2.5. Katedra – tai vienos ar kelių glaudžiai susijusių mokslo disciplinų profesoriai, docentai, vyr. dėstytojai, dėstytojai, dėstytojai-instruktoriai.
Katedra:
1) organizuoja ir vykdo mokymo bei auklėjimo procesą, atlieka metodinį, mokslo tiriamąjį ir mokslo populiarinimo darbą;
2) rengia specialybių ir specializacijų mokymo programas, vadovėlius, metodinę medžiagą, teikia pasiūlymus dėl mokymo plano;
3) siūlo Akademijos tarybai konkurso būdu rinkti asmenis pedagoginiam ir mokslo darbui;
4) siūlo Akademijos tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui, taip pat kandidatus katedros viršininko pareigoms.
2.5.1. Katedros veiklai vadovauja katedros viršininkas. Jis kviečia katedros posėdžius, kaip aukščiausiąjį katedros organą, ir jiems pirmininkauja.
3. PEDAGOGINIS IR MOKSLO PERSONALAS BEI KITI DARBUOTOJAI
3.1. Akademijos pedagoginį personalą sudaro:
4) vyresnysis dėstytojas,
6) dėstytojas-instruktorius.
Mokslo personalą:
1) laboratorijos (sektoriaus) vedėjas,
2) vyriausiasis mokslo darbuotojas,
3) vyresnysis mokslo darbuotojas,
5) jaunesnysis mokslo darbuotojas.
Akademijoje taip pat yra inžinierius, techninis, pagalbinis mokslo, administracijos, ūkio, medicinos bei kitas personalas.
3.2. Akademijos profesoriumi gali būti asmuo, turintis mokslų daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą, išimtinais atvejais – be daktaro laipsnio, bet turintis ne mažesnį kaip 20 metų pedagoginio darbo stažo ir paskelbęs reikšmingų darbų.
3.3. Akademijos docentu gali būti asmuo, kuris turi mokslų kandidato laipsnį ir ne mažesnį kaip trejų metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą, o išimtinais atvejais – be kandidato laipsnio, bet turintis ne mažesnį kaip 15 metų pedagoginio darbo stažą ir paskelbęs svarbių specialybės darbų.
3.4. Vyresniuoju dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštojo mokslo diplomą, ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio darbo stažą aukštojoje mokykloje ir parodęs sugebėjimus dirbti mokslo tiriamąjį darbą.
3.5. Dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštojo mokslo diplomą ir parodęs sugebėjimus dirbti pedagoginį bei mokslo tiriamąjį darbą.
3.6. Dėstytojas-instruktorius turi turėti aukštojo mokslo diplomą.
3.7. Mokslo darbuotojui kvalifikacijos reikalavimus nustato Akademijos reguliaminas.
3.8. Užsienyje įgytas mokslo vardas, laipsnis ir diplomas gali būti pripažintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3.9. Akademijos darbuotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Laikinam darbui gali būti priimami ir ne Lietuvos piliečiai. Darbo sutartį su jais sudaro Akademijos viršininkas katedros ar kitų struktūrinių padalinių vadovų teikimu.
3.10. Pedagoginio ir mokslo darbuotojų pareigos užimamos konkurso būdu penkeriems metams. Konkurso būdu išrinktą pedagoginį ir mokslo personalą tvirtina Akademijos viršininkas.
3.10.1. Kandidatus katedros viršininko pareigoms siūlo katedros pedagoginis ir mokslo personalas.
3.11. Pedagoginio ir mokslo personalo pedagoginį krūvį nustato Akademijos taryba. Jis turi būti ne mažesnis kaip 600 val. per metus. Pedagoginio krūvio normas nustato reguliaminas. Akademijos viršininkas, jo pavaduotojai ir kiti darbuotojai mokslinį pedagoginį darbą turi teisę dirbti už atskirą atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų bei Akademijos tarybos nustatyta tvarka.
3.12. Kas penkeri metai sėkmingai dirbančiam mokslinį pedagoginį darbą Akademijos darbuotojui Tarybos nutarimu gali būti suteikiama iki pusės metų kūrybinių atostogų kvalifikacijai kelti, tarp jų ir užsienyje, mokslo darbams dirbti ir vadovėliams rašyti, mokant pagrindinę algą įstatymo nustatyta tvarka.
3.13. Asmenys, dirbantys pedagoginį ir mokslo darbą, karininko pareigas gali eiti iki 60 metų, o vyresni kaip 60 metų – atskiru Akademijos tarybos nutarimu. Išėjusiems į pensiją pedagoginio ir mokslo personalo nariams sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą naudojantis Akademijos baze.
3.14. Kiekvienas pedagoginio ir mokslo personalo narys privalo dirbti katedros planuose numatytą tiriamąjį darbą, kelti savo kvalifikaciją ir profesinį lygį.
3.15. Akademijoje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaroma specializuota mokslo laipsnių teikimo taryba.
3.16. Akademijoje yra adjunktūra ir doktorantūra, kurių lėšas sudaro Respublikos biudžeto ir užsakovų skiriamos lėšos.
4. MOKYMAS
4.1. Mokymas Akademijoje organizuojamas pagal Akademijos tarybos patvirtintus mokymo planus bei mokymo programas. Be privalomų disciplinų, mokymo planuose gali būti numatytos ir fakultatyviai dėstomos disciplinos.
4.1.1. Akademijoje yra dieninis (stacionaras) ir neakivaizdinis skyriai. Akademijoje veikia kvalifikacijos kėlimo kursai. Mokytis į Akademiją priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys vidurinį išsilavinimą. Kvalifikacijos kėlimo kursuose mokosi asmenys, baigę specialųjį vidurinį arba aukštąjį mokslą.
4.1.2. Mokslo metai Akademijoje suskirstyti i du semestrus ir trunka 10 mėnesių. Kiekvienas semestras baigiamas įskaitų bei egzaminų (kurso ir semestro) sesija.
4.2. Mokslas Akademijos dieniniame skyriuje trunka penkerius metus.
4.2.1. Baigusieji Akademijos pirmą kursą klausytojai konkurso būdu perkeliami į antrą kursą.
Klausytojams, neperėjus konkurso, suteikiama policininko kvalifikacija ir nukreipiami dirbti į vidaus reikalų organus.
4.2.2. Tris Akademijos kursus baigusieji klausytojai laiko valstybinius egzaminus ir konkurso būdu perkeliami į ketvirtą kursą.
Neperėję konkurso klausytojai gauna specialaus vidurinio mokslo diplomą, viduriniosios grandies vidaus reikalų organų darbuotojo kvalifikaciją, specialų jaunesniojo policijos karininko laipsnį ir nukreipiami dirbti į vidaus reikalų organus.
Klausytojai, neperėję konkurso į antrą ir ketvirtą kursus, gali pakartotinai stoti mokytis į atitinkamus Akademijos kursus dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose po dvejų darbo metų vidaus reikalų organuose.
4.2.3. Klausytojams, išėjusiems visą mokymo programą, išlaikiusiems valstybinius egzaminus ir apgynusiems diplominį darbą, išduodamas aukštojo mokslo diplomas, suteikiama teisininko kvalifikacija ir specialus policijos karininko laipsnis.
4.3. Mokslas neakivaizdiniame skyriuje trunka penkerius metus. Į pirmą kursą konkurso būdu priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą vidaus reikalų organuose. Asmenys, baigusieji specialiąsias vidurines Vidaus reikalų ministerijos ar kitas vidurines teisės mokyklas, priimami į ketvirtą kursą.
4.4. Priėmimo į dieninį, neakivaizdinį skyrius ir kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymosi tvarką nustato Akademijos reguliaminas.
5. KLAUSYTOJAI
5.1. Akademijos klausytojai yra dieninio bei neakivaizdinio skyrių ir kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojai.
5.2. Dieninio skyriaus klausytojai išlaikomi valstybės lėšomis: nemokamai maitinami (mokama kompensacija), aprūpinami uniforma, mokama stipendija (atlyginimas), pagal galimybes suteikiamas bendrabutis.
5.3. Klausytojų teises ir pareigas nustato Akademijos reguliaminas.
5.4. Klausytojų reikalams atstovauti iš visų kursų klausytojų atstovų renkama klausytojų taryba. Ji sprendžia socialinius, mokymo, mokslo, buities ir kitus klausytojų reikalus, teikia Akademijos vadovybei su tuo susijusius pasiūlymus.
6. AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS
6.1. Akademija, kaip juridinis asmuo, savarankiškai disponuoja savo turtą bei lėšas.
6.2. Akademijai išlaikyti lėšos yra skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Jos įtrauktos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąmatą. Apie gautų lėšų naudojimą Akademija atsiskaito Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.
6.3. Aprangą Akademijos karininkams ir klausytojams, taip pat ginklus, specialią techniką ir ryšių priemones bei kitus mokymo procesui būtinus reikmenis skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
6.4. Akademija gali turėti ir papildomų lėšų, gaunamų iš kitų įstaigų bei organizacijų pagal sutartis už teikiamas paslaugas.
Papildomos lėšos naudojamos pagal Akademijos tarybos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą.
