas rėmėsi, pasisakydamas dėl viešosios teisės principo,,galima tai, kas leista“ kaip viešosios teisės teisinio reguliavimo metodo išraiškos. Analogišku atveju buvo pasisakyta pacituotoje kasacinio teismo nutartyje, sprendžiant ginčą dėl viešosios nuosavybės. Kasacinio teismo išaiškinimais panaudos klausimais pirmosios instancijos teismas nesirėmė, todėl skirtumas, kokios sutarties pagrindu buvo naudojami ginčo viešosios nuosavybės objektai lyginamose bylose, nebuvo reikšmingas ir nesudarė kliūčių remtis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu dėl viešosios teisės principo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl teismų precedentų taikymo.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl jie paliktini galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 900 Eur. Netenkinant ieškovo kasacinio skundo, šių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai (j. a. k. 191440964) 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
