Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo

1.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimosi taisyklės (toliau – „Taisyklės“) parengtos vadovaujantis:

– 1991 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymu;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 374 „Dėl jūrų ir upių uostų bei prieplaukų teritorijų ir akvatorijų (vandenų) priklausomybės“;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 676 „Dėl Klaipėdos jūrų uosto teisinio statuso“;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 31 d. potvarkiu Nr. 107p, patvirtinančiu Klaipėdos jūrų uosto teritorijos ir akvatorijos ribas.

1.2. „Taisyklės“ nustato naudojimosi Valstybinio jūrų uosto teritorija ir akvatorija tvarką bei akvatorijos, hidrotechninių, navigacinių įrenginių techninio eksploatavimo bei priešgaisrinės ir aplinkos apsaugos priemones.

1.3. Šios „Taisyklės“ galioja juridiniams bei fiziniams asmenims, vykdantiems savo veiklą uosto teritorijoje ir akvatorijoje.

1.4. „Taisyklių“ nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, jeigu jos buvo pažeistos.

1.5. Laivų įplaukimo į uostą, išplaukimo iš jo, plaukiojimo akvatorijoje, švartavimo, stovėjimo prie krantinės ar reide tvarka, o taip pat kiti saugios laivybos uoste reikalavimai, nustatyti „Klaipėdos jūrų uosto laivybos taisyklėse“, yra privalomi visiems uosto teritorijos nuomininkams.

2.1. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys uosto teritorijoje mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus, privalo juos suderinti su kontrolės teisę turinčiomis organizacijomis Vyriausybės nustatyta tvarka ir su Lietuvos jūrų uostų direkcija (toliau – „Uostų direkcija“); visus darbus, keliančius grėsmę saugiam laivų plaukiojimui ar stovėjimui uosto vandenyse, – papildomai suderinti su Uosto kapitono valdyba.

2.2. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pradėję aukščiau nurodytus darbus be atitinkamo leidimo, privalo, Lietuvos jūrų uostų direkcijai pareikalavus, šiuos darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.

2.3. Juridiniai ir fiziniai asmenys, uosto teritorijoje ir akvatorijoje atlikę statybos ar kitus darbus, apie kuriuos būtina nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir žemėlapiuose, jų duomenis pristato uosto kapitonui navigacinių priemonių korektūrai.

2.4. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uosto, priešuosčio zonoje statybos, remonto ar kitus darbus, privalo nedelsdami išvežti statybos atliekas, gruntą, medžiagas ir t. t. Pabaigus darbus, statybos aikštelė išvaloma ir sutvarkoma.

2.5. Naujai pastatytų ir rekonstruotų statinių, įrenginių ir įrengimų eksploatacija leidžiama tik priėmus Vyriausybės nustatyta tvarka komisijai, kurios sudėtyje yra Lietuvos jūrų uostų direkcijos bei Uosto kapitono valdybos atstovai.

2.6. Gamybiniams ir sandėliavimo pastatams bei įrenginiams, kuriuose dirbantys įrengimai ir transporto priemonės turi įtaką konstruktyvių elementų būklei, eksploatuojanti organizacija privalo nustatyti eksploatacines apkrovas grindims ir perdengimams.

2.7. Visa uosto teritorija, išskyrus žaliąją zoną, privalo būti padengta danga, kurios tipas ir konstrukcija (monolitinė, cementinė – betoninė, surinkta iš gelžbetoninių plokščių arba asfaltinė) atitiktų eksploatacines sąlygas.

2.8. Keliai, privažiavimai ir pagalbinės aikštelės įmonės teritorijoje privalo užtikrinti visų transporto priemonių (išskyrus geležinkelio transportą) laisvą judėjimą, o taip pat priešgaisrinės technikos privažiavimą prie visų objektų ir laivų, stovinčių prieplaukose.

2.9. Geležinkelio įrenginiai, geležinkelio transporto eksploatacija visose organizacijose, esančiose uosto teritorijoje, turi būti organizuota atsižvelgiant į veikiančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus (normas, taisykles, instrukcijas), reguliuojančius geležinkelio veiklą.

2.10. Įmonės ir organizacijos privalo skirti lėšų nuomojamai teritorijai aptverti. Tvoros konstrukcija turi užtikrinti savo tiesioginę paskirtį. Ji projektuojama ir statoma laikantis nustatytos tvarkos.

2.11. Pastatų, fasadų, stacionarių pakėlimo mechanizmų spalvinių sprendimų, reklamos bei kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su miesto vyriausiuoju dailininku.

2.12. Statiniai, įrenginiai ir įrengimai, esantys jūrų uosto teritorijoje, turi būti prižiūrimi, sistemingai remontuojami ir eksploatuojami griežtai laikantis techninės eksploatacijos taisyklių.

2.13. Jūrų uosto zonoje esančios įmonės teritorija privalo būti apšviesta pagal teritorijų, prieplaukų ir kitų darbo vietų apšvietimo normas. Išorinio apšvietimo schema turi būti parinkta tokia, kad ji neturėtų įtakos navigacinių priemonių signalinių šviesų matomumui ir neakintų laivavedžių, manevruojančių su laivais prie uosto prieplaukos.

2.14. Uosto teritorijoje esančios gamybinės patalpos, sandėliai (statiniai) turi atitikti uostų sanitarinių taisyklių gamybinėms patalpoms ir gamybos procesui reikalavimus.

2.15. Uoste organizuojant darbus, susijusius su uosto darbuotojų darbo sąlygomis, vandens tiekimu ir kt. sanitariniais klausimais, projektus privaloma derinti su Klaipėdos higienos centru.

3.1. Uosto akvatorijos ir pakrantės zonoje esančių įmonių akvatorijų būklė turi užtikrinti saugų laivų plaukiojimą ir stovėjimą bei laivus pakeliančių įrenginių darbą.

3.2. Kanalo gabaritai ir įplaukiančių į uostą laivų grimzlė pagal akvatorijos ir kanalo tarnybos informaciją nurodomi Klaipėdos jūrų uosto laivybos taisyklėse.

3.3. Akvatoriją ir kanalą Uostų direkcijos akvatorijos ir laivybinio kanalo tarnyba aprūpina navigacinėmis priemonėmis. Šių priemonių išvaizda, spalva, signalinės šviesos ir stovėjimo vieta turi atitikti patvirtintus tarptautinius standartus.

3.4. Kranto ir plūdrieji navigaciniai ženklai gali būti nuimti (išjungti) skubiam remontui tik juos pakeitus kitais.

3.5. Neleidžiama ką nors keisti navigacinėse priemonėse (nuimti senas arba statyti naujas), nesuderinus su uosto kapitonu.

3.6. Apie navigacinių įrenginių gedimus ir jų pašalinimą akvatorijos ir kanalo tarnyba praneša Uosto kapitono valdybai, kuri atitinkamai informuoja Klaipėdos uosto laivų savininkus bei laivų kapitonus.

3.7. Duomenis apie pakeistą navigacinių ženklų išdėstymą bei vandens lygį uosto akvatorijoje suteikia uosto laivybos tarnyba tiesiogiai telefonu, radiograma arba radiotelefonu pagal užklausimą.

3.8. Į uostą ir kanalą įplaukiantiems laivams bei laivams, esantiems akvatorijoje, be uosto kapitono ir Uostų direkcijos leidimo draudžiama:

– įrengti bet kokias navigacines priemones;

– įrengti bet kokius signalinius žibintus šviečiančių kranto ir plaukiojančių navigacinių priemonių veikimo zonoje;

– sandėliuoti krovinius uosto navigacinių ir vedlinės ženklų veikimo zonoje.

3.9. Vietos uosto vandenyse, kur yra nuskendęs turtas (laivai, plaukiojantys įrenginiai ir t. t.), o taip pat – kur atliekami pavojingi laivų plaukiojimui darbai, pažymimos navigaciniais ženklais nuskendusio turto savininko ar darbų užsakovo lėšomis.

3.10. Laivo kapitonas, pastebėjęs, kad uosto kanale ar akvatorijoje yra nuseklėjimas ar povandeninė kliūtis, nėra navigacinių priemonių arba jos stovi ne vietoje, ant uosto akvatorijos ir teritorijos ženklų nėra signalinių šviesų, privalo nedelsiant apie tai pranešti Uosto kapitono valdybos laivybos tarnybai.

3.11. Laivams, kateriams ir valtims švartuotis prie plūduriuojančių navigacinių ženklų draudžiama.

3.12. Statyti uosto teritorijoje, akvatorijoje ir kanale kokius nors įrenginius ir įrengimus, ribojančius navigacinių įrenginių veikimą, nesuderinus su Uostų direkcija ir Uosto kapitono valdyba, neleidžiama.

Taip pat draudžiama montuoti radijo sistemas kranto navigacinių objektų veikimo zonoje.

3.13. Uosto akvatorijoje bei įmonių akvatorijose naudotojai sistemingai atlieka šiuos techninio aptarnavimo darbus:

– gylių matavimą, tralavimą ir planų sudarymą. Gylio matavimo periodiškumą nustato uosto kapitonas;

– remontinius gilinimo darbus, užtikrinant projektinius gylius;

– dugno valymą nuo daiktų, trukdančių saugiam laivų plaukiojimui;

– akvatorijos vandens švaros stebėjimą ir jo paviršiaus valymo nuo plaukiojančių šiukšlių ir kitų teršalų bei kranto sutvirtinančių įrenginių šlaitų valymo organizavimą.

3.14. Leidimą dugno gilinimo darbams ir grunto sandėliavimui krante ar laidojimui jūroje įformina užsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.15. Darbai, susiję su povandeninių inžinerinių komunikacijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik Uostų direkcijai leidus ir suderinus su uosto kapitonu ir įmonės, kurios zonoje atliekami darbai, administracija.

3.16. Vietose, kur tiesiami povandeniniai kabeliai ar vamzdynai, nustatomos apsauginės zonos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Apsauginėse zonose draudžiama laivams nuleisti inkarą, atlikti dugno gilinimo bei kitus darbus, kurie kelia grėsmę povandeniniams kabeliams ar vamzdynams.

3.17. Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudojantys uosto akvatoriją ir teritoriją, privalo jas ir jiems priklausančią priešuostės zoną laikyti švariomis, atlikti apželdinimo ir aplinkos tvarkymo darbus, laikytis sanitarinių normų.

3.18. Uosto akvatorijoje pramoninė žvejyba draudžiama.

3.19. Mėgėjiška žvejyba organizacijos akvatorijoje nuo prieplaukų, skirtų laivams stovėti, o taip pat iš plaukiojančių priemonių laivakeliuose draudžiama.

3.20. Maudytis uosto vandenyse, greta prieplaukų, pirsų, molų ir kitų uosto įrenginių, prie laivo, kuris stovi nuleidęs inkarą, vidiniame reide ar prieplaukoje, o taip pat iš mažųjų laivų ir kitų plaukiojančių priemonių – neleidžiama.

3.21. Iškelti ir statyti bet kokias plaukiojančias priemones remontui ar kitokiems reikalams į prieplauką jūrų uosto zonoje galima tik leidžiant įmonės administracijai.

3.22. Visose prieplaukose matomiausioje vietoje turi būti pakabintas gelbėjimo ratas su 27,5 m ilgio virve.

3.23. Prijungti laivą prie kranto inžinerinių tinklų (elektros tinklų, vandens vamzdyno, šildymo, telefono ir t. t.) galima tik leidžiant uosto (įmonės) administracijai.

4.1. Visi hidrotechniniai įrenginiai eksploatuojami griežtai laikantis nustatytų eksploatacinių apkrovų, nurodytų jų pasuose.

Viršyti prieplaukų nustatytas apkrovas draudžiama.

Eksploatacinių apkrovų normas prieplaukoms naudotojai privalo periodiškai peržiūrėti ir keisti, atsižvelgdami į įrenginių konstruktyvių elementų faktinę būklę ir eksploatacijos sąlygas (kaip sąlygos kito nuo projektavimo ir statyboje priimtų sąlygų). Eksploatacinių apkrovų normos peržiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus.

4.2. Eksploatacinių apkrovų normos turi būti nustatomos kiekvienam prieplaukų ruožui, kurie skiriasi konstruktyviai ir konstruktyvinių elementų technine būkle, nepriklausomai nuo kelių ruožų sujungimo į vieną prieplauką pagal eksploatacinę numeraciją.

4.3. Naudotojai pažymi prieplaukų prie kordono su skirtingais gyliais ir pajėgumais ribas.

4.4. Prieplaukos apkrovimo schemą naudotojas privalo pakabinti prieplaukoje matomoje vietoje.

4.5. Uosto įrenginių eksploatacinis režimas turi atitikti jų projektines charakteristikas, faktinę techninę būklę, eksploatacijos sąlygas ir jų tarnavimo laiką, o taip pat – kiekvieno įrenginio paskirtį.

4.6. Prieplaukose naudotojai turi sumontuoti švartavimo ir amortizacinius įrenginius, kurie savo charakteristika atitiktų prie jų švartuojamus laivus, o prieplaukų įrenginių kordone naudotojai turi įrengti apsauginę juostą transportui.

4.7. Prieplaukose, skirtose rolkeriams (RO-RO tipo laivams) priimti, aparelių nuleidimo ruože naudotojas įrengia nuimamą apsauginę juostą transportui.

4.8. Per vamzdynus ir kitas komunikacijas, einančias virš prieplaukos, turi būti pastatyti tilteliai saugiam žmonių vaikščiojimui.

4.9. Ant kiekvieno švartavimo polio iš kranto pusės turi būti toks skaitmeninis žymėjimas: viršuje – polio eilės numeris, žemiau horizontalios linijos – atstumai metrais iki artimiausio švartavimo polio į kairę ir dešinę, atskiriant juos vertikalia linija.

4.10. Apsaugojančių ir krantą sutvirtinančių įrenginių profilis visą eksploatacijos periodą turi atitikti projektinį.

4.11. Jeigu krantą sutvirtinančių įrenginių šlaitai buvo deformuoti, būtina imtis skubių priemonių jų profiliui atstatyti ir sutvirtinti.

4.12. Po stiprių audrų krantą apsaugančius ir sutvirtinančius įrenginius naudotojui būtina apžiūrėti ir ištirti papildomai.

4.13. Sandėliuoti krovinius ar kokius nors daiktus ant krantą sutvirtinančių ir apsaugojančių įrenginių ir jų šlaitų draudžiama.

4.14. Augmenija, ardanti sutvirtinančių krantą įrenginių šlaitų dugną, turi būti sistemingai naikinama.

4.15. Profilio atramos ir dugno prie hidrotechninių įrenginių būklė stebima matuojant gylius.

4.16. Draudžiama krovinius sandėliuoti prieplaukų kardoninėje dalyje, ant molų, geležinkelių, kelių, o taip pat – ant inžinerinių tinklų šulinių.

5.1. Povandeniniai darbai uosto akvatorijoje atliekami tik leidžiant uosto kapitonui.

5.2. Atliekant darbus po vandeniu, ant laivo, skirto povandeniniams darbams, o taip pat ant laivo, prie kurio vykdomi šie darbai, turi būti signalinės šviesos ir ženklai atitinkamai TLET – 72.

5.3. Visi laivai, kateriai ir valtys privalo praplaukti povandeninių darbų vietą iš anksto iki leidžiamų ribų sumažintu greičiu ir būti ypač atsargiais.

5.4. Nuleisti inkarą leidžiama ne arčiau kaip 200 m iki šių darbų atlikimo vietos.

5.5. Plaukti laivams į povandeninių darbų vietą ir švartuotis prie laivo, skirto povandeniniams darbams ar prie kurio vykdomi šie darbai, o taip pat – skęstančius daiktus nuleisti už laivo borto draudžiama.

5.6. Laivui, prie kurio atliekami povandeniniai darbai, ir šalia stovintiems laivams sukti eigos sraigtą draudžiama.

5.7. Jeigu povandeninių darbų rajone bus perstatomi laivai, budintis dispečeris privalo ne vėliau kaip prieš vieną valandą apie tai pranešti povandeninius darbus vykdančiam laivui.

5.8. Uosto kapitonui pareikalavus, povandeniniai darbai nedelsiant nutraukiami.

6.1. Jūrų uosto teritorija yra saugoma.

6.2. Apsaugos ir leidimų sistema nustatoma atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir remiantis Lietuvos Respublikos pasienio, karantino, sanitarinės ir muitinės kontrolės įstatymais.

6.3. Žmonės ir transporto priemonės įleidžiami į teritoriją tik su teritorijos naudotojo nuolatiniu, laikinu ar vienkartiniu leidimu.

6.4. Žmonių įėjimas ir išėjimas bei transporto įvažiavimas ir išvažiavimas leidžiami tik per kontrolinį punktą.

6.5. Krovinius ir materialines vertybes išvežti (išnešti) galima tik turint tam leidimą.

6.6. Laivų įgulos nariams įeiti į teritoriją ir išeiti iš jos leidžiama pateikus tarnybinį pažymėjimą ar leidimą.

6.7. Augalinės kilmės importinę produkciją išvežti iš uosto teritorijos galima tik turint karantininį sertifikatą, išduotą valstybinės augalų karantino inspekcijos.

6.8. Gaisrinės mašinos, operatyvinis gaisrinis ir sanitarinis transportas į uosto (įmonės) teritoriją įleidžiami bet kokiu paros laiku.

6.9. Importuotus maisto produktus iš uosto teritorijos galima išvežti pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, turint Klaipėdos higienos centro leidimą.

6.10. Visoje uosto teritorijoje galioja Uostų direkcijos, Aplinkos apsaugos, Krašto apsaugos, Higienos centro bei Priešgaisrinės apsaugos ir Valstybinės darbo inspekcijos asmens pažymėjimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 214, 1995-04-14, Žin., 1995, Nr. 33-808 (1995-04-21), i. k. 0952210ISAK00000214

7.1. Priešgaisrinį saugumą uosto teritorijoje ir laivuose, esančiuose uoste, garantuoja griežtas priešgaisrinių reikalavimų vykdymas.

7.2. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai yra privalomi visoms įmonėms, organizacijoms, laivams ir asmenims, esantiems uosto teritorijoje ir akvatorijoje. Šie reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai ir nustatytais terminais. Uosto teritorijoje esančios įmonės ir organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, be šių taisyklių reikalavimų, privalo vadovautis ir kitomis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis priešgaisrinėmis taisyklėmis bei normomis.

7.3. Asmuo, esantis uosto teritorijoje arba laive, stovinčiame uoste, pastebėjęs gaisrą teritorijoje arba laive, privalo nedelsiant telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti miesto ir objekto priešgaisrinei apsaugai tikslią gaisro vietą ir imtis visų galimų priemonių jį likviduoti.

7.4. Laivo įgula, kuri pastebėjo gaisrą kitame laive arba uosto teritorijoje, privalo paskelbti gaisro aliarmą ir nedelsiant pranešti priešgaisrinei apsaugai arba objekto dispečerinei tarnybai ir dalyvauti gesinant gaisrą arba saugoti objektus, esančius netoli gaisro židinio.

7.5. Gaisrui gesinti uosto teritorijoje arba laive objekto administracija turi teisę panaudoti visų organizacijų ir laivų, esančių jo teritorijoje arba akvatorijoje, žmones bei gaisro gesinimo priemones.

7.6. Bet kuriame gaisro objekte kilusio gaisro gesinimui, panaudojant visas turimas jėgas ir priemones, žmonių ir materialinių vertybių evakuacijai iki ugniagesių komandos atvykimo privalo vadovauti avarinio objekto viršininkas arba vyriausias pareigūnas.

7.7. Gaisro gesinimui laive vadovauja kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo. Paminėti asmenys paskelbia laive aliarmą ir, organizuotai panaudodami savo ir kitų laivų gaisro gesinimo priemones, imasi jį gesinti.

Atvykęs į vietą, priešgaisrinės tarnybos viršininkas tampa avarinio laivo kapitono (jį pavaduojančio asmens) konsultantu ir tuo pačiu vykdo savo tiesiogines pareigas, vadovaudamas jam pavaldžioms priešgaisrinėms pajėgoms.

Atskirais atvejais savininko, kapitono (jį pavaduojančio asmens) prašymu, uosto kapitonui nurodžius, gaisro gesinimui laive vadovauja atvykusios priešgaisrinės tarnybos viršininkas ar vadovaujantis darbuotojas.

7.8. Jeigu gaisras kilo laive, kuriame nėra įgulos, tai laivo gesinimui vadovauja į įvykio vietą atvykęs priešgaisrinės tarnybos viršininkas arba vadovaujantis darbuotojas.

7.9. Gaisro atveju laivo, esančio uoste, kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo privalo nedelsiant iškviesti priešgaisrinę apsaugą ir panaudoti visas galimybes žmonių, krovinių gelbėjimui, gaisro likvidavimui.

7.10. Kilus gaisrui uoste esančiame laive, kiti laivai, gavę apie tai žinią arba pastebėję gaisrą, privalo nedelsiant ruošti priešgaisrines bei gelbėjimo priemones, o taip pat – pagrindinį variklį, kad prireikus būtų galima suteikti pagalbą, pakeisti laivo stovėjimo vietą ar buksyruoti negalinčius savarankiškai plaukti laivus.

7.11. Visi priešgaisriniai gelbėjimo laivai ir vilkikai po gaisro aliarmo ar pareikalavus kapitonui, privalo nedelsiant maksimaliu saugiu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus.

7.12. Visi laivai, atplaukiantys į uostą, privalo turėti techniškai tvarkingus priešgaisrinius įrengimus, sistemas ir pirmines gaisro gesinimo priemones.

7.13. Statant laivus bortu į prieplauką, atstumas tarp števenių (vienos linijos ribose) neturi būti mažesnis už 5 metrus, statant laivus į prieplauką laivagaliu ar laivo priekiu, atstumas tarp bortų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.

7.14. Draudžiama laivams stovėti bortas prie borto, jei nors vienas iš laivų turi sprogimui pavojingą ar lengvai užsiliepsnojantį krovinį.

Išimtis taikoma tik atliekant bunkeravimo operacijas.

7.15. Leidžiama transportiniams laivams bunkeruotis krovimo metu, jei krovinys yra nepavojingas sprogimo ar gaisro atžvilgiu ir jei bunkeruojantis laivas specialiai tam įrengtas.

Šiuo atveju abu laivai nagali naudotis atvira ugnimi, o išmetimo vamzdis ir dūmtraukis turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Apie kito laivo priplaukimą prie besibunkeruojančio pranešama per laivo transliaciją, kad įgula galėtų panaudoti papildomas saugumo priemones.

7.16. Laivų bunkeravimas skystu kuru draudžiamas, kai:

7.17. Prieš pradedant krovos darbus, laivo administracija privalo triumuose kruopščiai patikrinti elektros įrangą.

7.18. Pirotechninės signalinės priemonės laivuose turi būti saugomos pastatytose ant atviro tiltelio metalinėse, uždarose spintose ar dėžėse su tam tikslui įrengtais stelažais, kad būtų išvengta šių priemonių trinties tarpusavyje ir į spintos ar dėžės sieneles.

7.19. Pirotechnines priemones uoste galima panaudoti tik nelaimės atveju.

7.20. Buriniams, buriniams su varikliu laivams, kateriams, baržoms, plaukiojantiems kranams, remontiniams laivams kurti katilą galima tik gavus priešgaisrinės inspekcijos leidimą.

7.21. Rūkyti laive galima tiktai kajutėse, rūkymo salonuose ir tarnybinėse patalpose, izoliuotose nuo mašinų skyriaus ir atviro denio, o taip pat – specialiai tam skirtose vietose. Rūkymo vietose turi būti urnos su vandeniu ir užrašas „Vieta rūkymui“.

7.22. Esančių uosto teritorijoje įmonių ir organizacijų gamybinės, sandėliavimo, administracinės patalpos, teritorija ir kitos didesnio žmonių susitelkimo vietos turi būti aprūpintos priešgaisrinėmis priemonėmis pagal galiojančias normas. Minėtos priemonės turi būti tvarkingos, patalpintos lengvai prieinamose vietose.

7.23. Prie visų pastatų, sandėlių ir kitų objektų privažiavimas turi būti laisvas, o priešgaisriniai tarpai tarp minėtų objektų turi būti neužkrauti.

7.24. Laivų stovėjimo vietose prieplaukos ir pirsai aprūpinami tarptautinio pavyzdžio „Krantas“ pereinamaisiais sujungimais, kurie leistų prijungti tarptautinio pavyzdžio „Laivas“ laivinį pereinamąjį sujungimą paduoti vandeniui gaisro metu nuo krantinės.

7.25. Apie sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingų krovinių atgabenimą į uosto teritoriją dispečerio tarnyba privalo informuoti šiuos krovinius priimančios organizacijos administraciją, o taip pat pranešti priešgaisrinei tarnybai jų pakrovimo ar iškrovimo laiką ir vietą.

7.26. Laivuose ir objektuose, esančiuose uosto teritorijoje ar akvatorijoje, darbų atlikimas panaudojant atvirą ugnį, suvirinimas elektra ar dujomis turi būti suderintas su objekto priešgaisrine tarnyba ir iš laivo kapitono ar objekto vadovo gautas raštiškas leidimas.

7.27. Autotransportas ir lokomotyvai užpildomi kuru ir tepalu tik tam skirtose vietose, kurioms yra gautas leidimas iš objekto priešgaisrinės tarnybos.

7.28. Visose gamybinėse, tarnybinėse ir sandėliavimo patalpose leidžiama naudoti tik elektros apšvietimą.

7.29. Uosto teritorijoje laikyti tuščias cisternas ir kitas talpas nuo lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių bei kitų gaisro atžvilgiu pavojingų krovinių be uosto (objekto) priešgaisrinės tarnybos leidimo draudžiama.

7.30. Naftos produktų perkrovimui ir saugojimui skirtose krantinėse kitus krovinius (tarą, miško medžiagą, įrengimus ir t. t.) sandėliuoti draudžiama.

7.31. Prieplaukose, skirtose naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, transporto be kibirkščių gesiklio judėjimas draudžiamas.

7.32. Krantinės, skirtos naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, turi būti aprūpintos specialiomis naftos produktams iš akvatorijos rinkti priemonėmis, o taip pat – boninėmis užtvaromis galimam naftos produktų nutekėjimui.

7.33. Prieplaukų, skirtų naftos produktų perkrovimui, elektros apšvietimas turi būti sprogimui nepavojingas.

7.34. Prieplaukų, skirtų naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, pastatų apšildymas turi būti centralinis (vandens, garo).

Krosninis apšildymas draudžiamas.

7.35. Prie kiekvienos prieplaukos, pritaikytos naftos produktų perkrovimui, įrengiama aikštelė dviems gaisrinėms mašinoms pastatyti ir vandeniui paimti.

Apie tai pažymima ant prieplaukos dangos bei padaromas užrašas „Priešgaisrinis privažiavimas“.

Prie jo visada turi būti laisvas privažiavimas.

7.36. Asmenys, pažeidę šias taisykles arba sukėlę gaisrą, priklausomai nuo pažeidimo charakterio ir pasekmių, patraukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

7.37. Vežti per uosto teritoriją lengvai užsiliepsnojančius krovinius (spiritą, žibalą, benziną ir t. t.) automašinomis su metaliniais kėbulais draudžiama.

7.38. Apžiūrint triumus ir talpas su lengvai užsidegančiais kroviniais bei tuščius triumus ir talpas, kuriuose buvo pakrauti lengvai užsidegantys kroviniai, leidžiama naudotis tik sprogimui nepavojingo išpildymo apšvietimo priemonėmis.

7.39. Draudžiama kurti ugnį bei naudotis atviros ugnies šaltiniais arčiau kaip 100 m nuo laivo stovėjimo vietos, jeigu ten vyksta lengvai užsidegančių krovinių krovos darbai.

8.1. Teritorija, skirta naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, naftos produktų vamzdynų šachtos, šuliniai ir akvatorija turi būti tvarkingi ir švarūs, vamzdynai sandarūs.

Nutekėjimo atveju naftos produktai nedelsiant užbarstomi smėliu ir pašalinami.

8.2. Krantinėse įrengtus gaudytuvus reikia sistemingai valyti nuo susikaupusių naftos produktų ir prižiūrėti jų techninę būklę.

8.3. Teritorijoje, skirtoje naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, visų rūšių transporto priemonėms leidžiama važinėti 100 m atstumu nuo krantinės.

8.4. Naftos prieplaukoje ir jos akvatorijoje atlikti remonto darbus naudojant atvirą ugnį draudžiama.

8.5. Naftos produktų perkrovimo prieplaukos aprūpinamos neįskeliančiais kibirkštį ir nepažeidžiančiais laivo korpuso amortizaciniais įtaisais.

8.6. Budintis uosto dispečeris, ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki tanklaivio lengvųjų naftos frakcijų krovos darbams atplaukimo, praneša asmeniui, atsakingam už objekto priešgaisrinį stovį, ir Uosto kapitono valdybai laivo pavadinimą, naftos produktų rūšį ir prieplaukos, prie kurios švartuosis laivas, numerį.

8.7. Krantinių, skirtų naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, atitvėrimas ir apsauga privalo garantuoti, kad asmenys, nesusiję su ten atliekamais darbais, nepatektų į teritoriją ir į prieplaukoje stovintį laivą.

8.8. Laivams, neturintiems kibirkščių gesiklių, prieplaukų rajone bei tanklaivių stovėjimo vietose stovėti draudžiama.

8.9. Laivams, kuriems nereikalingas bunkeravimas, priplaukti prie prieplaukų galima tik gavus leidimą iš Uosto priešgaisrinės inspekcijos ir Laivybos priežiūros tarnybos.

8.10. Pirmos kategorijos naftos produktų pakrovimas į laivus ir iškrovimas iš laivų leidžiamas tik uždaru būdu, t. y., kad naftos produktai laisvai netekėtų, kranto pakrovimo vamzdyno žarnų jungtys turi būti aklinai sujungtos su tanklaivio priėmimo vamzdynu.

8.11. Antros ir trečios kategorijos naftos produktus galima krauti atviru būdu per liukus ir žiotis, t. y. be pakrovimo vamzdyno sujungimų jungtimis.

8.12. Laivų bunkeravimas naftos produktais per kito laivo korpusą draudžiamas.

8.13. Laivui stovint prieplaukoje, skirtoje naftos produktų perkrovimui, įrengimus galima eksploatuoti tik laikantis priešgaisrinių reikalavimų.

Atliekant tankeriuose bunkeravimo, pakrovimo, plovimo, degazavimo darbus, virtuvėje draudžiama naudoti atvirą ugnį. Maisto ruošimo katilai ir kita virtuvės įranga gali būti šildoma garu.

8.14. Jeigu tanklaivis nedegazuotas, ant denio naudotis plieniniais švartavimo lynais draudžiama.

Lengvai užsiliepsnojantys fasuoti kroviniai kraunami vykdant visas atsargumo priemones, pastoviai prižiūrint kapitono padėjėjui.

8.15. Atliekant darbus laive, kuriuo gabenami lengvai užsiliepsnojantys fasuoti naftos produktai, triumuose arba arti jų, o taip pat ant denio naudoti įrankius, kurie smūgio metu gali įskelti kibirkštį, draudžiama.

8.16. Sujungiant perpylimo žarnas su kranto ir laivo vamzdynais bei juos atjungiant, naudojamus įrankius dėti tik ant iš anksto darbo vietoje paruošto kilimėlio ar pynės.

Laivų talpoms užpildyti naudojamos krovininės žarnos turi būti išbandytos. Slėgis žarnose užpildymo metu neturi viršyti jų pase nurodyto darbinio slėgio. Žarnų antgaliai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios smūgio metu neįskelia kibirkšties.

8.17. Pastebėjus nuotėkius iš perpylimo žarnos, kompresoriaus, kranto ar laivo vamzdyno, naftos produktų perpylimą reikia sustabdyti iki tol, kol bus pašalintas gedimas.

8.18. Prieš perpylimo žarnų išmontavimą būtina pašalinti iš jų naftos produktų likučius, atjungti nuo laivo imtuvų, iškelti žarnas iš laivo ant prieplaukos ir tik tada leidžiama atjungti laivo įžeminimo kabelį nuo kolonėlės.

8.19. Prieplaukos aprūpinamos pirminėmis priešgaisrinėmis priemonėmis (putų gesintuvai – 5 vnt., dėžė su 1 m3 smėlio, kastuvai – 2 vnt.).

8.20. Prieplaukoje, skirtoje naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, turi būti avarinė putokšlio atsarga (ne mažiau 10 tonų), būtinas kiekis putų generatorių, žarnų, ragelių ir kito priešgaisrinio inventoriaus.

8.21. Prieplauka aprūpinama patikimu telefoniniu ryšiu su artimiausia gaisrine komanda. Prie kiekvieno telefono pakabinama lentelė su artimiausios ugniagesių komandos telefono numeriu.

8.22. Tanklaivyje matomose vietose bei prie trapo lietuvių ir anglų kalbomis turi būti patalpinti užrašai „Nerūkyti“, „Pašaliniams įėjimas draudžiamas“.

9.1. Juridiniai bei fiziniai asmenys, esantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir akvatorijoje, privalo vykdyti visus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus ir Tarptautinių konvencijų reikalavimus.

Laivai, esantys uoste, be to, turi vykdyti ir Klaipėdos jūrų uosto laivybos taisyklių „Vandens ir oro teršimas“ skyriuje esančius reikalavimus.

9.2. Teritorija, atmosfera, akvatorija ir jos dugnas privalo būti švarūs ir jų stovis atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus.

9.3. Uoste draudžiama mesti ar pilti į vandenį bet kokias medžiagas ar atliekas.

9.4. Draudžiama teršti atmosferą tirštais dūmais, dulkėmis ir dujomis, kurių koncentracija viršija patvirtintus normatyvus.

9.5. Siekiant išvengti akvatorijos užteršimo iš laivų, būtina:

9.6. Laivo dokumentaciją, susijusią su aplinkos apsauga, budintis šturmanas turi būti visada pasiruošęs pateikti turintiems kontrolės teisę asmenims nedelsiant.

9.7. Laivas, stovintis uoste, užbortinius vožtuvus gali atidaryti tik atiduodant užterštus vandenis į specialius laivus arba talpas, esančias ant kranto.

9.8. Apie užbortinių vožtuvų atidarymą, įvykus avarijai, užrašoma laivo žurnale.

Apie visus tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Laivybos priežiūros tarnybai.

9.9. Už prieplaukos užteršimą naftos produktais, priimant krovinį iš autocisternų, atsako laivo administracija.

9.10. Uosto teritorija, hidrotechniniai įrenginiai ir akvatorija prižiūrimi atitinkamai prisilaikant aplinkos apsaugos reikalavimų.

9.11. Kranto sutvirtinimų šlaitai turi būti reguliariai valomi nuo šiukšlių ir iš akvatorijos patekusių plaukiojančių daiktų.

9.12. Kraunant birius krovinius, būtina taikyti apsaugos priemones, neleidžiančias kroviniams nubyrėti į akvatoriją.

9.13. Kategoriškai draudžiama mesti ant krantinės ir nuo jos į vandenį ar ant ledo šlaką, šiukšles, maisto atliekas, tarą, makulatūrą ir t. t.

9.14. Vandens naudotojams leidimą išleisti nutekamuosius vandenis į akvatoriją duoda Aplinkos apsaugos inspekcija.

9.15. Kraunant dulkančius krovinius, būtina naudoti sulaikančius dulkes įrenginius.

9.16. Pagal stovinčio prie krantinės laivo kapitono paraišką krantinės naudotojas privalo sudaryti įgulai sąlygas priduoti susikaupusius laive nutekamuosius, fekalinius ir užterštus naftos produktais vandenis bei šiukšles, maisto ir buitines atliekas.

Krantinės švarą prižiūri bei jos valymą organizuoja krantinės naudotojas.

10.1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys savo veiklą uosto teritorijoje ir akvatorijoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbo, saugos darbe įstatymų, kitų su šiais klausimais susijusių norminių aktų reikalavimų;

10.2. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones. Potencialiai pavojingų techninių įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams, saugų panaudojimą, priežiūrą ir kontrolę nustato norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai dokumentai;

10.3. Už saugų darbą įmonės nuomojamoje uosto teritorijoje atsako šios įmonės administracija arba jos įgalioti pareigūnai. Įmonių teritorijoje transporto eismas organizuojamas pagal transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos specialiam (technologiniam) transportui. Specialiam (technologiniam) transportui eismo taisykles pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus rengia tos įmonės administracija;

10.4. Įmonių, kurios uoste naudoja teritoriją ir joje gamina, naudoja, transportuoja žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias, sprogias) medžiagas, administracijos privalo įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatos, aplinkos, tarp jų darbo aplinkos saugai užtikrinti.

Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti darbui su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis, aprūpinti individualiosios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.

11.1. Laikinai, kol bus priimtas Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo įstatymas, visi uosto ūkiniai subjektai privalo vadovautis tarptautinių konvencijų SOLAS-74 ir Protokolu (1988) bei kitais šios konvencijos priedais, MARPOL-73/78, Tarptautinės Jūrų Organizacijos, Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu (IMDG), Tarptautiniu birių krovinių saugos vežimo kodeksu (IBC-Code), Tarptautiniu dujų vežimo kodeksu (IGC-Code), Tarptautinėmis saugumo taisyklėmis naftos tanklaiviams ir terminalams (ICS/OCIMF/IAPH) 1996 m., Suskystintų dujų apdorojimo principais laivuose ir terminaluose (SIGITO), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos normatyviniais aktais.

11.2. Uosto teritorijoje draudžiama sandėliuoti pavojingus krovinius. Pavojingi kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolesniam transportavimui ir laikomi tiek, kiek reikia atlikti technologinį procesą.

11.3. Uosto ūkiniai subjektai, į kurių teritorijas gali būti įvežami, perkraunami ir laikinai saugomi pavojingi kroviniai privalo:

11.4. Uosto kapitono valdyba įpareigojama kontroliuoti pavojingų krovinių įvežimo, perkrovimo ir laikino sandėliavimo uosto teritorijoje tvarką ir, esant šiurkštiems pažeidimams, sustabdyti šių krovinių perkrovimo operacijas.