Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų

1. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto lėšų, gali turėti nebiudžetinių lėšų.

2. Nebiudžetinėms lėšoms priskiriamos specialiosios lėšos, pavedimų lėšos ir depozitai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1355, 1994-12-30, Žin., 1995, Nr. 3-51 (1995-01-06), i. k. 0941100NUTA00001355

Nr. 732, 2000-06-27, Žin., 2000, Nr. 53-1532 (2000-06-30), i. k. 1001100NUTA00000732

3. Nebiudžetinės lėšos sudaromos ir naudojamos šių taisyklių nustatyta tvarka.

4. Nebiudžetinių lėšų valdytojai yra biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovai, kuriems suteiktos atitinkamos vyriausiųjų ar žemesniųjų asignavimų valdytojų teisės.

5. Specialiosios lėšos yra biudžetinių įstaigų ir organizacijų pajamos, gaunamos iš jų ūkinės veiklos, kuri turi atitikti šių įstaigų ir organizacijų pagrindinės veiklos pobūdį: už realizuotą savo gamybos produkciją, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už mokslo tiriamuosius darbus (išskyrus tuos, kurie finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto), organizuotas pramogas. Specialiosios lėšos naudojamos išlaidoms, susijusioms su nurodytąja ūkine veikla, padengti.

6. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos gali turėti specialiųjų lėšų, jeigu išlaidas, susijusias su 5 punkte nurodyta veikla, padengia gaunamos pajamos, taip pat jeigu remiantis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsniu nesteigiama individuali (personalinė) įmonė.

7. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos, turinčios specialiųjų lėšų, kasmet sudaro pajamų ir išlaidų sąmatas pagal kiekvieną specialiųjų lėšų pajamų rūšį.

Vyriausieji asignavimų valdytojai sudaro suvestines specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatas, neišskirdami jų pagal specialiųjų lėšų pajamų rūšis, ir vieną sąmatos egzempliorių pateikia Finansų ministerijai.

8. Išlaidos pagal 7 punkte nurodytos sąmatos straipsnius apskaičiuojamos vadovaujantis esamomis normomis ir tarifais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais tarnybiniais atlyginimais ir tarifiniais atlygiais.

9. Specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatas (tarp jų ir centrinių įstaigų) tvirtina vyriausieji asignavimų valdytojai. Jie teikia banko įstaigoms nustatytosios formos pažymas, kurių reikia centrinių įstaigų specialiųjų lėšų sąskaitoms atidaryti.

10. Biudžetinei įstaigai ir organizacijai banko įstaigoje atidaroma viena specialiųjų lėšų sąskaita visų rūšių specialiosioms lėšoms.

11. Specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmata sudaroma kalendoriniams metams.

12. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos naudoja specialiąsias lėšas, neviršydamos faktiškai gaunamų atitinkamos specialiųjų lėšų rūšies pajamų.

Asignavimų valdytojai gali skirti dalį specialiųjų (nebiudžetinių) lėšų už energetikos išteklius bei ryšių paslaugas sumokėti, valstybinės ir vietinės reikšmės gamtos bei kultūros vertybėms valstybinių parkų teritorijose tvarkyti, taip pat kitoms įstaigos ar organizacijos reikmėms.

Punkto pakeitimai:

Nr. 659, 1996-06-05, Žin., 1996, Nr. 55-1300 (1996-06-12), i. k. 0961100NUTA00000659

Nr. 609, 1997-06-13, Žin., 1997, Nr. 57-1308 (1997-06-18), i. k. 0971100NUTA00000609

13. Specialiųjų lėšų likučiai metų pabaigoje specialiųjų lėšų sąskaitoje įrašomi į ateinančių metų specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos pajamų dalį.

14. Neteko galios nuo 1994-06-04

Punkto naikinimas:

Nr. 420, 1994-05-31, Žin. 1994, Nr. 42-768 (1994-06-03), i. k. 0941100NUTA00000420

15. Specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos sudaromos, nagrinėjamos ir tvirtinamos kartu su biudžeto išlaidų sąmatomis.

16. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų lėšos, gaunamos iš jų pagrindinės veiklos (įmokos už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose, muzikos mokyklų, pensionų, bendrabučių, išskyrus šeimyninius, pajamos), kurios pagal galiojančius įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus skiriamos išlaidoms dengti, taip pat rinkliavos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimuose, specialiosioms lėšoms nepriskiriamos.

17. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų pavedimų lėšos – tai iš kitų įmonių, įstaigų, organizacijų (įskaitant aukštesniąsias) ir fizinių asmenų gautos lėšos tam tikriems pavedimams vykdyti. Šios lėšos saugomos banko įstaigos sąskaitoje „Pavedimų lėšos“.

Įvykdžiusi pavedimą, įstaiga ar organizacija nusiunčia lėšas pervedusiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ataskaitą ir grąžina nepanaudotų lėšų likutį.

Iš kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų gautos ir tais pačiais metais nepanaudotos pagal paskirtį lėšos grąžinamos įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims, pervedusiems šias lėšas, ne vėliau kaip iki gruodžio 31 dienos (įskaitytinai).

18. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų depozitai yra laikinai šių įstaigų ir organizacijų saugomos ir tam tikrų aplinkybių arba susitarimų sąlygojamos lėšos. Šios lėšos saugomos banko įstaigos atskirose sąskaitose ir apskaitomos atskirai nuo kitų lėšų, kuriomis disponuoja biudžetinės įstaigos ir organizacijos.

19. Pasikeitus aplinkybėms arba nutraukus susitarimą, biudžetinės įstaigos ir organizacijos depozitus grąžina depozitoriams.

20. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos depozitus saugo ribotą laiką:

21. Depozitoriams 20 punkte nustatytu laiku neatsiėmus savo lėšų, biudžetinės įstaigos ir organizacijos privalo jas pervesti į Lietuvos valstybės biudžeto pajamas.

22. Tantjemų lėšos yra valstybės valdžios ir valdymo institucijų pajamos, skirtos valdininkams, įstatymų nustatyta tvarka atstovaujantiems valstybei įmonių valdymo organuose (stebėtojų tarybose, valdybose). Jos pervedamos tai valstybės valdžios ar valdymo institucijai, kuri delegavo valdininkus į įmonių valdymo organus. Tantjemų lėšos naudojamos paprastosioms išlaidoms, nustatant šių institucijų darbuotojams tarnybinio atlyginimo priedus, priemokas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 911, 1998-07-21, Žin., 1998, Nr. 67-1950 (1998-07-29), i. k. 0981100NUTA00000911