Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, baudžiamojo ir administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo (Nr. I-180)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO, BAUDŽIAMOJO IR ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1993 m. birželio 10 d. Nr. I-180

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-148; 1967, Nr. 30-275; 1970, Nr. 24-178; 1983, Nr. 34-364; 1985, Nr. 7-61; 1989, Nr. 4-16; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 5-90) :

1. 9¹ straipsnį išdėstyti taip:

„9¹ straipsnis. Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu prokuroras, tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 53-1 straipsnyje nurodytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą bylą nutraukti.

Apie baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui, kurio atžvilgiu nekeliama byla arba ji nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir jo atstovui. Šie asmenys turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį, teisėjo, prokuroro, tardytojo ir kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniajam teismui arba aukštesniajam prokurorui.“

2. 18¹ straipsnį panaikinti.

3. 25 straipsnį pakeisti taip:

1) 6 punktą išdėstyti taip:

„6) „Prokuroras“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius visų grandžių prokurorus, veikiančius baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją.“;

2) 13 punkte po žodžio „išanalizuojami“ įrašyti žodį „pagrindiniai“.

4. Iš 71 straipsnio išbraukti antrąją dalį.

5. 84² straipsnį papildyti ketvirtąja ir penktąja dalimis:

„Specialistas teisėjo, tardytojo ar kvotos organo raštišku pavedimu gali pateikti išvadą ne tik atliekant tardymo veiksmus, bet ir kitais atvejais, jeigu reikia specialių žinių nusikaltimo aplinkybėms nustatyti.

Specialistas gali duoti išvadą ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo.“

6. 86 straipsnį išdėstyti taip:

„86 straipsnis. Būtinoji ekspertizė

Daryti ekspertizę būtina:

1) mirties priežastims nustatyti;

2) kaltinamojo psichinei

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO, BAUDŽIAMOJO IR ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1993 m. birželio 10 d. Nr. I-180

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. 9¹ straipsnį išdėstyti taip:

„9¹ straipsnis. Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

2. 18¹ straipsnį panaikinti.

3. 25 straipsnį pakeisti taip:

1) 6 punktą išdėstyti taip:

„6) „Prokuroras“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius visų grandžių prokurorus, veikiančius baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją.“;

2) 13 punkte po žodžio „išanalizuojami“ įrašyti žodį „pagrindiniai“.

4. Iš 71 straipsnio išbraukti antrąją dalį.

5. 84² straipsnį papildyti ketvirtąja ir penktąja dalimis:

Specialistas gali duoti išvadą ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo.“

6. 86 straipsnį išdėstyti taip:

„86 straipsnis. Būtinoji ekspertizė

Daryti ekspertizę būtina:

1) mirties priežastims nustatyti;

2) kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejonė dėl kaltinamojo pakaltinamumo ar jo galėjimo bylos proceso metu suprasti veiksmų esmę ar valdyti juos.“

7. 91 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir pridedami prie bylos. Apie jų prijungimą prie bylos pažymima apžiūros protokole. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos.“

8. 94 straipsnio antrojoje dalyje po žodžių „apklausos fonogramos“ įrašyti žodžius „vaizdo įrašo juostelės“.

9. Iš 104 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius „o nepilnametį įtariamąjį ar kaltinamąjį – visais atvejais“.

10. 111 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengia atvykti į tardymą ar teismą, tai tėvams, globėjams ar rūpintojams, priėmusiems jį prižiūrėti, tardytojo, prokuroro ar teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi gali būti skiriama administracinė nuobauda – iki dešimties tūkstančių talonų bauda.“

11. 114 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Tardymo veiksmų protokolus rašo tą tardymo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tardymo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus.“;

2) antrojoje dalyje po žodžio „garso“ įrašyti žodžius „ir vaizdo“;

3) ketvirtojoje dalyje po žodžių „tardymo veiksmą asmuo“ įrašyti žodžius „ir protokolą surašęs asmuo“;

4) penktojoje dalyje po žodžių „apklausos fonogramos“ įrašyti žodžius „vaizdo įrašo juostelės“.

12. 114¹ straipsnį išdėstyti taip:

„114¹ straipsnis. Garso ir vaizdo įrašymas darant apklausą ir atliekant kitus tardymo veiksmus

Prokuroras, tardytojas ir kvotėjas, apklausdami įtariamąjį, kaltinamąjį, liudytoją ar nukentėjusįjį, gali įrašyti garsą ir vaizdą, pranešę apie tai apklausiamajam iki apklausos pradžios. Garsas ir vaizdas gali būti įrašomi taip pat įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo ar nukentėjusiojo prašymu.

Garso ir vaizdo įrašas turi atvaizduoti žinias, nurodytas šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje, ir visą apklausos eigą. Neleidžiama įrašyti į fonogramą ar vaizdo įrašo juostelę apklausos dalies, taip pat neleidžiama pakartoti parodymų specialiai garso ir vaizdo įrašui padaryti.

Baigus apklausą, visas garso ir vaizdo įrašas duodamas perklausyti ir peržiūrėti apklausiamajam. Apklausiamojo duoti įrašų į fonogramą ir vaizdo įrašo juostelę parodymų papildymai taip pat įrašomi į fonogramą ir vaizdo įrašo juostelę. Garso ir vaizdo įrašymas baigiamas apklausiamojo pareiškimu, patvirtinančiu įrašo teisingumą.

Parodymai, gauti apklausos metu įrašant garsą ir vaizdą, surašomi apklausos protokole laikantis šio kodekso taisyklių. Apklausos protokole taip pat turi būti: nurodymas, kad buvo padarytas garso ir vaizdo įrašas ir kad apie tai buvo pranešta apklausiamajam; žinios apie technines garso ir vaizdo įrašymo priemones ir sąlygas; apklausiamojo pareiškimas dėl garso ir vaizdo įrašymo; nurodymas, kad garso ir vaizdo įrašas buvo duotas perklausyti ir peržiūrėti apklausiamajam; apklausiamojo ir prokuroro, tardytojo ar kvotėjo patvirtinimas, kad protokolas bei garso ir vaizdo įrašas yra teisingi. Fonograma ir vaizdo įrašo juostelė laikomos prie baudžiamosios bylos.

Jeigu parodymų garso ir vaizdo įrašas perklausomas ir peržiūrimas atliekant kitą tardymo veiksmą, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo apie tai pažymėti atitinkamo tardymo veiksmo protokole.

Garsas ir vaizdas gali būti įrašomi taip pat atliekant kitus tardymo veiksmus laikantis šio straipsnio nustatytų taisyklių.“

13. 115 straipsnį pakeisti taip:

1) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „taip pat kviestinių parašais“;

2) ketvirtąją dalį išbraukti.

14. Iš 125 straipsnio pirmosios dalies išbraukti 3 punktą.

Šio straipsnio 4 ir 5 punktus laikyti atitinkamai 3 ir 4 punktais.

15. 126 straipsnį išdėstyti taip:

„126 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas tik dėl nukentėjusiojo skundo

Baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116, 117, 119 ir 133 straipsniuose, keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Šiose bylose kaltinimo teisė, nagrinėjant bylą teisme, priklauso nukentėjusiajam ir byla turi būti nutraukiama, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju.

Nukentėjusiajam susitaikyti su kaltinamuoju leidžiama tik iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas teisėjas iškelia dėl nukentėjusiojo skundo ir teismas nagrinėja be parengtinio tyrimo.

Prokuroras turi teisę palaikyti kaltinimą teisme, jeigu to reikalauja piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Išimtiniais atvejais, jeigu byla dėl kurio nors nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116, 117, 133 bei 142 straipsniuose, turi ypatingą visuomeninę reikšmę arba jeigu nukentėjusysis šioje byloje ar byloje dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pirmojoje dalyje ir 119 straipsnyje dėl bejėgiškos savo būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių neįstengia ginti savo teisių ir teisėtų interesų, prokuroras turi teisę iškelti tokią bylą ir nesant nukentėjusiojo skundo. Šiais atvejais procesas byloje vyksta bendra tvarka.

Jeigu parengtinio tyrimo metu nustatyta, kad padariusio veiką asmens veiksmuose yra ir tokio nusikaltimo požymių, dėl kurių bylos keliamos tik pagal nukentėjusiojo skundą, tai byloje esant nukentėjusiojo skundui dėl tokio nusikaltimo, daromas parengtinis tyrimas.

Bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pirmojoje dalyje ir 142 straipsnyje, yra keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Procesas šiose bylose vyksta bendra tvarka.“

16. 134 straipsnį papildyti 3 punktu:

„3) karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių įstaigų viršininkai - bylose dėl visų nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, taip pat karo prievolininkai, atlikdami pratimus; bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro Krašto apsaugos darbininkai ir tarnautojai ryšium su tarnybinėmis pareigomis arba dalinio, junginio, karinės įstaigos buvimo vietoje.“

Šio straipsnio buvusius 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7 ir 8 punktais.

17. 139 straipsnį išdėstyti taip:

„139 straipsnis. Kvotos darymo terminai

Bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvota turi būti pabaigiama per vieną mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento. Kvotos terminą gali pratęsti prokuroras, tiesiogiai prižiūrintis kvotos darymą toje byloje, bet ne daugiau kaip vienu mėnesiu. Išimtiniais atvejais kvotos darymo byloje terminas gali būti toliau pratęsiamas šio kodekso 150 straipsnyje nustatyta tvarka.“

18. 143 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti skaičius „103-121“ ir vietoj jų įrašyti skaičius „103-110, 118, 120, 121“, išbraukti skaičius ir žodžius „132 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse“, „150“, „227¹, 227²“;

2) antrojoje dalyje vietoj skaičių „113-115“ įrašyti skaičius „111-115“, po skaičiaus „132“ išbraukti žodžius „straipsnio pirmojoje dalyje“, išbraukti skaičius „151-154“ ir vietoj jų įrašyti skaičius „150-154“, po skaičiaus „227“ įrašyti skaičių „227²“;

3) papildyti penktąja dalimi:

„Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227¹ straipsnyje, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kurio tardyminiam priklausomumui priskiriamas nusikaltimas, dėl kurio iškelta ši byla. Jeigu atliekant šioje byloje parengtinį tardymą nustatomi keli nusikaltimai, kurie priskiriami ir prokuratūros tardytojams, ir vidaus reikalų tardytojams, parengtinį tardymą dėl visų nusikaltimų atlieka prokuratūros tardytojai.“;

4) buvusią penktąją dalį laikyti šeštąja dalimi.

19. 146 straipsnyje po žodžio „pavesti“ įrašyti žodžius „raštu arba žodžiu“.

20. 150 straipsnį išdėstyti taip:

„150 straipsnis. Parengtinio tardymo terminai

Parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje turi būti pabaigiamas ne vėliau kaip per du mėnesius.

Į parengtinio tardymo terminą įeina laikas nuo bylos iškėlimo momento iki to momento, kada perduodama prokurorui byla su kaltinamąja išvada ar nutarimu perduoti bylą teismui, kad būtų išnagrinėtas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimas, arba iki bylos nutraukimo ar sustabdymo.

Parengtinio tardymo terminą iki trijų mėnesių pratęsia rajono (miesto) vyriausiasis prokuroras. Toliau pratęsti parengtinio tardymo terminą gali išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas.

Teismui grąžinus bylą tardymui papildyti, taip pat atnaujinus sustabdytą ar nutrauktą bylą, papildomojo tardymo terminą nustato prokuroras, prižiūrintis tardymą, iki vieno mėnesio, skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė bylą savo žinion. Toliau terminas pratęsiamas šio straipsnio trečiosios dalies nustatyta tvarka.

Parengtinio tardymo termino pratęsimo reikalu tardytojas priima motyvuotą nutarimą.“

21. Iš 151 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „Tuo reikalu jis priima nutarimą“.

22. 153 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Atliekant kratą, poėmį ir uždedant turtui areštą, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius.“

23. Iš 162 straipsnio išbraukti žodžius „ir tėvavardis“.

24. 174 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu darant parengtinį tardymą atsiranda pagrindas pareikštajam kaltinimui pakeisti ar papildyti, tardytojas privalo pareikšti kaltinamajam naują kaltinimą, laikydamasis šio kodekso 161, 162 ir 166 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ir apklausti jį pagal naują kaltinimą tik tuo atveju, kai naujasis kaltinimas iš esmės skiriasi nuo pareikšto kaltinimo ir dėl to būtina pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą. Kitais atvejais tardytojas šio kodekso 161, 162 straipsniuose nustatyta tvarka priima papildomą nutarimą, paskelbia šį nutarimą kaltinamajam, laikydamasis šio kodekso 166 straipsnio reikalavimų ir apklausia kaltinamąjį dėl papildomų kaltinimo aplinkybių.“

25. 185 straipsnį pakeisti taip:

1) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Parodomų asmenų ar daiktų grupė nufotografuojama. Jeigu nefotografuojama, atliekant šį veiksmą dalyvauja kviestiniai.“;

2) papildyti straipsnį ketvirtąja dalimi:

„Asmuo ar daiktas gali būti parodomas atpažinti ir iš vaizdo įrašo, laikantis šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų taisyklių.“;

3) buvusias ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai penktąja, šeštąja ir septintąja dalimis.

26. 189 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti pirmąjį sakinį;

2) pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Darant poėmį ar kratą, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius ir atitinkamą specialistą.“;

3) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Poėmiai ar kratos valstybinės ir visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos patalpoje daromi tos įstaigos, įmonės, organizacijos atstovo akivaizdoje ir reikiamais atvejais - kviestinių akivaizdoje.“

27. 196 straipsnį pakeisti taip:

1) iš antrosios dalies išbraukti antrą sakinį;

2) antrosios dalies trečią sakinį išdėstyti taip:

„Darant pašto-telegrafo korespondencijos poėmį, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius ir atitinkamą specialistą.“

28. Papildyti Kodeksą 198² straipsniu:

„198² straipsnis. Telefoninių pokalbių klausymas

Kvotos organo pareigūnas, taip pat tardytojas gali klausyti telefoninių pokalbių, taip pat daryti jų įrašus tais atvejais, jeigu yra pagrindo manyti, kad klausantis gali būti gauta duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą, arba jeigu yra pavojus, kad bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokie neteisėti veiksmai prieš nukentėjusįjį, liudytoją ar kitus proceso dalyvius arba jų artimuosius.

Asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius sunkų nusikaltimą, telefoniniai pokalbiai klausomi ir įrašai daromi tik kvotos organo pareigūno ar tardytojo motyvuotu nutarimu ir esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, jo pavaduotojo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo arba apylinkės teismo pirmininko sankcijai. Spręsdamas telefoninių pokalbių klausymo sankcionavimo klausimą, teisėjas turi teisę susipažinti su medžiaga, duodančia pagrindo klausyti telefoninių pokalbių.

Pokalbių per nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių telefonus galima klausyti šiems asmenims paprašius arba jiems sutikus ir nesant kvotos organo pareigūno ar tardytojo nutarimo ir teisėjo sankcijos, kai nesinaudojama ryšių įmonės paslaugomis ir įrengimais.

Telefoninių pokalbių klausymas neturi trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant reikalui, telefoninių pokalbių klausymas gali būti pratęsiamas kvotos organo pareigūno ar tardytojo motyvuotu nutarimu ir esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, jo pavaduotojo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo arba apylinkės teismo pirmininko sankcijai.

Klausant telefoninių pokalbių, gali būti daromas garso įrašas. Klausymo ir garso įrašo darymo dalyviai šio kodekso 157 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti įspėjami dėl atsakomybės už žinių pagarsinimą.

Ryšių įmonės, turinčios telefoninio ryšio įrengimus, privalo sudaryti galimybę ir suteikti sąlygas kvotos organo pareigūnui ar tardytojui klausyti ir įrašinėti telefoninius pokalbius.

Kai tik išnyksta reikalas, telefoninių pokalbių klausymas nutraukiamas ir apie tai pranešama ryšių įmonei, kurios telefoninio ryšio įrengimais naudotasi.

Apie telefoninių pokalbių klausymo faktą ir garso įrašus surašomas protokolas, kuriame išdėstomas reikšmingas bylai klausymo ir garso įrašo turinys. Protokolas ir garso įrašas pridedami prie baudžiamosios bylos ir turi įrodymų reikšmę. Telefoninių pokalbių įrašai, neturintys reikšmės bylai, prie bylos ne pridedami, o sunaikinami, surašius aktą.

Kvotos organo pareigūnas, klausęs telefoninio pokalbio ir padaręs jo turinio įrašus, gali būti tardymo metu ir teisme apklausiamas liudytoju.“

29. 202 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, tuo atveju tardytojas priima nutarimą. Nutarimas atlikti asmens apžiūrą yra privalomas tam asmeniui, dėl kurio jis priimtas. Asmens apžiūrą atlieka tardytojas reikiamais atvejais dalyvaujant gydytojui.“

30. 206 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „Tuo reikalu jis priima nutarimą.“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, tardytojas priima nutarimą. Nutarimas paimti pavyzdžius

lyginamajam tyrimui privalomas tiems asmenims, dėl kurių jis priimtas.“

31. 207 straipsnį papildyti trečiąja ir ketvirtąja dalimis:

„Ekspertizė gali būti skiriama ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo.

Apie priimtą nutarimą skirti ekspertizę tardytojas praneša kaltinamajam.“

32. 208 straipsnį panaikinti.

33. 216 straipsnį panaikinti.

34. 218 straipsnio pirmąją dalį papildyti 4 punktu:

„4) jeigu negaunama pagal pavedimą iš užsienio valstybės turinti reikšmės bylai medžiaga arba neišduodamas kaltinamasis, be kurių negalima pabaigti parengtinio tardymo.“

35. 219 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Šio kodekso 218 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus gauta iš užsienio valstybės turinti reikšmės bylai medžiaga arba išduotas ir pristatytas į Lietuvos Respubliką kaltinamasis.“

Šio straipsnio buvusią ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi.

36. 226 straipsnį papildyti šeštąja dalimi:

„Kaltinamojo ir jo gynėjo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga laikas neįeina į parengtinio tardymo ir suėmimo trukmės terminus. Jeigu byloje yra keli kaltinamieji, į parengtinio tardymo ir suėmimo trukmės terminus neįeina laikas, per kurį susipažino su bylos medžiaga visi kaltinamieji ir jų gynėjai.“

37. 254 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičių „5-9“ įrašyti skaičius „5-9¹“.

38. 255 straipsnį išdėstyti taip:

„255 straipsnis. Bylos grąžinimas tyrimui papildyti

Teismas tvarkomajame posėdyje priima nutartį grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti šiais atvejais:

1) kai darant parengtinį tyrimą yra iš esmės pažeistas proceso įstatymas ir tai kliudo teismui nagrinėtį bylą;

2) kai yra pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn toje byloje kitus asmenis, jeigu apie juos bylos medžiagos negalima išskirti;

3) kai yra pagrindas pakeisti kaltinimui iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes nuo kaltinimo, esančio kaltinamojoje išvadoje, taip pat prokuroro pasiūlymu, kai yra pagrindas pareikšti kaltinamajam kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, ir reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

Byla tyrimui papildyti perduodama prokurorui. Šiuo atveju teismas privalo nutartyje nurodyti, kokie esminiai proceso pažeidimai buvo padaryti ir kokiomis priemonėmis, darant papildomą parengtinį tyrimą, šie pažeidimai turėtų būti pašalinti.

Tuo atveju, kai kvotėjas ar tardytojas nėra ėmęsis priemonių, kad būtų užtikrintas nusikaltimu padarytos valstybinei ar visuomeninei įmonei, įstaigai, organizacijai materialinės žalos atlyginimas arba galimas turto konfiskavimas, arba atlygintinis transporto priemonės paėmimas, tai teismas, jeigu jis tokių priemonių negali imtis tiesiogiai, negrąžindamas bylos tyrimui papildyti, savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą imtis atitinkamų užtikrinimo priemonių.

Jeigu teismas, atiduodamas kaltinamąjį teismui, pripažįsta, kad parengtinis tyrimas yra iš esmės nepilnas, o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima, tai teismas, negrąžindamas bylos tyrimui papildyti, savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą pateikti naujus įrodymus, o baudžiamąją bylą sustabdo.

Teismo nurodymai tardytojui ar kvotos organui yra privalomi. Duodamas nurodymus teismas nustato jų įvykdymo terminus.“

39. 256 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Jeigu teismas pripažįsta, kad parengtinis tyrimas yra iš esmės nepilnas ir duoda tardytojui ar kvotos organui nurodymus pateikti naujus įrodymus, teismas priima nutartį sustabdyti bylą, iki bus gauti nauji įrodymai.“

40. 260 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Jeigu parengtinis tyrimas yra iš esmės nepilnas, o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima, teisėjas savo nutarimu duoda nurodymus tardytojui ar kvotos organui pateikti naujus įrodymus.“

41. 278 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičių „6-9“ įrašyti skaičius „6-9¹“.

42. 280 straipsnį išdėstyti taip:

„280 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas teisme

Pakeisti kaltinimą į lengvesnį teisme leidžiama, jeigu naujasis kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Taip pat leidžiama pašalinti iš pradinio kaltinimo jo dalį arba aplinkybes, sunkinančias teisiamojo atsakomybę.

Pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir teisiamojo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą teisme leidžiama, jeigu pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę pirmininkaujantysis įspėja teisiamajame posėdyje dalyvaujančius teisminio nagrinėjimo dalyvius iki teisminio tardymo pabaigos.

Prokuroro, o jam nedalyvaujant ir nukentėjusiojo, prašymu teismui leidžiama nagrinėti ir kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, jeigu nereikia atlikti papildomo aplinkybių tyrimo. Prokuroras ar nukentėjusysis pareikšti teismui prašymą nagrinėti kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, gali iki teisminio tardymo pabaigos.

Pareikšdami tokį prašymą, prokuroras tuo pačiu metu įteikia raštu teismui naują kaltinimą, o nukentėjusysis - naują skundą. Šių dokumentų nuorašai įteikiami teisiamajam ir gynėjui. Esant didesnės apimties kaltinimui, teismas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu gali padaryti pertrauką naujam kaltinimui ar skundui parengti.

Teismas, gavęs naują kaltinimą ar skundą, motyvuota nutartimi išsprendžia kaltinamojo atidavimo teismui pagal naują kaltinimą klausimą.

Įspėjus teisminio nagrinėjimo dalyvius apie galimybę kaltinimą pakeisti sunkesniu, taip pat prokurorui ar nukentėjusiajam pareiškus prašymą nagrinėti kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu byloje kaltinimu, teisiamojo ar gynėjo prašymu teismas padaro pertrauką gynybai pasiruošti.

Jeigu pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo pradinio kaltinimo, byla grąžinama tyrimui papildyti. Prokuroro pasiūlymu visa byla grąžinama tyrimui papildyti tuo atveju, jeigu dėl kito kaltinimo, susijusio su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.“

43. Iš 281 straipsnio išbraukti antrąją dalį.

Šio straipsnio buvusią trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi.

44. 310 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmosios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„Teisiamojo parodymai, duoti darant parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi, taip pat ir pridėtas prie apklausos protokolo jo parodymų garso ir vaizdo įrašas gali būti perklausomas ir peržiūrimas šiais atvejais:“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Neleidžiama perklausyti ir peržiūrėti garso ir vaizdo įrašo pirmiau neperskaičius parodymų, esančių atitinkamame apklausos protokole ar teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio protokole pažymima, kad perklausytas ir peržiūrėtas garso ir vaizdo įrašas.“

45. 316 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmosios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„Liudytojo parodymai, duoti darant parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi, taip pat pridėtas prie apklausos protokolo jo parodymų garso ir vaizdo įrašas gali būti perklausomas ir peržiūrimas šiais atvejais:“;

2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Neleidžiama perklausyti ir peržiūrėti garso ir vaizdo įrašo pirmiau neperskaičius parodymų, esančių atitinkamame apklausos protokole ar teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio protokole pažymima apie garso ir vaizdo įrašo perklausymą ir peržiūrėjimą.“

46. Papildyti Kodeksą 346¹ straipsniu:

„346¹straipsnis. Sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis

Apylinkės teisėjas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį bylose, kurios buvo ištirtos sumarinio proceso tvarka, taip pat bylose, kai asmenys nuteisiami už nusikaltimus, kurie nėra sunkūs ir teisiamieji prisipažįsta kaltais, gali nedėstyti šio kodekso 346 straipsnio pirmosios dalies 2-5 punktuose numatytų aplinkybių, o jeigu teisiamasis dar sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą materialinę žalą, - tai ir 346 straipsnio penktojoje dalyje numatytų aplinkybių. Neleidžiama surašyti sutrumpintos aprašomosios nuosprendžio dalies tais atvejais, kai toje pačioje byloje nuteisiami keli asmenys, o ne visi teisiamieji prisipažįsta kaltais, taip pat ir tais atvejais, kai teisme pakeičiamas kaltinimas ir dėl to būtina pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą.

Jeigu nuosprendis, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, apskundžiamas ar užprotestuojamas kasacine tvarka, tai jį priėmęs teisėjas per tris dienas nuo skundo ar protesto gavimo dienos surašo pirmiau neišdėstytą aprašomąją nuosprendžio dalį. Naujai surašytą nuosprendžio dalį teisėjas pasirašo ir prideda prie jau esančio nuosprendžio.

Jeigu kasacine tvarka apskundžiamas ar užprotestuojamas nuosprendis, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, ir juo nuteisti keli asmenys arba kai nuteistieji pripažinti kaltais kelių nusikaltimų padarymu, tai pirmiau neišdėstyta nuosprendžio dalis surašoma pilnai.“

47. 354 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

„Jeigu teisiamajam buvo įteiktas nuosprendžio, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, nuorašas, o po to buvo surašyta pirmiau neišdėstyta nuosprendžio dalis, tai teisiamajam papildomai įteikiama naujai surašytoji nuosprendžio dalis.“

48. Iš 366 straipsnio išbraukti antrąją dalį. Šio straipsnio buvusias trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti atitinkamai antrąja ir trečiąja dalimis.

49. Iš 383 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto išbraukti žodžius „parengtinio tyrimo ar“.

50. 384 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pavadinimo, pirmosios ir antrosios dalių išbraukti žodžius „parengtinio tyrimo ar“, „parengtinis tyrimas ar“;

2) antrosios dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) nebuvo panaikintos proceso pažaidos ar nebuvo ištirtos aplinkybės, kurias nutartyje buvo nurodęs teismas, perdavusis bylą tyrimui papildyti arba iš naujo nagrinėti teisme;“;

3) antrosios dalies 3 punkte po žodžio „pilnai“ įrašyti žodžius „esminę reikšmę bylai turintieji“.

51. 390 straipsnio 1 punkte vietoj skaičių „5-9“ įrašyti skaičius „5-9¹“.

52. 440 straipsnyje vietoj skaičių „100, 102“ įrašyti skaičius „100-102, 112“, išbraukti skaičius ir žodžius „116 straipsnio trečiojoje dalyje, 117 straipsnio antrojoje dalyje“, išbraukti skaičius „160-3“, „165¹“, skaičius ir žodžius „164 straipsnio pirmojoje dalyje“, po skaičių „172-174“ įrašyti skaičių „189“, po skaičiaus „194“ įrašyti skaičių „195“, po skaičiaus ir žodžių „225 straipsnio pirmojoje dalyje“ įrašyti skaičius ir žodį „227, 234 straipsniuose“, po skaičiaus ir žodžio „246¹straipsniuose“ įrašyti skaičių ir žodžius „249¹ straipsnio pirmojoje dalyje“.

53. 442 straipsnyje vietoj žodžių „respublikinė policija ir savivaldybių policija“ įrašyti žodžius „policija ir kiti kvotos organai“.

54. 443 straipsnį pakeisti taip:

1) iš pirmosios dalies išbraukti sakinį „Parengtinis tardymas turi būti baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos.“;

2) iš antrosios dalies išbraukti sakinį „Parengtinis tardymas turi būti baigtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos.“

55. 446 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo požymių, kvotėjas nedelsdamas, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo ar pranešimo apie nusikaltimą gavimo momento, iškelia asmeniui baudžiamąją bylą. Nutarimą iškelti asmeniui baudžiamąją bylą patvirtina kvotos organo viršininkas. Apie iškeltą bylą pranešama apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui.“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „rajono (miesto) teismo pirmininkui“ įrašyti žodžius „apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui“.

56. 447 straipsnį išdėstyti taip:

„447 straipsnis. Kvotos atlikimas

Kvotėjas, vadovaudamasis šio kodekso nustatytomis taisyklėmis, atlieka tardymo veiksmus akivaizdaus nusikaltimo aplinkybėms įrodyti, taip pat surenka duomenis apie kaltinamojo asmenybę ir kitą medžiagą, turinčią reikšmės bylai teisme nagrinėti.

Jeigu atliekant kvotą atsiranda pagrindas pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, kvotėjas priima naują nutarimą iškelti baudžiamąją bylą asmeniui. Kai nustatoma, kad kaltinamasis yra padaręs dar kitą nusikaltimą arba paaiškėja naujos kaltinimo aplinkybės, kvotėjas priima papildomą nutarimą iškelti baudžiamąją bylą asmeniui. Jeigu kvotos metu nustatomas dar kitas tą patį nusikaltimą padaręs asmuo, tokiam asmeniui iškeliama baudžiamoji byla.

Įstatyme numatytais atvejais kratą ir poėmį sankcionuoja apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma be apylinkės teismo pirmininko ar jo pavaduotojo sankcijos, bet apie padarytą kratą per vieną parą turi būti pranešama apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui.

Kvotėjas, vadovaudamasis šio kodekso 137 straipsnio taisyklėmis, turi teisę sulaikyti asmenį, padariusį nusikaltimą, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvas, pasislėps nuo kvotos ir teismo arba kliudys nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą, arba toliau darys nusikaltimus.

Kaltinamajam, remiantis šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka, gali būti paskirta kardomoji priemonė. Kvotėjas turi teisę paskirti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą. Paskirti kardomąją priemonę - suėmimą turi teisę tik teisėjas.

Esant šio kodekso 218 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytiems pagrindams, kvotėjas bylą sustabdo. Atnaujinus bylą, kvotos terminą nustato apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, vadovaudamasis šio kodekso 448 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta taisykle.“

57. 456 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Atidavimo teismui klausimą teisėjas turi išspręsti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo bylos gavimo teisme momento.“

II. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-147; 1982, Nr. 36-400; 1984, Nr. 6-66; 1989, Nr. 4-16; 1990, Nr. 9-232, Nr. 19-495; 1991, Nr. 36-975; 1993, Nr. 5-90) :

1. 14 straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Būtinoji gintis

Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris nors ir formaliai atitinka Baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, tačiau padarytas esant būtinajai ginčiai, tai yra ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Žmogus turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios organus.“

2. Papildyti Kodeksą 14¹ straipsniu:

„14¹ straipsnis. Būtinosios ginties ribų peržengimas

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui.

Nelaikomas būtinosios ginties ribų peržengimu veikimas, kurio metu besikėsinančiajam padarytas lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, materialinė žala.

Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiajam padaryta žala dėl neatsargumo.“

3. Papildyti Kodeksą 14² straipsniu:

„14² straipsnis. Asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas

Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veiksmai, kai vejantis, sustabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį tyčinį nužudymą, - sunkus kūno sužalojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti.

Atremiant nusikaltimą padariusio asmens pasipriešinimą, jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai.“

4. Papildyti Kodeksą 53¹ straipsniu:

„53¹ straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Asmuo, padaręs vieną iš veikų, numatytų šio kodekso 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 115 straipsnyje, 146 straipsnio pirmojoje dalyje, 151 straipsnio pirmojoje dalyje, 153 straipsnio pirmojoje dalyje, 154 straipsnyje, 246 straipsnio pirmojoje dalyje, 247 straipsnio pirmojoje dalyje, 250 straipsnio pirmojoje dalyje, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą, savanoriškai atlygino padarytą žalą, nukentėjusysis ir kaltininkas susitaikė.

Negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais asmuo, turintis teistumą, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio pirmąją dalį, padarė per vienerius metus naują nusikaltimą, tai pirmasis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.“

5. 77 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „nepateikiant muitinei“ įrašyti žodžius „ne per muitines ar muitinių postus arba tokių daiktų gabenimas per muitines“.

6. 79 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

„Ta pati veika, padaryta susižalojant kūną arba simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus arba kitokios apgaulės būdu, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.“

7. 90 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „arba itin pavojingo recidyvisto“ įrašyti žodžius „arba spalvotųjų metalų grobimas išardant ar iškomplektuojant įrenginį, statinį ar kitaip sugadinant turtą, taip pat vagystė, padaryta itin pavojingo recidyvisto“.

8. 91 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „arba itin pavojingo recidyvisto“ įrašyti žodžius „arba spalvotųjų metalų grobimas išardant ar iškomplektuojant įrenginį, statinį ar kitaip sugadinant turtą, taip pat atviroji vagystė, padaryta itin pavojingo recidyvisto“.

9. 92 straipsnio antrojoje dalyje po žodžių „sunkių kūno sužalojimų padarymu“ išbraukti žodžius „arba padaryta“ ir įrašyti žodžius „arba turint tikslą užvaldyti spalvotuosius metalus išardant ar iškomplektuojant įrenginį, statinį ar kitaip sugadinant turtą arba užpuolimas, padarytas“.

10. 104 straipsnyje vietoj žodžių „nuo trejų“ įrašyti žodžius „nuo penkerių“.

11. Iš 111 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „sukėlusi nukentėjusiojo mirtį arba“.

12. 114 straipsnio pavadinimą ir dispoziciją išdėstyti taip:

„114 straipsnis. Sunkus kūno sužalojimas, peržengiant būtinosios ginties ribas

Sunkus kūno sužalojimas, peržengiant būtinosios ginties ribas, – „.

13. 122 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmąją dalį išbraukti;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „Ta pati veika, padaryta“ įrašyti žodžius „Vyro lytinis santykiavimas su vyru“, vietoj žodžio „padaryta“ įrašyti žodį „padarytas“ ir laikyti šią dalį pirmąja dalimi.

14. 162 straipsnį išdėstyti taip:

„162 straipsnis. Vertimasis uždrausta komercine-ūkine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas

Vertimasis uždrausta komercine-ūkine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas, neturint leidimo, jeigu jis padarytas po to, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tokį pat pažeidimą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų ir bauda nuo vieno šimto tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių talonų arba be jos, arba bauda nuo penkių šimtų tūkstančių iki vieno milijono talonų.

Ta pati veika, padaryta asmens, turinčio teistumą už vertimąsi uždrausta komercine-ūkine veikla, – baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda nuo penkių šimtų tūkstančių iki vieno milijono talonų ar be jos arba bauda nuo vieno milijono iki dviejų milijonų talonų.“

15. 164 straipsnį panaikinti.

16. 182 straipsnio sankciją išdėstyti taip:

„baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda nuo vieno šimto tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių talonų ar be jos arba bauda nuo penkių šimtų tūkstančių iki vieno milijono talonų.“

17. 207 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų ir bauda nuo vieno šimto tūkstančių iki trijų šimtų tūkstančių talonų ar be jos arba bauda nuo trijų šimtų tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių talonų.“;

2) antrosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„baudžiamos laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda nuo dviejų šimtų tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių talonų ar be jos arba bauda nuo penkių šimtų tūkstančių iki vieno milijono talonų.“

18. 210 straipsnį išdėstyti taip:

„210 straipsnis. Krašto apsaugos tarnybos prievolininko vengimas karinės įskaitos

Krašto apsaugos tarnybos prievolininko vengimas karinės įskaitos, jeigu už tokią pat veiką kaltininkui anksčiau buvo pritaikytos administracinės nuobaudos, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ta pati veika, padaryta karo metu, -

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metu.“

19. Papildyti Kodeksą 211 straipsniu:

„211 straipsnis. Krašto apsaugos tarnybos prievolininko vengimas atlikti mokymus ar pratybas

Krašto apsaugos tarnybos prievolininko vengimas atlikti mokymus ar pratybas – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ta pati veika, padarant kokį nors susižalojimą (tyčinis kūno sužalojimas) simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, – baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.“

20. 243 straipsnio antrosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.“

21. 246 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisyklių, padarytas neblaivaus asmens, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą ar apysunkį kūno sužalojimą ar padarė žymią materialinę žalą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda iki dviejų šimtų tūkstančių talonų su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones iki trejų metų ir asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės paėmimu ar be paėmimo.“

Šio straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

22. Panaikinti 246-1 straipsnį.

III. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Žin., 1985, Nr. 1-1; 1992, Nr. 21-610; 1993, Nr. 5-90) :

1. 50 straipsnio sankcijoje vietoj žodžių „nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų rublių“ įrašyti žodžius „nuo dviejų tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių talonų“.

To paties straipsnio pastaboje vietoj žodžių „dviejų šimtų penkiasdešimties rublių“ įrašyti žodžius „penkių tūkstančių talonų“.

2. 173 straipsnį išdėstyti taip:

„173 straipsnis. Vertimasis uždrausta komercine-ūkine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas

Vertimasis uždrausta komercine-ūkine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas, neturint leidimo, – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių talonų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.“

3. Papildyti Kodeksą 173³ straipsniu:

„173³ straipsnis. Prekių dokumentų suklastojimas

Įrašymas į prekių dokumentą melagingų žinių, surašymas ar išdavimas melagingo prekių dokumento, suklastojimas tokio dokumento, esančio įmonės, įstaigos ar organizacijos byloje, taip pat žinomai suklastoto prekių dokumento panaudojimas -

užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių talonų su prekių, įgytų suklastojus dokumentus, konfiskavimu.“

4. Papildyti Kodeksą 193² straipsniu:

„193² straipsnis. Spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimas

Spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkiasdešimties tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių talonų su spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų paėmimu arba be paėmimo.“

5. 212 straipsnio pirmosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„užtraukia penkių šimtų talonų baudą.“

212 straipsnio antrosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„užtraukia vieno tūkstančio talonų baudą už kiekvieną pavėluotą parą, bet ne daugiau kaip dešimt tūkstančių talonų.“

6. 213 straipsnio pirmosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių talonų.“

213 straipsnio antrosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių talonų.“

7. 213¹ straipsnio sankciją išdėstyti taip:

„užtraukia vieno tūkstančio talonų baudą.“

8. 213² straipsnio sankciją išdėstyti taip:

„užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių talonų.“

9. 224 straipsnyje po skaičiaus „172³“ įrašyti skaičius „173, 173³“ ir po žodžių „191 straipsnio pirmojoje dalyje“ – skaičių „193²“.

10. Iš 246¹ straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „vertimosi uždrausta komercine ar ūkine veikla“ ir skaičių „173“.

11. 259¹ straipsnio pirmosios dalies 1 punktą pakeisti taip:

1) antrojoje pastraipoje po skaičiaus ir žodžių „170 straipsnio trečioji dalis“ įrašyti skaičius „173, 173³“ ir po skaičiaus „193“ – skaičių „193²“;

2) penkioliktojoje pastraipoje vietoj skaičiaus ir žodžių „188³ straipsnis“ įrašyti skaičius ir žodį „183³, 193² straipsniai“;

3) šešioliktojoje pastraipoje po skaičiaus „172³“ įrašyti skaičių „173“;

4) dvidešimt pirmojoje pastraipoje vietoj skaičiaus ir žodžio „208 straipsnis“ įrašyti skaičius ir žodį „193², 208 straipsniai“.

12. 320 straipsnio antrojoje pastraipoje po skaičiaus „168“ įrašyti skaičius „173, 173³“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 471669 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, baudžiamojo ir administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite šalį ir kalbą

Mums rūpi privatumas