Nr. DOK-848/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00049-2018-9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 19 d. gautu ieškovės N. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė N. G padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jos ieškinys patenkintas iš dalies – jai iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-848/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00049-2018-9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 19 d. gautu ieškovės N. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė N. G padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jos ieškinys patenkintas iš dalies – jai iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės N. G. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, todėl priteisė jai nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, ir nepagrįstai neįvertino svarbiausio kriterijaus, t. y. kad šiuo atveju buvo pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus gyvybė. Taip pat neįvertino aplinkybių, kad ieškovės vaikas gimė išnešiotas, išorinių ir vidinių vystymosi ydų nerasta, kitos ligos nediagnozuotos, taigi sveiko vaiko mirtį iš esmės lėmė tik atsakovės darbuotojų didelis aplaidumas neužtikrinant vaisiaus būklės stebėjimo įtarus galimą hipoksiją. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad, ieškovei atvykus gimdyti, jos vaisiui jau buvo išsivystę kokie nors pakitimai dėl deguonies trūkumo, kurie būtų lėmę jo žūtį net ir kvalifikuotų, savalaikių sveikatos priežiūros paslaugų atveju. Teismo prielaidos, kad ieškovės vaikui galėjo išsivystyti hipoksija kaip ir bet kuriam kitam naujagimiui Lietuvoje, nelaikytinas objektyviu kriterijumi neturtinės žalos dydžiui nustatyti (sumažinti).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė neturtinę žalą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas
