1.3. JM yra ugdymo (mokslinio, meninio, techninio, etinio, fizinio) įstaiga, orientuota per įvairią praktinę veiklą į bendrąjį lavinimą, pradinių darbo, profesijos žinių, mokėjimų teikimą.
1.6. Pagrindiniai JM uždaviniai – padėti paaugliams ir jaunuoliams:
1.6.1. Pažinti save: suvokti savo poreikius, interesus, gebėjimus, mokytis spręsti asmenines problemas.
1.6.2. Ugdyti pasitikėjimą savimi, poreikį savikūrai, optimaliai savęs realizacijai, atsparumą neigiamai socialinei įtakai.
1.6.3. Ugdyti mokymosi motyvaciją. Skatinti poreikį įgyti bent pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos teikiamą išsilavinimą.
1.6.4. Įvairia praktine, teorine veikla, atitinkančia pozityvius moksleivių poreikius, interesus ir gebėjimus, turtinti jų asmeninę patirtį, padėti pasirengti toliau mokytis, kultūriniam bei socialiniam gyvenimui.
1.7. Konkreti mokykla, atsižvelgdama į vietos, krašto, šalies poreikius ir galimybes, gali kelti ir kitus papildomus uždavinius.
2. Jaunimo mokyklos formos
2.1. JM – bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems 12 – 16 metų paaugliams ir jaunuoliams.
2.2. Vakarinės, pamaininės JM, klasės, grupės – 16 – 18 metų jaunuoliams, turintiems teigiamą mokymosi motyvaciją, bet nepalankias mokymuisi socialines – ekonomines gyvenimo sąlygas. Šios mokyklos vadovaujasi Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatų pagrindu parengtais savos mokyklos nuostatais.
2.3. JM gali būti savarankiškas administracinis vienetas.
2.4. JM gali būti savarankiškas bendrojo lavinimo, profesinės, žemės ūkio mokyklos ar kitos ugdymo institucijos padalinys. Jį gali sudaryti viena arba kelios JM klasės arba grupės.
3. Jaunimo mokyklų steigimo tvarka
3.1. JM steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos vadovaujantis Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.
3.2. JM steigimo pagrindiniai kriterijai:
3.2.1. Vietovės, miesto, krašto, šalies poreikis JM steigti.
3.2.2. Pedagogai pasirengę dirbti su bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiais, mokymosi motyvacijos stokojančiais paaugliais ir jaunuoliais.
3.2.3. JM medžiaginė bazė atitinka mokyklai keliamus tikslus ir uždavinius.
3.3. Steigėjas pateikia ministerijai šiuos dokumentus: paraišką dėl mokyklos steigimo, mokyklos nuostatų projektą, mokymo planą, mokymo programas.
3.4. JM steigimui pateiktų dokumentų ekspertizę atlieka JM taryba.
4. Mokinių priėmimas į Jaunimo mokyklas
4.1. Į JM priimami bendrojo lavinimo mokykloje nepritapę, mokymosi motyvų stokojantys 12-16 metų paaugliai ir jaunuoliai.
4.2. Moksleiviai į JM priimami savanoriškai, moksleivių ir jų tėvų (globėjų) prašymu, konkrečios mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka.
4.3. Į JM gali būti priimami mokiniai, turintys vystymosi sutrikimų.
5. Ugdymo organizavimas
5.1. JM ugdymo procesas grindžiamas individualizuotų ugdymo metodų, formų, turinio įvairove atsižvelgiant į mokinių poreikius, interesus, psichofizinę brandą, turimą išsilavinimą, mokymo motyvacijos ypatumus ir kt.
5.2. JM ugdymo turinį sąlygoja mokyklai keliami uždaviniai, mokinių mokymosi motyvacijos ypatumai, jų žinių, mokėjimų ir įgūdžių lygis, mokyklos medžiaginė bazė.
5.3. JM ugdymo turinį gali sudaryti: 1) bendrasis lavinimas, 2) darbinis ar iki profesinis rengimas, 3) papildomas ugdymas. Struktūrą, apimtį, mokomųjų dalykų skaičių, tarpusavio santykį ir seką sąlygoja ugdytinių poreikiai ir gebėjimai, mokymosi trukmė ir kt.
5.4. Mokinys gali siekti pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos teikiamo išsilavinimo arba mokytis bendrojo lavinimo dalykų kiek sugeba, priklausomai nuo mokymuisi JM keliamų tikslų ir uždavinių ir jo pageidavimų.
5.5. Bendrojo lavinimo dalykų turinys gali atitikti antros pakopos reikalavimus arba būti koreguojamas atsižvelgiant į antros pakopos reikalavimus, išlaikant bendrojo lavinimo dalykų branduolį. Bendrojo lavinimo dalykų turinį aprobuoja Kultūros ir švietimo ministerija.
5.6. Darbinio ar ikiprofesinio rengimo turinį, atsižvelgiant į moksleivių pageidavimus ir mokyklos galimybes, JM renkasi savarankiškai.
5.7. Darbinio ar ikiprofesinio rengimo turinys gali būti derinamas su profesinio rengimo ar kitomis institucijomis, optimaliai prisilaikant mokymo perimamumo ir suderinamumo principo.
5.8. JM gali suteikti konkrečios profesijos bendruosius teorinius ir praktinius pagrindus. Ji tarpininkauja mokiniams, panorusiems įgyti profesinę kvalifikaciją.
5.9. Papildomas ugdymas organizuojamas, atsižvelgiant į mokinių poreikius bei interesus. Jis gali apimti įvairias veiklos sritis.
5.10. Mokiniams, baigusiems JM, išduodama atitinkamo pavyzdžio pažyma, nurodanti bendrojo lavinimo, darbinio ar ikiprofesinio rengimo, papildomo ugdymo turinio įsisavinimo lygį.
5.11. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos programą ir pasirinkto lygio, jiems pageidaujant, sudaromos sąlygos laikyti pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus pagal pasirinktą lygį.
5.12. JM teikia individualią psichopedagoginę ir didaktinę konsultaciją moksleiviams, jų šeimoms.
5.13. Mokslo metų pradžią ir trukmę nustato pati JM, suderinusi su steigėju.
5.14. Savaitinį užsiėmimų skaičių nustato pati JM.
5.15. Priklausomai nuo JM veiklos turinio bei formų, mokykla gali veikti ištisus kalendorinius metus.
5.17. JM taikytina individualizuota moksleivių vertinimo sistema, skatinanti mokymosi motyvaciją, asmens vertės pajautimą.
5.18. Mokinių skaičius JM – iki 100.
5.19. Moksleivių skaičius grupėje 8–15. Darbinio, ikiprofesinio rengimo, praktinių užsiėmimų metu moksleiviai dalijami į pogrupius. Pogrupių skaičius nustatomas atsižvelgiant į praktinės veiklos pobūdį, turimą mokos fondą. Maksimalus moksleivių skaičius pogrupyje – 8.
5.20. Moksleiviams sudaromos galimybės grįžti, pereiti ar stoti į bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą ar kitą profesinio mokymo įstaigą, laiduojant ryšį tarp bendrojo lavinimo bei profesinio rengimo sistemų.
8. Jaunimo mokyklų valdymas
8.1. Jaunimo mokyklai vadovauja direktorius, kurį skiria steigėjas. Direktoriumi skiriamas asmuo, įsisąmoninęs JM paskirtį, tikslus ir uždavinius, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pageidautina ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą.
8.2. JM direktorius:
8.2.1. Atsako už ugdymo strategiją ir JM keliamų uždavinių įgyvendinimą.
8.2.2. Atsako už JM nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi.
8.2.3. Vadovaudamasis šalyje veikiančiais darbo įstatymais, priima ir atleidžia iš darbo pedagogus, administracijos ir aptarnaujančiuosius darbuotojus.
8.3. JM etatų struktūrą ir sąrašą tvirtina steigėjas.
8.4. Mokyklose veikia JM taryba, kitos savivaldos institucijos, atsižvelgus į JM tradicijas, pedagogų, moksleivių, jų tėvų (globėjų) pageidavimus. Jų veiklą reglamentuoja konkrečios mokyklos nuostatai.
9. Jaunimo mokyklų finansinė veikla
9.1. JM yra juridinis asmuo, turintis antspaudą ir sąskaitą banke.
9.2. JM finansuojamos steigėjų. Finansavimas užtikrina normalias mokyklos veiklos sąlygas.
9.3. JM gali turėti savo nebiudžetinių lėšų. Nebiudžetinės lėšos gali būti formuojamos iš mokyklos gamybinės veiklos, teikiamų mokamų paslaugų, patalpų ir inventoriaus nuomos (Vyriausybės nustatyta tvarka), juridinių ir fizinių asmenų savanoriškų įnašų.
9.4. JM finansines operacijas vykdo buhalterinė tarnyba arba centralizuota buhalterija.
9.5. Konkrečius JM darbuotojų tarnybinius atlyginimus (koeficientais) bei kitas apmokėjimo sąlygas nustato įstaigos vadovas.
9.6. JM direktorių tarnybinius atlyginimus (koeficientais), taip pat kitas jų darbo apmokėjimo bei skatinimo sąlygas nustato aukštesnioji organizacija.
9.7. JM direktorius turi teisę, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų:
9.7.1. Nustatyti darbuotojams neriboto dydžio priemokas už papildomai atliekamus darbus, aukštą kvalifikaciją, darbo sudėtingumą ir svarbumą bei ypatingas darbo sąlygas, taip pat už laikinai nesančių darbuotojų pareigų vykdymą.
9.7.2. Premijuoti darbuotojus ir nustatyti jų premijavimo tvarką.
