A. B., T. K. ir J. B. pagal BK 135 str., 369 str., 368 str., 376 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-601/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02812-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties bei prašymo sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas R. Mikulskas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus žemesniųjų instancijų teismų priimtus nuosprendį ir nutartį bei priimti naują nuosprendį – A. B. išteisini, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistojo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 135 straipsnio 1 dalį), kadangi nenustatė visų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių visumos, dėl ko nepagrįstai A. B. pripažino kaltu. Kasatoriaus nuomone, netinkamą veikos kvalifikavimą nulėmė tai, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, taip pat 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai; šie BK ir BPK pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nuteistojo A. B. atžvilgiu priimti teisingą nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad byloje esantys liudytojų parodymai paneigia A. B. dalyvavimą darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, A. B. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriaus nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BK 135 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai) siejami su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų (liudytojų J. D., E. M., L. Ž., J. B., R. K., nukentėjusiojo V. D., nuteistųjų A. B. ir T. K. parodymų, ekspertizės akto, specialistų išvadų, telefoninių pokalbių tarp nuteistojo T. K. ir liudytojos J. B. ir kt.) vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistojo A. B. gynėjas kasaciniame skunde, iš esmės atkartodamas apeliacinio skundo argumentus, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto dėl jų savo išvadas. Nors teigiama, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, nesiėmė visų priemonių nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK nuostatų pažeidimų kasatorius nenurodė. Kasatorius siekia, kad kasacinis teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su atskirų, nuteistajam A. B. nepalankių įrodymų vertinimu, yra išdėstytos nutarties 9–23 punktuose. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo kasatorius savo skunde, apeliacinės instancijos teismas nutarties 16 – 19 punktuose pateikė išsamius argumentus dėl liudytojos R. K. visų (t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teisme duotų) parodymų vertinimo. Taip pat priešingai, nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas (nutarties 14 punktas) įvertino telefoninių pokalbių tarp nuteistojo T. K. ir liudytojo J. B. turinį ir jų reikšmę. Teisinių argumentų, kuriais būtų teisės aspektu kvestionuojamos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 9–23 punktuose išdėstytos išvados dėl nuteistajam A. B. nepalankių įrodymų vertinimo, kasatorius nepateikia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, kasatoriaus prašymas sustabdyti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas