Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo“ įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 33-1012) ir jį išdėstyti taip:

1. Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro, įkurto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. I-3021 (Žin., 1992, Nr. 33-1012), veiklą reglamentuoti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įstatymu.

2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

priėmus įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo“ pakeitimo“, per 10 dienų parengti ir patvirtinti ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų perdavimo ir priėmimo nuostatus, nustatančius dokumentų perdavimo ir priėmimo tvarką. Nuostatai rengiami dalyvaujant suinteresuotų institucijų atstovams;

po minėto įstatymo priėmimo per mėnesį parengti ir priimti archyvinių dokumentų saugojimo, tvarkymo, tyrimo ir naudojimo reglamentą. Parengti tinkamas patalpas archyviniams dokumentams saugoti ir tirti, garantuoti archyvinių fondų ir jų dokumentų vientisumą ir fizinę apsaugą.

3. Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų perdavimas ir priėmimas pradedamas tik Vyriausybei patvirtinus jų perdavimo ir priėmimo nuostatus ir pasiruošus perdavimo ir priėmimo procedūrai.

4. Ypatingos reikšmės archyvų patalpoms paruošti, archyviniams dokumentams saugoti, tvarkyti, tirti ir naudoti bei tolesnei šių archyvų apsaugai skirti papildomų lėšų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąmatą.

5. Ypatingos reikšmės archyviniais dokumentais leidžiama naudotis tik po jų aprašymo. Neaprašyti archyviniai dokumentai užantspauduojami Lietuvos archyvų generalinės direkcijos ir archyvinius dokumentus saugančios institucijos antspaudais. Šiuo laikotarpiu archyviniais dokumentais gali naudotis tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo tarnybos ir Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro vadovų įgalioti asmenys. Jiems pateikiami tik perduodančios ir priimančios organizacijos atstovų be eilės aprašyti dokumentai. Iki ypatingos reikšmės archyvus perims Lietuvos archyvų generalinė direkcija, už buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) LTSR padalinio archyvinių dokumentų saugumą atsako Aukščiausiosios Tarybos laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti darbo grupės vadovas kartu su Lietuvos archyvų generalinės direkcijos darbo grupės vadovu. Šiuo laikotarpiu visos archyvinių dokumentų patalpos antspauduojamos abiejų darbo grupių antspaudais. Už kitų ypatingos reikšmės archyvų ir archyvinių dokumentų saugumą iki jų perdavimo Lietuvos archyvų generalinei direkcijai atsakingi tų organizacijų vadovai.

6. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei visų ypatingos reikšmės archyvų perdavimą Lietuvos archyvų generalinei direkcijai baigti iki 1995 m. sausio 1 dienos.

7. Priėmus šį nutarimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. I-3021 „Dėl Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo“ įsigaliojimo tvarkos“ netenka galios.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________