Respublikinės priešgaisrinės saugos taisyklės

1.8.1. garantuoti, kad šių Taisyklių ir kitų, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių, norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi. Nustatyti priešgaisrinį režimą ir reikalauti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;

1.8.2. garantuoti, kad vadovaujantis 1 priede nurodytais reikalavimais objektui ir atskiriems jo darbo barams būtų parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos;

1.8.3. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais;

1.8.4. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;

1.8.5. garantuoti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų pasiūlymai būtų vykdomi nurodytu laiku;

1.8.6. aprūpinti objektą gaisro gesinimo priemonėmis ir garantuoti, kad jos būtų efektyviai naudojamos gaisrui gesinti;

1.8.7. garantuoti, kad turima priešgaisrinė technika operatyviai būtų naudojama gaisrui gesinti bet kuriuo paros metu;

1.8.8. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės agitacijos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais;

1.8.9. garantuoti, kad vadovaujantis 2 priede nurodytais reikalavimais būtų parengtas planas, kaip darbuotojams elgtis kilus gaisrui ir organizuoti praktinius užsiėmimus pagal jį ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Pastaba. Objekto vadovas gali įkurti savanorišką ugniagesių draugovę bei sudaryti priešgaisrinę-techninę komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.

1.9.1. garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą darbo bare;

1.9.2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;

1.9.3. žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;

1.9.4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuavimo kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti ir t. t. Rastus trūkumus skubiai šalinti;

1.9.5. garantuoti, kad šildymo įrengimai, ventiliacijos, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o radus gedimų – nedelsiant juos pašalinti;

1.9.6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkciją perduoti į sandėlį, išjungti elektros įrenginius, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;

1.9.7. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles. Garantuoti, kad šios sistemos būtų tvarkingos ir galimos naudoti bet kuriuo metu;

1.9.8. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų pasiūlymus vykdyti nurodytu laiku;

1.9.9. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.

1.10.1. mokėti priešgaisrinės saugos taisykles bei instrukcijas;

1.10.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;

1.10.3. darbo metu naudotis tvarkingais darbo įrankiais, prietaisais ir įrengimais;

1.10.4. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;

1.10.5. baigus darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą ir išjungti elektros įrenginius;

1.10.6. mokėti naudotis darbo bare esančiomis gaisro gesinimo priemonėmis;

1.10.7. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.

4.10.1. šildyti patalpas nestandartiniais (savo gamybos) elektros prietaisais;

4.10.2. naudotis netvarkingomis rozetėmis, kištukais, atsišakojimo dėžutėmis, jungikliais bei kita elektros instaliacijos įranga;

4.10.3. elektros laidus, lempas ir šviesos sklaidytuvus uždengti degiomis medžiagomis;

4.10.4. į vieną elektros rozetę jungti kelis didelio galingumo prietaisus;

4.10.5. vietoje elektros laidų ir kabelių naudoti radijo arba telefono laidus;

4.10.6. naudoti elektros lygintuvus, virykles, virdulius ir kitus šildymo prietaisus (išskyrus tam tikslui įrengtas vietas) ir juos palikti be priežiūros;

4.10.7. kabinti šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant laidų;

4.10.8. sandėlių patalpose įrengti rozetes;

4.10.9. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos saugiklius;

4.10.10. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra;

4.10.11. tiesti elektros tinklus ir kabelius per sandėlių ir kitas analogiškos paskirties patalpas;

4.10.12. tiesti elektros linijas virš degių stogų ir medžiagų laikymo vietų.

5.7.1. dirbti nesureguliuotu kuro purkštuku;

5.7.2. naudoti kitos rūšies kurą, negu numatyta įrenginio techninėje dokumentacijoje;

5.7.3. eksploatuoti katilines esant netvarkingai ištraukiamajai ventiliacijai;

5.7.4. tiekti kurą į užgesusius purkštukus ir dujų degiklius.

5.12.1. laikyti kurą prie pakuros;

5.12.2. įkurti krosnį LU ir DS;

5.12.3. kūrenti anglimi, koksu, skystuoju kuru arba dujomis, šiam tikslui nepritaikytas krosnis;

5.12.4. kūrenti krosnis esant netvarkingoms bei atidarytoms pakuros durelėms;

5.12.5. palikti be priežiūros kūrenamas krosnis.

7.12.1. darbo vietoje laikyti ne daugiau LU ir DS, negu reikia vienai pamainai;

7.12.2. dirbti, kai įjungta ištraukiamoji ventiliacija;

7.12.3. atviras vonias bei indus būtina uždengti dangčiais ne darbo metu ir kilus gaisrui;

7.12.4. esant techninėms galimybėms, pavojingus gaisro atžvilgiu skysčius pakeisti mažiau pavojingais arba nedegiais.

8.1. Pakraunant pavojingas medžiagas, pervežant ir iškraunant, būtina vadovautis instrukcijomis ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais pavojingų krovinių vežiojimo tvarką.

8.2. Transporto priemonės, kuriomis pervežamos pavojingos medžiagos, privalo turėti specialius atpažinimo ženklus.

8.3. Prieš iškraunant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas iš vagono, konteinerio ar automobilio kėbulo, būtina įsitikinti, ar nėra išbyrėjusių ar išsiliejusių medžiagų. Nustačius, kad šios medžiagos yra pažeistoje taroje arba blogai įpakuotos, išbirusias ar išsiliejusias medžiagas būtina išvalyti.

8.4. Tamsiu paros metu pavojingų krovinių pakrovimo ir iškrovimo vietos turi būti apšviestos.

8.5. Apžiūrint transporto priemones bei jose esančius sprogimo atžvilgiu pavojingus krovinius, galima naudotis tik akumuliatoriniais žibintais arba elektriniais žibintuvėliais.

8.6. Talpos su LU ir DS turi būti sandarios.

8.7. Iškraunant ir pakraunant LU ir DS bei kitas pavojingas medžiagas, būtina:

8.8. Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti nuo vandens ar vandens tirpalų poveikių, prieš eksploatacijos pradžią turi būti išdžiovinti.

8.9. LU ir DS laikomi ir nešami tik jų gamyklos nustatytoje taroje. Pamainai pasibaigus, indai su skysčiu, taip pat ir tušti, turi būti nugabenti į cecho sandėlį arba šiam tikslui skirtą patalpą.

8.10. Transporteriai, norijos, pneumatiniai ir savaime tekančių medžiagų vamzdynai turi būti techniškai sutvarkyti.

8.11. Įrenginių automatinės blokuotės, sustojus transporteriui, turi įsijungti.

8.12. Transporterių ritinėliai ir traukiamieji būgnai turi lengvai suktis. Nuslydus ar nuslinkus juostoms. Lūžus atskiroms detalėms, būtina transporterį skubiai sustabdyti.

8.13. Pneumatinio transporterio linijos eksploatuojamos esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną stabdančioms automatinėms sklendėms.

8.14. Būtina tikrinti technologinėse kiaurymėse ugnį sulaikančių įrengimų techninę būklę ir jų veikimą pagal patvirtintą grafiką.

8.15. Į vagonų-cisternų pripylimo ir išpylimo estakadas sąstatas turi įvažiuoti lėtai, be trūkčiojimų stabdyti estakadose vagonus-cisternas metaliniais stabdymo įrankiais draudžiama. Šiam tikslui naudojami mediniai pleištai, trinklės.

8.16. Laikinam apšvietimui pylimo operacijų metu galima naudoti specialius šviestuvus.

8.17. Pylimo vamzdynai ir stovai turi būti reguliariai apžiūrimi ir remontuojami. Pylimo įtaisuose aptiktai protėkis turi būti skubiai pašalintas. Negalint to padaryti, būtina atjungti sugedusią įrenginio dalį.

8.18. Automobilinės cisternos, transportuojančios LU ir DS, turi būti įžemintos (vežant, krovimų metu), aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Duslintuvu vamzdžiai su tvarkingais kibirkščių gesikliais turi būti išvesti automobilio priekyje.

8.19. Išpylimo ir pripylimo vietos turi būti švarios, išlieti LU ir DS išvalomi, ir tos vietos užpilamos smėliu.

9.1 Medžiagas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas priemones (vanduo, putos, dujos ir t. t.)

9.2, Laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinama informacine kortelė, charakterizuojanti laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu pagal 4 priėdą.

9.3. Rūgščių laikymo vietose turi būti ir neutralizuojamų medžiagų (kreidos, kalkių) atsarga. Rūgščių laikymo vietos pažymimos.

9.4. Chemikalai fasuojami atskirose patalpose. Išsiliejusius ar išbirusius chemikalus būtina skubiai išvalyti ir padaryti nekenksmingus. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir t. t.) laikyti atskiroje patalpoje.

9.5. Medžiagas ir žaliavas būtina laikyti pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Kokias medžiagas ir žaliavas galima laikyti vienoje patalpoje, nustatoma pagal 5 priėdą.

9.6. Sandėliuojant azoto ir sieros rūgštis, reikia vengti jų kontakto su organinės kilmės medžiagomis (mediena, šiaudai ir t. t.).

9.7. Medžiagos, aktyviai reaguojančios su vandeniu (karbidai, šarminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), laikomos atskiroje patalpoje hermetiškoje taroje, 15 cm aukštyje virš grindų.

9.8. Buitinės ir pagalbinės patalpos sandeliuose įrengiamos pagal RSN reikalavimus. Ne darbo metu uždaromos šių patalpų durys, ugniai atsparios langų langinės arba skydai.

9.9. Sandeliuose draudžiama užkrauti duris ir vartus.

9.10. Amonio salietra laikoma nuo kitų mineralinių medžiagų atskirta nedegiomis pertvaromis. Grindys turi būti nedegios.

9.11. Prieš kraunant trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.

9.12. Sukietėjusią amonio salietra draudžiama trupinti, naudojant sprogstamas medžiagas arba kibirkštį skeliančius įrankius.

9.13. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir automobilinius krautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius.

9.14. Stelažų medinės konstrukcijos turi būti ugniai atsparios.

9.15. Draudžiama įrengti sandėlius patalpose, per kurias nutiesti elektros kabeliai bei dujų ir degių skysčių vamzdynai.

9.16. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi būti sudėtos į rietuves. Šios sandėliavimo vietos pažymimos juostomis ant grindų. Kitose vietose sandėliuoti medžiagas draudžiama.

9.17. Ne darbo metu ant rampų draudžiama laikyti degias medžiagas.

9.18. Pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai turi būti tvarkingi. Savaeigius mechanizmus ne darbo metu laikyti jiems skirtose patalpose.

9.19. Atvirose aikštelėse indus, statines ir kitas talpas su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis ne didesnėmis kaip po 100 vienetų vienoje.

Aplink kiekvieną aikštelę reikia įrengti bortelius ir slenksčius, kad nenutekėtų išsilieję skysčiai.

9.20. Sandėliuose draudžiama naudoti virykles, šildytuvus ir kitus buitinius prietaisus.

9.21. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m.

9.22. Pluoštinių medžiagų ryšulius draudžiama ardyti sandėlio patalpose.

9.23. Metalo (aliuminio, cinko, nikelio ir kt.) milteliai, galintys savaime užsidegti, turi būti laikomi atskirose patalpose hermetiškoje taroje ir apsaugoti nuo tiesioginiu saulės spindulių.

9.24. Į naftos produktų bazes ir sandelius draudžiama įvažiuoti transporto priemonėmis, neturinčiomis įžeminimo įrenginių, gaisro gesinimo prietaisų bei su netvarkingais kibirkščių gesikliais.

9.25. Pradėjus kaisti ar skaidytis, medžiagas iš laikymo vietos būtina pašalinti ir imtis priemonių prasidėjusį procesą nutraukti.

9.26. Ant kiekvieno LU ir DS rezervuaro turi būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis. Draudžiama juos perpildyti.

9.27. Draudžiama eksploatuoti sugedusius ir netvarkingus rezervuarus.

9.28. Tikrinant rezervuarus, imant skysčių pavyzdžius, matuojant jų lygį, prietaisai ir rūbai neturi kibirkščiuoti.

9.29. Remontuoti rezervuarus ir vamzdynus leidžiama tik visiškai išpylus iš jų skysčius, išjungus vamzdynus, atidarius visas angas, nuodugniai išvalius (išgarinus ar išplovus) ir įsitikinus, kad juose nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos.

9.30. Naftos produktų rezervuarus juosiantys pylimėliai ir perėjimo tilteliai turi būti tvarkingi. Pylimėliais apjuostos vietos viduje bei 10 m atstumu apie ją draudžiama laikyti bet kokias medžiagas ir įrengimus. Joje laiku pjaunama ir salinama žolė.

9.31. Sandėliuose draudžiama perpylinėti naftos produktus.

9.32. Draudžiama pilstyti naftos produktus perkūnijos metu.

9.33. Sandeliuose laikomų LU ir DS statines būtina krauti kamščiais į viršų. Tuščią tarą laikyti toje pačioje patalpoje draudžiama.

9.34. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:

9.35. Ruošiamus išvežti pjautinės medžiagos ryšulius galima krauti tik vienoje darbo linijos pusėje.

9.36. Kartu sandėliuojant rąstus ir medieną, pagrindas po rietuvėmis turi būti nuvalytas iki grunto arba užpiltas smėliu, žeme ar žvyru.

9.37. Medienos ir rąstų rietuvės turi būti lengvai prieinamos iš visų pusių.

9.38. Vasaros periodu miško bei pjautinės miško medžiagos sandelių teritorija privalo būti drėkinama.

9.39. Miško medžiaga kraunama į rietuves pagal iš anksto sudarytą technologinę schemą. Draudžiama užkrauti tarpus tarp rietuvių.

9.40. sandėliuojamų anglių ir durpių aikštelėse turi būti švaru. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už sandėlio teritorijos ribų. Aikštelė draudžiama kloti asfaltą ar medžio dangą.

9.41. Anglių ar durpių sandėlių negalima rengti ant šilumos šaltinių (garotiekių, karšto vandens vamzdžių ir kt.), virš elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis.

9.42. Skirtingų rūšių anglis ir durpes reikia krauti į atskiras rietuves. Naujai atvežtas anglis draudžiama krauti ant senų, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mėnesį.

9.43. Kai anglių rietuvių aukštis iki 3 m, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m, o kai rietuvės aukštesnės, tarpai tarp jų – ne mažesni kaip 2 m.

9.44. Durpių rietuvės aukštis neturi viršyti 3 m, o pagrindo ilgis – 80, o plotis – 15 m. Rietuvės kraunamos poromis paliekant 4 m tarpą, o tarpai tarp gretimų porų turi būti ne mažesni kaip 20 m.

9.45 Anglims ir durpėms laikyti patalpos, įrengtos rūsiuose ir pirmuose aukštuose (jeigu virš jų yra kitos patalpos), atskiriamos nedegiomis sienomis, perdangomis ir durimis.

9.46. Kraunant anglis ar durpes, reikia atidžiai stebėti, kad į jų rietuves nepatektų medienos atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ir kitų organinių medžiagų.

9.47. Anglių ir durpių rietuvių temperatūrą būtina nuolat kontroliuoti. Pakilus temperatūrai aukščiau kaip 60 C, susidariusio savaiminio užsidegimo vietą būtina suplūkti arba pašalinti įkaitusias anglis ar durpes. Nedelsiant užpilti tą vietą šviežiomis anglimis arba durpėmis ir kruopščiai jas suplūkti.

9.48. Išimtas iš rietuvės įkaitusias anglis išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias rietuves.

9.49. Draudžiama gabenti bei priimti į sandėlį anglis ir durpes pastebėjus savaiminio įkaitimo židinius.

9.50. Draudžiama anglis aušinti vandeniu pačiose rietuvėse.

10.1. Dujų tinklai ir kiti dujų ūkio įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis „Dujų ūkio saugumo taisyklių“ reikalavimų.

10.2. Gamybinėse ir sandėlių patalpose, kur gali išsiskirti sprogių duja ar garų, įrengiami oro aplinkos dujų signalizatoriai, turintys šviesos ir garso signalų įrenginius. Neturint nurodytų prietaisų, būtina ne rečiau kaip kartą per pamainą atlikti oro koncentracijos analizę. Nustačius pavojingą dujų koncentraciją, reikia išvėdinti patalpas, surasti dujų nutekėjimo priežastį ir ją pašalinti.

10.3. Sandėliuojami dujų balionai turi būti apsaugoti nuo kritulių ir tiesioginių sulės spindulių poveikio.

10.4. Į sandėlius, kuriuose laikomi balionai su degiomis dujomis, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba rūbus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.

10.5. Draudžiama dirbi bei liesti deguonies balionų ventilius tepaluotais rūbais, pirštinėmis ar rankomis.

10.6. Grupėmis laikyti balionus vartotojai gali nedegiose vėdinamose būdelėse ar spintose ir prie pastatų nedegių aklinų sienų (sienų be langų ir durų).

10.7. Nuo apšildymo prietaisų balionai turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu.

10.8. Balionų sandėliuose draudžiama laikyti kitas degias medžiagas ir daiktus.

10.9. pripildyti degalų dujų balionai laikomi vertikalioje padėtyje. Aplink degių dujų balionus ne mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.

10.10. Antgalių movų neturintys balionai laikomi horizontalioje padėtyje ant medinių rėmų arba stelažų. Rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai – nukreipti i viena pusę.

10.11. Balionai, kuriuose aptiktas dujų nutekėjimas, skubiai šalinami iš sandėlio.

10.12. Balionai su degiomis medžiagomis laikomi vienaaukščiuose sandėliuose, neturinčiuose palėpių, su numetamomis stogo konstrukcijomis.

10.13. Balionai su degiomis dujomis (vandeniliu, acetilenu, propanu, etilenu ir kt.) laikomi atskirai nuo balionų su deguonimi, suslėgtu oru, chloru, fluoru ir kitais oksidatoriais bei toksinėmis dujomis.

10.14. Balionus draudžiama statyti prie atsarginių (priešgaisrinių) išėjimų ir patalpų, iš pastatų pagrindinių fasadų pusės, įvažiavimuose, kur intensyvus transporto eismas.

10.15. Draudžiama įžeminimui panaudoti dujotiekių vamzdynus.

10.16. Techniniai koridoriai, pastatų rūsiai ir kitos patalpos, per kurias nutiesti dujotiekio vamzdynai, turi būti prieinamos aptaraujančiam personalui bet kuriuo paros metu. Naudoti šias patalpas sandėliams, dirbtuvėms ir pan. draudžiama.

10.17. Dujinės viryklės rengiamos patalpose, kurios turi orlaidę (viršulangį) arba vedinimo kanalą.

10.18. Įrengti dujinius prietaisus draudžiama:

10.19. Sujungiamuosius vamzdžius nuo prietaisų ir krosnių į dūmtraukius draudžiama tiesti per gyvenamuosius kambarius. Sujungiamieji vamzdžiai, nutiesti per neapšildomas patalpas, turi būti apšiltinti.

10.20. Draudžiama palikti neužsuktus dujotiekių ir dujinių prietaisų čiaupus.

10.21. Patalpose pajutus dujų kvapą, būtina nedelsiant užsukti dujotiekio čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę remonto tarnybą. Kol nebus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus.

11.1. Šiame skyriuje išdėstyti pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai, karių būtina laikytis statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus ir statinius.

11.2. Statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbai turi būti atliekami pagal projektinę dokumentaciją.

11.3. Už statomo ar remontuojamo (rekonstruojamo) objekto, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių vykdymą laiku, atsako statybos vadovas (rangovas).

11.4. Statomuose pastatuose leidžiama įrengti laikinas dirbtuves ir sandėlius (išskyrus LU ir DS bei dujų balionų). Tarnybines-buitines patalpas leidžiama įrengti pastatų dalyse, atskirtose priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis.

11.5. Pastatuose, statomuose iš neapsaugotų laikančių metalinių konstrukcijų, plokščių su degia šilumine izoliacija draudžiama įrengti laikinus sandėlius, dirbtuves ir tarnybines-boilerines patalpas.

11.6. Kalkes būtina laikyti tokiose vietose, į kurias nepatenka drėgmė.

11.7. Statant 10 m ir aukštesnius pastatus, laiptai montuojami tuo pačiu metu, kaip ir laiptinių aikštelės.

11.8. Naudotis mediniais laikinais laiptais galima tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose.

11.9. Projekte numatytos išorinės gaisrinės kopėčios ir apsauginės tvorelės ant statomo pastato stogo turi būti rengiamos tuoj pat po laikančių konstrukcijų sumontavimo.

11.10. Mediniai pastoliai turi būti padengti ugniai atspariomis medžiagomis arba skiediniais.

11.11. Statybiniuose pastoliuose kas 40 m jų perimetro būtina įrengti vienus laiptus arba kopėčias, bet ne mažiau kaip dvejus laiptus (kopėčias) visam pastatui. Nuo pastolių, denginių ir pakylų nuolat valomos statybinės šiukšlės.

11.12. Žmonėms evakuoti iš daugiaaukščių pastatų ir statinių būtina įrengti ne mažiau kaip dvejas kopėčias visam statybos laikotarpiui.

11.13. Degių ir sunkiai degių medžiagų klojinius vienu metu leidžiama įrengti ne daugiau kaip per tris aukštus. Betonui sustingus, mediniai klojiniai nuimami.

11.14. Statant pastatą, kartu turi būti atliekami konstrukcijų atsparinimo ugniai darbai, numatyti projekte.

11.15. Montuojant konstrukcijas, kuriose naudojama degi ar sunkiai degi izoliacinė medžiagų draudžiama atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus.

11.16. Atliekant darbus, neapsaugotas šilumines izoliacijos ir hidroizoliacijos plotas neturi būti didesnis kaip 500 kv. m, kai izoliacinė medžiaga degi ir 1000 kv. m – kai izoliacinė medžiaga sunkiai degi.

11.17. Darbų atlikimo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis negu reikia vienai darbo pamainai.

11.18. Neleidžiama, kad priešgaisrinėse juostose ir zonose būtų paliktos neužtaisytos angos (ertmės). Kitoje dalyje pradėti rengti šiluminę izoliaciją galima tik užbaigus ankstesnės dalies priešgaisrinių juostų, zonų įrengimą.

11.19. Naudoti agregatus, šildančius rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama.

11.20. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose patalpose iš nedegių medžiagų, kuriose įrengta ventiliacija, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose.

11.21. Grindų degi danga klojama ne didesniame kaip 100 kv. m plote esant natūraliam apšvietimui.

11.22. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos.

11.23. Katilus bitumams ir dervoms lydyti, vietas atliekoms utilizuoti naudojant atvirą ugnį, laužus būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, esančiose nuo statomų pastatų, degių statinių ir statybinių medžiagų per tokį atstumą: ne mažiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastarų ir 20 m nuo III, IV, V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo.

12.1. Suvirinimo ir kitų ugnies darbų vietos gali būti nuolatinės ir laikinos.

12.2. Nuolatinė suvirinimo darbų vieta degiose patalpose arba, jei patalpose yra degiu medžiagų, turi būti atskiria vientisa nedegia pertvara ne žemesne kaip 2.5 m, grindys taip pat turi būti iš nedegių medžiagų.

12.3. Leidimas suvirinimo ir kitų ugnies darbų atlikimo vietas nustato už darbų vykdymą atsakingas asmuo ir išduoda rališką leidimą.

12.4. Be raštiško leidimo ugnies darbus gali atlikti aukštos kvalifikacijos suvirintojai. Jų sąrašą sudaro objekto vadovas.

12.5. Leidimas atlikti laikinus ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui. Šie darbai gali būti atliekami be raštiško leidimo, stebint objekto (darbo bare) vadovui.

12.6. Objekto (darbo baro) vadovas privalo:

12.7. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ugnies darbams ir jų atlikimą pasirašo. Po to cecho viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda atlikėjams.

12.8. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.)

12.9. Jei atliekant ugnies darbus apačioje arba 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas reikia pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.

12.10 Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi patikrinti laikiną darbo vietą praėjus ne mažiau kaip 4 val. po jų baigimo.

12.11. Atliekant darbus bu ugnimi draudžiama:

12.12 Ugnies darbai atliekami kruopščiai išvalius iš darbo vietų, taip pat nuo įrenginių, konstrukcijų ir jų elementų sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus (LU ir DS, dervas, dulkes ir t. t.) ir juos supylus I tam skirtas vietas.

12.13. Prieš suvirinant talpas (laivų skyrius, cisternas, bakus ir t. t.), kuriose buvo skystas kuras, LU tr DS, dujos ir t. t., jos turi būti išvalytos, išplautos, išgarintos, išdžiovintos ir išvedintos. Atliekama oro terpės laboratorinė analizė. Suvirinimas atliekamas būtinai prie atvirų landų, angų, išėmus kamščius ir veikiant kilnojamajai ventiliacijai. Talpa turi būti sklendėmis atjungia nuo visų komunikacijų.

12.14. Piltuvai, latakų angos ir kiti įrenginiai, susiję su kanalizacija (nuotekomis), kuriuose gali būti dujų bei garų, turi būti uždaryli.

12.15. Suvirinimo zonoje aparato arba vamzdyno viduje padidėjus degių dujų ir skysčių kiekiui, ugnies darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Šie darbai gali būti atnaujinti tik išaiškinus bei pasalinus jų atsiradimo priežastis ir sudarius normalią aplinką.

12.16. Atliekant ugnies darbus, darbuotojai turi imtis priemonių, kad į aplinką neišsiskirtų sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų.

12.17. Kilnojamaisiais acetileniniais generatoriais leidžiama dirbti atvirose aikštelėse arba gerai vėdinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.

12.18. Baigus darbus, kilnojamajame generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų.

12.19. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros – turėti nedegias perdangas ir ištraukiamąją ventiliaciją bei angas dumblui pašalinti.

12.20 Į suvirinimo darbų vykdymo vietą dujų balionai pristatomi specialiais vežimėliais-neštuvais, rogėmis.

12.21 Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degių dujų ir deguonies balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.

12.22 Draudžiama vienoje patalpoje laikyti deguonies balionus ir degiųjų dujų balionus, taip pat kalcio karbidą.

12.23. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.

12.24. Acetileninių įrenginių patalpose leidžiama vienu metu laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.

12.25. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose vietose. Kalcio karbidas turi būti laikomas sausose, gerai vėdinamose patalpose.

12.26. Atliekant suvirinimą ir pjovimą dujomis draudžiama:

13.1. Automobiliai, traktoriai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių – 0,8 m atstumą.

13.2. Autotransporto įmonėse, turinčiose daugiau kaip 25 automobilius, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakuavimo tvarka kilus gaisrui.

13.3. Garažuose draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus degiomis medžiagomis.

13.4 Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degias dujas, statomos atskiroje aikštelėje arba atskirame bokse.

13.5. Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai ir vilkės (viena – dešimčiai automobiliu) automobilių evakuavimui.

13.6. Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžes su dangčiais naudotiems filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai išpilami į metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose.

13.7. Draudžiama remontuoti transporto priemones, kai bakuose yra degalų, karteriuose – tepalų, balionuose – dujų.

13.8. Kiekvienoje automobilių nedidelio remonto ir techninio aptarnavimo zonoje turi būti įrengtas skydas su priešgaisriniu inventoriumi.

13.9. Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 60 l benzino ir ne daugiau kaip 20 l tepalų. Nurodytą benzino ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje metalinėje taroje.

13.10. Garažuose bei autotransporto stovėjimo aikštelėse draudžiama: 13.10.1. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales lengvai užsiliepsnojančiais ir degiais skysčiais. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose, atvirose aikštelėse;

13.11. Automobilių apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.

13.12. Garažuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga.

13.13. Daugiaaukščiuose garažuose automobiliai su dujine įranga laikomi tik viršutiniuose aukštuose.

13.14. Visi automobiliai turi turėti gesintuvus.

13.15. Autotransporto akumuliatorinės baterijos įkraunamos tam tikslui skirtose vietose.

13.16. Negalima įrengti vienoje patalpoje agregatų remonto ir akumuliatorių įkrovimo barų.

13.17. Įrengimų, įkraunančių baterijas elektros srove, blokatoriai sugedus ventiliacijai turi garantuoti įkrovimo srovės išjungimą.

13.18. Atskirose, natūraliai vėdinamose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip penkių krovininių vežimėlių jėgos baterijas. Bendrose, sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip du krovininius vežimėlius ar jų baterijas, tik esant ištraukiamajai ventiliacijai, įrengtai virš vežimėlių. Baterijos įkraunamos tam skirtose ir atitvertose vietose, prie išorinių sienų langų. Ruošti ir laikyti elektrolitą galima tik atskirose patalpose.

13.19. Ant baterijų įkrovimo stočių durų turi būti užrašas („Įkrovimo stotis“) ir pakabinti užrašai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.

13.20. Įkrovimo patalpose draudžiama:

13.21. Transporto priemonės, aptarnaujančios sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas, turi būti saugios.

13.22. Autotransporto degalinėse išpylimo bei lygio matavimo vamzdžių, apžiūros bei išpylimo šulinių liukų dangčiai turi būti uždaryti. Atidaryti šiuos dangčius galima tik naftos produktų pylimo į rezervuarus arba jo lygio matavimo metu. Rezervuarų kvėpavimo įrenginiai turi būti tvarkingi.

13.23. Naftos produktai į požeminius rezervuarus turi būti pilami uždaru būdu (vamzdžiais arba žarnomis), automobilinė cisterna įžeminta, o variklis išjungtas.

13.24. Rezervuaro pildymo metu pilti naftos produktus iš kolonėlių, prijungtų prie to rezervuaro, draudžiama.

13.25. Pildant degalus į autotransporto priemones, būtina laikytis šių reikalavimų:

13.26. Draudžiama pilti degalus į automobilius, pakrautus degiais (šienu, šiaudais) arba sprogimo atžvilgiu pavojingais kroviniais bei į autobusus su keleiviais.

13.27. Autotransporto degalinių teritorijoje draudžiama naudoti atvirą ugnį ir rūkyti.

13.28. Degalinės teritorijoje atliekant ugnies darbus, turi būti pastatyti ženklai, draudžiantys įvažiuoti transportui. Taip pat draudžiama atlikti degalų pylimo operacijas.

13.29. Dujomis leidžiama pildyti automobilius, kuriuose įrengta dujinė įranga, balionas.

13.30. Atliekant dujų įrangos remonto darbus, būtina nutraukti visas suskystintų dujų perpumpavimo ir pripylimo operacijas, visą veikiančią įrangą išjungti, išskyrus siurblių ir kompresorių skyriaus ventiliatorius, kurie turi veikti visą remonto darbų laiką.

14.1. Laboratorijų darbuotojai privalo žinoti naudojamų cheminių medžiagų pavojingumą gaisro atžvilgiu ir jas naudodami laikytis saugos reikalavimų. Laboratorijose laikomos tik griežtai nustatyto asortimento cheminės medžiagos.

14.2. Baldai ir įrengimai laboratorijose turi būti sustatyti taip, kad netrukdytų evakuoti žmones.

14.3. Stalų, stelažų, traukos spintų paviršiai, skirti darbui su gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingais skysčiais ir medžiagomis, turi būti padengti nedegia medžiaga ir turėti bortelius.

14.4. Laboratorijose visi darbai, kurių metu gali išsiskirti kenksmingų, gaisro arba sprogimo atžvilgiu pavojingų dujų bei garų, turi būti atliekami techniškai tvarkingose traukos spintose, veikiant ventiliacijai.

14.5. Nešti didelės talpos stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais galima tik specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse.

14.6. Šarminius metalus reikia laikyti vandens neturinčiame žibale arba tepaluose sandariai uždarytame, kad nepatektų oras, storomis sienelėmis inde. Stiklainius su šarminiais metalais būtina dėti į sandariai uždaromas metalines dėžes.

14.7. Draudžiama naudotis atvira ugnimi dujų nuotėkiui nustatyti vamzdynuose ir prietaisuose.

14.8. Suslėgtų, suskystintų ir ištirpintų dujų balionus būtina laikyti metalinėse spintose, ne laboratorijose. Spintose turi būti prapjovos arba ventiliacijos įrenginiai.

14.9. Galeninių preparatų ruošimo dirbtuvėse, laboratorijose bei patalpose būtina:

14.10. Koncentruotų mineralinių rūgščių stiklinėje taroje su pritrintiniais kamščiais leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas laikomi traukos spintose stikliniuose induose, įstatytuose į metalinius arba fajansinius įdėklus.

14.11. Raudonasis fosforas laikomas sandariai uždarytuose stikliniuose ar metaliniuose induose, vandenilio peroksidas (30% perhidrolis) – tamsiame stikliniame inde su kamščiamedžio kamščiu, metaliniame konteineryje.

Šios medžiagos laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), toliau nuo lentynų su oksidatoriais, metalų milteliais bei šarminiais metalais.

14.12. Reagentai (oksidatoriai) – bertoleto druska, bario ir amonio perchloratai, natrio ir bromo hipochloratai, natrio ir kalio nitratai, kalcis ir baris, amonio salietra, kalio ir natrio nitratai laikomi stikliniuose induose su pritrintiniais arba plastmasiniais užsukamais kamščiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų (viršutinių) lentynų.

14.13. Reagentus laboratorijose ir jų sandėliuose būtina laikyti rakinamose spintose. Šių spintų raktus turi turėti laborantas arba kitas atsakingas darbuotojas. LU ir DS (benzino, eterio, spirito, acetono, amilacetato ir kt.) leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg metalinėje dėžėje, 1 m atstumu nuo šildymo įrenginių bei durų.

14.14. Visose laboratorijų patalpose tiekiamoji- ištraukiamoji ventiliacija turi būti įjungta 5 min. prieš darbą ir išjungta darbą baigus.

14.15. Draudžiama palikti be priežiūros į elektros tinklą įjungtą aparatūrą ir kitus elektros įrenginius.

14.16. LU ir DS pilti į kanalizaciją draudžiama. Panaudotus skysčius būtina supilti į hermetiškai uždaromą indą. Darbo dienai baigiantis, skystis iš laboratorijos paimamas ir sunaikinamas arba regeneruojamas.

14.17. Visiems bandymų įrengimams, nepaisant jų kategorijos (stendiniai, modeliniai, pusiau fabrikiniai, bandomieji gamybiniai), turi būti parengtos gamybinės priešgaisrinės saugos instrukcijos.

14.18. Bandymų įrengimų patalpose turi būti gaisro gesinimo priemonės pagal naudojamų medžiagų savybes ir technologinių procesų ypatybes.

15.1. Objekto vadovas ar asmuo, atsakingas už renginio organizavimą (vakarą, susirinkimą, spektaklį, kino seansą, koncertą, kalėdinę eglutę ir t. t.), turi kruopščiai patikrinti patalpų priešgaisrinę būklę (ar tvarkingi evakuaciniai išėjimai, perėjimai, ryšio priemonės, evakuacinis, avarinis apšvietimas, priešgaisrinė automatika, pirminės gaisro gesinimo priemonės). Rastus trūkumus būtina pašalinti iki renginio pradžios.

15.2. Kultūros renginiuose turi budėti asmenys, supažindinti su priešgaisrinės saugos reikalavimais bei žmonių evakuavimo gaisro atveju taisyklėmis. Vaikų šventėse turi budėti dėstytojai, mokytojai ar auklėtojai. Budintys asmenys privalo stebėti, kad renginio metu būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų.

15.3. I, II atsparumo ugniai pastatuose masinius renginius galima organizuoti bet kuriame aukšte, III, IV – tik pirmame aukšte. Draudžiama organizuoti masinius renginius rūsių ir cokolinių aukštų patalpose.

15.4. Patalpose, kuriose organizuojami masiniai renginiai, turi būti ne mažiau kaip du vienas nuo kito toliau esantys evakuaciniai išėjimai. Renginių metu reikia įjungti šviesos rodykles, rodančias evakuacinius išėjimus. Evakuaciniai išėjimai turi būti pažymėti ženklais pagal galiojančius standartus.

15.5. Kultūros renginių patalpose vientisų eilių vietų skaičius, atstumai tarp eilių, išėjimų plotis turi atitikti statybos normų reikalavimus. Perėjimai ir išėjimai turi būti išdėstyti taip, kad nesikirstų žmonių srautai.

15.6. Kultūros renginių patalpose kėdės turi būti sujungtos į eiles arba pritvirtintos prie grindų.

15.7. Kultūros masinių renginių patalpose draudžiama:

15.8. Rengiant Kalėdų (Naujųjų metų) šventes, eglutė turi stovėti ant tvirto pagrindo (stovo ar statinės su smėliu) atokiai nuo durų ir netrukdyti išeiti iš patalpos. Eglutės šakos turi būti per metrą nuo lubų ir sienų. Jei patalpose neįrengtas elektros apšvietimas, vaikams šventės, žaidimai, šokiai turi vykti dieną.

15.9. Eglutės iliuminacija turi būti įrengta laikantis EĮĮT reikalavimų. Girliandų lemputės – ne galingesnės kaip 25 vatų, laidai lankstūs, varinėmis gyslomis.

15.10. Pastebėjus bent mažiausią eglutės apšvietimo sutrikimą (įkaitusius laidus, dažnai perdegančias lemputes, kibirkštis ir pan.), apšvietimą išjungti, kol nebus surastas ir pašalintas gedimas.

15.11. Draudžiama eglutes puošti degiomis medžiagomis, naudoti žvakutes ir šaltąsias ugneles.

16.1. Šiame skyriuje išdėstyti papildomi priešgaisrinės saugos reikalavimai visuomeninės paskirties pastatams ir kitos paskirties pastatuose įrengtoms visuomeninių įstaigų bei organizacijų patalpoms.

16.2. Pastatuose, kuriuose telpa daugiau kaip 50 žmonių, turi būti įrengta gaisrinė sistema žmonėms informuoti apie gaisrą ir evakuavimosi tvarką. Šiam tikslui galima panaudoti radijo transliacijos tinklą, dispečerinį ryšį, elektrinius skambučius. Kokia tvarka įjungti sistemą, pranešančią apie gaisrą ir būtinumą evakuoti žmones, turi būti nustatyta įstaigos arba organizacijos vadovo potvarkiu.

16.3. Pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių, turi būti sudaryti evakuacijos planai (6 priedas), paskirstytos aptarnavimo ir apsaugos darbuotojų pareigos organizuojant žmonių evakuavimą, turto gelbėjimą ir kitus darbus. Šiuos planus privaloma laikyti lengvai prieinamoje vietoje.

16.4. Visuomeninių pastatų budintis personalas turi turėti žibintuvėlius.

16.5. Pastatų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose įrengtų visuomeninės paskirties patalpų, kurių plotas didesnis kaip 50 kv. m, apdaila turi būti nedegi.

16.6. Pastatuose turi būti įrengtos specialios vietos (kambariai) drabužiams lyginti, vandeniui ir maistui šildyti.

16.7. Priešgaisrinės apsaugos sistemų (priešgaisrinio vandentiekio, apsaugos nuo dūmų, signalizacijos) valdymo įrenginiai ir kontrolės prietaisai, esantys viešbučių kompleksų, tarnybinių pastatų budėjimo vietose, turi būti veikiantys ir patikrinti keičiantis budėtojų personalui.

16.8. Virš evakuacinių durų iš patalpų, kuriose gali tilpti 50 ir daugiau žmonių, viešbučių, gydymo įstaigų, parduotuvių prekybos salių, kurių plotas 110 kv. m ir daugiau, turi būti įrengti šviečiantys baltos spalvos žaliame lauke užrašai „Išėjimas“, tvirtinami ne žemiau kaip 2-2,5 m virš grindų. Koridoriuose, laiptinėse ir ant evakuacinių arba ant išorinių durų turi būti nupieštas nurodomasis ženklas „Išėjimas“ – atidarytos durys, bėgančio žmogaus siluetas ir rodyklė, rodanti išėjimo kryptį.

16.9. Viešbučių kambariuose matomose vietose turi būti scheminis kambario evakuacijos iš atitinkamo aukšto planas, kuriame nurodomas kambarys, evakuaciniai išėjimai, pateikiamas aiškinamasis tekstas (6 priedas). Taip pat turi būti trumpa atmintinė apie priešgaisrinės saugos taisykles, kurių reikia laikytis, ir kaip elgtis kilus gaisrui (7 priedas).

16.10. Užsienio turistams skirtuose viešbučiuose atmintinė apie priešgaisrinės saugos taisykles ir kaip elgtis kilus gaisrui, taip pat radijo informacijos gaisro atveju tekstas turi būti anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

16.11. Įstaigų, archyvų, bibliotekų, mašininkių biurų, rotatorinių, dirbtuvių bei pagalbinių patalpų lubų ir sienų apdailai draudžiama naudoti audinius, neapdorotus ugniai atspariais mišiniais.

16.12. Gydymo įstaiga privalo turėti du evakuacinių išėjimų raktų komplektus (raktų numeriai turi atitikti išėjimų numerius). Vieną raktų komplektą turi budėtojas, kitas laikomas įstaigos personalui žinomoje vietoje.

16.13. Gydymo įstaigose, kuriose guli nevaikščiojantys ligoniai, kiekvienam penketui ligonių turi būti ne mažiau kaip vieni neštuvai.

16.14. Ligonių palatose atstumai tarp lovų turi būti ne mažesni kaip 0,8 m, o pagrindinis takas – ne siauresnis kaip 1,2 m. Spintelės, lovos ir kėdės neturi trukdyti išeiti.

Draudžiama statyti lovas koridoriuose ir kituose evakuacijos keliuose.

16.15. Vaikų ir ligonių patalpų apdailai draudžiama naudoti degias ir toksinius junginius išskiriančias medžiagas bei dažus.

16.16. Daugiaaukštėse ligoninėse sunkiai sergančių ligonių ir vaikų palatas būtina įrengti pirmuose aukštuose.

16.17. Personalui gyventi gydymo įstaigų pastatuose leidžiama tik pastato dalyje, kuri atskirta nuo pagrindinio pastato priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis ir turinčioje atskirą išėjimą į lauką.

16.18. Gydymo pastatuose draudžiama laikyti deguonies balionus, tiekti dujas guminėmis žarnelėmis ir nesandariais vamzdynais. Nesant centralizuoto deguonies tiekimo į ligonių palatas, deguonies pagalvių naudojimosi tvarką ir vietą bei atskirų deguonies balionų laikymo vietas nustato gydymo įstaigos vadovai, suderinę su priešgaisrine apsauga.

16.19. Instrumentams sterilizuoti galima naudoti elektros šildymo prietaisus tik su uždarais šildymo elementais.

16.20. Draudžiama kartu laikyti deguonies ir degių dujų balionus, laikyti juos vaistinių sandėliuose.

16.21. Vaistinėse leidžiama naudoti ne daugiau kaip du deguonies balionus, kurie turi būti vertikalioje padėtyje patikimai pritvirtinti prie specialių stovų.

16.22. Kiekvienas fizioterapijos kabinetas turi turėti atskirą įvadą nuo magistralinio elektros skydo. Įvadas turi būti iš vario laidų, ne plonesnių kaip 6 kv. mm skersmens. Draudžiama prie šių įvadų jungti kitus elektros vartotojus.

16.23. Kiekviename kabinete, kur gydoma elektra ir šviesa, turi būti įrengtas 60-100A grupinis elektros skydas. Skyde montuojamas voltmetras, fazių jungikliai ir saugikliai, kurių grupių skaičius turi atitikti naudojamų aparatų skaičių. Aparatai įjungiami uždarais paleidimo įtaisais.

Visi elektriniai gydymo prietaisai turi būti tvarkingi, patikimai įžeminti, turėti gamyklos elektros schemą ir techninį pasą.

16.24. Sterilizatorių atraminiai paviršiai turi būti nedegūs. Sterilizatoriai su oro tarpsluoksniais tarp atraminio paviršiaus ir dugno statomi ant nedegaus pagrindo.

16.25. Parafiną ir kitas panašias medžiagas reikia šildyti specialioje patalpoje (virtuvėje) šildytuvuose arba vandens voniose. Draudžiama jas šildyti ant atviros ugnies.

Stalas, ant kurio statomi šildytuvai, turi būti padengtas ugniai atsparia medžiaga.

16.26. Ligoninių, sanatorijų, kitų gydymo bei profilaktinių įstaigų, taip pat ikimokyklinių įstaigų ir socialinės rūpybos namų darbuotojas, pradėdamas budėjimą, privalo žinoti patalpose nakčiai likusių ligonių, vaikų ir kt. žmonių skaičių ir pranešti artimiausiai priešgaisrinei daliai.

16.27. Vaikų rūbų džiovinimo spintose naudojami tepaliniai radiatoriai. Kad jis įjungtas, turi signalizuoti prie spintos įrengta elektros lemputė.

16.28. Mokyklų ir vaikų įstaigų pastatuose jaunesniojo amžiaus vaikai turi būti pirmuose aukštuose.

16.29. Dirbti fizikos ir chemijos laboratorijose (kabinetuose) su reaktyvais, elektriniais ir šildymo prietaisais be dėstytojo ar laboranto priežiūros draudžiama.

Mokymo ir vaikų įstaigų pastatuose LU ir DS leidžiama laikyti tik laboratorijų patalpose.

16.30. Mokomosios chemijos laboratorijose ir sandėliukuose reaktyvai turi būti laikomi užrakinamose spintose, o spintų raktus turi dėstytojai (laborantai); LU ir DS leidžiama laikyti metalinėse spintose, pastatytose toliau nuo šildymo prietaisų, ne daugiau kaip 10 litrų.

16.31. Mokymo ir gamybines dirbtuves leidžiama įrengti rūsio patalpose, virš kurių yra priešgaisrinės perdangos ir kurios turi ne mažiau kaip du išėjimus tiesiogiai į lauką.

16.32. Iš mokymo dirbtuvių po kiekvieno užsiėmimo būtina išvalyti šiukšles, atliekas ir tepaluotus skudurus. Stalių dirbtuvėse medžiagų atsargų turi būti ne daugiau negu vienos dienos norma.

16.33. Kiekvieną dieną, baigus užsiėmimus klasėse, dirbtuvėse arba laboratorijose, dėstytojai, laborantai, gamybinio mokymo meistrai turi apžiūrėti patalpas ir išjungti visus elektros ir dujų prietaisus.

16.34. Draudžiama naudoti lygintuvus ir kitus elektrinius šildymo prietaisus miegamuosiuose, žaidimų kambariuose ir kitose patalpose, kuriose būna vaikai, išskyrus specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas (patalpas).

16.35. Demonstruojant mokomuosius kinofilmus ir videofilmus, aparatūra įrengiama priešingoje negu išėjimas klasės pusėje. Žiūrovų neturi būti daugiau, negu numatytas mokinių skaičius šioje klasėje.

16.36. Stacionarios vaikų vasaros stovyklos turi būti aprūpintos vandeniu išorės gaisrui gesinti, pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, turėti įrengtą garsinį pavojaus signalą.

16.37. Įrengiant prekybos įmones kitos paskirties pastatuose, architektūriniai-konstrukciniai sprendimai, apdaila ir elektros įranga turi atitikti galiojančias normas ir taisykles.

16.38. Parduotuvių skyriai (sekcijos), kuriuose prekiaujama degiomis ir gaisro atžvilgiu pavojingomis prekėmis (parfumerija, aerozoliais, dirbiniais iš plastmasės, sintetinių medžiagų ir kt.), turi būti viršutiniuose aukštuose.

16.39. Prekybos objektuose buitinius elektros šildymo prietaisus galima naudoti tik tam tikslui skirtoje ir tinkamai paruoštoje vietoje.

16.40. Kilnojamųjų prekystalių, konteinerių, kasos aparatų išdėstymo tvarka parduotuvėse bei buitinių paslaugų, nuomos punktai, valiutos keityklos, įrengtos jose ar kituose visuomeniniuose pastatuose, neturi trukdyti evakuoti žmones.

16.41. Stambiuose prekybos objektuose prekės pardavimui ruošiamos (drabužiai lyginami, brokuotos prekės taisomos) atskiroje, tam tikslui įrengtoje patalpoje.

16.42. Nervus paralyžiuojančių ir ašarinių dujų balionėlių, parako ir kitų sprogstamųjų medžiagų parduotuvės turi būti įrengtos atskiruose pastatuose.

16.43. Jei aerozolinių prekių yra daugiau kaip 5 tūkstančiai vienetų, jos turi būti laikomos atskiruose sandėliuose arba izoliuotuose bendrųjų sandėlių specialiuose skyriuose. Izoliuotame bendrojo sandėlio skyriuje galima laikyti ne daugiau kaip 15 tūkstančių pakuočių.

16.44. Draudžiama aerozolines pakuotes laikyti vienoje patalpoje su oksidatoriais, degiomis dujomis ir degiais skysčiais.

16.45. Laikyti aerozolius stoginėse arba atvirose aikštelėse galima tik uždaruose konteineriuose.

16.46. Negalima evakuacijos keliuose, tambūruose ir laiptų aikštelėse įrengti laikrodžių taisyklų, nuomos punktų, graverių ir kitokių dirbtuvių, prekybos automatų, kurie trukdytų evakuoti žmones.

16.47. Parfumerijos prekių sekcijos ir skyriai turi būti įrengti kuo toliau nuo išėjimų ir evakuacijos kelių.

16.48. Remonto darbai naudojant ugnį prekybos salėse atliekami tik nesant pirkėjų.

16.49. Prekybos objektų rūsiuose esančių krovininių liftų tambūrų ir šliuzų konstrukcijos turi būti tvarkingos ir veikiančios.

16.50. Negalima prekiauti gaisro atžvilgiu pavojingomis prekėmis (dujų balionais, dažais, tirpikliais, buitinės chemijos ir kt. prekėmis) parduotuvėse, įkurtose kitos paskirties pastatuose.

16.51. Aliejaus sandėliuose negalima laikyti kitų degių medžiagų.

16.52. Degtukus leidžiama laikyti bendrųjų sandėlių atskirose patalpose, atitvertose nedegiomis konstrukcijomis.

16.53. Darbo metu prekės turi būti pakraunamos ir iškraunamos iš kiemo pusės, kad netrukdytų pirkėjams išeiti iš parduotuvės.

16.54. Parduodant didelę paklausą turinčias prekes, administracija turi imtis priemonių įleisti ribotą pirkėjų skaičių į prekybos sales.

16.55. Neleidžiama prekiauti LU ir DS, išfasuotais į didesnius kaip 1 l talpos stiklinius indus.

16.56. Prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad nekliudytų panaudoti tarnybines laiptines lankytojams evakuoti.

16.57. Prekybos įmonių, restoranų, kavinių ir valgyklų administracija neturi leisti į sales daugiau lankytojų, negu nustatyta.

16.58. Draudžiama degias medžiagas ir tarą ant rampos sandėliuoti prie prekybinių, gyvenamųjų ir administracinių pastatų langų.

16.59. Lauko sąlygomis veikiančių prekybos ir paslaugų objektų (kioskų) vieta ir įranga turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

16.60. Teatrų, kultūros namų, klubų scenos šoninėse patalpose gali būti laikomos ne daugiau kaip 2 spektaklių dekoracijos.

16.61. Teatruose, kad dūmų liukai šaltu metų laiku neužšaltų, turi būti gerai apšiltinti ir tikrinami ne rečiau kaip kartą per 10 dienų.

16.62. Apipavidalinant pastatymus, aplink scenos planšetę turi būti paliktas ne siauresnis kaip 1 metro pločio laisvas tarpas. Išėjimai iš scenos turi būti laisvi ir tvarkingi.

16.63. Pasibaigus spektakliui, iš scenos išnešamos visos dekoracijos ir butaforija, o teatro kostiumai iš artistų rūbinių atiduodami į kostiumų sandėlius.

16.64. Dekoracijos sandėliuose laikomos specialiuose skyriuose, tarp kurių paliekami ne siauresni kaip 1,5 m pločio tarpai.

16.65. Scenose, butaforijos ir baldų cechuose, dekoracijų sandėliuose ir kitose patalpose įrengti antresoles draudžiama.

16.66. Triumuose, ardeliuose, darbo aikštelėse, pastogėse, po laiptais, taip pat po žiūrovų sale įrengtuose atskiro išėjimo neturinčiuose rūsiuose draudžiama laikyti dekoracijas, butaforiją, inventorių ar kitą turtą.

16.67. Darbo aikštelės, triumai, ardeliai visada turi būti laisvi ir tvarkingi. Triumuose neleidžiama įrengti jokių pagalbinių dirbtuvių, sandėlių ir pan.

16.68. Darbo aikštelėse dekoracijų pakėlimo lynų galai turi būti atskirti vienas nuo kito ir pakabinti ant specialių kablių.

16.69. Perukai ir kostiumai valomi cheminėmis medžiagomis tik specialiai tam skirtose patalpose.

16.70. Kostiumai ir kiti rūbai lyginami tik specialiai tam skirtose vietose.

16.71. Visos degios dekoracijos, jų medinės konstrukcijos, impregnuotos ugniai atspariais skiediniais, turi turėti atitinkamą antspaudą ir aktą, nurodantį, kada ir kas atliko impregnavimą.

17.1. Šiame skyriuje išdėstyti papildomi priešgaisrinės saugos reikalavimai gyvenamiesiems namams ir sodyboms. Kitos paskirties patalpų, įrengtų gyvenamuosiuose namuose, pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai išdėstyti atitinkamuose šių taisyklių skyriuose.

17.2. Už individualių gyvenamųjų namų, butų, sodo namelių, garažų bei ūkinių pastatų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkai, o už bendro naudojimo patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose bei kooperatiniuose garažuose, – jas eksploatuojančių tarnybų (kooperatyvų) vadovai.

17.3. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:

17.4. Stogo durys ir liukai turi būti ugniai atsparūs.

17.5. Kopėčios, skirtos patekti ant stogo per liukus, turi būti tvarkingos.

17.6. Daugiabučių gyvenamųjų namų pastogėse (palėpėse) leidžiama įrengti gyvenamąsias patalpas, dailininkų dirbtuves, kontoras ir t. t. pagal projektą, suderintą su priešgaisrine apsauga.

17.7. Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamąsias patalpas naudoti komercinei ir ūkinei veiklai galima tik gavus atitinkamą leidimą.

17.8. Kiekvienoje sodyboje turi būti pristatomosios kopėčios, siekiančios pastato stogą, o ant stogo rekomenduojama įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.

17.9. Rūkyklas ir vasaros virtuves galima įrengti ne arčiau kaip per 10 m nuo pastatų.

17.10. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose leidžiama laikyti LU ir DS metalinėje taroje ne daugiau kaip 5 l.

17.11. Gyvenamųjų patalpų savininkai bei nuomininkai privalo:

18.1. Šiame skyriuje išdėstyti papildomi priešgaisrinės saugos reikalavimai žemės ūkio objektams.

18.2. Iš gyvulių ir paukščių laikymo patalpų reikia reguliariai valyti degias medžiagas. Laikyti pašarus ir įvairias medžiagas tambūruose bei koridoriuose draudžiama. Žiemą nuolat valyti sniegą, kad vartai ir durys lengvai darinėtųsi.

18.3. Patalpas, kuriose laikomi gyvuliai, galima šildyti tik oru. Paukščių, žindomų galvijų ir paršelių skyrius leidžiama šildyti elektros kaitinimo lempomis, įrengtomis pagal EĮĮT reikalavimus.

18.4. Fermose stambieji raguočiai grupėmis turi būti rišami taip, kad būtų galima greitai paleisti kilus gaisrui.

18.5. Vienos pašarų stirtos pagrindo plotas turi būti ne didesnis kaip 200 kv. m. Tarp atskirų stirtų turi būti ne mažesni kaip 20 m tarpai. Tarpuose tarp stirtų turi būti ne siauresnė kaip 4 m juosta. 18.6. Atstumas nuo pašarų stirtų iki elektros tiekimo oro linijos turi būti ne mažesnis kaip 15 m, iki kelių – 20 m, iki pastatų ir įrenginių – 25 m.

18.7. Atliekant javapjūtės ir šienapjūtės darbus, žemės ūkio technika turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius ir pirmines gaisro gesinimo priemones.

18.8. Reikia laiku šalinti užsivyniojusius šiaudus nuo biterių, transporterių, kimštuvų, rinktuvų mazgų velenų ir kitų kombaino dalių. Kombainų ir kitų mašinų vidaus degimo variklių, neturinčių gaubtuvų, išmetimo kolektorius reikia užbengti metaliniais skydeliais per visą jų ilgį ir iš šono.

18.9. Transportui išvažiuoti iš pašarų saugyklų galima tik apžiūrėjus automobilio stovėjimo vietą ir pasalinus šieną nuo važiuoklės ir išmetimo vamzdžio.

18.10. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti uždengtos tinklu, kad į jas nepatektų pašalinių daiktu ir medžiagų.

18.11. Ventiliatorių paleidimo elektros aparatūra turi būti įrengta ant nedegaus pagrindo arba ant atskiros atramos ne arčiau kaip per 5 m nuo statinio. Įvadinis elektros kirtiklis turi turėti užrakinimo įtaisą.

18.12. Laikinai naudojamų pašarų pakrovimo mechanizmų elektros maitinimo kabelius būtina tvirtinti ant atramų ne žemiau kaip per 2,5 m nuo žemės paviršiaus.

18.13. Šieno pakrovimo mechanizmas bei ventiliatoriai turi būti sutvarkyti ir uždengti, kad neapsivyniotų šienas aplink dalis, kurios sukasi.

18.14. Kraunant pašarus daržinėse, paliekami ne siauresni už vartų plotį tarpai transportui įvažiuoti.

18.15. Daržinėse būtina matuoti šieno kaitimo temperatūra. Pirmąsias 20 dienų pradėjus krauti šieną, temperatūra matuojama kasdien. Rekomenduojama, matuoti temperatūrą kiekviename prėsle ne mažiau kaip 4-iose vietose. Jeigu šienas nekaista, tai kas 20 dienų temperatūra matuojama kartą per savaitę. Baigus dirbtiną džiovinimą, temperatūra matuojama dar 3 savaites. Kiekvienas temperatūros matavimas registruojamas žurnale.

18.16. Kilnojamąsias grūdų ir seklų džiovyklas galima statyti prie pastato aklinų nedegių sienų. Esant degioms sienoms – per 15 m nuo jų.

18.17. Džiovyklai veikiant, reikia kontroliuoti grūdų ir sėklų temperatūrą. Mėginius imti kas 2 valandas. Grūdams įkaitus virš nustatytos ribos, būtina sumažinti šilumnešio temperatūrą. Užsidegus grūdams, agregatą būtina sustabdyti, iškrauti grūdus ir juos atvėsinti.

18.19. Džiovyklose džiovinant susmulkintą žolę, būtina nuolat kontroliuoti darbo procesą. Pastebėjus, kad produktas dega džiovinimo būgne, reikia likviduoti degimą, o likusius produktus sukrauti ne į bendrą sandelį, bet atskirai saugioje vietoje ir stebėti juos ne mažiau kaip 48 valandas.

18.20. Pagamintą produkciją reikia laikyti tarpiniame sandėlyje ne trumpiau kaip 48 valandas, kad atvestų.

18.21. Žolės miltus reikia laikyti maišuose, atskirame sandėlyje arba patalpoje, izoliuotoje nuo kitų priešgaisrinėmis sienomis. Patalpas būtina vėdinti.

18.22. Maišai su žolės miltais kraunami į ne aukštesnes kaip 2 m rietuves, po du maišus eilėje. Talpai tarp eilių turi būti ne siauresni kaip 1 m, o pasieniais – 0,8 m.

18.23. Automobiliai, traktoriai ir kitos savaeigės mašinos, įvarijuojančios į linų, kanapių ir kitų techninių augalų apdirbimo punktą teritoriją, privalo turėti kibirkščių gesiklius.

Savaeigė mašina turi sustoti ne arčiau kaip per 5 m, o traktoriai – per 10 m nuo stirtų ir pašiūrių. Transporto priemones reikia statyti taip, kad išmetimo vamzdžiai būtų į priešingą pusę nuo minėtų statinių.

18.24. Stacionarios džiovyklos, naudojamos linams ir kanapėms džiovinti, turi atitikti šiuos reikalavimus.

18.25. Krosnys linų stiebeliams džiovinti turi būti įrengtos taip, kad kibirkštys nepatektų į patalpų vidų. Jaujose ir džiovyklose virš krosnių įrengti ardelius linams, kanapėms ir kitiems techniniams augalams draudžiama. Atstumas nuo krosnies iki sienų degių konstrukcijų ir ardelių turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

Ardeliai iš krosnies pusės privalo turėti aptvėrimus, siekiančius perdangą.

18.26. Džiovyklose ir jaujose reikia vykdyti šiuos reikalavimus:

18.27. Linų į džiovyklą reikia atsivežti tiek, kiek vienu metu galima džiovinti. Krauti linus patalpų viduje ir prie pastato draudžiama.

19.1. Priešgaisrinės automatikos renginiai (garsinė signalizacija, automatinės gesinimo, dūmų šalinimo, oro tiekimo bei žmonių informavimo sistemos) eksploatuojami pagal šio skyriaus ir „Priešgaisrinės automatikos techninės eksploatacijos taisyklių reikalavimus.

19.2. Priešgaisrinės automatikos įrenginiai turi būti tvarkingi, veikiantys ištisą parą, atitikti projekto techninius reikalavimus ir priimti eksploatuoti dalyvaujant valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnui. Keisti Įrenginio konstrukciją leidžiama tik suderinus su projektavimo organizacija.

19.3. Kiekviename objekte, vadovaujantis projektine ir technine dokumentacija, turi būti parengtos priešgaisrinės automatikos įrenginių eksploatacijos instrukcijos. '

19.4. Kad būtų garantuotas geras veikimas, objektuose paskiriami:

19.5. Objektai, kurių personalas nepajėgus atlikti įrenginio techninio aptarnavimo darbų, privalo sudaryti sutartį su specializuota organizacija arba kvalifikuotu specialistu.

19.6. Specializuotos organizacijos arba specialisto atliekamų techninių aptarnavimo ir remonto darbų kokybę kontroliuoja pareigūnas, atsakingas už objekto įrenginio eksploatavimą.

19.7. Atliekant techninio aptarnavimo arba remonto darbus, kurių metu reikia išjungti įrenginį, būtina garantuoti saugomų patalpų priešgaisrinę saugą.

19.8. Budintis personalas turi žinoti.

19.9. Tose vietose, kur purkštukai ir signalizatoriai gali būti mechaniškai pažeisti, būtina numanyti, kaip juos apsaugoti specialiais įrenginiais, neturinčiais įtakos jų techninėms charakteristikoms.

19.10. Į patalpas, kuriose įrengti signalizacijos priėmimo ir kontrolės prietaisai ir nėra nuolatinio budėtojo, neturi patekti pašaliniai asmenys.

19.11. Dispečeriniame punkte arba patalpoje, kurioje įrengta signalizacijos aparatūra, turi kabėti saugomų patalpų sąrašas bei instrukcija, kurioje surašyti budinčiojo personalo veiksmai įsijungus sistemai.

19.12. Tūrinio gesinimo sistemomis saugomose patalpose matomoje vietoje privalo būti instrukcija, kurioje nurodomi dirbančių žmonių veiksmai ir evakuacijos tvarka įsijungus sistemai.

19.13 Eksploatuojant priešgaisrinės automatikos įrenginius draudžiama:

19.14. Objekte turi būti purkštukų ir signalizatorių atsarga ne mažesnė kaip 10% sumontuotųjų.

19.15. Prie kiekvieno valdymo mazgo turi būti pakabinta kortelė, kurioje nurodyta saugomų patalpų pavadinimas, purkštukų tipas ir skaičius sekcijoje. Prie kiekvieno paskirstymo įrenginio turi būti kortelė, kurioje nurodoma saugomų patalpų pavadinimas, vieta ir baterijos numeris.

19.16. Prie įėjimo į gesinimo stotį turi būti švieslentė su užrašu „Gesinimo stotis“ (raktus turi…..).

19.17. Gesinimo sistemų vamzdynai turi būti nudažyti atitinkama spalva pagal galiojančius standartus.

20.1 Objekto teritorijoje ar šalia jos esantys keliai ir aikštelės, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens telkinio (upės, tvenkinio, baseino ir kt.) turi būti tvarkingi.

20.2 Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus būtina nuolat valyti (šalinti šiukšles, dumblą ir kitus pašalinius daiktus).

20.3. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens teikiniuose turi būti pakankamai vandens, kad jį lengviau galėtų paimti gaisriniai automobiliai.

20.4. Gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių vietose, taip pat link jų įrengtos atitinkamos rodykles, ženklai ir jų apšvietimas turi būti tvarkingi.

20.5. Gaisriniai hidrantai turi būti tvarkingi, jų sulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metų laiku.

20.6. Kartą per šešis mėnesius gaisrinius hidrantus, hidrantus kolonėles reikia patikrinti (paleisti vandenį), o rezultatus – įrašyti i žurnalą.

20.7. Žiemą gaisriniai hidrantai turi būti apšiltinami, nuo šulinių dangčių nuolat valomas ledas ir sniegas.

20.8. Prie gaisrinių hidrantų, rezervuarų ir kitų vandens telkinių, skirtų elektros stotims ir pastotėms gesinti, įrengti įžemikliai turi būti tvarkingi ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus tikrinama jų įžeminimo varža.

20.9. Vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, turi būti garantuotas reikiamas slėgis.

20.10. Vandentiekio tinklas turi būti tvarkingas. Vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, netvarkingus suremontuoti ar pakeisti.

Atjungus dalį vandentiekio ar sumažinus vandens slėgį jame, būtina tai pranešti priešgaisrinės apsaugos padaliniams.

20.11. Neapšildomuose pastatuose ar statiniuose šaltu metų laiku vidaus vandentiekio tinklai turi būti be vandens. Prie gaisrinių čiaupų rodykle ar užrašu nurodyti, kur yra sklendė, kurią atsukus bus tiekiamas vanduo į tinklus.

Esant elektrifikuotai sklendei, jos distancinis paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvienų gaisrinio čiaupo.

20.12. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi turėti žarnas ir švirkštus, kurie laikomi užplombuotose spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Vandentiekio čiaupų spintelės turi būti tvarkingos ir nudažytos pagal standarto reikalavimus, o ant durelių turi būti aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“, jo eilės ir priešgaisrines apsaugos telefono numeris.

20.13. Vandentiekio bokštas turi būti tvarkingas ir pritaikytas prijungti gaisrinę techniką bet kuriuo metų laiku vandeniui paimti.

20.14. Draudžiama ūkio ir gamybos reikalams naudoti pirmines gaisro gesinimo priemones ir inventorių

20.15. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo schema.

20.16. Gaisriniai čiaupai, ugnies gesintuvai ir kitas priešgaisrinis inventorius turi būti suremontuotas pagal objekto apskaitos sistemą.

20.17. Gaisrinė technika (gaisriniai automobiliai, motosiurbliai), pirminės gaisro gesinimo priemonės ir gaisriniai įrengimai turi būti nesugedę ir nuolat paruošti darbui.

20.18. Gaisrinių čiaupų spintelių durys, ugnies gesintuvų ir priešgaisrinių įrengimų paleidimo prietaisai turi būti užplombuoti.

20.19. Patalpoje, kurioje labai daug įrengimų, gerai matomoje vietoje ant statybinių konstrukcijų (kolonų, pertvarų), virš išdėstytų gesinimo priemonių, reikia nudažyti horizontalią 200-400 mm raudonos spalvos juostą, kad būtų galima greičiau jas surasti.

20.20. Prie gesintuvų, gesinimo sistemų paleidimo prietaisų (elektrifikuotų sklendžių ir siurblių, distancinių rankinių signalizatorių) pastato konstrukcijos paviršius dažomas baltai, o kraštai apvedami 20-50 mm raudona juosta.

20.21. Objektuose turi būti įrengti specialūs gaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų kompaktiškai sukabinami gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobiniai, kirviai, asbesto ar veltinio gabalas, dėžėje supilamas smėlis.

Priešgaisriniai skydai teritorijoje privalo turėti tinklines ar grotuotas dureles, įrengtas taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti gesinimo priemonėmis.

20.22. Stendai ir gaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau galimų gaisro židinių ar išėjimų.

20.23. Ugnies gesintuvais leidžiama gesinti tuos gaisrus, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės instrukcijose.

20.24. Statinės turi būti nuolat pripildytos vandens ir turėti kibirus (išskyrus žiemos periodą).

20.25. Prieš pilant smėlį į dėžę, reikia jį persijoti ir išdžiovinti. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferiniu kritulių.

20.26. Sunkiai degaus audinio ar veltinio gabalai laikomi metaliniuose futliaruose ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį džiovinami.

20.27. Ugnies gesintuvo tipas parenkamas ir jų skaičius nustatomas pagal 1 lentelę.

20.28. Kiekviename visuomeninių pastatų ir statinių aukšte turi būti ne mažiau kaip du nešiojamieji ugnies gesintuvai.

20.29. Patalpoms, kuriose yra įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, ugnies gesintuvų skaičių galima sumažinti 50 %.

20.30 Atstumas nuo galimo gaisro židinio iki gesintuvų vietos neturi būti didesnis kaip:

20 m – visuomeniniuose pastatuose ir statiniuose;

30 m – A, B, C kategorijos patalpose;

40 m – C, D kategorijos patalpose.

20.31. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Tiek patalpoje, tiek lauke užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2 – 2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės.

20.32. Eksploatuojami ugnies gesintuvai privalo turėti: inventoriaus numerį pagal objekto inventorizacijos sąrašą;

užplombuotą paleidimo mechanizmą;

raudonai nudažytą korpusą ir užrašą, rodantį naudojimo būdą.

20.33. Užrašai ant korpuso daromi šilkografijos, dekalkomanijos būdu arba priklijuojamos etiketės.

20.34. Ugnies gesintuvų išdėstymas objekte neturi trukdyti evakuoti žmones.

20.35. Gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, atokiau nuo šildymo sistemos įrenginių.

Rankiniai gesintuvai kabinami ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir kad atidarytos patalpos durys netrukdytų paimti gesintuvo;

rankiniai gesintuvai statomi gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų laikomi specialiose spintelėse.

20.36. Ugnies gesintuvai laikomi taip, kad matytųsi markiravimo užrašai.

20.37. Ugnies gesintuvai, kurie yra lauke arba neapšildomoje patalpoje ir nėra skirti eksploatuoti esant neigiamai temperatūrai, šalčių metu nuimami. Gesintuvų vietoje paliekama informacija, kur jie yra.

21.1. Kiekviename objekte turi būti parengtas darbuotoju veiksmų kilus gaisrui planas.

21.2. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo:

21.3. Atvykę i gaisravietę objekto vadovai arba kiti atsakingi darbuotojai privalo:

21.4. Atvykus ugniagesiams, objekto atstovas, vadovavęs gaisro gesinimui, privalo pranešti turimą informaciją apie gaisrą.

21.5. Objekto atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo:

21.6. Kiekvienas gaisras objekte turi būti kruopščiai ištirtas ir išnagrinėtas su priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, objekto administracija ir to baro, kuriame kilo gaisras, darbuotojais. Priešgaisrinės apsaugos ir objekto administracija turi numatyti, ką daryti, kad tokie gaisrai nekiltų.

______________