Dėl atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio šeimos byloje būdų, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydžio už šios kategorijos bylose pareikštą reikalavimą padalyti santuokos metu įgytą turtą nustatymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-128-916/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36124-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.16; 3.2.1.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio šeimos byloje būdų, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydžio už šios kategorijos bylose pareikštą reikalavimą padalyti santuokos metu įgytą turtą nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė J. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. C., kuriuo prašė: 1) panaikinti šalių sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 500 Eur išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 6) padalyti santuokoje įgytą turtą (67 500 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2000 Eur vertės transporto priemonę „Škoda Fabia“; 10 000 Eur vertės transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“; turtines teises į 18 000 Eur vertės transporto priemonę „KIA Soul EV“, 15 000 Eur vertės sportinį automobilį „(duomenys neskelbtini) D“) ieškovės nurodomu būdu – lygiomis dalimis, ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise butą ir transporto priemonę „Škoda Fabia“, o atsakovui – likusį turtą; 7) ieškovei palikti C., o atsakovui – C. pavardes; 8) išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu ir prašė: 1) atmesti ieškovės prašymą panaikinti šalių sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti ieškovės ir atsakovo separaciją nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dėl ieškovės kaltės; 3) panaikinti šalių sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu; 5) nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės bendravimo su vaiku tvarką; 6) priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui 250 Eur išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, paskirti atsakovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 7) padalyti santuokos ir separacijos metu įgytą turtą (108 000 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); 60 000 Eur vertės šio buto baldus ir įrangą; turtines teises į buto išlaikymą pagal suvestinę – 25 164,35 Eur; turtines teises į buto banko paskolos išmokėjimą – 40 119,74 Eur; 2000 Eur vertės transporto priemonę „Škoda Fabia“; 1170 Eur vertės transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“; turtines teises į 10 394 Eur vertės transporto priemonę „KIA Soul EV“; 200 Eur vertės sportinį automobilį „(duomenys neskelbtini) D“) atsakovo nurodomu būdu – ieškovei priteisiant transporto priemonę „Škoda Fabia“, o atsakovui – visą kitą balanse nurodytą turtą; 8) nepalikti ieškovei C. pavardės, atsakovui palikti C. pavardę; 9) išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą; 10) skirti ieškovei iki 5000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovo naudai kaip kompensaciją.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė tokias aplinkybes: 1) jo ir ieškovės santuoka yra faktiškai iširusi, tačiau ne dėl jo, o išimtinai dėl ieškovės kaltės (jos nuolatinio girtuokliavimo, virtusio patologiniu alkoholizmu, palaido gyvenimo būdo, neištikimybės, nesirūpinimo šeima ir vaikais, veltėdžiavimo neieškant jokio darbo); 2) nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaiko interesų ir keltų pavojų jo saugumui dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu; 3) atsakovo pajamos nedidelės, vaiko išlaikymui visiškai užtenka 500 Eur, todėl, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteistinas 250 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas sūnui; 4) vaiko interesus atitinka atsiliepime nurodoma ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka, todėl nustatytina ši tvarka; 5) ieškovės pretenzija dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareikšta melagingai ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nes jai buvo žinoma, kad atsakovas daugelį metų, taip pat ir paskutinius šešerius šalių gyvenimo separacijoje metus iš asmeninių lėšų mokėjo bankui buto paskolos įmokas, taip pat už visas butui teikiamas komunalines paslaugas, o ieškovė neprisidėjo prie bendro turto įsigijimo ir išlaikymo; taigi, atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo; 6) santuokos (iki 2014 m. rugsėjo 1 d.) ir separacijos (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.) įgyto turto balansas: butas – 108 000 Eur vertės; buto baldai ir įranga – 60 000 Eur vertės; turtinės teisės į buto išlaikymą pagal suvestinę – 25 164,35 Eur; turtinės teisės į buto banko paskolos išmokėjimą – 40 119,74 Eur; transporto priemonė „Škoda Fabia“ – reg. 2010 m., 2000 Eur vertės; transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ – pirkta 2016 m., 1170 Eur vertės; turtinės teisės į transporto priemonę „KIA Soul EV“ – reg. 2017 m., 10 394 Eur vertės (negrąžinta lizingo dalis – 6606 Eur); sportinis automobilis „(duomenys neskelbtini) D“ – pirkta 2015 m., 200 Eur vertės; nustatytina, kad ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisinius padarinius sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo mėn., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu; atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomu turto dalijimo lygių dalių principu, nes didžioji dalis turto (transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, „KIA Soul EV“, „(duomenys neskelbtini) D“) įgyta separacijos metu už asmenines atsakovo lėšas, o kita dalis turto (butas, jo baldai ir įranga, komunalinės paslaugos, buto paskola) taip pat apmokėta tik asmeninėmis atsakovo lėšomis, todėl ieškovei priteistina tik transporto priemonė „Škoda Fabia“, o atsakovui – visas kitas balanse nurodytas turtas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas atsakovo atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį priėmimo klausimą, 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė atsakovui 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį reiškia papildomus, savarankiškus turtinius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir (ar) kompensacijų priteisimo, t. y. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), baldų ir įrangos (vidutinės 60 000 Eur vertės), turtinių teisių į šio buto išlaikymą pagal suvestinę (25 164,35 Eur) ir turtinių teisių į nurodyto buto banko paskolos išmokėjimą (40 119,74 Eur) priteisimo. Teismo vertinimu, ši atsakovo atsiliepimo į ieškinį dalis kvalifikuotina kaip priešieškinis.

7. Teismas apskaičiavo, kad už atsakovo atsiliepime (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus mokėtinas 1914 Eur žyminis mokestis. Pažymėjęs, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareikštus savarankiškus reikalavimus apmokėjo įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, teismas konstatavo, jog atsakovui nustatytinas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 2 dalis) – sumokėti nurodytą žyminio mokesčio sumą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

8. Teismas išaiškino, kad, nepašalinus nurodytų trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas atsiliepimu į ieškovės ieškinį, o atsakovo pareikšti savarankiški reikalavimai nebus nagrinėjami.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau kartu nurodė kitokį, negu nurodytas ieškinyje, santuokos metu įgyto sutuoktinių turto balansą ir pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ne tik butą, automobilius ir turtines teises į transporto priemonę (juos prašo padalyti ir ieškovė, šie reikalavimai ieškinyje pripažinti turtiniais ir už juos sumokėtas žyminis mokestis), bet ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), baldus bei įrangą (vidutinė vertė – 60 000 Eur), turtines teises į šio buto išlaikymą pagal suvestinę (25 164,35 Eur), turtines teises į nurodyto buto banko paskolos išmokėjimą (40 119,74 Eur). Šie reikalavimai nebuvo nurodyti ieškinyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas siekia, kad nagrinėjamoje byloje būtų sudarytas kitoks, negu nurodė ieškovė, sutuoktinių turto balansas, o sutuoktinių bendras turtas būtų padalytas pagal atsakovo atsiliepime nurodytą būdą.

11. Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VIII skyriuje, nei CPK XIX skyriuje nenustatyta kito sutuoktinio pareigos reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškinyje siūlomas turto padalijimo būdas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė ne tik savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus, bet ir pareiškė naujus turtinius reikalavimus dalijant sutuoktinių turtą (t. y. dėl kito santuokoje įgyto dalytino turto, kuris nenurodytas ieškinyje ir už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis), todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo atsakovo atsiliepimą kaip priešieškinį (pateiktas atsiliepimas į ieškinį, turintis priešieškinio požymių) ir įpareigojo už pareikštus turtinius reikalavimus sumokėti žyminį mokestį. Tai nėra tas pats žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovė, reikšdama ieškinyje reikalavimą dėl jos nurodyto bendro sutuoktinių turto padalijimo, nes ji buvo nurodžiusi kitokį turto balansą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl turto dalybų, dėl jo apimties ir režimo, jis turi savo reikalavimus reikšti ne atsikirtimais (atsiliepime), o priešieškinyje, jį apmokėdamas žyminiu mokesčiu.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apygardos teismų praktikoje išaiškinta, jog priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl aplinkybė, kad atsakovas nepašalina pateikto priešieškinio trūkumų šeimos santykių byloje, negali būti pagrindas laikyti pateiktą procesinį dokumentą (kuris kartu yra ir atsiliepimas į ieškinį) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis); atsakovas, jeigu nepašalins trūkumų, turėtų prisiimti procesinius trūkumų nepašalinimo padarinius – teismas neprivalės nagrinėti netinkamai suformuluotų (šiuo atveju neapmokėtų žyminiu mokesčiu) šalies naujų reikalavimų ir laikys, kad byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą ir nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, teismas vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes. Nustatęs, kad byloje dėl santuokos nutraukimo yra kito šioje byloje dalytino turto (kurio nenurodė ieškovė), teismas turėtų spręsti klausimą ir dėl galimo ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą svarstę teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo gali būti reiškiami tik pateikiant atskirą ieškinį, o ne atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas teigia, kad jis pasinaudojo savo procesine teise išdėstyti atsikirtimus į ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo atsiliepime į ieškinį, tačiau jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė. Dėl to teismai nepagrįstai nustatė atsakovo pateikto procesinio dokumento trūkumus. Atsakovo įsitikinimu, teismai turėjo priimti šį dokumentą kaip atsiliepimą į ieškinį.

13.2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-608/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-608/2005">3K-3-608/2005</a>, 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2009">3K-3-222/2009</a> pateiktų išaiškinimų, kad atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį.

13.3. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių padarinių, kuriuos teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą bei prašė padalyti turtą šiuo būdu. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Dėl to, atsakovo teigimu, jo nurodytas turto padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo padarinių sprendimo būdas negali būti laikomas ieškinio reikalavimu, nes tiek atsakovo, tiek ieškovės nurodyti turto padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo padarinių sprendimo būdai nėra privalomi teismui.

13.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo tik pareigą išaiškinti atsakovui jo teisę pateikti byloje priešieškinį, tačiau negalėjo versti atsakovo jį pareikšti, nes priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis). Dėl to ta aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus ir reikalavimus, negali būti pagrindas vertinti jo atsiliepimą į ieškinį kaip priešieškinį (juo labiau nustatyti priešieškinio trūkumus). Atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą sprendę teismai šiuo atveju netinkamai įvertino atsakovo atsiliepimo į ieškinį atitiktį bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, todėl nepagrįstai apribojo atsakovui galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į ieškinį, pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dėl to, ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Teismai nukrypo nuo šio kasacinio teismo išaiškinimo.

13.5. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas santuokoje įgyto turto padalijimo būdas laikytinas turtiniu reikalavimu. Atsakovo teigimu, kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra nevienoda. Kaip viena kitai prieštaraujančias nutartis atsakovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362/2010">3K-3-362/2010</a> ir 2012 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-111/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-111/2012">3K-7-111/2012</a>. Kasacinis teismas, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362/2010">3K-3-362/2010</a> spręsdamas dėl reikalavimo atidalyti santuokos nutraukimo byloje nepadalytą turtą apmokestinimo, išaiškino, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę, įeinančią į bendrąją dalinę nuosavybę), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę; reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę; kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-111/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-111/2012">3K-7-111/2012</a> kasacinis teismas, spręsdamas dėl žyminio mokesčio dydžio tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas padalyti santuokos metu įgytą turtą, nurodė, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, jog ji yra universali ir apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Atsakovo vertinimu, turto padalijimas santuokos nutraukimo metu savo esme nesiskiria nuo turto atidalijimo vieno iš bendraturčių prašymu, nes abiem atvejais turtas yra padalijamas į dvi dalis, kurios po padalijimo turi po vieną savininką, arba visas turtas priteisiamas vienam iš savininkų, o kitas savininkas gauna kompensaciją. Jeigu reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto vertintinas kaip neturtinis reikalavimas, tai reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą taip pat laikytinas neturtiniu reikalavimu, nes nei reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (bendraturčių atveju), nei reikalavimu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo (santuokos nutraukimo atveju) neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiais reikalavimais siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę arba jungtinę į asmeninę nuosavybę. Manytina, kad bendrosios nuosavybės buvimas daline arba jungtine nėra ir negali būti pagrįstas pagrindas reikalavimą traktuoti kaip turtinį bendrosios jungtinės nuosavybės atveju, tačiau kaip neturtinį bendrosios dalinės nuosavybės atveju.

14. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovo kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo gynimosi būdų, kai jis nesutinka (nurodydamas kitokį) su ieškinyje nurodytu sutuoktinių turto balansu ir siekia turto padalijimo jo nurodomu būdu

15. CPK 135 straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2012">3K-3-425/2012</a>). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16/2009">3K-3-16/2009</a>).

16. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

17. Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>, 22 punktas). Procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas siekia pagrįsti, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį ir procesas prieš atsakovą buvo pradėtas neteisėtai (pvz., gali įrodinėti, kad ieškinys buvo pareikštas nesilaikant įstatymo nustatytos proceso tvarkos, t. y. pažeidžiant tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas).

18. Įstatyme nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>, 23 punktas).

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas, be kita ko, kilęs dėl turto, įgyto santuokos metu, padalijimo.

20. Ieškovė savo reikalavimą dėl turto padalijimo grindžia tuo, kad į jos nurodytą santuokinio turto balanso sudėtį įeinantis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių (jos ir atsakovo) nuosavybe ir dalytinas lygiomis dalimis, ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise butą ir transporto priemonę „Škoda Fabia“, o atsakovui – likusį turtą.

21. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštais reikalavimais, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimu įrodinėja, kad dalis turto įgyta separacijos metu už asmenines atsakovo lėšas, o kita dalis turto apmokėta tik asmeninėmis atsakovo lėšomis, todėl į jo nurodytą santuokinio turto balanso sudėtį įeinantis turtas dalytinas atsakovo nurodomu būdu – ieškovei priteisiant transporto priemonę „Škoda Fabia“, o atsakovui – visą kitą balanse nurodytą turtą.

22. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą sprendę teismai šį atsakovo procesinį dokumentą vertino kaip turintį priešieškinio požymių, konstatavę, kad atsakovas jame nurodė kitokį negu ieškovė sutuoktinių bendro turto balansą ir prašė padalyti šį turtą jo nurodomu būdu. Teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, kad atsakovas prašo padalyti santuokoje įgytą turtą, kuris nėra nurodytas ieškovės ieškinyje, t. y. atsakovas prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise ginčo bute esančius baldus ir įrangą, turtines teises į buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą pagal suvestinę ir turtines teises į banko paskolos išmokėjimą. Teismai nusprendė, kad reikalavimai dėl turto ir turtinių teisių, dėl kurių nepasisakoma ieškinyje, yra vertintini kaip savarankiški turtiniai reikalavimai, todėl turi būti pateikiami priešinio ieškinio forma.

23. Atsakovas kasaciniame skunde iš esmės kelia klausimą, kokia – atsiliepimo į ieškinį ar priešinio ieškinio – procesine forma jis gali ginti savo interesus tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių (ieškovė) ieškinyje nurodo tam tikrą jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto balansą ir reiškia reikalavimą padalyti šį turtą ieškinyje nurodytu būdu, o kitas (atsakovas) remiasi argumentais dėl esančios kitokios sutuoktinių bendro turto balanso sudėties ir siekia (prašo) padalyti šį turtą jo nurodomu būdu.

24. Atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą svarstę teismai padarė išvadą, kad atsakovas, pasirinkęs atsiliepimo į ieškinį procesinę formą savo interesams ginti, šiame procesiniame dokumente išdėstė ne tik nesutikimo su ieškovės reiškiamais reikalavimais argumentus ar nurodė kitokį to paties turto padalijimo būdą, bet ir pareiškė savarankiškus turtinius reikalavimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, t. y. dėl kito santuokos metu įgyto dalytino turto, kuris nenurodytas ieškinyje ir už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Teismai atsakovo savarankišku reikalavimu laikė tik jo prašymą į dalytino turto balanso sudėtį įtraukti ieškinyje nenurodytą turtą (60 000 Eur vertės buto baldus ir įrangą; turtines teises į buto išlaikymą pagal suvestinę – 25 164,35 Eur; turtines teises į buto banko paskolos išmokėjimą – 40 119,74 Eur) ir padalyti šį turtą jo nurodomu būdu (priteisiant jo asmeninėn nuosavybėn), taigi, ir žyminį mokestį skaičiavo bei įpareigojo atsakovą sumokėti (tik) nuo šio, ieškinyje nenurodyto, turto. Atsakovo argumentai, susiję su ieškinyje nurodyto turto padalijimu, teismų nebuvo vertinti kaip savarankiški turtiniai reikalavimai.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti nesutikimo su ieškinio reikalavimu padalyti santuokos metu įgytą turtą argumentai patvirtina esant naujų spręstinų su šiuo reikalavimu susijusių klausimų, kurie nenurodyti ieškinyje. Taigi, negalima sutikti su atsakovo teigimu, kad jis atsiliepime į ieškinį tik nepritarė ieškovės siūlomam turto padalijimo būdui. Atsakovas, reikalaudamas padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, formulavo naujus turtinius reikalavimus, už kuriuos, be kita ko, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia teismų išvada, kuri atitinka tiek pirmiau minimas CPK nuostatas, tiek kasacinio teismo praktiką, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

26. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, jog tie atsakovo atsiliepime nurodyti nauji reikalavimai, kurių nebuvo pareikšta ieškovės teiktame ieškinyje, kvalifikuotini kaip turtiniai, todėl už juos turi būti sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis. Atsakovo nuomone, nutraukiant santuoką ir dalijant santuokoje įgytą turtą, inter alia (be kita ko), įvyksta atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, todėl tokio pobūdžio ginčas nėra turtinis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Taigi šiuo atveju nesvarbus atsakovo aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-111/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-111/2012">3K-7-111/2012</a>).

27. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362/2010">3K-3-362/2010</a>. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, tuo tarpu atsakovo nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl atidalijimo iš turto, kurio teisinis režimas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigęs (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Taigi atsakovo nurodyta kasacinio teismo nutartimi negali būti remiamasi šioje civilinėje byloje nustatant žyminio mokesčio dydį, nes skiriasi šios ir atsakovo nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės.

28. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-111/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-111/2012">3K-7-111/2012</a>). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 18 punktas).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šeimos bylose reikalavimas dėl turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) padalijimo yra kvalifikuojamas kaip turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles, o kasaciniame skunde nurodomas kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos prieštaringumas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-111/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-111/2012">3K-7-111/2012</a>.

30. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pakankamumo atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą sprendę teismai šį atsakovo procesinį dokumentą vertino kaip turintį priešieškinio požymių tik tuo pagrindu, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė kitokį negu ieškovė sutuoktinių bendro turto balansą ir prašė padalyti šį turtą jo nurodomu būdu. Taigi, atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, kuriais jis prieštaravo dėl savo kaltės ir nurodė faktų ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo pagrįsti, neturėjo jokios įtakos pirmiau nurodytai teismų išvadai, kvalifikuojant atsiliepimą į ieškinį kaip turintį priešieškinio elementų, padaryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina kasacinio skundo argumentus, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-608/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-608/2005">3K-3-608/2005</a>, 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2009">3K-3-222/2009</a> pateiktų išaiškinimų, jog atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Iš byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai būtent šios pozicijos ir laikėsi. Kasacinio skundo teiginys, kad teismai nusprendė, jog atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės gali būti reiškiami tik pateikiant priešieškinį, o ne atsiliepimą į ieškinį, neatitinka teismų priimtų procesinių sprendimų turinio, nes teismų nutartyse tokia išvada nepadaryta.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą svarstę teismai tinkamai sprendė dėl atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio šeimos byloje būdų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio dydžio už šios kategorijos bylose pareikštą reikalavimą padalyti santuokos metu įgytą turtą nustatymą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Šioje byloje atsakovo kasacinis skundas atmestas, todėl turėtų būti sprendžiamas priešingos šalies (ieškovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisiant jį iš atsakovo klausimas. Kadangi ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo priteisti jų atlyginimą nepateikė, šis klausimas nespręstinas.

33. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nekyla.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė