Čekių naudojimo taisyklės

1.1. Čekis yra vertybinis popierius – tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai išmokėtų arba apmokėtų (pervestų) jame įrašytąją sumą.

Čekyje turi būti: 1) žodis „čekis“ dokumento tekste ta kalba, kuria jis išrašytas; 2) besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytąją sumą; 3) įrašytas mokėtojas (banko pavadinimas); 4) mokėjimo vieta; 5) pinigų gavėjo pavadinimas; 6) čekio išrašymo vieta ir data (mėnuo rašomas žodžiu); 7) čekio davėjo parašas.

1.2. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno 1.1 p. nurodyto rekvizito, išskyrus žemiau išvardintus, neturi čekio galios.

Jei nėra atskiro nurodymo, vieta, pažymėta greta mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta. Jei greta mokėtojo pavadinimo įrašytos kelios vietos, čekis mokėtinas pirmojoje iš įrašytų vietų. Jeigu nėra šių ar bet kurio kito nurodymo, čekis mokėtinas toje vietoje, kur mokėtojas (bankas) turi savo pagrindinę įstaigą.

Čekis, kuriame nenurodyta jo išrašymo (išdavimo) vieta, laikomas pasirašytu toje vietoje, kuri pažymėta greta jo davėjo pavadinimo.

1.3. Čekiai naudojami gryniesiems pinigams gauti paties davėjo poreikiams, taip pat sumokėti grynaisiais pinigais kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes, paslaugas, atliktus darbus ir kitais atvejais, bei atsiskaityti negrynaisiais pinigais – pervedant lėšas iš čekių davėjų sąskaitų bankuose į gavėjų sąskaitas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 97, 1995-10-26, Žin., 1995, Nr. 92-2060 (1995-11-10), i. k. 095505ANUTA00000097

1.4. Sąskaitos savininkas (jis – čekio davėjas) čekį išrašo savo bankui (jo sumos mokėtojas gali būti tik bankas), laikančiam davėjo sąskaitoje lėšas, kuriomis jis turi teisę disponuoti bendrąja tvarka.

Čekis gali būti išrašytas tik su sąlyga, jeigu jam apmokėti sąskaitoje yra pakankamai lėšų (čekio davėjas tai turi žinoti ir už tai yra atsakingas).

Dokumentas, išrašytas ne į banką, nelaikomas čekiu, nors jame ir būtų čekio pavadinimas (žodis „čekis“).

1.5. Bankais laikomos visos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos kredito įstaigos, veikiančios pagal šalies įstatymus.

1.6. Čekis gali būti išrašytas mokėti: a) konkrečiam asmeniui su įsakmia pastaba „įsakymu“ arba be tokios pastabos (jis paprastai vadinamas įsakomuoju čekiu arba čekiu-orderiu); b) konkrečiam asmeniui su pastaba „ne įsakymu“ arba su tolygia pastaba (tai – vardinis čekis); c) jo pateikėjui (tai – pateikėjo čekis).

Čekis, išrašytas mokėti konkrečiam asmeniui su įrašu „arba pateikėjui“ ar su kitais panašiais žodžiais, taip pat jeigu nenurodytas pinigų gavėjas, galioja kaip pateikėjo čekis.

1.7. Įsakomasis čekis arba čekis-orderis (1.6ap.) perduodamas kitiems asmenims indosavimo tvarka. Indosamentų skaičius neribojamas.

Vardinis čekis (1.6bp.) gali būti perduotas kitam asmeniui, perįgaliojimo įrašu. Perduoti tokį čekį indosavimo tvarka negalima.

Pateikėjo čekis (1.6cp.) kitam asmeniui perduodamas paprastai, neįforminant jokiais dokumentais, įrašais ir pan., jeigu čekio priėmėjas nereikalauja įforminti perdavimą.

1.8. Čekyje negali būti jokių nurodymų dėl palūkanų mokėjimo. Įrašas apie palūkanas, nors jis ir būtų, laikomas negaliojančiu.

1.9. Čekis gali būti pateiktas apmokėti jo savininko gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietovėje esančiam bankui (žr. 4.2 ir 4.3 p.).

1.10. Jeigu čekio suma žodžiais ir skaitmenimis nesutampa, galioja žodžiais įrašytoji suma. Jei čekio suma įrašyta kelis kartus žodžiais arba skaitmenimis nesutampa, galioja tik mažiausioji jo suma.

1.11. Jeigu čekyje yra parašai asmenų, negalinčių įsipareigoti čekiu, arba suklastotų parašų, arba išgalvotų asmenų parašai, arba parašų asmenų, visiškai nesusijusių su čekį pasirašiusiais asmenimis arba kurių vardu jis yra pasirašytas, kitų pasirašiusiųjų asmenų pareigos ir teisės dėl to nesikeičia.

1.12. Davėjas atsako už čekio sumos išmokėjimą. Bet kuri pastaba apie jo atsisakymą tos atsakomybės laikoma negaliojančia.

1.13. Čekius išrašo jų davėjai specialiuose blankuose, kurių knygeles gauna savo bankuose (čekio blankų pavyzdžiai – 1 ir 1a priedėliai). Čekių blanko antrojoje pusėje neturi būti atspausdintas joks tekstas.

Čekių blankais (knygelėmis) bankai apsirūpina patys (užsako pagaminti juos spaustuvėje, įsigyja leidykloje ir pan.).

Čekių blankus, kuriuose atspausdintas konkretus banko pavadinimas, kiti bankai naudoti negali. Jeigu juose banko pavadinimas neatspausdintas, o tam palikta vietos, tokius čekius gali naudoti bankai, savo pavadinimą ir adresą knygelės viršelyje ir visuose čekių blankuose pažymėję aiškiai išskaitomu spaudu.

Čekių knygelės užpakalinio viršelio vidinėje pusėje arba knygelės pabaigoje įdėtame atskirame lapelyje rekomenduojama atspausdinti čekių davėjui žinotiną atmintinę (žr. 2 priedėlį).

1.14. Prieš išduodant klientui čekių knygelę, jos viršelyje arba vidinėje jo pusėje ir kiekviename čekyje turi būti spaudo su banko įstaigos pavadinimu atspaudas (būtinai ir tuose čekiuose, kuriuose banko pavadinimas atspausdintas spaustuviniu būdu – tai patvirtina, kad čekių knygelė tikrai gauta banke). Be to, visuose čekiuose turi būti įrašyti čekių davėjo (sąskaitos savininko) pavadinimas, adresas, ir sąskaitos, iš kurios bus apmokomi čekiai, numeris. Čekio davėjo pavadinimą galima pažymėti jo turimu firminiu spaudu.

1.15. Bankai, išduodami knygeles, čekių blankų numerius (nuo-iki) įrašo parašų (ir antspaudo) pavyzdžių kortelėse, nurodydami jų išdavimo datą.

1.16. Čekiai išrašomi ir kiti įrašai juose daromi rašalu arba tušinuku. Čekyje pinigų gavėjo pavadinimas, jo suma skaitmenimis ir žodžiais, išdavimo vieta ir data (išskyrus dieną) turi būti parašyta ta pačia rašymo priemone ir to paties asmens.

Kiti rekvizitai – išdavimo datos diena, asmenų, pasirašiusiųjų čekį, pareigų pavadinimai (jeigu jie nurodomi) gali būti parašyti kitų asmenų, kitokia rašymo priemone.

1.17. Čekį pasirašo asmenys, turintys teisę tvarkyti sąskaitą banke, ir patvirtina antspaudo, jeigu jį turi, atspaudu. Čekius su užrašu „Atsiskaitomasis“, kai jais atsiskaitoma su prekių ir paslaugų tiekėjais, gali pasirašyti jų davėjo (įmonės, organizacijos) įgaliotinis, kuriam tokia teisė suteikiama specialiu įgaliojimu. Pasirašydamas čekį, įgaliotasis asmuo parašo žodžius „Pagal įgaliojimą“ ir savo vardą bei pavardę. Įmonės (čekio davėjo) nuožiūra, tokie čekiai gali būti patvirtinami atskiru antspaudu. Šiems atsiskaitymams išduodama atskira čekių knygelė. Jos čekių numerius registracijos kortelėje bankas įrašo atskirai, pažymėdamas, kad tai atsiskaitomieji čekiai, kuriuos pasirašinės įgaliotinis.

1.18. Išrašydamas čekį, davėjas užpildo ir jo šaknelę, esančią knygelėje. Šaknelėje įrašoma, kam ir kada išduotas čekis ir jo suma bei pasirašo čekį gavęs asmuo. Šie duomenys naudojami banko duomenimis (gaunamuose sąskaitų išrašuose) apie faktiškai apmokėtus čekius patikrinti.

1.19. Sąskaitos savininko arba jo įgaliotų pasirašinėti pateikiamus piniginius ir atsiskaitomuosius dokumentus (tarp jų čekius) asmenų parašų ir antspaudo (jeigu jų savininkai turi ir naudoja) pavyzdžiai bankui pateikiami specialios formos kortelėse dviem egzemplioriais. Kiekvienas egzempliorius laikomas atskirai – pas operacijas įforminantį ir pas kontroliuojantį darbuotoją. Asmenų, įgaliotų pasirašinėti atsiskaitomuosius čekius (1.17 p. antroji ir trečioji pastr.), parašų ir antspaudo (jeigu jį turi) pavyzdžiai pateikiami bankui atskiroje kortelėje dviem egzemplioriais, nurodant galiojimo laiką.

1.20. Banko-mokėtojo darbuotojai, prieš apmokant čekį, tikrina jo numerį su registracijos kortelėje įrašytais ir parašus (atitinkamais atvejais ir antspaudą) – su turimais jų pavyzdžiais. Parašus ir antspaudo atspaudą tikrina atskirai du banko darbuotojai – kiekvienas su pas jį esančiais pavyzdžiais.

1.21. Jeigu parašai čekyje atitinka duotus bankui jų pavyzdžius, bankas nėra atsakingas ir tuo atveju, jeigu parašas (parašai) būtų padirbti.

1.22. Banko darbuotojams nepastebėjus apmokėtame čekyje aiškių davėjo parašų skirtumų su pateiktais jų pavyzdžiais, už padarytus klientui nuostolius bankas atsako įstatymo nustatyta tvarka.

1.23. Siekiant apsaugoti čekius nuo gaisro, vagystės arba kito neteisėto panaudojimo, knygelių savininkai turi laikyti jas saugioje vietoje.

1.24. Praradus čekių knygelę (pavogta, pamesta, sudegė ir pan.) jos savininkas privalo nedelsdamas pranešti raštu arba telegrafu savo bankui, nurodydamas praradimo datą ir nepanaudotų čekių blankų numerius.

1.25. Bankas, gavęs minėtą pranešimą, apie prarastus čekių blankus pažymi atitinkamoje registracijos kortelėje (1.15 p.). Pateiktus apmokėti tokius čekius bankas privalo paimti iš pateikėjų ir apie tai tuoj pat pranešti čekių knygelės savininkui ir vietos teisėsaugos institucijai.

1.26. Bankas taip pat turi nedelsdamas patikrinti, ar nebuvo apmokėta čekių iš prarastos knygelės. Jeigu tokie čekiai jau buvo apmokėti, bankas turi patikrinti jų įforminimą: ar čekių davėjų parašai atitinka banke turimus kliento įgaliotų asmenų pasirašyti čekius parašus, ar antspaudo (jeigu jo pavyzdys duotas bankui) atspaudas čekyje sutampa su pavyzdžiu. Apie apmokėtus čekius iš prarastos knygelės bankas praneša sąskaitos savininkui.

2.1. Čekis, išrašytas konkrečiam asmeniui su įsakmia pastaba „įsakymu“ arba be jos (įsakomasis čekis arba čekis-orderis – 1.6a punktas), gali būti perduodamas kitam asmeniui indosamentu (perdavimo įrašu). Jeigu čekis išrašytas mokėti konkrečiam asmeniui su pastaba „ne įsakymu“ arba panašia pastaba (vardinis čekis – 1.6bp.), jis gali būti perduotas kitam laikantis įprastinio perdavimo įforminimo taisyklių.

2.2. Indosuojant čekį, negalima nurodyti jokių sąlygų. Sąlygos, nors ir nurodomos, vis tiek neturi galios. Dalinis čekio indosamentas negalioja. Taip pat negalioja mokėtojo indosamentas.

2.3. Indosamentas paprastai įrašomas antrojoje čekio pusėje arba jo pratąsoje – priklijuotame prie čekio lape (alonže). Indosamentą pasirašo indosantas – čekio savininkas. Jame paprastai

nurodomas konkretus pinigų gavėjas. Jo tekstas: „Mokėkite ................................................................

                                                                                                             (asmens, kuriam perduodamas čekis, pavadinimas)

įsakymu“ ir parašoma data (tai vardinis indosamentas).

Indosamente pinigų gavėjas gali būti nenurodytas, o tik indosanto pasirašytas (tai blankinis indosamentas). Jis turi būti įrašytas kitoje čekio pusėje arba jo pratąsoje.

2.4. Indosamentu perduodamos visos čekio teisės. Tokiu būdu indosuodamas (perduodamas) čekį, savininkas gali juo sumokėti priimančiajam čekį asmeniui (indosatui) savo skolą arba jos dalį. Pastarasis, toliau indosuodamas tą patį čekį, gali savo skolą apmokėti dar kitam asmeniui.

Jeigu indosamentas yra blankinis, čekio savininkas gali: a) užpildyti indosamentą savo vardu (savo naudai) ar kito asmens vardu; b) indosuoti čekį toliau blankiniu indosamentu arba kitam konkrečiam asmeniui, įformindamas vardinį indosamentą; c) perduoti čekį trečiajam asmeniui, neįrašydamas jokio indosamento.

2.5. Indosantas atsako už čekio apmokėjimą, jeigu nėra prieštaraujančio įrašo. Jis gali uždrausti toliau indosuoti čekį. Tada jis neatsako tiems asmenims, kuriems čekis buvo vėliau indosuotas.

2.6. Indosuotą čekį turintis asmuo laikomas teisėtu jo savininku, jeigu jis tą teisę įrodo nenutrūkstama indosamentų eile (paskutinysis gali būti blankinis). Kai po blankinio indosamento yra kitas – vardinis indosamentas, laikoma, kad pastarąjį pasirašęs asmuo čekį buvo įgijęs blankinio indosamento keliu.

2.7. Jeigu asmuo dėl kurių nors priežasčių čekį prarado, naujasis savininkas, įrodęs savo teisę į jį 2.6 p. nurodytu būdu, čekį privalo atiduoti tiktai tada, jeigu jį įsigijo nesąžiningai arba, nors ir nežinojo, tačiau galėjo žinoti, kad ankstesnysis savininkas neturėjo teisės tą čekį perleisti kitam.

2.8. Asmenys, kuriems pareikštas ieškinys pagal čekį, negali reikšti savininkui pretenzijų, pagrįstų savo asmeniniais santykiais su davėju arba ankstesniaisiais savininkais, nebent dabartinis savininkas, įgydamas čekį, būtų tyčia veikęs debitoriaus nenaudai.

2.9. Jeigu indosamente yra įrašas „pinigams išieškoti“, „inkasuoti“, „įgaliojimu“ arba kitokie žodžiai, nusakantys paprastą pavedimą, tai pateikėjas turi visas čekio teises, bet gali indosuoti jį tik kaip įgaliotinis. Tokiu atveju įsipareigojusieji gali pareikšti pateikėjui tik tas pretenzijas, kurias jie galėtų pareikšti indosantui.

2.10. Indosamentas, įrašytas po protesto įforminimo ar panašių veiksmų arba suėjus pateikimo terminui, laikomas tik paprastu perdavimu. Jeigu indosamento data nenurodyta, laikoma, kad jis padarytas iki protesto arba panašaus veiksmo.

3.1. Čekio apmokėjimas gali būti užtikrinamas visos jo sumos arba jos dalies laidavimu. Laidavimas įforminamas trečiojo asmens, išskyrus mokėtoją (banką), arba net čekį pasirašiusiojo asmens parašu.

3.2. Laidavimas įrašomas čekyje arba jo pratąsoje (alonže). Jis išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu analogišku įrašu ir laiduotojo parašu. Pirmojoje čekio pusėje pasirašęs asmuo laikomas laiduotoju, jeigu jis nėra čekio davėjas. Laiduojant turi būti parašyta, už ką laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už čekio davėją. Laiduotojas čekyje turi įrašyti savo vardą, pavardę ir adresą.

3.3. Laiduotojas atsako solidariai, kaip ir tas, už kurį jis laidavo. Apmokėdamas čekį, laiduotojas įgyja teises į tą, už kurį laidavo, ir į tuos, kurie pastarajam atsakingi pagal čekių įstatymą.

4.1. Čekis apmokamas jį pateikus. Joks tam prieštaraujantis įrašas negalioja. Čekis, pateiktas mokėti prieš tą dieną, kuri įrašyta kaip išdavimo diena, apmokamas pateikimo dieną.

4.2. Norėdamas gauti čekio sumą grynaisiais pinigais, savininkas pateikia jį mokėtojui-bankui.

Jeigu mokėtojas-bankas yra kitoje vietovėje, savininkas pateikia čekį savo arba kitam tos vietovės bankui, kuris priimdamas įsitikina, kad čekyje yra išdavusio knygelę banko firminio spaudo atspaudas, nors jame (čekyje) ir būtų atspausdintas to banko pavadinimas (1.14 p.). Priėmęs bankas gali išmokėti pinigus iš karto, jeigu dėl jų sugrąžinimo, atsižvelgiant į čekio davėjo mokumą (galima tai patikslinti davėjo banke), banko-mokėtojo patikimumą ir kita, nekyla abejonių. Apmokėjęs čekį, bankas siunčia inkasuoti bankui- mokėtojui.

Kilus abejonėms, čekį bankas gali priimti inkasuoti ir, gavęs iš mokėtojo pervedimą, išmoka čekio pateikėjui arba perveda į jo sąskaitą. Priimtuose inkasuoti čekiuose turi būti tokio turinio

indosamentas: „Mokėkite ..................................................................................................................... .

                                                                            (banko, priėmusio inkasuoti čekį, pavadinimas)

įsakymu inkaso tvarka mūsų/mano naudai“, data ir indosanto parašas.

Šio punkto 2 ir 3 pastraipose minimus čekius savininkas pateikia kartu su trimis atitinkamo pareiškimo-įsipareigojimo egzemplioriais (3 ir 4 priedėliai), kurių pirmasis lieka priėmusiame banke, antrasis kartu su čekiais siunčiamas bankui- mokėtojui, trečiasis atiduodamas čekių pateikėjui kaip pakvitavimas. Jeigu čekių mokėtojai yra skirtingi bankai, pareiškimai-įsipareigojimai surašomi atskirai kiekvienam bankui.

4.3. Atsiskaitomąjį čekį (5.4, 5.5 p.) savininkas pateikia savo bankui, kuris gali jo sumą iš karto įrašyti į lėšų gavėjo sąskaitą, o čekį išsiųsti davėjo bankui inkasuoti. Čekyje įrašomas 4.2 p. 2 pastraipoje nurodytas indosamentas. Jeigu abejojama dėl čekio apmokėjimo davėjo banke, šis bankas priima jį inkasuoti ir, gavęs jo sumos pervedimą, įrašo į lėšų gavėjo sąskaitą. Šiuo atveju čekyje įrašomas 4.2 p. 3 pastraipoje nurodyto turinio indosamentas.

Šiame punkte įvardintus atsiskaitomuosius čekius savininkas pateikia savo bankui kartu su atitinkamo pareiškimo – įsipareigojimo egzemplioriais (5 ir 6 priedėliai). Jų paskirtis analogiška 4.2 p. nurodytai.

Pastaba: 4.2 ir 4.3 punktų nuostatos galioja taip pat priimant čekius, išduotus vienoje šalyje, o apmokėtinus kitoje.

4.4. Čekis, išduotas ir mokėtinas toje pat šalyje (valstybėje), turi būti pateiktas apmokėti per aštuonias dienas nuo jo išdavimo dienos.

Čekis, mokėtinas kitoje šalyje negu išduotas, turi būti pateikiamas per 20 dienų, jeigu jo išrašymo ir mokėjimo vieta yra toje pačioje pasaulio dalyje (žemyne), ir per 70 dienų, jeigu išrašymo ir mokėjimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse (skirtinguose žemynuose).

Į nurodytą laiką įskaičiuojama čekio išdavimo diena. Jeigu paskutinė pateikimo diena sutampa su nedarbo diena, čekis pateikiamas ir apmokamas pirmąją po to darbo dieną.

4.5. Čekio atšaukimas įsigalioja tik suėjus jo pateikimo laikui. Jeigu čekis nebuvo atšauktas, mokėtojas-bankas turi teisę jį apmokėti ir pasibaigus pateikimo laikui.

4.6. Išduotas čekis galioja davėjui mirus arba jam tapus neveiksniu.

4.7. Apmokėdamas čekį, mokėtojas gali reikalauti, kad antrojoje atiduodamo čekio pusėje būtų savininko parašas, patvirtinantis, jog pinigus gavo.

Savininkas negali atsisakyti priimti čekio sumos dalies. Sumokėdamas sumos dalį, mokėtojas gali reikalauti, kad ji būtų pažymėta čekyje ir kad jam būtų duotas atitinkamas pakvitavimas.

4.8. Apmokėdamas indosuotą čekį, mokėtojas turi tikrinti indosamentų eilės tvarkingumą, bet ne indosantų parašų tikrumą.

4.9. Kai čekis išrašytas mokėti valiuta, kuri nenaudojama mokėjimo vietoje, mokėtojas gali sumokėti jo sumą savo šalies pinigais, jeigu tai susitarta iš anksto ir bankas sutinka tai daryti, laikantis mokėjimo dienos valiutų kurso. Nustatant valiutos kursą, laikomasi mokėjimo vietos tradicijų. Davėjas gali nustatyti, kad mokėtina suma būtų apskaičiuota pagal čekyje nurodytą kursą.

Aukščiau nurodyta tvarka netaikoma, kai davėjas yra nustatęs, kad suma būtų išmokėta konkrečiai čekyje nurodytais pinigais (pastaba dėl efektyvaus mokėjimo užsienio valiuta).

Jeigu čekio suma nurodyta valiuta, kurios vieneto pavadinimas išdavimo ir mokėjimo šalyje yra vienodas, tačiau skirtinga jų vertė (kursas), laikoma, kad čekyje yra nurodyta mokėjimo šalies valiuta.

4.10. Čekio pateikimas atsiskaitymų rūmams arba kitai analogiškai įstaigai prilygsta pateikimui apmokėti. Atsiskaitymų rūmai priima tik tos šalies valiuta mokėtinus (išrašytus) čekius.

5.1. Čekio davėjas arba savininkas, norėdamas apriboti čekio naudojimo galimybes, gali pažymėti jį skiriamaisiais požymiais – dviem lygiagrečiomis įstrižomis linijomis pirmojo čekio pusėje. Jeigu tarp tų linijų nėra jokio įrašo arba yra žodis „bankas“ be konkretaus pavadinimo, arba įrašyti kitokie analogiški žodžiai, toks čekis laikomas paprastuoju skiriamuoju čekiu (7 priedėlis). Kai tarp minėtų linijų įrašytas konkretaus banko pavadinimas, čekis laikomas specialiuoju skiriamuoju čekiu (8 priedėlis).

Įrašius konkretaus banko pavadinimą, paprastasis skiriamasis čekis tampa specialiuoju skiriamuoju. Lygiagrečių linijų arba banko įstaigos pavadinimo išbraukimas laikomas negaliojančiu (neturi jokios reikšmės).

5.2. Paprastojo skiriamojo čekio sumą mokėtojas gali sumokėti tik bankui arba mokėtojo klientui.

Specialiojo skiriamojo čekio sumą mokėtojas (bankas) gali sumokėti tik jame nurodytam kitam bankui. Jeigu tarp lygiagrečių linijų įrašytas pavadinimas banko, kuris yra ir to čekio mokėtojas, pastarasis čekio sumą gali sumokėti tik savo klientui.

5.3. Mokėtojas arba bankas, kuris nesilaiko aukščiau nurodytų nuostatų, atsako už padarytą žalą, tačiau ne didesnę kaip čekio suma.

5.4. Čekio davėjas, taip pat jo savininkas gali uždrausti čekio sumą išmokėti grynaisiais pinigais, įrašydamas pirmojoje jo pusėje aiškiai įstrižai žodį „Atsiskaitomasis“ arba analogišką posakį (9 priedėlis). Tokio čekio suma nurašoma iš davėjo sąskaitos jo banke ir pervedama į čekio savininko sąskaitą.

5.5. Kai čekiu norima apmokėti už gautas prekes, paslaugas arba atliktus darbus ne grynaisiais pinigais, o pervedant jo sumą iš davėjo sąskaitos į lėšų gavėjo sąskaitą, davėjas iš karto įrašo įstrižai čekyje žodį „Atsiskaitomasis“. Tokį čekį davėjas atiduoda/išsiunčia lėšų gavėjui.

5.6. Jeigu įrašytas žodis „Atsiskaitomasis“ arba analogiškas posakis išbrauktas, čekis galioja kaip atsiskaitomasis, ir grynieji pinigai pagal jį negali būti išmokėti.

Mokėtojas, kuris nesilaiko aukščiau nurodytų nuostatų, atsako už padarytą žalą, tačiau ne daugiau kaip čekio suma.

6.1. Savininkas gali reikšti pretenzijas indosantams, davėjui ir kitiems įsipareigojusiems (laiduotojams ir pan.) asmenims, jeigu čekis nebuvo apmokėtas ir jeigu atsisakymas apmokėti paliudytas čekyje įrašytu mokėtojo-banko pareiškimu, kuriame nurodyta jo (čekio) pateikimo diena ir pareiškimo data, arba notaro įformintu oficialiu protesto aktu. Jeigu čekis buvo įteiktas atsiskaitymų rūmams (taisyklių 4.10 p.), aukščiau minėtas neapmokėjimas gali būti paliudytas jų (rūmų) pareiškimu. Jame turi būti nurodyta, kad čekis buvo įteiktas laiku, tačiau nebuvo apmokėtas.

6.2. Aukščiau minėtas paliudijimas arba protestas turi būti įformintas nesuėjus čekio įteikimo laikui. Jeigu čekis įteikiamas paskutinę jo termino dieną, paliudijimas arba protestas gali būti įformintas sekančią po termino darbo dieną.

6.3. Apie tai, kad čekis nebuvo apmokėtas, savininkas turi pranešti savo indosantui (kuris buvo čekį jam perdavęs) ir davėjui per keturias darbo dienas po protesto arba minėto paliudijimo dienos. Jeigu yra pastaba „grąžinti be išlaidų“, turi būti pranešta per aukščiau minėtą laiką skaičiuojant nuo pateikimo dienos. Kiekvienas indosantas, gavęs minėtą pranešimą, apie tai turi pranešti savajam indosantui, nurodydamas pavadinimus (pavardes) ir adresus tų, kurie minėtus pranešimus jau yra siuntę. Taip daroma tol, kol bus pranešta čekio davėjui. Pastarasis per tokį pat laiką privalo pranešti čekio laiduotojui.

Jeigu indosantas nėra nurodęs savo adreso, pakanka pranešti prieš jį pasirašiusiam indosantui.

Pranešama bet kuria forma. Laikoma, kad pranešta laiku, jeigu pranešimas nustatytu laiku įteiktas paštui.

6.4. Davėjas, indosantas arba laiduotojas gali įrašyti čekyje žodžius „grąžinti be išlaidų“, „be protesto“ arba analogiškus žodžius ir pasirašyti. Tuo būdu savininkas atleidžiamas nuo protesto ar paliudijimo (6.1 p.) įforminimo. Jeigu toks įrašas yra, savininkas vis tiek privalo nustatytu laiku pateikti aukščiau minėtą informaciją.

Jeigu minėtą pastabą įrašė davėjas, ji galioja visiems pasirašiusiems, o jeigu tai padarė indosantas arba laiduotojas, ji privaloma tik jiems.

6.5. Visi čekiu įsipareigojusieji asmenys jo savininkui atsako solidariai. Jis turi teisę pareikšti ieškinį tiek visiems tiems asmenims, tiek vienam iš jų, tiek ir keliems kartu, nesilaikydamas eilės, kuria jie yra pasirašę įsipareigojimus. Tokia pat teise gali naudotis kiekvienas čekį pasirašiusysis, kuris jį apmokėjo. Ieškinys, pareikštas vienam iš įsipareigojusiųjų, nekliudo ieškoti iš kitų, net įsipareigojusių vėliau už tą, kuriam ieškinys jau pareikštas.

6.6. Pareikšdamas ieškinį, čekio savininkas gali reikalauti, kad jam būtų sumokėta neapmokėtoji čekio suma, palūkanos, apskaičiuotos nuo čekio pateikimo apmokėti dienos, protesto arba analogiško paliudijimo išlaidos, pranešimų siuntimo bei kitos išlaidos ir komisija, atsižvelgiant į čekio sumą.

6.7. Apmokėjęs čekį asmuo turi teisę reikalauti iš ankstesniųjų indosantų, kad sumokėtų visą jo apmokėtąją sumą, palūkanas, apskaičiuotas nuo apmokėjimo dienos, jo padarytąsias išlaidas ir 6.6 punkte nurodytą komisiją.

6.8. Kiekvienas įsipareigojusysis, kuriam pareikštas arba gali būti pareikštas ieškinys, apmokėjęs gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas čekis su protestu arba analogišku paliudijimu ir sumokėjimo pakvitavimas. Kiekvienas indosantas, apmokėjęs čekį, turi teisę išbraukti savo ir po jo įrašytuosius indosamentus.

6.9. Jeigu dėl nenugalimų kliūčių (valstybės įstatymų nuostata arba stichinė nelaimė) nebuvo galima nustatytu laiku pateikti čekį apmokėti arba įforminti protestą ar analogišką paliudijimą, skirtas tam laikas pratęsiamas. Savininkas turi nedelsdamas pranešti savo indosantui apie minėtas kliūtis ir apie tai pažymėti čekyje arba pratąsoje, nurodyti datą ir pasirašyti. Toliau daroma tokia tvarka, kaip nurodyta taisyklių 6.3 punkte.

Pašalinus aukščiau minėtas kliūtis, savininkas nedelsdamas privalo pateikti čekį apmokėti ir, jeigu reikia, įforminti protestą arba analogišką paliudijimą.

Jeigu minėtosios kliūtys tęsiasi daugiau kaip 15 dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kada savininkas pranešė savo indosantui, ieškinį galima kelti, nors protestas arba analogiškas paliudijimas nebuvo įformintas.

Nenugalima kliūtimi nelaikomos aplinkybės, kurios kliudė vien tik savininkui arba tam, kam jis yra pavedęs čekį pateikti arba įforminti protestą ar analogišką paliudijimą.

7.1. Prireikus (kai čekis pamestas, sudegė ir pan.) gali būti išduotas čekio dublikatas. Jame davėjas turi nurodyti, kad tai yra čekio (nurodomas jo numeris) dublikatas ir kad jį galima apmokėti tik tokiu atveju, jeigu pats čekis (originalas) dar nebuvo apmokėtas.

7.2. Mokėtojas (bankas) privalo atidžiai patikrinti, ar pats čekis, kurio dublikatas pateiktas, iš tikrųjų dar nebuvo apmokėtas.

Jeigu čekis jau apmokėtas, bankas apie tai pažymi čekio dublikate, nurodydamas, kada ir kam čekio suma buvo išmokėta.

7.3. Bankas kontroliuoja, kad po dublikato apmokėjimo nebūtų apmokėtas pats čekis. Pateiktą tokį čekį bankas neapmoka ir jame pažymi, kada ir kam buvo apmokėtas jo dublikatas.

8.1. Laikytojo ieškinių indosantams, davėjui ir kitiems įsipareigojusiesiems pareiškimo terminas baigiasi po šešių mėnesių nuo jų įteikimo termino.

Įsipareigojusiųjų apmokėti čekį ieškinių vieni kitiems pareiškimo terminas baigiasi po šešių mėnesių nuo čekio apmokėjimo dienos arba nuo tos dienos, kada ieškinys buvo pareikštas jam pačiam.

8.2. Senatis gali būti nutraukta atitinkamų įstatymų numatytais atvejais, bet jokiu būdu negali būti sustabdyta. Senaties nutraukimu turi teisę naudotis tik tas asmuo, kuriam ji buvo nutraukta.

9.1. Čekių knygelės yra griežtos apskaitos blankai. Todėl bankai jas apskaito nebalansinėje sąskaitoje „Griežtos apskaitos blankai“ sutartiniu įvertinimu – 1 knygelė 1 litas.

9.2. Priimtieji inkasuoti čekiai (taisyklių 4.2 ir 4.3 punktai) apskaitomi nebalansinėje sąskaitoje „Įvairios vertybės ir dokumentai“. Išsiuntus čekius bankams-mokėtojams inkasuoti, jie įrašomi į nebalansinės sąskaitos „Išsiųsti ir išduoti atsiskaitytinai įvairios vertybės ir dokumentai“ pajamas. Šioje sąskaitoje jie apskaitomi tol, kol bus gautos apmokėtos sumos arba grąžinti neapmokėti.