Dėl akcizo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, terminų ir lengvatų

1. Bendrojo akcizo objektas yra kiekviename prekių gamybos ir realizavimo etape bei paslaugų teikimo procese pridėtoji vertė.

2. Kiekvienas prekių gamybos ir realizavimo etapas – tai prekių pardavimas ar paslaugų teikimas kitai įmonei, biudžetinei ar prekybos organizacijai, tiesiogiai gyventojams. Kai savos gamybos ar pirktos materialinės vertybės panaudojamos savoms pagrindinėms priemonėms sukurti, nors šiuo atveju vertybės neparduodamos ir savininkas nesikeičia, jos taip pat yra bendrojo akcizo objektas.

1. Bendrojo akcizo tarifas – 18 procentų prekės (paslaugos) kainos arba 15,25 procento prekių (paslaugų) realizavimo įplaukų, įskaitant į jas bendrojo akcizo sumą.

2. Įmonės ir organizacijos, kurios gamina prekes ar teikia paslaugas, nurodytas šio rašto 1 ir 2 prieduose, neskaičiuoja ir neima iš pirkėjų bendrojo akcizo už šias prekes ir paslaugas. Tokioms įmonėms ir organizacijoms šio rašto III skyriuje nustatyta tvarka iš biudžeto skiriamos subsidijos padengti jų sumokėtam bendrajam akcizui, perkant materialines vertybes ir apmokant paslaugas subsidijuojamoms prekėms gaminti.

3. Įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys ir kurios gauna realizavimo įplaukas tik už pačių pagamintą produkciją, valstybės subsidijos teikiamos mažinant jų apskaičiuotą sumokėti į biudžetą bendrąjį akcizą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Subsidijos teikiamos ir tais atvejais, kai šių įmonių įplaukos už parduotas prekes, gautas mainais už savo gamybos produkciją, sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų realizavimo įplaukų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 67N, 1993-09-08, Žin., 1993, Nr. 46-925 (1993-09-17), i. k. 0932050AKTA0000067N

1. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, išrašydamos sąskaitas ar transporto dokumentus už parduotas materialines vertybes ar suteiktas paslaugas, privalo apskaičiuoti bendrąjį akcizą ir nurodyti jį atskiroje eilutėje.

2. Jei išrašytose sąskaitose ar kituose transporto dokumentuose bendrasis akcizas neišskirtas, tai įmonės ir organizacijos – prekių pirkėjai ir paslaugų gavėjai neturi teisės išskirti bendrojo akcizo sumų ir jas nustatyta tvarka atvaizduoti jų buhalterinėje apskaitoje.

3. Tais atvejais, kai įmonės, įstaigos ar organizacijos fiziniams ar juridiniams asmenims nemokamai atiduoda prekes ar suteikia paslaugas, bendrasis akcizas turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą nustatyta tvarka iš pelno, kuris lieka įmonės žinioje. Šiuo atveju pardavimo kaina apskaičiuojama kaip to mėnesio vidutinė tokių prekių pardavimo ar paslaugų teikimo kaina. Tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija šiomis prekėmis neprekiauja, tai bendrasis akcizas skaičiuojamas nuo šių prekių pirkimo kainos be bendrojo akcizo.

4. Kai įmonės realizuoja produkciją, įpakuotą į grąžinamą tarą, bendrasis akcizas nuo grąžinamos taros vertės neimamas. Minėtai tarai priskiriama ir transportinė apyvartinė tara nepriklausomai nuo to, ar tara grąžinama tiesiogiai įmonėms ar taros bazėms.

5. Kai įmonės pagrindines priemones kuria ūkio būdu, tai nuo joms sukurti padarytų išlaidų, įskaitant panaudotų materialinių vertybių ir paslaugų vertę, apskaičiuojamas 18 procentų dydžio bendrasis akcizas, kuris įskaitomas į sukurtų pagrindinių priemonių vertę.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos rangovinėms organizacijoms sumokėtą bendrąjį akcizą už projektavimo ir konstravimo, statybos, montavimo ir derinimo darbus turi apskaityti 33 sąskaitoje.

Už įsigytas pagrindines priemones sumokėtas bendrasis akcizas taip pat įskaitomas į pagrindinių priemonių vertę.

Tais atvejais, kai įmonės, įstaigos ir organizacijos parduoda sukurtas ar įsigytas pagrindines priemones, kurios jau buvo apskaitytos pagrindinių priemonių sąskaitoje, papildomai prie jų vertės bendrasis akcizas iš pirkėjo neimamas.

6. Jei pirkėjas nustatyta tvarka grąžina pardavėjui prekes, tai grąžinant pirkėjui apmokėtų prekių vertę turi būti grąžintas ir sumokėtas bendrasis akcizas.

7. Įmonė, įstaiga ar organizacija, realizuojanti prekes (teikianti paslaugas), moka į biudžetą skirtumą mokesčio, apskaičiuoto už realizuotas prekes ar suteiktas paslaugas, ir mokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms už įsigytas prekes (gautas paslaugas).

8. Biudžetinės įstaigos moka į biudžetą visą mokesčio sumą, apskaičiuotą už pagamintas ir parduotas prekes (suteiktas paslaugas), neišskaitydamos mokesčio už įsigytas prekes (gautas paslaugas).

9. Valstybinės, valstybinės akcinės, bendros su užsienio kapitalu, užsienio kapitalo ir privačios prekybos ir tiekimo įmonės (įskaitant įmonių firmines parduotuves), parduodančios Lietuvos Respublikoje ne savos gamybos prekes, bendrąjį akcizą apskaičiuoja nuo pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo, į šių prekių pirkimo kainą įskaitydamos už jas sumokėtą bendrąjį akcizą.

Jei šios įmonės, įskaitant ir visuomeninio maitinimo įmones, parduoda ir savos gamybos prekes ar teikia paslaugas, už jas bendrąjį akcizą turi skaičiuoti šio rašto II skyriaus 1 ir III skyriaus 7 punktuose nustatyta tvarka.

Visuomeninio maitinimo įmonės bendrąjį akcizą apskaičiuoja nuo taikomo antkainio sumos.

Prekybos, tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės kitoms įmonėms sumokėtą bendrąjį akcizą už suteiktas paslaugas, kurių vertė (įskaitant ir bendrąjį akcizą) įskaityta ne į prekių pirkimo kainą, o į cirkuliacijos kaštus arba pelno ir nuostolių sąskaitą, nukelia į 68 sąskaitos debetą ir išskaito iš bendrojo akcizo sumos, apskaičiuotos už realizuotas prekes (suteiktas paslaugas).

Prekybos, tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės į biudžetą moka skirtumą apskaičiuoto mokesčio ir mokesčio už ūkio reikmėms įsigytas materialines vertybes bei gautas paslaugas.

Jeigu prekybos (didmenų prekybos įmonės) ir tiekimo įmonės realizuoja gamybinėms įmonėms Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes, už kurias apskaičiuotas bendrasis akcizas, realizavimo dokumentuose atskirai nurodomas mokestis, apskaičiuotas nuo prekės kainos ir nuo pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 5N, 1994-01-14, Žin., 1994, Nr. 6-99 (1994-01-21), i. k. 0942050AKTA0000005N

10. Tuo atveju, kai įmonės (išskyrus prekybos ir tiekimo) ir organizacijos ne savos gamybos prekes parduoda pigiau negu buvo pirkusios, bendrąjį akcizą apskaičiuoja taikydamos 18 procentų tarifą nuo prekės pirkimo kainos (be bendrojo akcizo).

11. Draudimo įstaigos, teikiančios gyvybės bei pensijų draudimo paslaugas, bendrojo akcizo neskaičiuoja. Už kitas paslaugas bendrasis akcizas skaičiuojamas nustatyta tvarka.

Bendrąjį akcizą apskaičiuoja ir moka į biudžetą Lietuvos Respublikos valstybinė draudimo įstaiga, taip pat įstaigos miestų ir rajonų filialai bei kitos draudimo įstaigos.

12. Banko įstaigos bendrąjį akcizą apskaičiuoja taikydamos 15,25 procento tarifą nuo palūkanų, gautų už suteiktas paskolas ir sumokėtus išteklius, skirtumo.

Pavyzdys. Bankas už pirktus kreditų išteklius sumokėjo 2000 Lt, o išdavęs paskolas gavo iš ūkio subjektų 10000 Lt palūkanų. Bendrasis akcizas už palūkanas sudarys 1220 Lt (10000-2000)x15,25:100).

Kreditų ištekliams priskiriama įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšos atsiskaitomosiose ir kitose sąskaitose, įmonių, įstaigų ir gyventojų terminuoti indėliai (depozitai), taip pat kreditiniai ištekliai, pirkti iš kitų ūkio subjektų. Prie bankų gaunamų palūkanų už suteiktas paskolas yra priskiriami ir delspinigiai už ne laiku grąžinamas paskolas.

Banko įstaigos, apskaičiuodamos ūkio subjektams palūkanas už išduotas paskolas, bendrojo akcizo iš palūkanų sumos neišskiria.

Už kitas banko įstaigų teikiamas paslaugas bendrasis akcizas skaičiuojamas šio rašto III skyriaus 7 punkte nustatyta tvarka.

13. Įmonės, įstaigos ir organizacijos bendrojo akcizo neskaičiuoja nuo palūkanų, gaunamų už valstybiniuose, valstybiniuose akciniuose ir komerciniuose bankuose laikomas lėšas.

14. Statybos, montavimo, derinimo, projektavimo, konstravimo darbus ir transporto paslaugas atliekančios įmonės bendrąjį akcizą apskaičiuoja, kai yra pasirašomas šių darbų priėmimo aktas.

15. Privatizacijos tarnybos bendrąjį akcizą skaičiuoja pagal nustatytą tarifą nuo visų teikiamų paslaugų vertės.

16. Neteko galios nuo 1993-10-15

Punkto naikinimas:

Nr. 77N, 1993-10-14, Žin. 1993, Nr. 55-1076 (1993-10-22), i. k. 0932050AKTA0000077N

17. Už į valstybinį materialinių išteklių rezervą teikiamą produkciją bendrasis akcizas neskaičiuojamas. Už realizuotą iš šio rezervo produkciją atsakingi saugotojai moka į biudžetą bendrąjį akcizą nustatyta tvarka.

18. Bendrasis akcizas neskaičiuojamas ir į biudžetą nemokamas:

19. Žemės ūkio įmonėms subsidijos bendrajam akcizui padengti teikiamos Finansų ministerijos 1992 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 86 nustatyta tvarka.

20. Neteko galios nuo 1994-01-22

Punkto naikinimas:

Nr. 5N, 1994-01-14, Žin. 1994, Nr. 6-99 (1994-01-21), i. k. 0942050AKTA0000005N

21. Jei per apyskaitinį laikotarpį įmonė, įstaiga ar organizacija už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas apskaičiavo bendrojo akcizo mažiau negu apskaičiuota už įsigytas prekes ir gautas paslaugas iš kitų įmonių ir organizacijų, tai skirtumas grąžinamas iš biudžeto. Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios negamina subsidijuojamų ir apmokestinamų bendruoju akcizu prekių, sumokėtas bendrasis akcizas už įsigytas prekes (paslaugas) iš biudžeto negrąžinamas.

22. Bendrasis akcizas, sumokant į biudžetą, apskaičiuojamas litais: 49 centai atmetami, 50 ir daugiau centų apvalinami iki lito.

23. Bendrojo akcizo apskaičiavimo už apyskaitinį laikotarpį pavyzdys pateikiamas šio rašto 3 priede.

24. Bendrojo akcizo mokėtojai už 1993 m. liepos mėnesį bendrojo akcizo apskaičiavimus pateikia ir mokestį į biudžetą sumoka Finansų ministerijos 1992 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 03-41 nustatytais terminais.

25. Neteko galios nuo 1994-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. 2N, 1994-01-06, Žin. 1994, Nr. 5-77 (1994-01-19), i. k. 0942050AKTA0000002N

26. Nesumokėjus nustatytais terminais apskaičiuoto mokesčio, imami 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, įskaitant ir mokesčio sumokėjimo dieną. Delspinigiai skaičiuojami ir už laiku nesumokėtus dekadinius mokėjimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos laiku nesumokėtus mokesčius išieško į biudžetą ne ginčo tvarka.

27. Bendrasis akcizas mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją biudžeto pajamų sąskaitą.

28. Įmonėms ir organizacijos, gaminančioms šio rašto 1 priede nurodytas prekes ir teikiančioms 2 priede nurodytas paslaugas, skiriamos valstybės subsidijos šių įmonių sumokėtam bendrajam akcizui už subsidijuojamoms prekėms įsigytas materialines vertybes bei gautas paslaugas padengti.

29. Jei įmonė ar organizacija gamina ir realizuoja tik valstybės subsidijuojamą produkciją (teikia paslaugas), tai, apyskaitiniam mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 d. įmonė pateikia vietos valstybinei mokesčių inspekcijai šio rašto 4 priede nurodytą apskaičiavimą (esant reikalui valstybinės mokesčių inspekcijos gali nustatyti ir kitus terminus). Į šį apskaičiavimą įrašomas per apyskaitinį laikotarpį sumokėtas bendrasis akcizas už įsigytas materialines vertybes ir apmokėtas paslaugas. Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal tą apskaičiavimą išmoka įmonėms priklausančias subsidijas.

30. Įmonės ir organizacijos, nurodytos šio rašto II skyriaus 3 punkte, pateikdamos valstybinėms mokesčių inspekcijoms šio rašto 4 priede nurodytą apskaičiavimą, į 1 eilutės skaitiklį įrašo visą per apyskaitinį laikotarpį apskaičiuotą bendrojo akcizo sumą, o į vardiklį – atitinkamai sumažintą akcizo sumą. Nustatant sumokamą ar grąžinamą iš biudžeto akcizo sumą, imama vardiklyje įrašyta suma.

1. Apskaičiuoto ir sumokėto bendrojo akcizo apskaitai naudojama 68 sąskaitos „Atsiskaitymai su biudžetu“ subsąskaita „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“.

2. Įmonės, įsigydamos medžiagas, žaliavas ir kitas materialines vertybes bei apmokėdamos už gautas paslaugas, tiekėjų dokumentuose įrašytą mokesčio sumą parodo žurnaluose- orderiuose, mašinogramose ir kituose apskaitos registruose, 68 sąskaitos atskiros subsąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ debete, kredituodamos atitinkamai 60, 76 ar 71 sąskaitas.

3. Tos pačios įmonės, apyskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, už jų pagamintas ir išsiųstas prekes, suteiktas paslaugas ar parduotas kitas vertybes, remdamosi to laikotarpio mokėjimo dokumentais ir banko išrašais, nustato, kokią bendrojo akcizo sumą sumokėjo pirkėjai. Ši suma įrašoma atitinkamai į 50, 51 ar 90 sąskaitos debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

4. Jei pirkėjai buvo sumokėję avansu už prekes ar patarnavimus, tai, išsiuntus prekes ar suteikus patarnavimus, apskaičiuota bendrojo akcizo suma įrašoma į 61 ar 62 sąskaitos debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

5. Už ūkio būdu atliktus statybos ir montavimo darbus apskaičiuota bendrojo akcizo suma įrašoma į 33 sąskaitos „Kapitaliniai įdėjimai“ debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

6. Už rangos būdu atliktus projektavimo ir konstravimo, statybos, montavimo ir derinimo darbus apskaičiuotos bendrojo akcizo sumos įrašomos į 33 sąskaitos debetą „Kapitaliniai įdėjimai“, kredituojant 60 sąskaitą.

7. Apskaičiuotas bendrasis akcizas už nemokamai atiduotas prekes ir kitas materialines vertybes, suteiktas paslaugas įrašomas į 81 sąskaitos „Pelno panaudojimas“ debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

8. Jei pirkėjai nustatyta tvarka grąžina pardavėjams prekes, grąžinta bendrojo akcizo suma įrašoma į 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debetą, kredituojant atitinkamai 50 sąskaitą „Kasa“ ir 51 sąskaitą „Atsiskaitomoji sąskaita“.

9. Susumavus 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debete ir kredite įrašytas sumas, nustatomas tos sąskaitos debeto ar kredito likutis. Jei sąskaitos kredite įrašytos sumos yra didesnės negu debete, tai skirtumas sumokamas į biudžetą įrašant tą sumą į 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debetą, kredituojant 51 sąskaitą. Jei debeto įrašų suma yra didesnė, tai skirtumui padengti įmonei iš biudžeto skiriamos subsidijos, debetuojant 51 sąskaitą ir kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

Esant reikalui, pavienių ūkio šakų buhalterinės apskaitos ypatumus gali nustatyti ministerijos ir departamentai, suderinę tai su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

1. Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atsako už tai, kad būtų teisingai apskaičiuojamas ir nurodomas išrašomuose prekių ir paslaugų realizavimo dokumentuose bendrasis akcizas, teisingai tvarkoma buhalterinė apskaita, teisingai apskaičiuojamas bendrasis akcizas ir mokestis laiku sumokamas į biudžetą.

2. Miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos kameraliai tikrina visus mokėtojų pateiktus apskaičiavimus. Apskaičiavimas vietoje tikrinamas inspekcijos viršininko nustatytais terminais.

3. Jei įmonė, įstaiga ar organizacija likviduojama, Valstybinė mokesčių inspekcija bendrojo akcizo apskaičiavimą turi patikrinti už tą laikotarpį, kurį jis nebuvo tikrintas.

4. Tais atvejais, kai mokėtojo pateiktoje apyskaitoje bendrasis akcizas apskaičiuotas klaidingai arba apyskaita nepateikta, taikomos ekonominės sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnyje (t. y. sumažintoji bendrojo akcizo suma ir dvigubo dydžio bauda sumokama į Lietuvos valstybės biudžetą per 5 dienas nustačius pažeidimą).

Šios sankcijos taikomos ir tuo atveju, kai įmonės ir organizacijos gavo subsidijų bendrajam akcizui padengti daugiau nei priklauso.

5. Mokėtojo pareigūnai, dėl kurių kaltės buvo neteisingai apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą bendrasis akcizas, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Šio rašto nustatyta tvarka bendrasis akcizas skaičiuojamas nuo 1993 m. liepos 15 d. Nuo šios datos netenka galios visi Finansų ministerijos raštai, kurie reglamentavo 10 procentų lengvatinio bendrojo akcizo, bendrojo akcizo, akcizo (bendrojo ir individualaus) apskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarką, įskaitant šiuos Finansų ministerijos raštus ir jų punktus: 1991 m. gruodžio 10 d. Nr. 132 N, 1992 m. sausio 6 d. 3 N, 1992 m. kovo 24 d. Nr. 03-71, 1992 m. gegužės 27 d. Nr. 03-71, 1992 m. liepos 17 d. Nr. 76N, 1992 m. liepos 28 d. Nr. 81, 1992 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 85, 1992 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. 86 7 ir 8 punktai, 1992 m. rugsėjo 17 d. Nr. 03-71, 1992 m. gruodžio 7 d. Nr. 111N, 1993 m. vasario 19 d. rašto Nr. 11N 1 ir 2 punktai, 1993 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 22N ir rašto Nr. 21 4 punktas, 1993 m. gegužės 28 d. Nr. 32 ir 1993 m. birželio 7 d. Nr. 37.

a) debeto apyvarta sudarė (1800 + 36000 + 540) 38340 Lt,

b) kredito apyvarta sudarė 54000 Lt.