(S)
Nr. DOK-5315
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03905-2021-4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 4 d. paduotu atsakovės N. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė N. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš jos ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalis (835,31 Eur), nes atsakovė pažeidė draudimo sutarties sąlygą neperduoti valdyti automobilį jaunesniam negu 27 metų asmeniui. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
(S)
Nr. DOK-5315
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03905-2021-4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 4 d. paduotu atsakovės N. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė N. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš jos ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalis (835,31 Eur), nes atsakovė pažeidė draudimo sutarties sąlygą neperduoti valdyti automobilį jaunesniam negu 27 metų asmeniui. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai: 1) teismų procesiniai sprendimai iš esmės yra be motyvų, nes juose neaptarti ir neįvertinti atsakovės nurodyti esminiai argumentai (CPK 329 straipsnis 2 dalis 4 punktas); 2) teismai galimai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp padaryto pažeidimo ir atsiradusių padarinių. Teismai patenkino ieškinį vadovaudamiesi CK 6.38, 6.245, 6.280 straipsniais, konstatuodami, kad tarp atsakovės padaryto civilinio delikto ir nukentėjusiojo asmens sužalojimo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta, nes nukentėjusysis asmuo buvo sužalotas ir įgijo teisę į įstatymo nustatytas kompensacijas ne todėl, kad atsakovė perdavė vairuoti automobilį asmeniui, kuris neturėjo draudimo sutartyje nustatyto amžiaus, o būtent todėl, kad šis asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė žalą nukentėjusiojo asmens sveikatai. Teismai nepagrįstai atsisakė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-1075/2020 išaiškinimais apie priežastinio ryšio pobūdį ir sąsajas tarp civilinio delikto ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Atsakovės įsitikinimu, jos padarytas civilinis deliktas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio padariniais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Prie kasacinio skundo atsakovė pridėjo banko dokumento apie 18,75 Eur žyminio mokesčio mokėjimą kopija. Iš šio dokumento turinio negalima nustatyti kas ir už kokį procesinį dokumentą mokėjo žyminį mokestį, todėl atrankos kolegija nesprendžia žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė