Nutarimas paskelbtas: Žin., 1993, Nr. 58-1131

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

1993 m. spalio 29 d. Nr. 816

Vilnius

DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ ASMENINIAM ŪKIUI BEI TARNYBINĖMS DALOMS SUTEIKIMO IR ŽEMĖS PLOTO REZERVO NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 "Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. Patvirtinti Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką (pridedama).

2. Pavesti rajonų savivaldybėms ir apylinkių agrarinės reformos tarnyboms organizuoti žemės sklypų asmeniniam ūkiui ženklinimą, reikiamų dokumentų parengimą ir iki 1994 m. liepos 1 d. užbaigti šių sklypų matavimą.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 67 "Dėl kolūkiečių, tarybinių ūkių darbininkų ir tarnautojų bei kitų kaimo gyventojų žemėnaudos tvarkos" (Žin., 1988, Nr. 10-71);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 "Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos" (Žin., 1990, Nr. 30-735).

Ministras Pirmininkas                                                                          Adolfas Šleževičius

Žemės ūkio ministras                                                                           Rimantas Karazija

_______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816

Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka

Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimas

1. Žemės sklypus asmeniniam ūkiui turi teisę gauti:

1.1. kaimo vietovėje gyvenantys:

1.1.1. žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbę šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, - iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.2. asmenys, 1991 m. lapkričio 1 d. dirbę to rajono žemės ūkio įmonėse, - iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.3. asmenys, dirbantys kaimo vietovėje, - iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.4. asmenys, dirbantys arba iki išėjimo į pensiją dirbę kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, - iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.5. kiti asmenys - iki 0,3 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.2. miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse gyvenantys asmenys, iki išėjimo į pensiją arba 1991 m. lapkričio 1 d. dirbę to rajono žemės ūkio įmonėse, taip pat asmenys, ne vėliau kaip nuo 1993 m. sausio 1 d. dirbantys to rajono žemės ūkio įmonėse:

1.2.1. asmenys, gyvenantys rajonų centruose (išskyrus respublikos miestus) ir turintys ūkinius pastatus gyvuliams laikyti, - iki 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, o neturintys ūkinių pastatų gyvuliams laikyti, - iki 0,3 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.2.2. asmenys, gyvenantys rajonų pavaldumo miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse ir turintys ūkinius pastatus gyvuliams laikyti, - iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, o neturintys ūkinių pastatų gyvuliams laikyti, - iki 0,5 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.

2. Dirbančiais kaimo vietovėje laikomi asmenys, kurių darbo vieta yra įmonėse, įstaigose ir organizacijose, esančiose už miestų ar miesto tipo gyvenviečių administracinių ribų, arba kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, jeigu šių asmenų pagrindinė darbo vieta ištisus metus arba sezono metu yra kaime.

3. Kaimo gyventojus aptarnaujančiomis laikomos miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėse ribose esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių darbuotojų pagrindinė darbo vieta yra ne kaimo vietovėje. Prie jų priskiriamos:

3.1. ikimokyklinės ir mokymo įstaigos, jeigu daugiau kaip pusė auklėtinių arba moksleivių yra iš kaimo;

3.2. medicinos pagalbos įstaigos (ligoninės, poliklinikos, felčerių ir akušerių punktai, ambulatorijos, reabilitacijos centrai ir kt.), vaistinės, veterinarijos apylinkės, esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse;

3.3. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos (policijos poskyriai, gaisrinės), esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse;

3.4. viešojo maitinimo ir prekybos įmonės, įstaigos ir organizacijos, esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse;

3.5. kitos kaimo gyventojus aptarnaujančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių sąrašą nustato rajono taryba, atsižvelgdama į jų teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų specifiką.

4. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui 1 punkte nurodytiems asmenims suteikiami apylinkės tarybos sprendimu.

5. Asmenų, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui jau suteikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 "Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos" (Žin., 1990, Nr. 30-375), jeigu šios žemės gavimo sąlygos nėra pakitusios, naudojamas asmeniniam ūkiui žemės plotas negali būti mažinamas.

6. Kiti asmenys, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui dar nesuteikti, tačiau kurie turi teisę juos gauti, iki 1993 m. gruodžio 1 d. turi pateikti prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui šia tvarka:

6.1. asmenys, gyvenantys kaimo vietovėje, - tos apylinkės, kurioje jie gyvena arba kur buvo jų turėtoji žemė (kai ji yra tame rajone), apylinkės agrarinės reformos tarnybai;

6.2. asmenys, gyvenantys miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, - tos apylinkės, kurioje jie dirba arba dirbo iki išėjimo į pensiją ir 1991 m. lapkričio 1 d., apylinkės agrarinės reformos tarnybai.

7. Asmenys kartu su prašymais suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui apylinkės agrarinės reformos tarnybai turi pateikti:

7.1. dokumentus, patvirtinančius teisę gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui (pažymas apie darbą žemės ūkio įmonėse, kaimo vietovėje ar kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose), o prireikus - apylinkės arba rajono (miesto) savivaldybės pažymą apie turimus ūkinius pastatus;

7.2. rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnybos pažymą apie turimą privatinėje nuosavybėje žemę ir joje esančias žemės ūkio naudmenas. Kai privati žemė yra kituose rajonuose ar miestuose, asmuo, norintis gauti žemės sklypą asmeniniam ūkiui, tai nurodo prašyme.

8. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba, gavusi asmenų prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui bei dokumentus, nurodytus 7 punkte, suformuoja norinčiųjų gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui bylas ir kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu, atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytą asmeniniam ūkiui skirtos valstybės išperkamos žemės plotą bei turimą valstybinio žemės fondo žemės plotą, parengia pasiūlymus dėl nurodytųjų prašymų tenkinimo ir medžiagą perduoda svarstyti apylinkės tarybai.

9. Apylinkės taryba, atsižvelgdama į apylinkės agrarinės reformos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto pasiūlymus, svarsto prašymus ir priima sprendimus dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo.

10. Stokojant žemės asmeniniam ūkiui, apylinkės taryba apylinkės agrarinės reformos tarnybos teikimu visiems asmenims, kuriems numatoma suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui, arba kai kurioms asmenų grupėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, gali suteikti mažesnį už maksimalų asmeniniam ūkiui skiriamą žemės ūkio naudmenų plotą.

11. Asmenims, turintiems žemės ūkio naudmenų privačių namų valdos žemės sklype, sodininkų bendrijos nario sodo sklype ar kitame privatinėn nuosavybėn įsigytame žemės sklype, taip pat nuomojantiems miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje esančią valstybinę žemę žemės ūkio veiklai, žemės plotas, suteikiamas asmeniniam ūkiui, sumažinamas atsižvelgiant į jau turimą žemės ūkio naudmenų plotą.

Duomenis apie kitose žemėnaudose naudojamą žemę pateikia pats pretendentas arba rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnyba.

12. Asmenims, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui buvo suteikti neteisėtai, apylinkės tarybos sprendimu teisė naudotis šia žeme ar jos dalimi panaikinama.

13. Skundus dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo teisėtumo nagrinėja rajonų valdybos, atsižvelgdamos į žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančių institutų išvadas.

Asmenys, kurių netenkina rajonų valdybų sprendimai dėl jų skundų, gali šiuos sprendimus apskųsti Žemės ūkio ministerijai, įgaliotai spręsti žemės reformos klausimus.

14. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 "Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" (Žin., 1993, Nr. 55-1075) nustatyta tvarka.

15. Žemės sklypus asmeniniam ūkiui matuoja apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, o tuo atveju, kai matavimo darbų atlikti nustatytuoju laiku neįmanoma, - ir kiti asmenys pagal darbo sutartis.

Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai konsultuoja klausimais, susijusiais su žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimu, tikrina sudarytuosius žemės sklypų planus bei suvestinius 1:5000 mastelio planus ir kitus duomenis, padeda suplanuoti žemės sklypų asmeniniam ūkiui išdėstymą ir parengti dokumentus, įrodančius, kad asmeninio ūkio žemės sklypai naudojami.

Už matavimo darbų vykdymą nustatytuoju laiku atsakingi apylinkių agrarinės reformos tarnybų vadovai ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai. Jų darbą kontroliuoja rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai.

16. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui.

Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

17. Išmatavus žemės sklypus asmeniniam ūkiui ir nustačius, kad asmenys naudoja didesnius žemės ūkio naudmenų plotus, negu numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 ir šiame nutarime, šis viršplotis gali būti paliekamas naudotis, iki bus nuimtas žiemkenčių, vasarinių kultūrų ar daugiamečių žolių pirmųjų metų arba antrųjų metų pirmos žolės derlius. Kaip naudoti šią žemę, sprendžia apylinkės agrarinės reformos tarnyba, numatydama suteikti žemės sklypą kitam asmeninio ūkio žemės naudotojui arba išskirti šią žemę iš valstybės išperkamos žemės ploto, grąžinant natūra buvusiam savininkui arba pretendentui, arba grąžinti ekvivalentine natūra, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo.

18. Kai asmenys žemės sklypus asmeniniam ūkiui naudoja bendrai, matavimo dokumentuose šios žemės plotas ženklinamas kaip vienas sklypas, nurodant atskirame sąraše kiekvienam žemės naudotojui skirto naudotis žemės ploto dalį.

19. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui ribos formuojamos pagal žemėnaudų projektavimui keliamus reikalavimus. Ne žemės ūkio naudmenos (pelkės, keliai, krūmai, vandenys, kita žemė), esančios žemės sklypų asmeniniam ūkiui ribose, pridedamos prie asmeniniam ūkiui suteikiamų žemės ūkio naudmenų (ariamos žemės, sodų, pievų, natūralių ganyklų ir kt.), atsižvelgiant į galimybę šiuos žemės sklypus privatizuoti. Privačių namų valdų žemės sklypuose esančios žemės ūkio naudmenos kartografuojamos ne mažesniais kaip 0,1 hektaro žemės sklypais ir įskaitomos į žemės sklypų asmeniniam ūkiui plotą.

Nesutarimai, iškilę dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui išdėstymo ir ribų, nagrinėjami apylinkės agrarinės reformos tarnybos išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant pretendentams ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui.

20. Atskirai arba bendrai naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų ribų posūkio taškai ženklinami riboženkliais. Sklypų ribos ženklinamos asmens pasirinktais riboženkliais - gelžbetoniniais stulpeliais, metaliniais vamzdžiais arba strypais, mediniais kuolais. Riboženklius įsigyja ir įkasa (įkala) į žemę patys žemės sklypų asmeniniam ūkiui naudotojai arba pretendentai apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininko ar kito asmens, matuojančio žemės sklypą, nurodymu.

Žemės sklypų asmeniniam ūkiui ribas šios žemės naudotojai paženklina savo lėšomis.

21. Atlikus žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimus, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka parengiami:

21.1. žemės sklypų asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai, prie jų pridedant asmeninio ūkio žemėnaudą sudarančių žemės sklypų planus ir žemės naudmenų eksplikacijas;

21.2. suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai;

21.3. žemės sklypų asmeniniam ūkiui apskaitos žiniaraščiai.

22. Apylinkės taryba pagal žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo duomenis gali patikslinti sprendimus dėl asmeniniam ūkiui suteikiamų žemės sklypų dydžio, neviršydama nustatytojo maksimalaus žemės ūkio naudmenų ploto.

23. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui apskaitą tvarko tos apylinkės, kurioje yra ši žemė, agrarinės reformos tarnyba, o šių sklypų įforminimą ir apskaitą kontroliuoja ir šiuos darbus padeda organizuoti rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba.

Apylinkių agrarinės reformos tarnybos kasmet iki sausio 1 dienos ir liepos 1 dienos arba rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos nurodytu laiku teikia valstybinės žemės apskaitai atlikti reikalingus žemės sklypų asmeniniam ūkiui kadastro duomenis.

24. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui matuojami, planinė medžiaga ir kiti dokumentai rengiami apylinkių savivaldybių, Žemės reformos fondo ir asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojų bei pretendentų lėšomis.

Žemės sklypų tarnybinėms daloms suteikimas

25. Teisę į tarnybines dalas turi miškų urėdijų, nacionalinių parkų, medžioklės ūkių, valstybinių miško chemijos ūkių ir geležinkelio ruožo, taip pat kaime dirbantys autotransporto įmonių darbuotojai ir pensininkai, neturintys privačios žemės ūkio paskirties žemės arba asmeninio ūkio žemės arba turintys jos mažiau, negu šiame nutarime nustatytas maksimalus tarnybinės dalos dydis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 136, 1994 02 25, Žin., 1994, Nr. 16-270 (1994 03 02)

26. Žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikiami:

26.1. asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, - iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

26.2. asmenims, gyvenantiems miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse ir turintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti, - iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, neturintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti, - iki 0,5 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.

27. Teisė naudotis žemės sklypais tarnybinėms daloms paliekama:

27.1. darbuotojams, pasitraukusiems iš darbo dėl senatvės ar invalidumo pensijos;

27.2. šeimoms darbuotojų, pašauktų į tikrąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat pasiųstų mokytis, - visam šių darbuotojų tarnybos ar mokymosi laikui;

27.3. mirusių darbuotojų šeimoms. Šiuo atveju toje vietoje gyvenančiam sutuoktiniui ir nedarbingiems tėvams ši teisė paliekama iki gyvos galvos, o vaikams - iki jie taps pilnamečiais.

28. Žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikiami įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje dirba pretendentas gauti žemės, įsakymu iš šiai įmonei, įstaigai ar organizacijai suteiktos naudoti žemės arba pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą numatytos šiam tikslui naudoti žemės.

29. Asmenys, norintys gauti žemės sklypus tarnybinėms daloms, pateikia raštiškus prašymus įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jie dirba, administracijai, pridėdami rajono žemėtvarkos tarnybos pažymas apie turimą privatinėje nuosavybėje žemę ir joje esančias žemės ūkio naudmenas. Kai ši privati žemė yra kituose rajonuose ar miestuose, pretendentai gauti tarnybines dalas apie tai nurodo savo prašyme.

30. Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakyme dėl žemės sklypų tarnybinėms daloms suteikimo reikia nurodyti tarnybinių dalų suteikimo pagrindą ir vietovę, kurioje jos suteikiamos. O prie įsakymo pridedamame sąraše turi būti nurodomas eilės numeris, darbuotojo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, tarnybinės dalos vieta, bendras žemės sklypo plotas ir jo suskirstymas žemės naudmenomis. Sąrašas pateikiamas apylinkės agrarinės reformos tarnybai.

31. Asmenų, kuriems žemės sklypai tarnybinėms daloms buvo suteikti iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, jeigu nėra pakitusios šios žemės gavimo sąlygos, tarnybinės dalos plotas negali būti mažinamas.

32. Asmenims, turintiems žemės ūkio naudmenų privačių namų valdos žemės sklype, sodininkų bendrijos nario sodo sklype ar kitame privatinėn nuosavybėn įsigytame žemės sklype, taip pat nuomojantiems miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje esančias žemės naudmenas žemės ūkio veiklai, žemės sklypų tarnybinėms daloms plotas sumažinamas atsižvelgiant į pretendento naudojamą žemės plotą. Duomenis apie kitose žemėnaudose naudojamą žemę pateikia pats pretendentas arba rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnyba.

33. Darbuotojams žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikiami jų darbo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje laikui. Asmenys, atleisti iš darbo toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kuri suteikė jiems tarnybines dalas, netenka teisės jomis naudotis, išskyrus 27 punkte nurodytus atvejus.

Jeigu tarnybinėse dalose auginami pasėliai, teisės jomis naudotis netenkama nuėmus derlių.

34. Gyventojų skundus dėl žemės sklypų tarnybinėms daloms suteikimo nagrinėja rajonų valdybos, atsižvelgdamos į institucijos, kuriai pavaldi žemę suteikusi įmonė, įstaiga ar organizacija, išvadas.

35. Žemės sklypus tarnybinėms daloms vietovėje matuoja, ženklina ir kartografuoja įmonių, įstaigų ar organizacijų paskirti arba pasitelkti asmenys, vadovaudamiesi Žemės ūkio ministerijos nustatyta žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo tvarka. Matavimo darbus koordinuoja žemės reformos žemėtvarkos projektą toje vietoje rengiantis specialistas. Suvestiniai tarnybinių dalų 1:5000 mastelio planai suderinami su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu ir apylinkės agrarinės reformos tarnyba.

36. Žemės sklypų tarnybinėms daloms apskaitą tvarko įmonė, įstaiga ar organizacija, suteikusi žemę. Žemės sklypų įforminimą ir apskaitą kontroliuoja ir šiuos darbus padeda organizuoti rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnyba.

Įmonės, įstaigos ar organizacijos kasmet iki sausio 1 dienos ir liepos 1 dienos arba rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnybos nurodytu laiku teikia valstybinės žemės apskaitai reikalingus duomenis apie tarnybinių dalų naudojimą.

Žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervo nustatymas

37. Žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervas nustatomas tam, kad žemė būtų suteikta šeimoms:

37.1. kurių šiuo metu naudojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms daloms yra teritorijose, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus numatytose miestams ir gyvenvietėms plėsti, naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, valstybinės svarbos objektams statyti;

37.2. kurioms pagal prašymus, pateiktus iki 1993 m. gruodžio 31 d., numatoma suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms daloms 1994 metais.

38. Kiek reikia žemės ploto rezervo, nurodyto 37 punkte, numato apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu, atsižvelgdama į:

38.1. preliminarinių žemės reformos žemėtvarkos projektų duomenis apie valstybės išperkamą žemę ir laisvą valstybinio žemės fondo žemę, taip pat asmenų prašymus suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui 1994 metais;

38.2. įmonių, įstaigų ir organizacijų, turinčių teisę suteikti žemę tarnybinėms daloms, pateiktus duomenis, kiek žemės reikia darbuotojams.

39. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus, tinkamus asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms, nustato žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, suderinę jų vietą su apylinkės agrarinės reformos tarnyba ir žemės naudotoju, kuriam šie žemės sklypai suteikti naudotis arba išnuomoti.

Žemės ploto rezervo sklypai asmeniniam ūkiui turi būti įsiterpę į kitą valstybės išperkamą žemę arba sudaryti ne mažesnius kaip 10 hektarų laisvos valstybinės žemės fondo masyvus, esančius apylinkės ribose.

40. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu palygina žemės asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms daloms ploto rezervo poreikio duomenis su duomenimis apie turimą laisvos valstybinės žemės fondą ir parengia medžiagą žemės asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms daloms rezervo padidinimo klausimu. Rengiamoje medžiagoje turi būti nurodyta žemės sklypų vieta, plotas, dabartiniai žemės naudotojai ir jų žemės naudojimo teisės nutraukimo sąlygos. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba, apsvarsčiusi šiuos duomenis ir sąlygas, savo posėdyje priima išvadą dėl žemės ploto rezervo skyrimo galimybių ir medžiagą pateikia svarstyti apylinkės tarybai.

41. Apylinkės taryba, išnagrinėjusi pateiktą 40 punkte nurodytą medžiagą ir apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadą dėl žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervo skyrimo galimybių, priima sprendimą dėl pritarimo pasiūlymui.

42. Nustatytąjį žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervą gali patikslinti rajonų valdybos, svarstydamos išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus, bet ne vėliau kaip iki 1994 m. vasario 1 dienos.

43. Žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervas nustatytąja tvarka pažymimas valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose. Iki ši žemė bus panaudota, apylinkės agrarinės reformos tarnybos gali ją išnuomoti dabartiniams jos naudotojams arba, jiems raštiškai atsisakius, - kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 136, 1994 02 25, Žin., 1994, Nr. 16-270 (1994 03 02)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1993 M. SPALIO 29 D. NUTARIMO NR. 816 DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita Rupšytė (2001-11-08)

[email protected]