Bendrieji principai
1. Lietuvos Respublikoje įvesta tokia mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistema: suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai bei docento ir profesoriaus pedagoginiai mokslo vardai.
2. Teisę skelbti priėmimą į doktorantūrą ir suteikti daktaro mokslo laipsnį pagal mokslo sritis (kryptis, prireikus – šakas) mokslo ir studijų institucijoms nustatytam laikotarpiui suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos mokslo tarybai atlikus doktorantūros studijų komitetų potencialių narių kvalifikacijos ir (prireikus) pateiktų doktorantūros programų ekspertizę. Šiai ekspertizei atlikti gali būti kviečiami ir užsienio mokslininkai.
Teisė skelbti priėmimą į doktorantūrą ir suteikti daktaro mokslo laipsnį gali būti suteikiama dviem ar daugiau mokslo ir studijų institucijų, kartu parengusių doktorantūros programą.
3. Teisę suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir pedagoginius mokslo vardus mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos mokslo tarybos teikimu suteikia arba panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
4. Mokslo ir studijų institucijų tarybos (senatai), vadovaudamosi šiais bendraisiais nuostatais, parengia ir patvirtina institucijos doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų suteikimo taisykles (reglamentą).
5. Lietuvos Respublikoje suteiktų arba nostrifikuotų mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų diplomai (atestatai) registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Lietuvos mokslo taryba kontroliuoja, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo reikalavimų. Jeigu mokslo ir studijų institucija nusižengia šiems reikalavimams, Lietuvos mokslo taryba atkreipia į tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir institucijos dėmesį. Jeigu mokslo ir studijų institucija pakartotinai nusižengia šiems reikalavimams, Lietuvos mokslo taryba siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti šiai institucijai atitinkamos mokslų srities (krypties) mokslo laipsnių arba (ir) pedagoginių mokslo vardų teikimo teisę.
Doktorantūra
7. Priėmimo į doktorantūrą konkursą skelbia mokslo ir studijų institucijų vadovai. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį (aukštojo mokslo diplomą) ir dviejų mokslininkų rekomendacijas. Konkursinė komisija atsižvelgia į pretendento studijų balus magistrantūroje (aukštojoje mokykloje) ir mokslinius darbus arba referatus.
8. Doktorantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 5 metai, iš kurių 1,5 – 2 metai skiriami studijoms.
Doktorantūros studijų apimtis – ne mažiau kaip septyni (įskaitant užsienio kalbos) egzaminais baigiami kursai, kiekvienas 30 ir daugiau valandų trukmės.
9. Kiekvienam doktorantui sudaromas doktorantūros studijų komitetas iš penkių mokslininkų (trys iš pagrindinės mokslo krypties ir du – iš gretutinės arba gretutinių), tarp kurių du gali būti daktarai, kiti – habilituoti daktarai, profesoriai. Į komitetą turi įeiti ne mažiau kaip du doktorantūrą įsteigusios mokslo ir studijų institucijos mokslininkai, tarp kurių bent vienas – habilituotas daktaras.
Jeigu doktorantūros teisė suteikta kartu dviem ar daugiau institucijų, į kiekvieną doktorantūros studijų komitetą turi įeiti bent dviejų iš šių institucijų mokslininkai. Kiekvienu atveju bent vienas doktorantūros studijų komiteto narys turi būti iš mokslo ir studijų institucijos – ne doktorantūros steigėjos arba iš užsienio. Preliminariai numatoma disertacijos tema ir iš pagrindinės krypties doktorantūros studijų komiteto narių paskiriamas studijų ir mokslinio darbo vadovas – komiteto pirmininkas.
Doktorantūros studijų komiteto sudėtį tvirtina mokslo ir studijų institucijos taryba (senatas). Jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem ar daugiau institucijų kartu, doktorantūros studijų komiteto sudėtį tvirtina institucijos, kuri priėmė doktorantą į doktorantūrą, taryba (senatas), jeigu to komiteto sudėčiai pritarė kitos institucijos – tos doktorantūros steigėjos.
10. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją mokslo ir studijų institucijos, kurioje yra doktorantūra, tarybai (senatui) arba Lietuvos mokslo tarybai, prašydamas keisti doktorantūros studijų komiteto narius ar vadovą.
Doktoranto apeliacija ar Lietuvos mokslo tarybos rekomendacija pakeisti doktorantūros studijų komiteto narius ar vadovą mokslo ir studijų institucijos tarybos (senato) turi būti apsvarstyta per 3 mėnesius.
11. Doktorantūros studijų programos yra plataus profilio, tačiau pakankamai individualizuotos, kad būtų galima specializuotis. Doktorantas studijuoja vieną pagrindinę ir vieną arba dvi gretutines mokslo kryptis (gretutinės sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos). Dalykus, jų studijavimo ir atsiskaitymo būdą numato doktorantūros studijų komitetas. Gali būti įskaityti ir tie dalykai, už kuriuos atsiskaityta studijuojant magistrantūroje.
Jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem ar daugiau mokslo ir studijų institucijų, doktorantūros studijų programą parengia institucija, priimanti doktorantą į doktorantūrą, ir suderina ją su kitomis institucijomis, turinčiomis bendros doktorantūros teisę.
Doktorantūros studijose skaityti paskaitas ir vadovauti kitiems užsiėmimams (išskyrus užsienio kalbos) gali asmenys, turintys mokslo laipsnį, jeigu jų disertacijos ir kiti moksliniai tyrimai atitinka dėstomus kursus. Pagrindinės mokslo krypties paskaitas skaito ir egzaminuoja habilituoti daktarai (profesoriai). Daktarai pagrindinės mokslo krypties paskaitas skaito ir egzaminuoja tik gavę doktorantūros studijų komiteto sutikimą.
12. Pasibaigus studijoms, doktorantūros studijų komitetas nusprendžia, ar doktorantas pasirengęs rašyti disertaciją (vienas narys gali būti prieš), galutinai patvirtina disertacijos temą bei vadovą ir nustato disertacijos pateikimo ginti laiką.
13. Disertacija rašoma lietuvių kalba, tačiau doktorantūros studijų komitetui pritarus gali būti rašoma ir užsienio kalba (disertacijos apimtį nustato doktorantūros studijų komitetas). Komiteto nariai konsultuoja doktorantą, rengiantį disertaciją. Disertacija turi būti originali, ji laikoma baigta, jeigu tam pritaria ne mažiau kaip keturi komiteto nariai.
Jeigu mokslo ir studijų institucijos taryba (senatas) sudaro sąrašą užsienio mokslo centrų, kuriems būtina išsiųsti disertacijos santrauką (tezes), disertacijos santrauka turi būti parengta užsienio kalba ir ne vėliau kaip per mėnesį iki disertacijos gynimo išsiųsta sąraše nurodytiems mokslo centrams.
14. Disertacija ginama viešai doktorantūros studijų komiteto posėdyje, pasikvietus du oponentus. Posėdžiui pirmininkauja vienas iš doktorantūros studijų komiteto narių. Vienas oponentas turi būti habilituotas daktaras ir bent vienas – iš kitos mokslo ir studijų institucijos. Disertacija yra apginta, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip keturi doktorantūros studijų komiteto nariai.
Doktorantūros studijų komitetą sudariusioje mokslo ir studijų institucijoje turi būti saugomas šio komiteto narių pasirašytas ir institucijos tarybos (senato) pirmininko patvirtintas posėdžio, kuriame buvo apginta disertacija, protokolas (stenograma). Jame turi būti nurodyti už mokslo laipsnio suteikimą balsavusių doktorantūros studijų komiteto narių vardai, pavardės, mokslo laipsniai ir pedagoginiai mokslo vardai. Institucijoje taip pat turi būti saugomi raštiški oponentų vertinimai arba tų vertinimų stenogramos, prieš laipsnio suteikimą balsavusių doktorantūros studijų komiteto narių išvados (stenogramos) ir doktoranto išlaikytų egzaminų žiniaraščiai.
Disertacija saugoma doktorantūros studijų komitetą sudariusios mokslo ir studijų institucijos bibliotekoje. Disertacijos kopija perduodama Lietuvos nacionalinei M.Mažvydo bibliotekai.
15. Asmeniui, kuriam suteikiamas daktaro mokslo laipsnis, doktorantūros studijų komitetą sudariusi mokslo ir studijų institucija išduoda nustatytos formos diplomą, įregistravusi jį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Diplomą įskaitomai pasirašo už laipsnio suteikimą balsavę doktorantūros studijų komiteto nariai, mokslo ir studijų institucijos vadovas.
16. Lėšos doktoranto stipendijai bei vadovo, dėstytojų, doktorantūros studijų komiteto narių ir oponentų darbui apmokėti, taip pat lėšos įrangai bei kitoms su doktorantūros studijomis susijusioms išlaidoms skiriamos iš mokslo ir studijų institucijų išlaidų sąmatose tam reikalui numatytų asignavimų, taip pat iš kitų šaltinių.
Daktaro mokslo laipsnio suteikimas eksternu
17. Asmuo, turintis aukštojo mokslo diplomą, paskelbęs mokslo tyrimų rezultatus mokslinėje spaudoje ir savarankiškai parengęs vertingą mokslo darbą, gali kreiptis į mokslo ir studijų instituciją, kuri turi teisę pagal atitinkamą mokslo sritį (kryptį) suteikti daktaro mokslo laipsnį, ir prašyti leisti jam ginti šį darbą kaip daktaro disertaciją.
18. Mokslo ir studijų institucija šių nuostatų 9 punkte nustatyta tvarka sudaro doktorantūros studijų komitetą, kuris parengia individualią doktorantūros studijų programą. Išlaikęs šios programos egzaminus, asmuo, savarankiškai parengęs mokslo darbą, gina jį šių nuostatų 14 punkte nustatyta tvarka.
Iki 1993 m. gruodžio 31 d. doktorantūros studijų komitetai turi teisę asmenims, kurie yra išlaikę specialybės kandidatinio minimumo egzaminą, įskaityti šį egzaminą kaip vieną ar kelis išlaikytus doktorantūros studijų egzaminus.
Habilitacija
19. Habilituoto daktaro mokslo laipsnis gali būti suteiktas daktarams, paskelbusiems prestižiniuose Lietuvos ir užsienio arba tarptautiniuose žurnaluose bei mokslo leidiniuose reikšmingų mokslo darbų, kurie yra apibendrinti monografijoje arba habilitaciniame darbe.
20. Habilituoto daktaro mokslo laipsniui suteikti mokslo ir studijų institucijos taryba (senatas) paskiria iš septynių tos ir artimų sričių habilituotų daktarų habilitacijos komitetą ir komiteto pirmininką. Ne mažiau kaip trys habilitacijos komiteto nariai turi būti iš kitų mokslo ir studijų institucijų ar valstybių. Pretendentas pateikia šiam komitetui savo habilitacinį darbą (monografiją), kitus pagrindinius darbus ir mokslo darbų sąrašą.
Jeigu habilitacijos teisė suteikta dviem ar daugiau mokslo ir studijų institucijų kartu, į habilitacijos komiteto sudėtį turi įeiti bent dviejų iš jų mokslininkai. Šiuo atveju habilitacijos komiteto sudėtį tvirtina institucijos, į kurią kreipėsi norintysis ginti habilitacinį darbą, taryba (senatas), jeigu to komiteto sudėčiai pritarė kitos institucijos, turinčios bendros habilitacijos teisę.
Habilitacinio darbo santrauka (tezės) parengiama užsienio kalba ir ne vėliau kaip per du mėnesius iki habilitacinio darbo gynimo išsiunčiama Lietuvos ir užsienio mokslo centrams, kurių sąrašą tvirtina mokslo ir studijų institucijos taryba (senatas).
21. Habilitacijos komitetas viešame posėdyje išklauso pretendentą, aptaria jo darbus ir nusprendžia, ar laipsnis suteiktinas. Jis suteikiamas, jeigu tokiam sprendimui pritaria ne mažiau kaip penki komiteto nariai.
Habilitacijos komitetą sudariusioje mokslo ir studijų institucijoje turi būti saugomas habilitacijos komiteto narių pasirašytas ir institucijos tarybos (senato) pirmininko patvirtintas posėdžio, kuriame buvo apgintas habilitacinis darbas, protokolas (stenograma). Jame turi būti nurodyti už mokslo laipsnio suteikimą balsavusių habilitacijos komiteto narių vardai, pavardės, mokslo laipsniai ir pedagoginiai mokslo vardai, taip pat prieš laipsnio suteikimą balsavusių habilitacijos komiteto narių išvados.
22. Asmeniui, kuriam suteikiamas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, mokslo ir studijų institucija, sudariusi habilitacijos komitetą, išduoda nustatytos formos habilituoto daktaro diplomą, įregistravusi jį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Diplomą įskaitomai pasirašo už laipsnio suteikimą balsavę habilitacijos komiteto nariai, mokslo ir studijų institucijos vadovas.
23. Lėšos habilitacijos komitetų veiklai ir jų narių atlyginimams skiriamos iš mokslo ir studijų institucijų išlaidų sąmatose tam reikalui numatytų asignavimų, taip pat iš kitų šaltinių.
Pedagoginiai mokslo vardai
24. Pedagoginius mokslo vardus suteikia mokslo ir studijų institucijų tarybos (senatai). Tarybos (senato) sprendimas suteikti pedagoginį mokslo vardą priimamas 2/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos (senato) narių balsų dauguma. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos (senato) narių.
25. Docento pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas:
daktarams ir habilituotiems daktarams, skaitantiems paskaitų kursą studentams arba doktorantams, po disertacijos apgynimo paskelbusiems mokslo ar mokymo metodikos darbų bei turintiems ne mažiau kaip 5 metų mokslinio ir mokslinio pedagoginio darbo stažą (mokslinio pedagoginio darbo stažas studijose turi sudaryti ne mažiau kaip 2 metus);
aukštųjų mokyklų dėstytojams menininkams, turintiems ne mažiau kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą aukštojoje mokykloje, pasižymėjusiems mokslinėje ar meninėje veikloje ir parengusiems mokymo metodikos darbų;
išimties būdu – žymiems menininkams, pakviestiems dėstyti aukštojoje mokykloje ir išdirbusiems joje ne mažiau kaip metus.
26. Profesoriaus pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas:
habilituotiems daktarams, skaitantiems paskaitų kursus studentams ir (arba) doktorantams, po habilitacijos paskelbusiems mokslo darbų prestižiniuose Lietuvos ir užsienio arba tarptautiniuose žurnaluose bei mokslo leidiniuose arba vadovėlį (monografiją), turintiems ne mažiau kaip 10 metų mokslinio ar mokslinio pedagoginio darbo stažą ir arba ne mažiau kaip 3 metus dirbantiems pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, arba vadovavusiems ne mažiau kaip trims apgintoms disertacijoms;
aukštųjų mokyklų dėstytojams menininkams, turintiems docento pedagoginį mokslo vardą ir ne mažiau kaip 10 metų pedagoginio darbo stažą aukštojoje mokykloje, pasižymėjusiems meninėje veikloje, parašiusiems mokymo metodikos darbų ir rengiantiems aukštos kvalifikacijos menininkus;
išimties būdu, tačiau ne dažniau kaip kartą per penkerius metus, – žymiems menininkams, dėstantiems aukštojoje mokykloje ir turintiems docento pedagoginį mokslo vardą.
27. Asmeniui, kuriam suteiktas docento ar profesoriaus pedagoginis mokslo vardas, mokslo ir studijų institucija išduoda pedagoginio mokslo vardo atestatą, įregistravusi jį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atestatą pasirašo mokslo ir studijų institucijos vadovas.
Mokslo ir studijų institucijoje turi būti saugomas jos tarybos (senato) sprendimas suteikti mokslininkui pedagoginį mokslo vardą. Sprendime turi būti duomenys apie tarybos (senato) sudėtį, posėdyje dalyvavusių tarybos (senato) narių skaičių, nurodyti balsavimo už pedagoginio mokslo vardo suteikimą rezultatai, mokslo sritis, kurioje už mokslinę ir pedagoginę veiklą suteikiamas pedagoginis mokslo vardas. Prie sprendimo pridedama mokslininko charakteristika, kurioje nurodoma, pagal kurią šių nuostatų 25 ar 26 punkto dalį suteikiamas pedagoginis mokslo vardas, ir duomenys, apibūdinantys mokslininko veiklą pagal šiuose punktuose nurodytus reikalavimus.
