Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo

 

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

 

 1.

 Konstitucinis teismas, Nutarimas

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

 * DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. LIEPOS 15 D. ĮSTATYMO "DĖL

 LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į

 IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"

 PAPILDYMO IR PAKEITIMO" ATITIKIMO KONSTITUCIJAI

 

 *** Pabaiga ***

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                        Į S T A T Y M A S

 

                  1993 m. liepos 15 d. Nr.I-229

                             Vilnius

 

 

         DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

           NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ

               TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"

                     PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

 

     Pakeisti ir  papildyti Lietuvos  Respublikos  įstatymą  "Dėl

piliečių  nuosavybės   teisių  į   išlikusį  nekilnojamąjį  turtą

atstatymo tvarkos  ir sąlygų" (Žin., 1991, Nr.21-545; 1992, Nr.3-

40, Nr.7-155, Nr.11-278, Nr.15-405):

 

     1. 1 straipsnį papildyti 3 punktu:

     "3) už  žemės ūkio  paskirties žemę ir mišką, šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims kompensuojant pinigais."

 

     2. 2 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

     "Buvusieji turto  savininkai arba  šio straipsnio  pirmosios

dalies 2  punkte nurodyti asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo

turto  nuosavybės  teisės  atstatymą  gali  perleisti  notariškai

patvirtinta   sutartimi    savo   vaikams   (įvaikiams),   tėvams

(įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams."

 

     3. 4 straipsnį išdėstyti taip:

 

     "4 straipsnis. Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje

                    esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  žemės ūkio  paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant

pagal  nustatyta  tvarka  sudarytus  žemės  reformos  žemėtvarkos

projektus  arba   ją  išperkant   šio  įstatymo   16  straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais.

     Iki žemės  grąžinimo žemės  ūkio  paskirties  žemė  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama naudotis arba

išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims.

     Žemė,  kuri   pagal  šio  įstatymo  12  straipsnį  priskirta

valstybės išperkamai  žemei, taip pat žemė, kurios šio įstatymo 2

straipsnyje nurodyti  asmenys nepageidauja  susigrąžinti turėtoje

vietoje,  valstybės   išperkama  arba   vietoj  jos   suteikiamas

lygiavertis žemės  sklypas iš  laisvos  valstybinio  žemės  fondo

žemės (žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra).

     Laisva  valstybinio   žemės  fondo  žeme  laikomi  tie  toje

vietovėje  esantys  žemės  plotai,  kurie  nepriskirti  valstybės

išperkamai žemei, jų nepretenduoja susigrąžinti nuosavybėn natūra

šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodyti asmenys  ir kuriuos  galima

parduoti privatinėn  nuosavybėn pagal  Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymą.

     Atstatant nuosavybės  teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama:  asmenims, kuriantiems  ūkininko ūkį;  žemės ūkio

bendrovių   ar    bendrijų   nariams;    asmenims,   numatantiems

susigrąžintą žemę  naudoti asmeninio  ūkio poreikiams  bei  kitai

žemės ūkio  veiklai; asmenims,  kurie susigrąžintą  žemę išnuomos

kitiems žemės  ūkiu  besiverčiantiems  fiziniams  ir  juridiniams

asmenims.

     Atstatant nuosavybės  teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama tik nustačius šios žemės naudotoją. Juo gali būti:

     1) šią  žemę susigrąžinantis asmuo, jeigu jis kuria ūkininko

ūkį arba šią žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams;

     2)  žemės  nuomininkas  (ūkininkas,  pasirengęs  ūkininkauti

asmuo arba  žemės ūkio  bendrovė), sutinkantis  šią žemę arba jos

dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išsinuomoti

ne trumpesniam  kaip 3  metų laikotarpiui.  Išankstinis sutikimas

išsinuomoti   žemėtvarkos   projekte   suformuotus   žemės   ūkio

paskirties  žemės  sklypus  turi  būti  notariškai  patvirtintas.

Pirmumą išsinuomoti žemę turi dabartinis jos naudotojas.

     Ūkininko ūkį  gali  kurti  tik  asmuo,  turintis  atitinkamą

kvalifikacinį  pasirengimą   ūkininkauti,  kurį  įvertina  rajono

valdyba Žemės  ūkio ministerijos  nustatyta tvarka, arba praktinę

darbo žemės ūkyje patirtį.

     Grąžinamas buvusio  savininko turėto dydžio arba lygiavertis

turėtajam žemės  sklypas, bet ne didesnis kaip 80 ha bendro ploto

ir 50 ha žemės ūkio naudmenų.

     Žemės ploto  lygiavertiškumas nustatomas  pagal  Žemės  ūkio

ministerijos patvirtintą metodiką. Jeigu grąžinama kitoje vietoje

blogesnės  kokybės   žemė,  maksimalus  žemės  plotas  gali  būti

ekvivalentiškai padidintas.

     Pretendentams, sudarantiems  vieną šeimą,  grąžinamos  žemės

plotas neturi  būti didesnis  kaip 80  ha bendro ploto (įskaitant

mišką, vandens  telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio

naudmenų.

     Grąžinamas natūra  buvusios žemės  valdos žemės sklypas gali

būti padalintas  šio įstatymo  2 straipsnyje nurodytiems asmenims

jų  tarpusavio   susitarimu,  jeigu   šie  asmenys  gyvena  kaimo

vietovėje arba  kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 20 ha, arba

šie  asmenys   pagal  notariškai   patvirtintą  susitarimą   žemę

susigrąžina vienam  ūkininko ūkiui steigti, ją valdant bendrosios

nuosavybės teise.

     Grąžinamas  natūra   buvusios  žemės  valdos  žemės  sklypas

saugomose teritorijose negali būti skaidomas dalimis.

     Į grąžinamą  žemę  įtraukiamas  žemės  plotas,  pretendentui

nustatyta tvarka  skirtas asmeniniam  ūkiui  arba  jo  naudojamas

(nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje.

     Grąžinamas natūra  arba ekvivalentine  natūra žemės  sklypas

formuojamas  laikantis   žemėtvarkos   projektavimo   reikalavimų

privačių žemėnaudų išdėstymui ir jų ribų nustatymui.

     Grąžintas arba  vietoj jo  suteiktas žemės sklypas turi būti

naudojamas pagal  tikslinę paskirtį.  Už nenaudojamas,  apleistas

bei  nualintas   žemės  ūkio   naudmenas  žemės   savininkams  ir

nuomininkams   taikomos   įstatymų   nustatytos   ekonominės   ir

administracinės sankcijos.

     Iš asmenų,  kuriems sugrąžinta  žemės ūkio  paskirties  žemė

daugiau kaip  dvejus  metus  nebuvo  naudojama  pagal  pagrindinę

tikslinę   paskirtį,    žemė   išperkama   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės nustatytomis  kainomis ir  tvarka ir parduodama Žemės

reformos  įstatymo   10   straipsnyje   nustatyta   tvarka   arba

išnuomojama.

     Nuosavybės teisė  į kaimo  vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir

ne miškų  ūkio paskirties  žemę atstatoma  sugrąžinant ją  natūra

arba, jeigu  pretendentai nepageidauja  susigrąžinti žemės natūra

arba ši  žemė priskirta  valstybės išperkamai žemei, išperkant ją

šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais."

     4. 5 straipsnį išdėstyti taip:

 

     "5 straipsnis. Nuosavybės teisės į miestų ir miesto tipo

                    gyvenviečių žemę atstatymo sąlygos ir

                    tvarka

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  žemę, esančią  miestų ir  miesto tipo gyvenviečių ribose

bei šiems  miestams ir  miesto  tipo  gyvenvietėms  šio  įstatymo

įsigaliojimo dieną  nustatyta  tvarka  priskirtose  teritorijose,

atstatoma šia tvarka:

     1)  asmenims,  norintiems  susigrąžinti  turėtą  žemės  ūkio

paskirties  žemę   ekvivalentine  natūra,   ji  suteikiama  kaimo

vietovėje iš laisvos valstybinio žemės fondo žemės šio įstatymo 4

straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

     2) kitiems  asmenims, suteikiant  neatlygintinai  nuosavybėn

kiekvienam  pretendentui  jo  naudojamą  mieste  ar  miesto  tipo

gyvenvietėje žemės  sklypą,  nenumatytą  panaudoti  miesto  ūkio,

valstybės ar  visuomenės poreikiams  bei individualių  gyvenamųjų

namų statybai, arba naują žemės sklypą individualiai statybai bei

kitai paskirčiai  tame mieste  ar miesto  tipo gyvenvietėje,  kur

buvo  turėtoji   žemė,  arba  šių  asmenų  pageidavimu  pagal  jų

gyvenamąją vietą  tame  mieste  (išskyrus  Respublikos  pavaldumo

miestus).

     Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto ar miesto

tipo gyvenvietės  administracinėse ribose nustato miesto (rajono)

savivaldybė,  atsižvelgdama   į  turimos  individualiai  statybai

skirtinos  žemės   plotą  ir  jo  poreikį.  Minimalus  suteikiamo

neatlygintinai žemės  sklypo dydis  - 0,04  ha. Maksimalus  naujo

žemės sklypo  plotas neturi  būti didesnis  kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune,    Klaipėdoje,     Šiauliuose,    Panevėžyje,     Alytuje,

Marijampolėje,  Druskininkuose,   Palangoje  ir  Birštone  ir  ne

didesnis  kaip   0,3  ha   kituose  miestuose   ar  miesto   tipo

gyvenvietėse.

     Kai suteikiamas  neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už

turėtą žemės  šiame mieste  ar miesto tipo gyvenvietėje plotą, už

trūkstamą žemės  ploto dalį,  jeigu turėtoji  žemės valda  nebuvo

naudojama  žemės   ūkio  ar  miškų  ūkio  paskirčiai,  kiekvienam

pretendentui kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais

būdais."

     5. 6 straipsnį išdėstyti taip:

 

     "6 straipsnis. Nuosavybės teisės į buvusius privačius

                    miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  miško plotus  atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus

žemės reformos  žemėtvarkos  projektus.  Vienai  šeimai  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka  grąžinama  iki  25  ha

miško buvusioje  arba kitoje  vietoje, formuojant  privačių miškų

masyvus.

     Vietoj buvusių  privačių miško  plotų, kurie  buvo  paversti

žemės ūkio  naudmenomis,  šio  įstatymo  2  straipsnyje  nurodytų

asmenų  pageidavimu  jiems  gali  būti  sugrąžinamas  žemės  ūkio

paskirties žemės plotas arba miško plotas kitoje vietoje.

     Formuojant   racionalų   žemėnaudų   išdėstymą   ir   ribas,

negrąžinta žemės  ūkio paskirties  žemė gali  būti  kompensuojama

miško plotu arba turėtas miškas - žemės ūkio paskirties žeme.

     Urėdijų miškų  masyvuose, didesniuose  kaip 200  ha,  miškas

grąžinamas arba  suteikiamas ekvivalentine  natūra tik  asmenims,

kurie jį  naudos  ir  valdys  bendrosios  nuosavybės  teise.  Šis

reikalavimas  netaikomas   toje   vietoje   nuolat   gyvenantiems

asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką.

     Atskirais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra

netaisyklingos   konfigūracijos,    suderinus   su   Miškų   ūkio

ministerija, miškai gali būti grąžinami arba suteikiami privačion

nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.

     Saugomose  teritorijose  esantys  miškai,  išskyrus  miškus,

pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems

miškams, grąžinami  natūra iki  25 ha  ploto nuolat  gyvenantiems

šiose vietovėse  asmenims. Už  nesugrąžintą  turėto  miško  plotą

kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

     Miško plotas,  į kurį  atstatyta nuosavybės teisė, turi būti

tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą."

 

     6. 10 straipsnio septintąją dalį išdėstyti taip:

     "Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatytomis  sąlygomis

nuosavybės teisė  į  žemę  ar  mišką  atstatoma  asmenims,  kurie

 

pateikė prašymus  dėl nuosavybės  teisės atstatymo ne vėliau kaip

iki 1993 m. rugsėjo 10 dienos."

 

     7. 12 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:

     "2) joje  biudžeto lėšomis  įrengti vandens  telkiniai,  yra

užveisti  sodininkų   bendrijų  sodai,  įsteigti  arba  steigiami

valstybinių įmonių  pramoniniai sodai, taip pat sodai, uogynai ir

medelynai,  privatizuojami   pagal  Žemės   ūkio   įmonių   turto

privatizavimo įstatymą;"

 

     8. 12 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:

     "3) pagal  galiojusius įstatymus  suteikta valstiečio  ūkiui

steigti  bei   asmenims,  statantiems   ūkininko  sodybas;  žemės

sklypai, kuriuos  užima privačių  namų valdos  (sodybos) ir  kiti

nuosavybės teise  priklausantys pastatai  kaimo vietovėje;  žemė,

suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms

arba numatyta  gyventojų asmeninio  ūkio poreikiams  pagal rajonų

valdybose iki  1993 m. gruodžio 31 d. apsvarstytus žemės reformos

žemėtvarkos  projektus,   arba  iki   šios  datos   suteikta   ir

paženklinta    vietovėje.     Šiose    teritorijose    esančiuose

vienkiemiuose gyvenantiems asmenims gali būti paliekamas iki 3 ha

žemės ūkio  naudmenų plotas  žemės susigrąžinimui  natūra,  jeigu

gyventojai, šiame plote turintys asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus, sutinka žemę asmeniniam ūkiui naudoti kitoje vietoje;"

 

     9. 12 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:

     "4) ji  šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra miestų ir miesto

tipo gyvenviečių  administracinėse ribose  arba miesto  ar miesto

tipo gyvenvietės  poreikiams priskirtoje  teritorijoje arba  buvo

numatyta priskirti  miestų bei  miesto tipo  gyvenviečių plėtimui

pagal nustatyta  tvarka  parengtus,  suderintus  ir  patvirtintus

statybos projektus,  taip pat  žemė, pagal  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės sprendimus  priskirta miesto  gyventojų rekreaciniams

poreikiams. Žemė,  kuri buvo  suprojektuota priskirti  miesto  ar

miesto  tipo   gyvenvietės   plėtimui   ir   statybos   projektas

patvirtintas  po  šio  įstatymo  įsigaliojimo  dienos,  išperkama

kompensuojant šio  įstatymo 2  straipsnyje  nurodytiems  asmenims

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu ši žemė

nepriskirta kitai valstybės išperkamos žemės grupei;"

 

     10. 12 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:

     "5) ji  yra  nustatyta  tvarka  suteikta  mokslo  ir  mokymo

įstaigoms  naudotis   arba   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

priskirta eksperimentams  bei kitoms  mokslo ir  mokymo  reikmėms

žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje."

     11. 12 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip:

     "7) ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių

parkų rezervatų,  Kuršių nerijos  nacionalinio parko  teritorija.

Kitose  saugomose  teritorijose  žemė  gali  būti  grąžinama  tik

ribotam tiksliniam  naudojimui, jeigu  šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo

inspekcijos   arba   Lietuvos   Respublikos   aplinkos   apsaugos

departamento nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis;"

 

     12. 12 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:

     "8) ji  yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų

užimta arba  šių įstaigų  naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar

miškas, taip  pat žemė,  kurioje yra pastatyti arba projektuojami

valstybinės nuosavybės  objektai, bei žemė, suteikta valstybinėms

įmonėms ir  įstaigoms. Žemė, kuri šio įstatymo įsigaliojimo dieną

buvo nustatyta  tvarka suteikta  neterminuotai naudotis  ne žemės

ūkio paskirties  įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten

niekas nebuvo  pastatyta ar  kitaip nepanaudota  pagal  paskirtį,

taip pat žemė, kuri buvo numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms

ar organizacijoms  pagal su  rajono savivaldybe  suderintą vietos

parinkimo brėžinį,  priskiriama valstybės  išperkamai  žemei  tik

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius

šios žemės skyrimo tikslingumą;"

 

     13. 12 straipsnio 9 punktą išdėstyti taip:

     "9) sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių

neįmanomas  technologinio   komplekto  funkcionavimas,  ir  jiems

eksploatuoti reikalingi  žemės ūkio  naudmenų plotai  pagal Žemės

ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

     Buvusių sėklininkystės  ūkių bei veislynų gamybinių pastatų,

kuriuos  įsigis   nuosavybėn  specializuotos   sėklininkystės  ir

veislininkystės žemės  ūkio bendrovės, eksploatavimui reikalingas

plotas  nustatomas     atsižvelgiant   į  juose  laikomų  gyvulių

aprūpinimą visų  rūšių  pašarais  ir  žemės  poreikį  labai  gerų

reprodukcijų veislinei  sėklai bei kitai prekinei augalininkystės

produkcijai   išauginti.   Kitų   žemės   ūkio   įmonių   pastatų

eksploatavimui reikalingas  žemės plotas nustatomas atsižvelgiant

į juose laikomų gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal Žemės

ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

     Šio punkto  pirmojoje ir  antrojoje  dalyse  nurodyti  žemės

plotai, išskyrus  gamybinių pastatų užimamą teritoriją, gali būti

grąžinti nuosavybėn  natūra asmenims,  sudarantiems su žemės ūkio

bendrovėmis ar  kitais gamybinių  pastatų  savininkais  privačios

žemės nuomos  sutartis iki  šių žemės ūkio bendrovių ar kitų ūkių

veiklos nutraukimo.  Jeigu žemės  ūkio bendrovė  ar  kitas  žemės

nuomininkas žemę  naudos neracionaliai  arba  ją  nuomos  kitiems

asmenims, privačios  žemės nuomos  sutartis teismo sprendimu gali

būti nutraukta, įpareigojant žemės savininką savarankiškai dirbti

žemę arba ją išnuomoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

     Likusi nesugrąžinta  natūra žemė  ją naudojančių  žemės ūkio

bendrovių  nariams  gali  būti  grąžinama  ekvivalentine  natūra,

nekeičiant jos  naudojimo pobūdžio,  jeigu šie  asmenys sudaro su

žemės ūkio  bendrovėmis privačios  žemės nuomos  sutartis iki šių

žemės ūkio bendrovių veiklos nutraukimo.

     Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio bendrovėms, gali

naudotis kreditoriaus  teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatyme.

     Jeigu žemės  ūkio gamybinius  pastatus įsigyja vienas asmuo,

tai žemė,  reikalinga jų  eksploatavimui, jam  gali būti grąžinta

natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti;"

 

     14. 12 straipsnį papildyti 10 punktu:

     "10) žemė,  kurioje yra  specializuotų žemės  ūkio bendrovių

sodai,  uogynai,   medelynai,  daržai   su  įrengtomis  drėkinimo

sistemomis. Šie  plotai gali  būti grąžinami  nuosavybėn  natūra,

nekeičiant žemės  naudojimo pobūdžio,  asmenims, kurie  šią  žemę

išnuomoja ją  naudojančioms žemės  ūkio įmonėms  šio straipsnio 9

punkte nurodytomis sąlygomis;"

 

14 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

 

     15. 12 straipsnį papildyti 11 punktu:

     "11) žemė, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašarinių

plotų   lietinimui   gyvulininkystės   kompleksų   nutekamaisiais

vandenimis;"

 

     16. 12 straipsnį papildyti 12 punktu:

     "12) miškų  urėdijų ir  nacionalinių parkų  žemė,  naudotina

miškų ūkio  reikmėms, nustatyta  pagal  Miškų  ūkio  ministerijos

parengtus normatyvus;"

 

16 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

 

     17. 12 straipsnį papildyti 13 punktu:

     "13) žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamajai

statybai,  gyventojų  bendram  naudojimui  ar  kitoms  visuomenės

reikmėms pagal šių gyvenviečių statybos projektus."

 

17 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

 

     18. 12 straipsnį papildyti 14 punktu:

     "14)   valstybiniam    ir   savivaldybių    vandenų   fondui

priklausančios upės  ir ežerai,  jeigu jie  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės nustatyta  tvarka yra  priskirti  neprivatizuotiniems

vandens telkiniams;"

 

18 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

 

     19. 12 straipsnį papildyti 15 punktu:

     "15) žemė,  paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui

steigti, jeigu  ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir

turintys  gamybinius  pastatus  asmenys,  negalintys  šios  žemės

susigrąžinti natūra."

 

     20. 13 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:

     "6) nacionalinių  ir regioninių parkų, botaninių, botaninių-

zoologinių,  zoologinių,   kraštovaizdžio   draustinių   miškams,

išskyrus miškus,  sugrąžinamus natūra toje vietovėje gyvenantiems

asmenims."

 

     21. 16 straipsnį papildyti 4 punktu:

     "4) suteikiant  lygiavertį miško plotą, rekultivuotą durpyno

plotą  ar   kitą  lygiavertį   turtą  (išperkant  žemę)  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Miško sklypai parenkami

pagal žemėtvarkos  projektą iki  25 ha ploto miškų masyvuose arba

ir  didesniuose   miškuose,  jeigu   suteikiamas  miško   sklypas

įsiterpęs tarp grąžinamų arba parduodamų miško sklypų;"

 

     22. 16 straipsnį papildyti 5 punktu:

     "5)  suteikiant  sklypą  individualiai  statybai  (išperkant

žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;"

 

     23. 16 straipsnį papildyti 6 punktu:

     "6) pinigais  (išperkant žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;"

 

     24. 16 straipsnį papildyti 7 punktu:

     "7) suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią

sumą apmokėjimui už statomus butus."

 

     25. 16 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

     "Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką

būdų iki  Vyriausybės  nustatyto  termino,  su  juo  atsiskaitoma

valstybės vienkartinėmis  išmokomis arba  pinigais po to, kai bus

patenkinti kitų  asmenų prašymai  gauti kompensaciją už valstybės

išperkamą žemę ar mišką pinigais."

 

     26. 18 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

     "Piliečių prašymus  dėl nuosavybės  teisės į  žemę ar  mišką

atstatymo  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka

nagrinėja jos įgaliotoji valstybinė institucija."

 

     27. 19 straipsnį išdėstyti taip:

 

     "19 straipsnis.Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo

                    priėmimas

 

     Šio įstatymo  18  straipsnyje  nurodytos  institucijos  turi

išnagrinėti  piliečių   prašymus  ir   priimti   sprendimus   dėl

nuosavybės teisės atstatymo (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės

ir miško  grąžinimą) per  3  mėnesius  nuo  dokumentų,  įrodančių

nuosavybės teisę, pateikimo dienos, o žemės ūkio paskirties žemės

ar miško  grąžinimui -  per 3  mėnesius nuo žemėtvarkos projektų,

parengtų  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka,

apsvarstymo  rajono   valdyboje  ir  šios  valdybos  išvados  dėl

nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo priėmimo.

     Sprendimas nepriimamas,  jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl

nuosavybės teisės  atstatymo  būdo.  Pagal  piliečių  pareiškimus

šiuos ginčus nagrinėja teismas.

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybės sprendimu piliečių prašymų

dėl nuosavybės  teisės atstatymo  nagrinėjimo terminai  gali būti

pratęsiami.

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodyti asmenys sprendimus dėl

nuosavybės  teisės  į  žemę  ar  mišką  atstatymo  gali  apskųsti

apylinkės teismui."

     28. 22 straipsnį papildyti trečiąja ir ketvirtąja dalimis:

     "Lygiaverčiu žemės ar miško plotu kompensuojama suderinus su

šios kompensacijos  pageidaujančiu asmeniu  žemėtvarkos  projekte

suformuotą žemės  ar miško sklypą. Kompensacija pinigais išmokama

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau

kaip per 15 metų.

     Asmenys, dėl  kurių priimti  sprendimai atstatyti nuosavybės

teisę į  žemę, ją išperkant, ir ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos

1 d.  išmokėtos valstybės  vienkartinės išmokos,  turi teisę šias

išmokas grąžinti  ir pasirinkti kitus šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytus kompensavimo būdus."

 

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                    ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_