Nr. DOK-1101
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01021-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 13 d. paduotu atsakovės V. N. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1101
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01021-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 13 d. paduotu atsakovės V. N. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.123, 3.127 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas pernelyg suabsoliutino turto padalijimo natūra prioritetą, neįvertino racionalumo naudoti turtą pagal paskirtį aspekto, neatsižvelgė į tai, kuriam iš sutuoktinių turtas yra reikalingesnis ir kt. Sutuoktiniai dėl konfliktinių santykių negali gyventi kartu, taigi ir kartu valdyti turto, todėl teismas nepagrįstai senąjį šeimos namą priteisė lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, o namą, kuriame atsakovė jau 4 metus gyveno viena, juo rūpinosi, pritaikė namą savo poreikiams, jį išlaikė ir remontavo stogą, priteisė ieškovui. Tai, kad klinika-vaistinė priteista atsakovei nesudaro pakankamo pagrindo priteisti naują gyvenamąjį namą natūra būtent ieškovui. Ieškovei klinika reikalinga vykdyti veiklą pagal jos turimą išsilavinimą ir užsiimama licencijuota veikla. Nagrinėjamu atveju ieškovui ne tik priteistas naujai statytas gyvenamasis namas natūra, bet ir senojo ½ dalis, nors byloje nepagrįstas ieškovo poreikis naudotis visu namu ir dar ½ dalimi kito namo. Dėl tokio padalijimo ir konfliktinių santykių atsakovė apskritai negalės naudotis gyvenamuoju namu. Atsakovei paliktas gyventi tik butas, kuris yra verslo objektas, taigi iš esmės teismas turtą natūra padalijo išimtinai ieškovo interesais. Teismas turtą padalijo neįvertinęs individualių aplinkybių.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3112,50 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvylika Eur 50 ct) žyminio mokesčio sumokėto SEB banko 2024 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 247.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
