Nutarimas netenka galios 2000-10-28:
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. VIII-2044, 2000-10-12, Žin., 2000, Nr. 90-2782 (2000-10-27), i. k. 1001010NUTAIII-2044
Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2000-09-01 iki 2000-10-27
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 56-1080, i. k. 0931010NUTA000I-281
TAR pastaba. Įsigaliojus Aukštojo mokslo įstatymui Nr. VIII-1586, Lietuvos veterinariojs akademijos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-281 „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto“ (Žin., 1993, Nr. 56-1080), galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS STATUTO
1993 m. spalio 19 d. Nr. I-281
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
Patvirtinti Lietuvos veterinarijos akademijos statutą (pridedamas).
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos Seimo
1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. I-281
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS
STATUTAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Lietuvos veterinarijos akademija yra valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, įkurta 1936 metais. Jos oficialus pavadinimas -
„LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA“ (LVA)
„VETERINARY ACADEMY OF LITHUANIA“
„L' ACADEMIE VETERINAIRE DE LITUANIE“
„DIE VETERINAR MEDIZINISCHE AKADEMIE LITAUENS“
„ЛИТОВСКАЯ ВЕТЕРИНАРНАЯ АКАДЕМИЯ“, adresas: Tilžės g. Nr. 18, 3022 Kaunas.
2. Akademija rengia veterinarijos ir gyvulininkystės specialistus, juos perkvalifikuoja, rengia mokslo darbuotojus ir pedagogus, leidžia mokslo darbus, rengia ir leidžia vadovėlius bei kitą mokymui skirtą literatūrą, organizuoja konferencijas bei seminarus, konsultuoja specialistus ir ūkininkus.
3. Specialybių sąrašą, studijų formas ir turinį, atsižvelgdama į valstybės reikmes ir suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, nustato Akademija.
4. Pagrindinis Akademijos veiklą reguliuojantis dokumentas yra Statutas.
5. Akademiją reorganizuoti ar likviduoti gali Lietuvos Respublikos Seimas.
6. Akademijoje garantuojama darbuotojų
Nutarimas netenka galios 2000-10-28:
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. VIII-2044, 2000-10-12, Žin., 2000, Nr. 90-2782 (2000-10-27), i. k. 1001010NUTAIII-2044
Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2000-09-01 iki 2000-10-27
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 56-1080, i. k. 0931010NUTA000I-281
TAR pastaba. Įsigaliojus Aukštojo mokslo įstatymui Nr. VIII-1586, Lietuvos veterinariojs akademijos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-281 „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto“ (Žin., 1993, Nr. 56-1080), galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS STATUTO
1993 m. spalio 19 d. Nr. I-281
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
Patvirtinti Lietuvos veterinarijos akademijos statutą (pridedamas).
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos Seimo
1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. I-281
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS
STATUTAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Lietuvos veterinarijos akademija yra valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, įkurta 1936 metais. Jos oficialus pavadinimas -
„LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA“ (LVA)
„VETERINARY ACADEMY OF LITHUANIA“
„L' ACADEMIE VETERINAIRE DE LITUANIE“
„DIE VETERINAR MEDIZINISCHE AKADEMIE LITAUENS“
„ЛИТОВСКАЯ ВЕТЕРИНАРНАЯ АКАДЕМИЯ“, adresas: Tilžės g. Nr. 18, 3022 Kaunas.
2. Akademija rengia veterinarijos ir gyvulininkystės specialistus, juos perkvalifikuoja, rengia mokslo darbuotojus ir pedagogus, leidžia mokslo darbus, rengia ir leidžia vadovėlius bei kitą mokymui skirtą literatūrą, organizuoja konferencijas bei seminarus, konsultuoja specialistus ir ūkininkus.
3. Specialybių sąrašą, studijų formas ir turinį, atsižvelgdama į valstybės reikmes ir suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, nustato Akademija.
4. Pagrindinis Akademijos veiklą reguliuojantis dokumentas yra Statutas.
5. Akademiją reorganizuoti ar likviduoti gali Lietuvos Respublikos Seimas.
6. Akademijoje garantuojama darbuotojų ir studentų pasaulėžiūros laisvė ir toleruojamos skirtingos politinės bei religinės pažiūros.
7. Akademija turi Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto nustatytą autonomiją. Keisti Akademijos teritorijos ribas, kam nors perduoti jos pastatus gali Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik sutikus Akademijos tarybai. Jei Akademijos taryba nustato autonomijos pažeidimus, klausimas dėl to teikiamas spręsti Seimui.
8. Akademija yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitymų ir užsienio valiutos sąskaitas.
9. Akademijos gyvenimas tvarkomas pagal vidaus tvarkos taisykles.
10. Akademija turi teisę:
1) nustatyti valdymo ir organizacinę struktūrą;
2) savarankiškai tvarkyti mokymo ir mokslo, leidybos darbus, ūkio ir finansų reikalus bei disponuoti sutaupytomis lėšomis;
3) sudaryti su įvairiomis organizacijomis sutartis, apimančias bet kurią Akademijos veiklos sritį, stoti į aukštųjų mokyklų asociacijas, keistis studentais su užsienio aukštosiomis mokyklomis.
II. STRUKTŪRA
Akademiją sudaro katedros, fakultetai, praktinio mokymo ir bandymų centras, kiti daliniai.
Katedra
11. Svarbiausias Akademijos studijų, mokslo ir metodinio darbo dalinys yra katedra. Ji jungia vienos ar kelių giminingų disciplinų dėstytojus ir kitus darbuotojus. Katedros gali turėti filialus įmonėse, tyrimo ar projektavimo įstaigose. Prie katedrų gali būti įkurtos mokslo laboratorijos.
12. Aukščiausiasis katedros valdymo organas yra einančių joje pagrindines pareigas mokslininkų susirinkimas.
13. Katedros veiklai vadovauja vedėjas.
14. Katedros vedėju negali būti rektorius, prorektoriai, dekanai ir prodekanai.
15. Katedra:
1) rengia specialybės dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius, planuoja ir vykdo mokslo darbus;
2) rekomenduoja Akademijos tarybai rinkti asmenis į mokslo pareigybes;
3) rekomenduoja Akademijos tarybai kandidatus mokslo vardui gauti;
4) siūlo Akademijos tarybai kandidatus į katedros vedėjus ir fakultetų dekanus;
5) dviejų trečdalių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą katedros vedėju;
6) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo ir gamybos įstaigomis;
7) klinikinės katedros vadovauja ir ordinatorių darbui.
Fakultetas
16. Fakultetas yra iš katedrų sudarytas Akademijos studijų ir mokslo dalinys, kuriame rengiami ir kelia kvalifikaciją vienos profesijos specialistai.
17. Fakultetas dirba vadovaudamasis nuostatais, kuriuos tvirtina Akademijos taryba. Sprendžiamasis fakulteto organas yra fakulteto taryba.
18. Fakulteto tarybą renka fakulteto mokslininkų susirinkimas. Taryba renkama penkeriems metams.
19. Fakulteto taryba:
1) iš mokslininkų renka fakulteto tarybos pirmininką ir sekretorių bei siūlo Akademijos tarybai fakulteto dekano kandidatūrą;
2) gali pareikšti nepasitikėjimą dekanu;
3) tvirtina prodekaną, kurį iš fakulteto dėstytojų pasirenka dekanas;
4) dekano teikimu gali atšaukti prodekaną;
5) svarsto ir tvirtina katedrų sudarytas mokymo disciplinų programas;
6) parengia ir pateikia Akademijos tarybai tvirtinti specialybių mokymo planus;
7) siūlo Akademijos tarybai pertvarkyti, įkurti arba panaikinti katedras, laboratorijas ir kitus dalinius;
8) sudaro komisijas įvairiems fakulteto tarybos svarstomiems klausimams tirti;
9) išklauso ir apsvarsto valstybinių egzaminų komisijų pirmininkų ataskaitas.
20. Fakulteto tarybos sprendimus vykdo dekanas.
21. Dekanas:
1) organizuoja studijas, mokslinį ir metodinį darbą fakultete;
2) sudaro užsiėmimų tvarkaraštį ir kontroliuoja, ar jo laikomasi;
3) organizuoja egzaminų sesijas, kontroliuoja studentų pažangumą ir perkėlimą į aukštesnį kursą, sprendžia akademinių atostogų suteikimo klausimą;
4) vadovauja stipendijų ir bendrabučių skyrimo komisijai;
5) organizuoja valstybinius egzaminus ir absolventų išleidimą.
Praktinio mokymo ir bandymų centras
22. Pagrindinė studentų praktinio mokymo ir mokslinių eksperimentų bazė yra praktinio mokymo ir bandymų centras.
23. Centras yra struktūrinis biudžetinis – ūkiskaitinis Akademijos dalinys. Jis turi savo antspaudą, sąskaitas bankuose ir vadovaujasi Akademijos patvirtintais nuostatais.
24. Centro paskirtis – praktinis studentų mokymas ir moksliniai eksperimentai, įvairių rūšių gyvulių ir paukščių veislininkystė, veterinarijos ir zootechnikos mokslo propagavimas bei ūkinė veikla.
25. Centro direktorių, vyriausiuosius specialistus, mokomųjų fermų vadovus ir ūkvedžius skiria Akademijos rektorius.
26. Centro direktoriaus paskyrimą tvirtina Akademijos taryba. Vyriausiųjų specialistų, mokomųjų fermų vadovų ir ūkvedžių kandidatūras siūlo centro direktorius.
III. VALDYMAS IR KONTROLĖ
27. Akademijos valdymo organai:
1) mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus turinčių darbuotojų (mokslininkų) susirinkimas;
3) rektorius ir rektoratas;
5) Etikos ir teisės kolegija.
28. Mokslininkų susirinkimas:
1) priima ir keičia Akademijos statutą;
2) renka ir keičia Akademijos tarybą;
3) renka penkeriems metams ar keičia Akademijos revizijos komisiją.
29. Akademijos taryba, kurią sudaro ne daugiau kaip 45 nariai, renkama penkeriems metams. Ją renka visi Akademijos mokslininkai.
30. Į Akademijos tarybą renkami tik mokslininkai (taip pat ir Akademijoje nedirbantys). Bendrųjų disciplinų katedros į tarybą siūlo vieną kandidatą nuo penkių, o specialybių katedros – vieną nuo trijų mokslininkų. Tarybos nariais tampa 75 procentai kandidatų, surinkusių daugiausia balsų.
31. Akademijos taryba:
1) penkeriems metams renka pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių. Pavaduotoją ir sekretorių siūlo Tarybos pirmininkas;
2) svarsto ir priima nutarimus studijų, mokslo, finansiniais, socialinės plėtros ir kitais klausimais;
3) išsako Akademijos nuomonę svarbiausiais Lietuvos Respublikos kultūros, švietimo, mokslo ir kitais klausimais;
4) tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles ir savarankiškų padalinių įstatus;
5) renka rektorių, dekanus, katedrų vedėjus ir mokslininkus ar pareiškia nepasitikėjimą rektoriui;
6) rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina ar atšaukia prorektorius bei kitus nerenkamus Akademijos dalinių vadovus;
7) svarsto pareikštus nepasitikėjimus dalinių vadovams ir priima nutarimus dėl tolesnio jų darbo;
8) priima nutarimus dėl fakultetų, katedrų ir kitų dalinių įkūrimo, perorganizavimo ar likvidavimo, nustato prorektorių skaičių ir jų funkcijas;
9) išklauso ir apsvarsto rektoriaus pateiktą Akademijos metinės veiklos ataskaitą;
10) tvirtina Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
11) tvirtina visų centralizuotai gaunamų lėšų paskirstymą padaliniams;
12) sudaro Etikos ir teisės kolegiją;
13) tvirtina doktorantūros komitetus, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo taisykles;
14) sudaro Akademijos tarybos nuolatines bei laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;
15) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikia pedagoginius mokslo bei Garbės daktaro vardus;
16) turi teisę pareikalauti atšaukti rektoriaus įsakymus ir fakultetų dekanų potvarkius;
17) tvirtina studijų ir mokslinio darbo planus;
18) viešai skelbia savo nutarimus;
19) išklauso ir apsvarsto dekanų kiekvienų mokslo metų darbo ataskaitas;
20) išklauso ir apsvarsto katedrų vedėjų penkerių metų darbo ataskaitas;
21) išklauso ir apsvarsto studentų priėmimo komisijos pirmininko ataskaitas;
22) suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, nustato ir keičia studentų, magistrantų ir doktorantų priėmimo taisykles;
23) tvirtina studijuojančiųjų savivaldos organizacijų nuostatus.
32. Rektorius – Akademijos valdytojas, Tarybos valios, išreikštos jos nutarimuose, vykdytojas:
1) rektorius renkamas penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės;
2) vadovaudamasis Akademijos statutu, atstovauja Akademijai ir veikia jos vardu be papildomų įgaliojimų;
3) tvarko Akademijos finansus ir turtą;
4) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja;
5) pasirenka ir siūlo Akademijos tarybai tvirtinti prorektorius;
6) skiria darbuotojams drausmines nuobaudas;
7) įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus.
33. Dalį savo pareigų ir funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams.
34. Komandiruočių ir atostogų metu rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.
35. Rektoratas – tai rektoriaus vadovaujama operatyvios vykdomosios valdžios kolegija. Jį sudaro rektorius, prorektoriai, vyriausiasis buhalteris ir dekanai.
36. Rektoratas:
1) koordinuoja katedrų ir fakultetų darbą;
2) organizuoja ir palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis bei mokymo įstaigomis;
3) pateikia Akademijos tarybai tvirtinti Akademijos dalinių vidaus tvarkos taisykles;
4) rengia Akademijos sąmatos projektą ir socialinio plėtojimo planą;
5) teikia pasiūlymus Akademijos tarybai Akademijos valdymo ir kitais klausimais;
6) tvarko operatyvius Akademijos valdymo reikalus;
7) organizuoja studentų doktorantų ir klausytojų priėmimą į Akademiją bei absolventų išleidimą;
8) rūpinasi studentų ir klausytojų studijų, buities ir poilsio sąlygomis, darbuotojų darbo sąlygomis.
37. Etikos ir teisės kolegija – tai ginčų sprendimo institucija, kurią sudaro Akademijos tarybos slaptu balsavimu penkeriems metams išrinkti penki nariai. Etikos ir teisės kolegija renka savo pirmininką ir sekretorių. Ji dirba pagal Akademijos tarybos patvirtintus nuostatus.
38. Etikos ir teisės kolegija:
1) kontroliuoja, ar rektoriaus įsakymai, dekanų ir kitų administracijos pareigūnų nutarimai bei nurodymai neprieštarauja statutui ir Akademijos tarybos nutarimams;
2) tiria statuto pažeidimus ir siūlo bausti pažeidėjus;
3) būna arbitru įvairiuose kolektyvo ginčuose su administracija, jeigu tie ginčai nenagrinėtini įstatymų nustatyta tvarka;
4) kaip garbės teismas nagrinėja asmeninius bendradarbių, kolegų nesutarimus.
39. Revizijos komisija kontroliuoja Akademijos ūkinę ir finansinę veiklą.
IV. PEDAGOGINIS IR MOKSLO PERSONALAS, TARNAUTOJAI
40. Akademijoje yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigybės, taip pat inžinierių, techninių, administracijos, gamybinių, pagalbinių ir kitų darbuotojų pareigybės.
41. Pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacijos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
42. Akademijos rektorių, dekanus, katedrų vedėjus ir mokslininkus, konkurso tvarka daliniams balsavimu rekomendavus, penkerių metų kadencijai renka Akademijos taryba.
43. Jeigu Taryba rekomenduoto asmens neišrenka, dalinys turi rekomenduoti kitą.
44. Katedros vedėjais tie patys asmenys gali būti renkami kelioms kadencijoms. Neišrinkus naujai kadencijai, buvusiems vadovams iki konkurso garantuojamas jų kvalifikaciją ir kitus reikalavimus atitinkantis darbas.
45. Kitų kategorijų darbuotojų pareigybės užimamos sudarant terminuotas ar neterminuotas darbo sutartis.
46. Nepedagoginio personalo darbuotojai, turintys reikiamą kvalifikaciją, gali dirbti ir pedagoginį darbą.
47. Visi klinikinio profilio katedrų dėstytojai privalo dirbti diagnostikos ir gydymo darbą, o klinikų ordinatoriai – praktiškai mokyti studentus, todėl jie pavaldūs ir katedroms.
48. Pedagogai ir mokslo darbuotojai, pritarus katedrai, kvalifikacijos kėlimo formą ir trukmę Lietuvos ar užsienio mokslo ir mokymo įstaigose renkasi patys.
49. Kūrybinės veiklos rezultatams apibendrinti kas penkeri metai Akademijos taryba darbuotojui gali suteikti pusės metų atostogas, palikdama pagrindinį atlyginimą.
50. Akademija rūpinasi materialinėmis ir buitinėmis darbuotojų sąlygomis. Išėjusiems į pensiją pedagogams ir mokslo darbuotojams sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą naudojantis Akademijos baze.
51. Akademijos dėstytojams nuo 65 metų leidžiama dirbti atskiru Akademijos tarybos nutarimu pagal terminuotas sutartis.
V. STUDIJŲ TVARKA IR KLAUSYTOJAI
52. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Gali būti formuojamos grupės, kuriose studentams Akademijos tarybos sprendimu disciplinos būtų dėstomos kita kalba. Studentams, nemokantiems lietuvių kalbos, rengiami lietuvių kalbos kursai.
53. Mokymosi turinys ir organizavimo tvarka nustatoma Akademijos tarybos patvirtintuose studijų planuose.
54. Tobulinimosi skyriaus klausytojų studijų turinį, organizavimą ir atestacijos taisykles nustato fakultetai.
55. Akademijoje mokosi studentai, magistrantai, doktorantai, stažuotojai ir tobulinimosi skyriaus klausytojai.
56. Studentų ir doktorantų priėmimo taisykles ir tvarką nustato Akademijos taryba.
57. Už specialistų tobulinimą apmoka juos siuntę asmenys ir organizacijos arba patys specialistai.
58. Studentai gali gauti valstybines, vardines, įmonių ir organizacijų bei kitokias stipendijas ir pašalpas. Doktorantai gauna Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atlyginimus. Valstybines stipendijas studentams skiria dekano vadovaujama komisija, vardines stipendijas – fakulteto taryba, o įmonių ir organizacijų stipendijas – minėtos institucijos.
59. Akademijos studentų, doktorantų ir klausytojų pareigas, teises ir darbo tvarką nustato Akademijos vidaus tvarkos taisyklės.
60. Visi studijuojantys turi teisę kurti savivaldos organizacijas, kurių nuostatus tvirtina Akademijos taryba.
VI. MOKSLAS
61. Akademijoje mokslinį darbą privalo dirbti visi mokslininkai, doktorantai ir asistentai.
62. Mokslinio darbo planus tvirtina Akademijos taryba.
63. Akademijos tarybos nutarimu gali būti įkurtos bendros katedrų, probleminės ir specializuotos mokslinės laboratorijos, kiti mokslo daliniai.
64. Akademija gali sudaryti laikinus mokslinius kolektyvus, bendradarbiavimo ir ūkiskaitines sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, mokymo ir gamybos įstaigomis.
VII. LĖŠOS
65. Akademijos lėšas sudaro subsidijos iš valstybės biudžeto ir papildomos pajamos.
66. Papildomos Akademijos pajamos:
1) lėšos, gautos už ūkiskaitinius mokslo darbus, parduotus patentus ir licencijas;
2) lėšos, gautos už specialistų kvalifikacijos kėlimą;
3) lėšos, gautos už paslaugas gyventojams;
4) lėšos, gautos už realizuotą mokslinės ir gamybinės veiklos produkciją;
5) Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonių, organizacijų bei asmenų dotacijos.
VIII. PROCEDŪROS KLAUSIMAI
67. Akademijos tarybos nutarimai yra teisėti, jei priimti posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip dviems trečdaliams išrinktų narių.
68. Renkant asmenis etatinėms vietoms užimti, balsuojama slaptai. Asmuo išrenkamas (tvirtinamas), kai gauna 50 procentų plius 1 balsavusiųjų balsų, ir atšaukiamas dviem trečdaliais balsavusiųjų balsų.
69. Atsižvelgiant į personalinius pasikeitimus, Akademija ir fakultetų tarybų sudėtis atnaujinama kiekvienais metais. Nauji nariai renkami darbui iki Tarybos kadencijos pabaigos.
70. Rektorius negali būti renkamas Akademijos tarybos pirmininku, dekanas – fakulteto tarybos pirmininku.
71. Akademijos tarybos posėdžiai yra atviri. Apie juos viešai informuoja prieš 7 dienas. Darbuotojų, doktorantų ir studentų savivaldos organizacijų atstovai gali dalyvauti posėdžiuose ir turi teisę pasisakyti.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas
