Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-303/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43003-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.2.12; 2.1.4.4.2.12;
2.3.4.5; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 traipsnio 1 dalį (dėl S. B.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl S. B.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. T.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. T.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. Ž.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl H. Ž.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. M.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl E. M.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl P. B.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl P. B.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. V.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. V.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. B.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. L.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl R. L.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl M. F.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. F.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. B.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. B.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Priteista iš R. S. UAB „LB“ 2659,40 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti turtinę žalą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, J. Basanavičiaus g., ties namu Nr. 55B, pažadėjo S. B. surasti darbą, S. B. sutikus, paėmė iš jos asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (S. B. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį Nr. 17/05-02/1, sudarytą tarp UAB „R“ ir S. B., sutartyje melagingai nurodydamas, kad S. B. gavo 1000 Eur paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. gegužės 20 d., 2017 m. gegužės 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad S. B. pagal 2017 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. gegužės 20 d., po to šiuos netikrus dokumentus pateikė pasirašyti S. B., nesudaręs galimybės susipažinti su jų turiniu, o S. B. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jai nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1000 Eur dydžio turtinę teisę į išieškojimą iš S. B. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. liepos 31 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-07-127, kuria už 90 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į S. B.
2. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. birželio ar liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 2, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo V. T. už jai pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 10 Eur, V. T. sutikus, paėmė iš jos asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (V. T. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. birželio 30 d. paskolos sutartį Nr. 17/06-30, sudarytą tarp UAB „R“ ir V. T., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad V. T. gavo 1200 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. liepos 29 d., 2017 m. birželio 30 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad V. T. pagal 2017 m. birželio 30 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. liepos 29 d., 2017 m. liepos 27 d. priminimą, kuriuo V. T. įspėta apie pasibaigiantį paskolos grąžinimo terminą, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė V. T. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o V. T. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jai nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1200 Eur dydžio turtinę teisę į išieškojimą iš V. T. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/74, kuria už 200 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į V. T.
3. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 2, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo H. Ž. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 10 Eur, H. Ž. sutikus, paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (H. Ž. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. birželio 2 d. paskolos sutartį Nr. 17/06-02, sudarytą tarp UAB „R“ ir H. Ž., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad H. Ž. gavo 900 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. birželio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad H. Ž. pagal 2017 m. birželio 2 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. liepos 3 d., po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė H. Ž. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o H. Ž. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jam nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 900 Eur dydžio turtinę teisę į išieškojimą iš H. Ž. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/79, kuria už 63 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į H. Ž.
4. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g. ties namu Nr. 3, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo E. M. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 15 Eur, E. M. sutikus, paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (E. M. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. liepos 20 d. paskolos sutartį Nr. 17/07-20, sudarytą tarp UAB „R“ ir E. M., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad E. M. gavo 750 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., o pažeidus sutarties 2.3.1–2.3.3 punktus, ne ginčo tvarka sumokėti 750 Eur netesybų, 2017 m. liepos 20 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad E. M. pagal 2017 m. liepos 20 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., 2017 m. liepos 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad E. M. įsipareigoja UAB „R“ iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. grąžinti pasiskolintus 750 Eur, 2017 m. liepos 20 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad E. M. pinigus gavo, 2017 m. liepos 20 d. vekselis surašytas teisingai ir jo neginčija, 2017 m. rugpjūčio 18 d. priminimą, kuriuo E. M. įspėtas apie pasibaigiantį paskolos grąžinimo terminą, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė E. M. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o E. M. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jam nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1500 Eur dydžio turtinę teisę į 750 Eur dydžio paskolos bei 750 Eur dydžio netesybų išieškojimą iš E. M. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/80, kuria už 105 Eur UAB „LB“ perleido visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į E. M.
5. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 3, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo P. B. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 10 Eur, P. B. sutikus, paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (P. B. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. liepos 28 d. paskolos sutartį Nr. 17/07-28, sudarytą tarp UAB „R“ ir P. B., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad P. B. gavo 700 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., o pažeidus sutarties 2.3.1–2.3.3 punktus, ne ginčo tvarka sumokėti 500 Eur netesybų, 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad P. B. pagal 2017 m. liepos 28 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. liepos 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad P. B. įsipareigoja UAB „R“ iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. grąžinti pasiskolintus 700 Eur, 2017 m. liepos 20 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad P. B. pinigus gavo, 2017 m. liepos 28 d. vekselis surašytas teisingai ir jo neginčija, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė P. B. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o P. B. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jam nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1200 Eur dydžio turtinę teisę į 700 Eur dydžio paskolos bei 500 Eur dydžio netesybų išieškojimą iš P. B. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/132, kuria už 98 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į P. B.
6. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 3, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo V. V. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 10 Eur, V. V. sutikus, paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (V. V. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 17/08-02, sudarytą tarp UAB „R“ ir V. V., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad V. V. gavo 400 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., o pažeidus sutarties 2.3.1–2.3.3 punktus, ne ginčo tvarka sumokėti 400 Eur netesybų, 2017 m. rugpjūčio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodoma, kad V. V. pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad V. V. įsipareigoja UAB „R“ iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. grąžinti pasiskolintus 400 Eur, 2017 m. rugpjūčio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad V. V. pinigus gavo, 2017 m. rugpjūčio 2 d. vekselis surašytas teisingai ir jo neginčija, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė V. V. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o V. V. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jam nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 800 Eur dydžio turtinę teisę į 400 Eur dydžio paskolos bei 400 Eur dydžio netesybų išieškojimą iš V. V. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-09/05, kuria už 150 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į V. V.
7. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 32, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo V. B. už jai pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 10 Eur, V. B. sutikus, paėmė iš jos asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenimis (V. B. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 17/08-01/1, sudarytą tarp UAB „R“ ir V. B., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad V. B. gavo 500 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., o pažeidus sutarties 2.3.1–2.3.3 punktus, ne ginčo tvarka sumokėti 400 Eur netesybų, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad V. B. pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad V. B. įsipareigoja UAB „R“ iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. grąžinti pasiskolintus 500 Eur, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad V. B. pinigus gavo, 2017 m. rugpjūčio 1 d. vekselis surašytas teisingai ir jo neginčija, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė V. B. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o V. B. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jai nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 900 Eur dydžio turtinę teisę į 500 Eur dydžio paskolos bei 400 Eur dydžio netesybų išieškojimą iš V. B. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/130, kuria už 135 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į V. B.
8. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 2, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo R. L. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 10 Eur, R. L. sutikus, paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (R. L. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 17/08-02/1, sudarytą tarp UAB „R“ ir R. L., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad R. L. gavo 400 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., o pažeidus sutarties 2.3.1–2.3.3 punktus, ne ginčo tvarka sumokėti 500 Eur netesybų, 2017 m. rugpjūčio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad R. L. pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad R. L. įsipareigoja UAB „R“ iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. grąžinti pasiskolintus 400 Eur, 2017 m. rugpjūčio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad R. L. pinigus gavo, 2017 m. rugpjūčio 2 d. vekselis surašytas teisingai ir jo neginčija, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė R. L. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o R. L. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jam nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 900 Eur dydžio turtinę teisę į 400 Eur dydžio paskolos bei 500 Eur dydžio netesybų išieškojimą iš R. L. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-09/06, kuria už 150 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į R. L.
9. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 5 ar 6 d. apie 10.00 val. Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 2, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo M. F. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 10 Eur, M. F. sutikus, paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (M. F. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. birželio 2 d. paskolos sutartį Nr. 17/06-02/1, sudarytą tarp UAB „R“ ir M. F., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad M. F. gavo 1200 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. birželio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad M. F. pagal 2017 m. birželio 2 d. paskolos sutartį pinigus gavo, įsipareigoja juos grąžinti iki paskolos sutartyje nurodyto laiko, su paskolos sutarties sąlygomis sutinka, 2017 m. liepos 1 d. priminimą, kuriuo M. F. įspėtas apie pasibaigiantį paskolos grąžinimo terminą, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė M. F. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o M. F. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jam nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1200 Eur dydžio turtinę teisę į išieškojimą iš M. F. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/53, kuria už 100 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į M. F.
10. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.00 val. Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 3, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo A. B. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 20 Eur, A. B. sutikus, paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (A. B. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 17/08-01/2, sudarytą tarp UAB „R“ ir A. B., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad A. B. gavo 900 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., o pažeidus sutarties 2.3.1–2.3.3 punktus, ne ginčo tvarka sumokėti 600 Eur netesybų, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad A. B. pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad A. B. įsipareigojo UAB „R“ iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. grąžinti pasiskolintus 900 Eur, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad A. B. pinigus gavo, 2017 m. rugpjūčio 1 d. vekselis surašytas teisingai ir jo neginčija, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė A. B. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o A. B. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1500 Eur dydžio turtinę teisę į 900 Eur dydžio paskolos ir 600 Eur dydžio netesybų išieškojimą iš A. B. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/131, kuria už 149 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į A. B.
11. R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.00 val. Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., ties namu Nr. 3, automobilyje „Audi A8“, pažadėjo A. Š. už jam pateiktų dokumentų pasirašymą sumokėti 20 Eur, A. Š. sutikus, iš jo paėmė asmens tapatybės kortelę ir joje esančius duomenis (A. Š. vardą, pavardę, asmens kodą) surašė į žinomai netikrus dokumentus, t. y. į 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 17/08-01, sudarytą tarp UAB „R“ ir A. Š., joje nurodydamas melagingą informaciją, kad A. Š. gavo 800 Eur dydžio paskolą iš UAB „R“ ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., o pažeidus sutarties 2.3.1–2.3.3 punktus, ne ginčo tvarka sumokėti 600 Eur netesybų, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad A. Š. pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį pinigus gavo ir įsipareigoja juos grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad A. Š. įsipareigoja UAB „R“ iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. grąžinti pasiskolintus 800 Eur, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad A. Š. pinigus gavo, 2017 m. rugpjūčio 1 d. vekselis surašytas teisingai ir jo neginčija, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus padavė A. Š. pasirašyti, nesudarydamas galimybės susipažinti su jų turiniu, o A. Š. pasirašius, paskolos sutartyje nurodytų pinigų jam nesumokėjo, taip suklastojo žinomai netikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1400 Eur dydžio turtinę teisę į 800 Eur dydžio paskolos bei 600 Eur dydžio netesybų išieškojimą iš A. Š. turto, po to, realizuodamas šią turtinę teisę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „R“ vardu pasirašė su UAB „LB“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-08/135, kuria už 96 Eur perleido UAB „LB“ visas reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises vykdant prievolės užtikrinimą, nukreiptą į A. Š.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
12.1. Abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi, priimti iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus. Tai suvaržė nuteistojo procesines teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
12.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>). Iš šių nuostatų išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
12.3. Iš BPK 320 straipsnio 3 dalies formuluotės išplaukia apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti, ar nagrinėjamoje byloje nėra padaryta esminių BPK pažeidimų, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė, jo gynėja apeliacinio bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo, kai teismo posėdyje buvo apklausti nukentėjusieji nedalyvaujant kaltinamajam dėl ligos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tik žodžiu pasisakė, kad pažeidimo nėra, nes liudytojai buvo apklausiami dalyvaujant kaltinamojo gynėjai ir priimtoje nutartyje šios situacijos neįvertino, dėl nuteistojo gynėjos akcentuoto BPK pažeidimo nepateikė jokių motyvų. Tokia praktika yra ydinga, prieštaraujanti BPK 320 straipsnio nuostatoms.
12.4. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, pažeidžiant BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę, R. S. nebuvo suteikta galimybė pačiam apklausti visus nukentėjusiuosius. Šios teisės įgyvendinimas itin aktualus dėl to, kad kaltinimas R. S. grindžiamas iš esmės nukentėjusiųjų parodymais, prieštaraujančiais kaltinamojo parodymams. Dar ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. rugpjūčio 20 d.) buvo pateiktas R. S. gynėjos prašymas atlikti akistatas tarp R. S. ir nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. 2019 m. vasario 11 d. teisiamajame posėdyje R. S. negalėjo dalyvauti dėl ligos, teismui buvo pateikta tai patvirtinanti medicininė pažyma, forma Nr. 094-1/a. Nors teismas protokoline nutartimi nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau prieš atidėdamas nusprendė BPK 266 straipsnio tvarka apklausti atvykusius nukentėjusiuosius (S. B., E. M., V. T., V. V., H. Ž.). Taip buvo netinkamai taikytos BPK 266 straipsnio nuostatos. BPK 266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą, prokuroras ar gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovas, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 246–252 straipsnių nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti. Taigi klausimas, ar galima nagrinėti bylą neatvykus kaltinamajam, turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į BPK 246 straipsnį, reglamentuojantį kaltinamojo dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, o nedalyvaujant kaltinamajam bylą leidžiama nagrinėti tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kasatorius buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, nevengė atvykti į teisiamąjį posėdį, taigi nebuvo nė vieno pagrindo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir apklausti atvykusius nukentėjusiuosius. Apeliacinės instancijos teismas šį baudžiamojo proceso pažeidimą ignoravo, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusieji buvo apklausti teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamojo gynėjai, tačiau BPK nenustato tokios galimybės – apklausti atvykusius asmenis dėl ligos nedalyvaujant kaltinamajam, bet dalyvaujant jo gynėjui.
12.5. Kasatoriui paskyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, buvo pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai (BK 41 straipsnis). Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Atsižvelgiant į kasatoriaus sveikatos būklę, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimas.
12.6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, jos metu nustatyta, kad R. S. diagnozuota koronarinė širdies liga, stabili krūtinės angina, širdies nepakankamumas, funkcinė klasė III, pirminė arterinė hipertenzija, III laipsnio, R4 – labai didelė rizika, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė polineuropatija, kairio inksto cistos, lėtinė inkstų liga, I stadija, nutukimas, IV laipsnio, antrinė podagra, stuburo osteochondrozė, cerebrovaskulinė (smegenų kraujagyslių) liga, kad jo sveikatos būklė reikalauja nuolatinio medikamentų vartojimo. Kasatoriui nuolat prireikia stacionarinio gydymo, per bylos nagrinėjimo laiką jis ne kartą buvo gydomas stacionare, pirmosios instancijos teismas net darė išvažiuojamąjį posėdį į ligoninę.
12.7. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė norminius aktus apie medicinos pagalbos teikimą laisvės atėmimo vietose, tačiau norminiai aktai negarantuoja medicinos pagalbos suteikimo tada, kai jos prireikia, ir tokios, kokios reikia. R. S. nustatytas III laipsnio širdies nepakankamumas. Esant IV laipsnio širdies nepakankamumui, asmuo atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi tik vienu ligos laipsniu R. S. būklė skiriasi nuo tokios, kuriai esant laisvės atėmimo bausmės jis negalėtų atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. sveikata blogėja, vis dažniau prireikia stacionarinio gydymo, jam nustatyta ir daug kitų ligų, gali sunkėti ir širdies nepakankamumo laipsnis, taip pat į nesuvaldytos COVID-19 pandemijos situaciją, laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose, kur sąlygos užkratui plisti yra itin palankios, jam gali prilygti mirties bausmei, ir tai yra dėl nesunkių finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
12.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl R. S. negalėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi viena iš alternatyvių švelnesnių bausmių rūšių, nurodytų inkriminuotų straipsnių sankcijose (BPK 182 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, BK 300 straipsnio 1 dalyje – bauda), kodėl netaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), ypač atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie R. S. sveikatos būklę. Teismų praktikoje pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmė už finansinius nusikaltimus nėra adekvati bausmė. R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, yra neatlikęs bausmės.
13. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė prašo nuteistojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
13.1. Nors apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamą nuosprendį, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymu nustatytos pareigos patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, neįvykdė. Taip buvo padarytas esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas.
13.2. Bylos duomenimis, 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu teismas nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą, nes buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, kad kaltinamasis neatvyko dėl ligos, tačiau nusprendė apklausti atvykusius nukentėjusiuosius S. B., E. M., V. T., V. V., H. Ž. BPK 266 straipsnio tvarka. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje kaltinamasis dalyvavo, buvo perskaitytas kaltinamasis aktas, apklaustas kaltinamasis R. S. ir atvykę nukentėjusieji V. B., M. F. 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje R. S. nedalyvavo dėl ligos, o atvykusį liudytoją N. M. nuspręsta apklausti BPK 266 straipsnio tvarka. Šio teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjai D. Balčiūnienei išreiškus pageidavimą, kad šis liudytojas būtų apklausiamas dalyvaujant jos ginamajam, teismas savo sprendimo nepakeitė, nurodė, kad kaltinamojo pageidavimu, jeigu bus kokių nors neatsakytų klausimų, teismas galės liudytoją kviesti pakartotinai. 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdyje R. S. nedalyvaujant dėl ligos buvo apklaustas ekspertas J. Sakalas. 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu, atsižvelgus į proceso dalyvių pageidavimus, bylos dokumentai buvo išvardyti, tačiau iš protokolo nematyti, ar buvo balsu perskaityti teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai.
13.3. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant bylą pagal paduotą apeliacinį skundą 2020 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nuteistojo gynėja D. Balčiūnienė reiškė prašymus išreikalauti informaciją apie nukentėjusiųjų teistumus ir antstolių vykdomus išieškojimus. Teismas prašymus atmetė, argumentuodamas tuo, kad tai perteklinis veiksmas, nes nukentėjusieji dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis ir jo gynėjas turėjo teisę užduoti jiems klausimus. Gynėja atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma atlikti akistatas su nukentėjusiaisiais, tačiau to nebuvo padaryta, kad pirmosios instancijos teisme apklausiant nukentėjusiuosius R. S. nedalyvavo, nes gydėsi ligoninėje, jis prašė juos apklausti jam nedalyvaujant, jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kur buvo apklausti tik du nukentėjusieji. Nepaisydamas nurodytų aplinkybių, teismas paliko priimtą sprendimą.
13.4. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas informuotas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis nedalyvavo visuose teismo posėdžiuose dėl pateisinamos priežasties – ligos, o nukentėjusieji ir liudytojai apklausti jam nedalyvaujant, t. y. kad pirmosios instancijos teisme R. S. neturėjo galimybės tiesiogiai užduoti klausimų, ignoravo BPK 44 straipsnio 7 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, taip pats iš esmės pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
5. Atsiliepimu civilinės ieškovės UAB „LB“ atstovė E. K.-Z. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
14.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veiklas, yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas įvertino bylos įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad įrodymai – liudytojų parodymai yra pakankamai išsamūs ir pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti liudytojus nėra absoliuti, kaltinamasis teismo posėdžiuose buvo atstovaujamas profesionalo – advokates.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Nuteistojo R. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių BPK pažeidimų
3. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo R. S. procesinės teisės. Kasatorius nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pačiam apklausti visus nukentėjusiuosius, taip pažeidžiant BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, dalį bylos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam nedalyvaujant teisiamuosiuose posėdžiuose dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą ištaisyti minėtus pažeidimus, to nepadarė. Šie kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
4. Pagal BPK 266 straipsnio 1 dalį, jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą, prokuroras ar gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovas, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 246–252 straipsnių nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti.
5. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
6. BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės. Be kitų šiame straipsnyje nustatytų teisių, kaltinamasis turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Teisę užduoti klausimus įrodymų tyrimo metu kaltinamajam garantuoja ir BPK 275 straipsnis. Kaltinamojo teisių užtikrinimas susijęs su rungimosi principo, įtvirtinto BPK 7 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-140-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-140-628/2020">2K-140-628/2020</a>, 2K-238-689/2020).
7. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta įtariamojo (kaltinamojo) teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2013, 2K-539-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-48-788/2018, 2K-292-693/2018, 2K-298-976/2018, 2K-95-976/2019). Teisė apklausti kaltinimo liudytojus ar teisė į tai, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra teisės į teisingą procesą garantija ne tik dėl to, kad ja siekiama užtikrinti kaltinimo ir gynybos šalių lygybę, bet ir dėl to, kad ji suteikia gynybai ir teisminei sistemai esminę priemonę kaltinančių parodymų tikrumui ir patikimumui, kartu ir kaltinimo pagrįstumui patikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2018).
8. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) tais atvejais, kai asmens pripažinimas kaltu lemiamai grindžiamas parodymais liudytojų (nukentėjusiųjų), kuriems kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, paprastai konstatuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto pažeidimą. Pagal EŽTT praktiką ši teisė paprastai suponuoja tai, kad įrodymai turi būti pateikiami viešame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymąsi nagrinėjant bylą. Iš esmės tai reiškia, kad kaltinamajam turi būti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jiems klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vėliau procese (1990 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Delta prieš Prancūziją, peticijos Nr. 11444/85; 2005 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Mild ir Virtanen prieš Suomiją, peticijų Nr. 39481/98 ir 40227/98; 1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Sa?di prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14647/89; 2001 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Luc? prieš Italiją, peticijos Nr. 33354/96).
9. Pirmiau nutartyje nurodytų reikalavimų nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasi. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kaltinamasis R. S. dalyje iš pirmosios instancijos teismo surengtų teisiamųjų posėdžių (t. y. 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 29 d., 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. vasario 5 d.) nedalyvavo dėl ligos; visais šiais atvejais teismui buvo pateiktos gydymo įstaigų išduotos nustatytos formos medicininės pažymos (Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, Naujosios Akmenės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės). Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas, esmingai pažeisdamas BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvaujant kaltinamajam dėl ligos, BPK 266 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apklausė: 1) 2019 m. vasario 11 d. nukentėjusiuosius S. B., E. M., V. T., V. V. ir H. Ž. (po to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas); 2) 2019 m. gegužės 6 d. liudytoją N. M. (posėdyje buvo padaryta pertrauka); 3) 2019 m. lapkričio 5 d. (be kita ko, nesurengus teisiamojo posėdžio) nutartimi išsprendė, 2019 m. spalio 16 d. teisiamajame posėdyje iškeltą klausimą dėl teismo medicinos ekspertizės R. S. skyrimo; 4) 2020 m. vasario 5 d. apklausė šią ekspertizę atlikusį ekspertą J. Sakalą. Nors minėtuose teisiamuosiuose posėdžiuose kaltinamojo gynėja dalyvavo ir uždavė klausimus šiems asmenims, tačiau, kaip minėta, pats kaltinamasis dėl nedalyvavimo juose dėl ligos tokios galimybės pirmosios instancijos teisme vykusio viso proceso metu neturėjo. Prieš tai minėti nukentėjusieji, liudytojas bei ekspertas, dalyvaujant kaltinamajam, pakartotinai nebuvo apklausti, šių proceso dalyvių parodymai, eksperto paaiškinimas teisiamajame posėdyje, kaip nustatyta BPK 276 straipsnio 2 dalyje, taip pat nebuvo ištirti. Galimybės pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) ikiteisminiame tyrime nuteistasis taip pat neturėjo.
23. Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo R. S. gynėjos apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistąjį R. S. išteisinti, apeliacinės instancijos teismas jau vien pagal šį apskundimo pagrindą privalėjo patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, neatsižvelgdamas į tai, ar apie tokius pažeidimus nurodyta apeliaciniame skunde ar ne. Tačiau apeliacinės instancijos teismas prieš tai nutartyje aptartų BPK esminių pažeidimų neištaisė ir taip iš esmės pats pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
24. Dėl pirmiau nurodytų pažeidimų buvo suvaržytos įstatymo garantuotos nuteistojo R. S. teisės dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius), ekspertą, pateikti jiems klausimus, ginčyti prieš jį liudijančių šių asmenų parodymus, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą. BPK 246 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje, 275 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 2 dalyje ir 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
25. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl visų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
26. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 14 d. nutarimu R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 36–41). Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu ši kardomoji priemonė palikta galioti iki R. S. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d., Šiaulių apygardos teismui priėmus 2020 m. spalio 7 d. nutartį. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. priėmė patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad šia kasacinės instancijos teismo nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis dėl nuteistojo R. S. nėra įsiteisėjęs. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. S. būtų vykdomas (t. y. kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę), byloje nėra. Šioje situacijoje Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. patvarkymas vykdyti nuosprendį toliau negali būti vykdomas; pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį R. S. lieka galioti 2018 m. vasario 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Pranas Kuconis
Audronė Kartanienė
