Nr. DOK-6026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15422-2020-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 23 d. paduotu ieškovo M. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas M. M. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J. dėl ieškinio senaties taikymo ir delspinigių sumažinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-6026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15422-2020-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 23 d. paduotu ieškovo M. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas M. M. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J. dėl ieškinio senaties taikymo ir delspinigių sumažinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTIxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-219/2017">e3K-3-332-219/2017</a> suformuotos praktikos, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Tai reiškia, kad notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, neturi teisės taikyti ieškinio senaties. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu daro iš esmės priešingą išvadą, nurodydamas, kad atsakovui (kreditoriui) vykdomasis įrašas buvo išduotas iki ieškinio senaties termino pabaigos ir tai patvirtina, jog atsakovo reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo iš ieškovo ne teismo tvarka buvo patenkintas nepasibaigus įstatymo nustatytam 6 mėnesių ieškinio senaties terminui. Be to, anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų, ignoravo tai, kad skolininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti taikyti kreditoriaus apskaičiuotoms sumoms ieškinio senatį tada, kai sužino apie įsiskolinimo dydį, o ne tada, kai yra išduodamas notaro vykdomasis įrašas. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl kitokio, nei yra pateikęs kasacinis teismas, ieškinio senaties normų aiškinimo, pažeidė jo, kaip skolininko, teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovui M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 25 (dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 23 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 3775.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
